Etal ñan katak ko ilo bok in

Etal ñan laajrak in katak ko

Kwaar Jel̦ã Ke?

Kwaar Jel̦ã Ke?

Armej ro ilo tõre ko ilo Baibõl̦ rar ke kõjerbal papairõs ñan kõm̦m̦an waan ejjerakrõk ko?

Menin eddek eo etan papairõs

EKKÃ an armej jel̦ã bwe ilo iien ko etto, ri-Ijipt ro rekõn jeje kõn peba ko me kar kõm̦m̦an jãn menin eddek eo etan papairõs. Ri-Grik im ri-Rom ro rar bareinwõt kõjerbal papairõs * ñan jeje ioon. Ijoke, ejjab lukkuun lõñ armej rejel̦ã bwe kar jab baj kõjerbal papairõs ñan jeje wõt, ak kar bar kõjerbale ñan kõm̦m̦an waan ejjerakrõk ko.

Pijain ruo waan ejjerakrõk me kõm̦m̦an jãn papairõs ilowaan juon lõb libõn juon ri-Ijipt

Ilo elõñl̦o̦k jãn 2,500 iiõ ko remootl̦o̦k, ri-kanaan Aiseia ear je im ba bwe armej ro rej jokwe ilo “ãneo . . . ettol̦o̦k jãn reba ko in Itiopia” rar “jilkinl̦o̦k ro ri-keeañ ioon lo̦meto, ilo wa ko [rej] kõm̦m̦an jãn papairõs ioon dãn ko.” Innem tokãlik, ri-kanaan Jeremaia ear kanaan bwe ilo iien eo ri-Midia ro im ri-Põrsia ro renaaj nitbwili jikin kweilo̦k eo an Babil̦on, renaaj tile wa ko waan ri-Babil̦on ro me rej kõm̦m̦an jãn papairõs bwe ren jab maroñ ko.​—Ais. 18:1, 2; Jrm. 51:32.

Baibõl̦ eo ej kakũrm̦ool in Anij, kõn men in ro me rej katak Baibõl̦ rejjab bwilõñ ñe ri-mãlõtlõt ro rej lo kein kam̦ool ko me rej kaalikkar bwe armej ro ilo tõre ko etto ilo Baibõl̦, rekõn kõjerbal papairõs ñan kõm̦m̦an waan ejjerakrõk ko. (2 Tim. 3:16) Ta ko em̦õj an rimmãlõtlõt rein loi? Rar loi jet men ko me rej kam̦ool bwe ro ilo etto rekõn kõm̦m̦an waan ejjerakrõk jãn papairõs ilo Ijipt.

EWI WÃWEEN AER KAR KÕM̦M̦AN WAAN EJJERAKRÕK JÃN PAPAIRÕS?

Jiña im annañ ko ilowaan lõb ko libõn ri-Ijipt ro ilo kar tõre ko etto, rej kwal̦o̦k wãween an kar ri-Ijipt ro m̦adm̦õd ak ae papairõs ko im kõjerbali ñan kõm̦m̦an waan lo̦jet. Em̦m̦aan ro rekõn m̦wijiti papairõs ko, innem lukwõji ippãn doon im kõkankani. Ñe rej m̦wijiti papairõs ko, jekjekin ium̦win menin eddek in ej ãinwõt triangle. Kõn men in, ñe rej lukwõji im kõkankani ippãn doon, relukkuun kon̦ im pen. Ekkar ñan bok eo etan A Companion to Ancient Egypt, wa ko me kar kõm̦m̦ani jãn papairõs remaroñ kar aetokl̦o̦k jãn 55 ne (17 m), kõn men in ear maroñ wõr 10 ak 12 kein aõn̦õn̦ ko ilo kajjojo jait.

Ilo dipin juon em̦, ej kwal̦o̦k annañin an armej ro kwal̦o̦k kilen kõm̦m̦an wa ko me rej kõm̦m̦an jãn papairõs

ETKE KAR KÕJERBAL PAPAIRÕS ÑAN KÕM̦M̦AN WAAN EJJERAKRÕK?

Ilo Ijipt, ear lukkuun lõñ papairõs ko rar eddek ilo tõrerein Reba Nile. Ejjab men in wõt, ak ekar jaadin pidodo ñan kõm̦m̦an waan ejjerakrõk ko jãn papairõs. Im tokãlik, meñe al̦al̦ ej men eo ekkã aer kõjerbale ñan kõm̦m̦an waan ejjerakrõk ko rekkillep, ijoke ri-eo̦ñõd ro im ri-kakkidudu ro remaroñ kar wõnm̦aanl̦o̦k wõt im kõjerbal papairõs ñan kõm̦m̦an waan ejjerakrõk ko reddik.

Ium̦win elõñ iiõ ko, armej rar wõnm̦aanl̦o̦k wõt im kõjerbal waan ejjerakrõk ko me rej kõm̦m̦an jãn papairõs. Ekkar ñan Plutarch, juon ri-jeje me ej juon ri-Grik, eo im ear mour ilo tõre ko an rijjilõk ro, ear ba bwe armej ro ilo tõre ko an rar wõnm̦aanl̦o̦k wõt im kõjerbal wa ko rej kõm̦m̦an jãn papairõs.

^ par. 3 Papairõs ko rej eddek ijoko reppedkatkat im ilo reba ko me ejjab lukkuun l̦ap aer to̦o̦r. Remaroñ eddekl̦o̦k ñan enañin 16 ne (5 m), im emaroñ enañin 6 inij mijelin (15 cm) tulal̦in.