Nëjkx parë xyʼixët diʼib tmëminy

Nëjkx mä myiny tukëʼëyë titulo

Jesus mä tsyoˈony

Jesus mä tsyoˈony

“[Pilato] ta tyëjkë jatëgok mä ja palasyë es dyajtëëy ja Jesus: ¿Mä mij mtsoony? Perë Jesus kyaj yˈatsoojëmbijtë.” (FWANK 19:9)

JA GOBERNADOOR Poncio Pilato duˈun dyajtëëyë Jesus mä naty dyajjustisëpääty parë ttuknikäjpxpatanë oˈkën. Yëˈë nyijäˈäbë naty mä kyunax kyugäjpnëty (Lukʉs 23:6, 7). Nan të naty tˈixy ko kyaj yˈoynyapënëty. ¿Waˈandaa natyë Pilato tnijawëyaˈany pën të Jesus yˈokjukyˈäjtpë? ¿Waˈandaa natyë tyäˈädë gobernadoor tjantsy nyijawëyaˈany mä Jesus tsyoony parë ttunët ja tëyˈäjtën? Kyaj yajnijawë. Diˈib nnijäˈäjëm yëˈë ko Jesus kyaj yˈatsooy, etsë Pilato ojtsë net dyajnigëxeˈeky ko kyaj tjantsy nyijawëyany ja tëyˈäjtën, yëˈëyë naty myëmääy myëdajpy wiˈix oy wyëˈëmët mä ttukˈitë ja politikë (Matewʉ 27:11-26).

Per pënaty nyijawëyandëp mä Jesus tsyoˈony, mbäät tnijawëdë, pes extëm nˈixäˈänëm, Biiblyë tëyˈäjtën tnimaytyaˈaky.

Mä myaxuˈunkˈäjty Extëm tyam yajwijtspëtsemy, Jesus naa ja ojts myiny jyaˈty naxwiiny mä jëmëjt 2 mä kyatsondaˈakynyëmë jëmëjt 1 diˈib tyam ndukjukyˈäjtëm. Jam myiiny jyajty Belén, Judea nyääxoty. Ko César Augusto ojts tniˈanaˈamë ets ja jäˈäy yajkujayëdët, ta José mëdë María ojts nyëjkxtë Belén mä natyë José tyëëm yˈääts tsyoony. Waanë naty yˈaktëgoyˈaty parë ja uˈunk myin jyäˈtët ets kyaj mä tpattë jyäjtakn, ta ojts nyëjkxtë mä jëyujk animal tyanëdë. Ets jamë Jesus myiiny jyajty (Lukʉs 2:1-7).

Kanäk mëgoˈpx jëmëjtë naty tyëgoyˈaty, ko ojts yajnaskäjpxë mä myaxuˈunkˈatäˈänyë Jesus: “Mijts Belén Efrata, diˈib jantsy mutsk parë myajkumaytsyowët mä milˈambë diˈib Judá, mä mijts pyëtsëmäˈäny diˈib jäˈtäämp anaˈambë Israel” (Miqueas 5:2). * Belén kyaj naty yajkumaytsyowë mä ja may nyax may gyäjpn diˈib Judá, pes jantsy mutskë naty. Per oyë naty dyuˈunëty, mëj ojts nyaxy, pes jam myiiny jyajtyë Mesías diˈib yajwandak (Matewʉ 2:3-6; Fwank 7:40-42).

Mä yeˈky pyejty Tuk tiempë Jesus mëdë fyamilyë tsyënääytyë Egipto. Per mä tkayaˈˈabetynyëm tëgëëgë jyëmëjt, ta ojts nyëjkxtë Nazaret, Galilea nyääxoty diˈib jagam naa 100 kilometrën mä Jerusalén. Mä tyäˈädë tsujpë lugäär, yëˈë tsënääytyë kamduump ujtstuumbë, borreegë kuentˈäjtpë etsë äjkxmäjtspë, jamë Jesus yeˈky pyejty mä tuˈugë familyë diˈib nimay ets waˈan yˈayoobëjäˈäyˈäjttë (Matewʉ 13:55, 56).

Mä Biiblyë nanduˈun ojts yajnaskäjpxë ko Mesías yaˈixyˈatäˈäny extëmë “nasarenë jäˈäy”. Mateo ojts tkujayë ko Jesus “tsyënääytyakn[bejky] mä ja Nasaret käjpn”, parë yˈadëwët diˈibë naty ja kugajpxyëty të tnaskäjpxëdë ko yajtijäˈäny “nasarenë jäˈäy”, waˈanë tyäˈädë ayuk tsyoony mä ebreo diˈib nikajp ko ti “jyiˈtspëtsemy” (Matewʉ 2:19-23). Mateo yëˈë ojts tnigajpxy extëm jyënany ja kugajpxy Isaías, ko ja Mesías jyiˈtspëtsëmäˈäny mä Jesé o ttëëmˈatäˈäny tˈäätsˈatäˈänyë ja tyeetyë rey David (Isaías 11:1). Ets duˈun tyuun jyäjtë: Biiblyë jyënaˈany ko Jesus yëˈë tyëëmˈäjt yˈäätsˈäjtë Jesé mëdë David (Matewʉ 1:6, 16; Lukʉs 3:23, 31, 32).

Mä tsyoˈony Diosë yˈAyuk tyukniˈˈixë ko Jesus të naty jantsy jeky yˈokjukyˈäjtpë mä kyaminy kyajäˈtynyëm Belén. Mä Miqueas nanduˈun ojts yajnaskäjpxë: “Näˈäbë tsyonëˈk tsyondakën tmëdäjty, axtë tiempë diˈibë kyaj nyekyyajjamyetsy” (Miqueas 5:2, Nueva Versión Internacional). Jesus, Diosë kyaˈaxkopkˈUˈunk, jukyˈäjt extëmë anklës tsäjpotm mä kyaminy kyajäˈtynyëm extëmë naxwinyëdë jäˈäy. Yëˈë këˈëm ojts jyënany: “Ëj të [ntsoonyëts] tsäjpotm” (Fwank 6:38; 8:23). Per ¿wiˈixën tyuun jyäjtë?

Jyobaa yëˈë tyuun tuˈugë miläägrë mët yëˈëgyëjxmë myëjää. * Yëˈë ojts dyajtëgäjtsë jyukyˈäjtënë jam tsäjpotm ets tpëjtaky María jyodoty. Duˈuntsoo Jesus myaxuˈunkˈäjty extëmë naxwinyëdë jäˈäy, per kyaj pyokymyëëdëty. Parë Jyobaa, diˈib myëdäjtypy tukëˈëyë mëjää, ninuˈun ojts kyatsiptakxëty duˈun extëmë naty ja anklës të tˈanëëmë María: “Mët ja Dios kyaj nyimëjääty es ti ttunët” (Lukʉs 1:30-35, 37).

Perë Biiblyë nyimaytyakypy mas niˈigyë Jesus. Mä Matewʉ, Markʉs, Lukʉs etsë Fwank jap tmaytyaˈaky wiˈix jyukyˈajty parë mas niˈigyë nˈixyˈäjtëm.

[Notë diˈib noky ëxˈääy]

^ parr. 6 Efrata, o Efrat, duˈun ijty txëˈatyë Belén (Génesis 35:19).

^ parr. 10 Biiblyë jyënaˈany ko Dios txëˈaty Jyobaa.