Kwenda ku nda-nda-nda yo zviri mukati

Kwenda ku bhokiso ro zviri mukati

MUSORO WO KUJIJA WO 20

Bhuku ra Apokaripsi—Rinorevenyi ku Vavengi va Jehovha?

Bhuku ra Apokaripsi—Rinorevenyi ku Vavengi va Jehovha?

“Masoko akafemehwa aya, akaunganija majimambo pa ndau inodanijwa Armagedhoni mu Cihebheru.”—APOKARIPSI 16:16.

NDUMBO 150 Psakanyi Mwari Kuitira Ruponeso Hwenyu

ZVATICAJIJA *

1. Bhuku ra Apokaripsi rinonangenyi ngo pamusoro po vandhu va Mwari?

 BHUKU ra Apokaripsi rinovonesa kuti Umambo hwa Mwari uri kutonga kudenga nokutizve Sathana wakagogomehwa kudenga. (Apokaripsi 12:1-9) Kugogomehwa uku kwakaviisa rusujunuko kudenga, asi kobara zvineso kwatiri. Ngenyi? Ngokuti Sathana wakanyangajwa maningi no vashandiri vakagondeka va Jehovha vari pasi pano.—Apokaripsi 12:12, 15, 17.

2. Zvicinyi zvinozotibesera kuti tienderere mberi takagondeka pikija tecihwiswa ndi Sathana?

2 Tingaitisa kudini kuti tienderere mberi takagondeka, pikija tecihwiswa ndi Sathana? (Apokaripsi 13:10) Ciro cimwe cingazotibesera ikurangarira zvinozotiitikira kumbejiyo. Inga muezaniso, mu bhuku ra Apokaripsi, mupostori Johani anonanga makomborero amweni atinozova nawo ngo kukasika. Amwe o makomborero aya ngo okuvona kupejwa ko vavengi va Mwari. Ngatende tivone kuti bhuku ra Apokaripsi rinosanangurisa kudini vavengi ava no zvinozovaitikira.

VAVENGI VA MWARI VANOSANANGUHWA NGO ‘ZVITATIJO’

3. Ngozvapi zviro zvimweni zvinovoneswa mu bhuku ra Apokaripsi?

3 Pa vhesi yo kutanga kamare yo bhuku ra Apokaripsi, inotivhunja kuti masoko atiri kuverengari akaitwa ngo kuvoneswa ngo ‘zvitatijo’ kana kuti ngo mavereketero okuezanisira. (Apokaripsi 1:1) Vavengi va Mwari vanosananguhwa ngo njira yo kuezanisira. Pa kufamba ko nguva tinozoverenga ngo zvikara zvakasiyana-siyana, zvinoimirira vavengi va Mwari. Inga muezaniso, kuno ‘cikara caibuda mu jombe.’ Icona “cainga cino gumi ro nyanga no musoro munomwe.” (Apokaripsi 13:1) Cikara ici caitevehwa ngo “cikara cimweni cecivha pasi pano.” Icona caivereketa inga zinyoka “cotombhwejesa muriro kuvha kudenga.” (Apokaripsi 13:11-13) Perapo tinovona cikara cimweni cakasiyana, icona cainga “cakapsuka” cakapakihwa ngo hure. Zvikara zvitatu izvi zvinoimirira vavengi va Jehovha no Umambo hwake ko makore akawanda. Ngo kudaro, zvinosisira maningi kuziva kuti zvikara izvi ndiyani.—Apokaripsi 17:1, 3.

ZVIKARA ZVIRONGOMUNA ZVAKAKURA

Izvona “bzakabuda mu bahari.” (Danieli 7:1-8, 15-17) Izvona zvinoimirira majimambo akatonga no kunesa maningi vandhu va Mwari kutangira mu njiku ja Dhanyeri. (Vonanyi ndima 4, 7)

4-5. Zvinonangwa pana Danieli 7:15-17, zvinotibeseresa kudini kuzwisisa revo yo zviro izvi?

4 Ticito taziva kuti vavengi ava ndiyani, tinodikana kuzwisisa kuti zvikara izvi no hure zvinoimirirenyi. Njira yaushoni yokuzwisisa kuti izvi zvinorevenyi, ikusiya kuti Bhaibheri ritisanangurire. Zviro zvizinji zvinowanika mu bhuku ra Apokaripsi zvakapera kusananguhwa kare no mabhuku amweni o Bhaibheri. Inga muezaniso, muporofita Dhanyeri wakava no civoniso co ‘bzikara bzikuru bzirongomuna, . . . bzaibuda mu bahari.’ (Danieli 7:1-3) Dhanyeri wakapera kutivhunja zvazvinoreva. Zvikara izvi zvinoimirira “majimambo” marongomuna kana utongi. (Verenganyi Danieli 7:15-17.) Kusananguhwa uku kwakanasa kujeka kunotibesera kuti tinase kuzwisisa kuti zvikara zvinonangwa mu bhuku ra Apokaripsi zvinonangiravo utongi.

5 Wari ngatende tivone zviro zvinganani zvinonangwa mu bhuku ra Apokaripsi. Patinonga teciita izvi tinozovona kuti Bhaibheri rinotibeseresa kudini kuziva revo yo zviro izvi. Tinozotanga ngo kuvona zvikara zvakasiyana-siyana. Pokutanga, tinozovona kuti izvona zvinoimirirenyi. Tevere, tinozovona kuti ngozvapi zvinozoitika ku zvikara izvi. Pejisire, tozovona kuti zviitiko izvi zvinorevenyi kwatiri.

VAVENGI VA MWARI VAKATANGA KUZIVIKA

CIKARA CO MUSORO MUNOMWE

Icona cakabuda “mu jombe” perapo cainga no musoro munomwe, gumi ro nyanga no gumi ro majunguja. (Apokaripsi 13:1-4) Icona cinoimirira majimambo ese ari kutonga vandhu kuvhira kare mbhera wari. Musoro munomwe jinoimirira majimambo manomwe o nyika ari kuhwisa vandhu va Mwari. (Vonanyi ndima 6-8)

6. Icinyi cikara co musoro munomwe cinonangwa pana Apokaripsi 13:1-4?

6 Icinyi cikara co musoro munomwe? (Verenganyi Apokaripsi 13:1-4.) Takwanisa kuvona kuti cikara ici cakaezana no khamba asi murenje jaco jakaezana no murenje jo cinyama cinodanijwa kuti ursu, muromo waco wakaezana no muromo wo mbhondoro perapo cainga no nyanga jinokwana kuita gumi. Zvikara zvirongomuna zvinonangwa mu cipauko 7 co bhuku ra Dhanyeri zvinao mugariro iji. Asi mu bhuku ra Apokaripsi mugariro jese iji jinowanika pa cikara cimwe, kuciripi pa zvikara zvirongomuna zvakasiyana. Cikara ici aciimiriri utongi humwe basi kana umambo hwo nyika. Johani wakananga kuti icona caitonga “mavhumbo ese no vandhu vese no ndimi jese pomwe no majinja ese.” Ngo kudaro, caidikana kuva cakakura maningi kupinda umambo humweni hawo. (Apokaripsi 13:7) Cikara ici cinoimirira utongi hwese unotonga vandhu kuvhira kare mbhera wari. *Mucumaeri 8:9.

7. Musoro umwe nga umwe wo cikara cino musoro munomwe, unoimirirenyi?

7 Musoro umwe nga umwe wo cikara cino musoro munomwe, unoimirirenyi? Apokaripsi cipauko 17, inotibesera kuwana mupinguro ngokuti inosanangura ngo cithombi co cikara cinonangwa pana Apokaripsi cipauko 13. Apokaripsi 17:10 inonanga kudari: “Kuno majimambo manomwe. Majimambo mashanu, apera kuwa. Mambo umwe aripo. Mambo umweni aato aguma. Asi paanozoguma aagari mukuvo muzinji.” Utongi hwese huno simba unoshandiswari ndi Sathana, unoezaniswa no “musoro” munomwe, ngokuti uno simba maningi. Zvinoitwa ngo majimambo aya o pasi pese zvinopsasa maningi vandhu va Mwari. Mu njiku jo mupostori Johani, majimambo mashanu ainga apera kutonga, Ejipita, Asiriya, Bhabhironi, Medho-Persiya no Gresiya. Roma umambo wo citandhatu waitonga pasi pese, wainga wecitonga Johani paakaashira civoniso ici. Waro ngowapi waizova mambo wo cinomwe kana wo kupejisira?

8. Ngowapi utongi unoimirira musoro wo cinomwe wo cikara?

8 Wari tiri kuda kuvona kuti zviporofita zvinowanika mu bhuku ra Dhanyeri, zvinotibesera kuziva musoro wo cinomwe no wo kupejisira wo cikara. Waro ngowapi utongi uri kutonga nyika ino mu mukuvo uno wo kupejisira kana “njiku ya Mambo”? (Apokaripsi 1:10) Utongi uri kutonga nyika yese nyamasi uno i Reino Unidhu no Estadhus Unidhus yo Amerika kana kuti Utongi wo Nyika Jese wo Angro-Amerikana. Tingatoguma pa mbhejiso yokuti uwu ndiwona musoro wo cinomwe wo cikara cinonangwaya pana Apokaripsi 13:1-4.

CIKARA CAINGA NO NYANGA MBIRI JAKAEZANA NO JO VHUTA

Icona cakavha “pasi pano” cotanga kubhuya “inga zinyoka. Cotombhwejesa muriro kuvha kudenga” no kuita zvitatijo inga “muporofeti wo kunyepa.” (Apokaripsi 13:11-15; 16:13; 19:20) Utongi wo Angro-Amerikana, unoimirira cikara ici co nyanga mbiri cinodanijwaya kuti muporofeti wo kunyepa. Ngokuti icona, cinocengeja vandhu vese vo pasi pano no kuvavhunja kuti “vaite cithombi co cikara” cino musoro munomwe no gumi ro nyanga. (Vonanyi ndima 9)

9. Cikara cainga no “nyanga mbiri jaiezana no jo vhuta” cinoimirirenyi?

9 Apokaripsi cipauko 13 cinotivhunjavo kuti musoro wo cinomwe uwu, Utongi wo Nyika Jese wo Angro-Amerikana, unoitavo inga cikara cino “nyanga mbiri jaiezana no jo vhuta, asi cakatanga kubhuya inga zinyoka.” Cikara ici “cinoita zvitatijo zvikuru, cotombhwejesa muriro kuvha kudenga, vandhu vese vakasota.” (Apokaripsi 13:11-15) Apokaripsi 16 na 19 inosanangura cikara ici inga “muporofeti wo kunyepa.” (Apokaripsi 16:13; 19:20) Dhanyeri wakanangavo ciro cakafanana paakati, Utongi wo Nyika Jese wo Angro-Amerikana “unozokwiya-kwiya ngo kuthisa nyika jese.” (Danieli 8:19, 23, 24) Izvi ndizvona zvakaitika kamare pa hondo yocipiri yo nyika jese. Mabhombha maviri Atomika ndiwona akaita kuti hondo yo ku Pasifiko ipere. Mabhombha maviri aya akaitwa ngo masiyetista o ku Grabhetanya no Amerika. Ngo kuitwa ko mabhombha aya, Utongi wo Nyika Jese wo Angro-Amerikana ‘wakatobhwejesa muriro kuvha kudenga.’

CIKARA CO KUPSUKA

Icona cakapakihwa ngo hure, Bhabhironi Guru. Cikara ici cinonangwa inga mambo wocisere. (Apokaripsi 17:3-6, 8, 11) Pakutanga hure ndiyona inonga yecitungamirira cikara ici, asi pakufamba ko nguva icona cinozoiparaja. Hure inoimirira cine ro pasi pese ro manamatiro o kunyepa. Nyamasi uno, cikara ici cinoimirira Nações Unidas, iyo inobesera zvomatongehwe o nyika pasi pese. (Vonanyi ndima 10, 14-17)

10. “Cithombi co cikara” cinonangwa pa mavhesi aya cinoimirirenyi? (Apokaripsi 13:14, 15; 17:3, 8, 11)

10 Tevere tinovonazve cikara cimweni. Cakatojana maningi no cikara co musoro munomwe, asi cakasiyana ngokuti cakapsuka. Icona cinodanijwa kuti “cithombi co cikara.” Cosananguhwa inga “mambo wocisere.” * (Verenganyi Apokaripsi 13:14, 15; 17:3, 8, 11.) “Mambo” uwu wakavepo, wopinda perapo woviyazve. Izvi zvinonasa kusanangura ushoni Organização das Nações Unidas, iyona inonanga kuti inokwanisa kubesera zvomatongehwe o nyika kutenderera pasi pese. Iyona yakatanga kuvepo inga Liga das Nações. Perapo yakangara-ngara pa Hondo Yocipiri yo Nyika Jese. Pakufamba ko nguva yakaviyazve inga Nações Unidas.

11. Ngozvapi zvinozoitwa ngo majimambo o nyika, ngenyi atidikani kuthya ciri cese?

11 Zvecishandisa zviziviso zvazvinoita, zvikara izvi kana utongi zvinozovangisa vandhu kuti vahwisane na Jehovha no vandhu vake. Johani wakananga kuti pavanonga veciita izvi, ivona vanozounganija “majimambo o pasi pese” pamwepo kuitira hondo yo Armagedhoni, yo “njiku huru ya Mwari wo Masimba Ese.” (Apokaripsi 16:13, 14, 16) Asi itusu atizodikani kuthya ciri cese. Mwari wedu mukuru Jehovha, ngo kukasika anozoita zviri zvese kuti aponese vese vaya vanobesera utongi hwake.—Ezekieli 38:21-23.

12. Ngozvapi zvinozoitika no zvikara zvese izvi?

12 Ngozvapi zvinozoitika no zvikara zvese izvi? Apokaripsi 19:20 inodavira kudari: “Cikara ciya cakabathwa pamwepo no muporofeti wokunyepa, waiitaya mushamaiso pambeji paco, ecishandiswa ndicona kuti acengeje vaya vakadihwa cinamiro co cikara na vaya vanonamata cithombi caco. Ivona vakakhandihwa mu gandhwa rinopisa ngo enshofre vari penye.” Ngo kudaro, pavanonga vecitonga, vavengi ava va Mwari vanozoparajwa mbhera narini.

13. Zvineso zvapi zviri kuviiswa ngo majimambo ku Makristu ese?

13 Izvi zvinorevenyi kwatiri? Inga Makristu, tinodikana kuva takagondeka kuna Mwari no ku Umambo hwake. (Johani 18:36) Kuti tiite zvondhozvo, tinodikana kuva vandhu vacikana kovakapeamira mu divi ro zvomatongehwe o nyika ino. Kuva ticina kotakapeamira zvinonesa maningi, ngokuti majimambo o nyika ino anoda kuti tivabesere, ngo magama no zviito. Vese vanovangirijwa kuti vabesere majimambo aya vari kuashira cidhindho co cikara. (Apokaripsi 13:16, 17) Wese anotendera kuashira cidhindho ici, aazotendehwi ndi Jehovha nokutizve aazowani upenyu ucingaperi. (Apokaripsi 14:9, 10; 20:4) Ngo kudaro, zvinosisira maningi kuramba ticina kotakapeamira ku divi ro zvomatongehwe o nyika, azvinenyi dangani tiri kuvangirijwa kudini ngo majimambo aya kuti tiabesere.

KUPARAJWA KUNOPSERUJA KO HURE

14. Inga zvinonangwa pana Apokaripsi 17:3-5, ngozvapi zviro zvinokahamarisa zvakavoniwa ndi Johani?

14 Mupostori Johani wakananga kuti iyena ‘wakakahamara maningi’ ngo zviro zvaakazovona. Zvicinyi zvaakavonari? Iyena wakavona mwanakaji wainga akagara pa cikara cinothyisa. (Apokaripsi 17:1, 2, 6) Mwanakaji uwu waidari inga “hure huru,” waidanwazve kuti “Bhabhironi Guru.” Iyena wakaita “uhure no majimambo o pasi pano.”—Verenganyi Apokaripsi 17:3-5.

15-16. Icinyi “Bhabhironi Guru”? Tinorizivisa kudini?

15 Icinyi “Bhabhironi Guru”? Mwanakaji uwu aaimiriri zvomatongehwe o nyika, ngokuti iyena anonangwa kuti ari kuita uhure no vatungamiriri vo zvomatongehwe o nyika. (Apokaripsi 18:9) Zvecivoneka kuti iyena wakapakira pa cikara, zvakajeka kamare kuti anotungamirira majimambo aya. Mukuengejera, iyena aaimiriri vaya vanoita zvokutengeserana mu nyika ino ya Sathana. Vanoitari zvokutengeserana vanonangwa mu bhuku ra Apokaripsi inga “vatengesi vo pasi pese.”—Apokaripsi 18:11, 15, 16.

16 Mu Bhaibheri gama ro kuti “hure” rinoda kurevera vese vaya vanonanga kuti vanonamata Mwari asi vanonamata zvithombi kana kutoita zvimweni zvinovonesa kuti vano ushamwari no nyika ino. (1 Kronike 5:25; Jakobo 4:4) Mukusiyana, vese vaya vanonamata Mwari vakagondeka vanonangwa kuti ‘vakacena’ kana kuti “mbhandwe.” (2 Vakorinte 11:2; Apokaripsi 14:4) Bhabhironi ro kare rainga cine ro manamatiro o kunyepa. Ngo kudaro, Bhabhironi Guru rinoimirira manamatiro ese o kunyepa. Zvokadi kamare, irona icine ro pasi pese ro manamatiro o kunyepa.—Apokaripsi 17:5, 18; vonanyi musoro unowanika mu jw.org, unoti: Chii Chinonzi Bhabhironi Guru? mu Cishona.

17. Zvicinyi zvinozoitika no Bhabhironi Guru?

17 Zvicinyi zvinozoitika no Bhabhironi Guru? Apokaripsi 17:16, 17 inodavira muvhunjo uwu ngo njira iyi: “Gumi ro nyanga jawavonaya no cikara, zvinozonyenya hure iya. Izvona zvinozoiuraya zvoisiya iri mitu. Zvinozoha nyama yayo, zvoipisa ngo muriro. Ngokuti, Mwari wakadira mu mwoyo mazvo kuti zviite zvaari kurangarira.” Hina Jehovha anozoshandisa cikara cokupsuka, kana kuti Nações Unidas kuti ahwise Bhabhironi Guru no kuripeja kamare.—Apokaripsi 18:21-24.

18. Tingava kudini no cokwadi co kuti atiripi kuita ciri cese cakabatana no Bhabhironi Guru?

18 Izvi zvinorevenyi kwatiri? Tinodikana kwenderera mberi teciita “kunamata kwakacena no kucina vara pa mavonero a Mwari.” (Jakobo 1:27) Narini, ticadotendera kucengejwa ngo majijisiro okunyepa, kuceukija maferiyadho acikaripi o Cikristu, kureja-reja ndhungamiriro ja Mwari ngo pamusoro po zvakashata no kuita zvomujimu zvinoitwa ngo Bhabhironi Guru. Perapo, tinodikanazve kuenderera mberi tecingwanja vandhu kuti ‘vabude’ mu Bhabhironi Guru. Vakaita kudaro, avazovi no ndava pamberi pa Mwari.—Apokaripsi 18:4.

KUTONGWA KO VAVENGI VA MWARI

ZINYOKA RAIPSUKA INGA MURIRO

Sathana wakapekeja cikara ici simba ro kutonga. (Apokaripsi 12:3, 9, 13; 13:4; 20:2, 10) Inga muvengi mukuru wa Jehovha, Sathana anozokhandihwa murindi rakajikisisa ko ciuru co makore. Pasure pa izvi, Sathana anozokhandihwa “mu gandhwa ro muriro no enshofre.” (Vonanyi ndima 19-20)

19. Ndiyani “Zinyoka . . . raipsuka inga muriro”?

19 Bhuku ra Apokaripsi rinonangavo ngo “zinyoka rimweni raipsuka inga muriro.” (Apokaripsi 12:3) Zinyoka iri rakahwisana na Jesu no ngirozi jake. (Apokaripsi 12:7-9) Irona rinohwisazve vandhu va Mwari no kupekeja simba majimambo. (Apokaripsi 12:17; 13:4) Zinyoka iri ndiyani? Ndi “nyoka yo kutanga inodanijwa kuti Dhiyabhu na Sathana.” (Apokaripsi 12:9; 20:2) Ndiyena ari kutungamirira vavengi vese va Jehovha.

20. Zvicinyi zvinozoitika no zinyoka iri?

20 Zvicinyi zvinozoitika no zinyoka iri? Apokaripsi 20:1-3 inosanangura kuti ngirozi imweni inozokhandira Sathana mu rindi rakajikisisa. Rindi iri rakadari inga kadheya. Paanonga ari mu rindi iri, Sathana azocengejizve “majinja mbhera ciuru co makore cipere.” Pakupejisira, Sathana no madhimoni ake vanozoparajwa mbhera narini ngo kukhandihwa mu “gandhwa ro muriro no enshofre.” (Apokaripsi 20:10) Ejanyi kurangarira manera inozova nyika ino pacina Sathana no madhimoni ake. Zvokadi kamare, uwu unozova mukuvo unodakajisa maningi.

21. Ngenyi tingadakara ngo zviro zvatinoverenga mu bhuku ra Apokaripsi?

21 Zvinovangisa maningi kuzwisisa zviro zvakatahwa mu bhuku ra Apokaripsi. Takwanisa kuvona kuti vavengi va Jehovha ndiyani no kuvonazve zvinozovaitikira. Hina, “anodakara mundhu anoverenga ngo izwi guru na vaya vanozwa masoko o uporofeti.” (Apokaripsi 1:3) Asi Vavengi va Mwari pavanopera kuparajwa, ngoapi makomborero anozova no vandhu vakagondeka? Tinozodavira muvhunjo uwu pa musoro wo kupejisira wo musoro mutatu iji.

NDUMBO 23 Jehovha Watanga Kutonga

^ Bhuku ra Apokaripsi rinoshandisa zviro kuitira kuvonesa vavengi va Mwari. Bhuku ra Dhanyeri rinotibesera kuzwisisa kuti zviro izvi zvinorevenyi. Pa musoro uwu, tinozoezanisa zviporofita zvimweni zviri mu bhuku ra Dhanyeri zvakaezana no zviri mu bhuku ra Apokaripsi. Ngo njira iyi, tinozokwanisa kuvona kuti ndiyani vavengi va Mwari. Perapo tinozovonazve kuti ngozvapi zvinozovaitikira.

^ Ciro cimweni cinovonesa kuti cikara co musoro munomwe cinoimirira utongi hwese hwo mu nyika, ngocokuti icona cino “gumi ro nyanga.” Mu Bhaibheri civerengero co ci gumi kazinji cinoshandiswa kuitira kuvonesa ciro cakakwana.

^ Mukusiyana no cikara cokutanga, cithombi cainga cicina “majunguja” pa nyanga yajo. (Apokaripsi 13:1) Izvi zvakaitika ngokuti icona cakabuda “pa majimambo manomwe” amweni perapo majimambo aya ndiwona anocipa simba.—Vonanyi musoro unowanika mu jw.org, unoti: Chikara Chitsvuku Chinotaurwa Pana Zvakazarurwa Chitsauko 17 Chinofananidzirei? mu Cishona.