Ir al contenido

Ir al índice

Rukuyariik taqeh tokoom—¿Chajariik iruqʼor i Santo Laj Huuj?

Rukuyariik taqeh tokoom—¿Chajariik iruqʼor i Santo Laj Huuj?

 «Reʼ rukuyariik taqeh tokoom jenaj naʼojbʼal irubʼan chi ne inwihʼik i tuqkiil kʼuxliis kuukʼ taqeh tokoom» (Declaración de principios sobre la Tolerancia UNESCO, 1995).

 Noq jenoʼ maʼ irukuy ta taqeh tokoom, reʼ wilih irubʼan chi maʼ looqʼ ta chi reh taqeh tokoom eh irubʼan chi ne inwihʼik ixowanik iibʼ. Reʼ wilih ne irubʼan chi jenoʼ maʼ ne ta iruqʼoʼreej chi korik taqeh tokoom, chi maʼ ne ta iraaj kiwach eh chi ne irubʼan peleto kuukʼ.

 Reʼ taqeh kʼachareel reh reh wach inkikapaaj chi riij chajariik iraaj ruqʼorom rukuyariik taqeh tokoom. Wilik taqeh kʼachareel inkikapaaj chi reʼ qʼorik wilih iraaj ruqʼorom chi holohik naqilom i kinaʼojbʼal taqeh kʼachareel eh chuʼnchel inkibʼan. Eh wilik i kitzʼirim riij i Santo Laj Huuj kikojom rehtaal chi reʼ rukuyariik taqeh tokoom iraaj ruqʼorom chi looqʼ nakilom i inkikoj wach eh i kinaʼojbʼal taqeh tokoom, atoobʼ ta reʼ keh maʼ inkikoj ta wach eh maʼ inkibʼan taj chajariik inkibʼan i keh.

 ¿Mi ne irutobʼeej taqeh kʼachareel i Santo Laj Huuj reh chi ne inkikuy kiibʼ chi kiwach?

Reʼ iruqʼor i Santo Laj Huuj chi riij i rukuyariik taqeh tokoom

 Reʼ Santo Laj Huuj irubʼan chi ne inqakuy qiibʼ chi qawach. Iruqʼor: «Chuʼnchel ta naq nee kinabʼinik taq awach chi xa hat taq chaqʼlaam» (Filipenses 4:5). Reʼ Santo Laj Huuj qojrutobʼeej reh chi looqʼ chi qeh taqeh kʼachareel, reh chi hoj chaqʼlaam kuukʼ eh reh chi ne inqabʼan i holohik keh. Reʼ inkinimaj i wilih maʼ inkikʼam ta keh ruukʼ i kinaʼojbʼal taqeh tokoom kʼachareel, xa reʼ laʼ inkikanaaʼ chi reʼ taqeh tokoom ne inkibʼan chajariik inkaaj kibʼanam.

 Reʼ Santo Laj Huuj iruqʼor nikʼwach iraaj i Dios chi ne kikʼacharik taqeh kʼachareel. Iruqʼor: «Hat winaq, qʼorooj chik aweh haʼj wilik i atoobʼ eh chibʼih jariik iripahqaaj aweh i Qajaaw» (Miqueas 6:8, RLLH). Irukʼuhtaaj i rubʼeeh i Dios, reʼ irutobʼeej taqeh kʼachareel reh chi ne inkireq rusuqkiil i kikʼacharik (Isaías 48:17, 18).

 Reʼ Dios maʼ xuyeew ta qʼabʼ qeh chi ne inqabʼan i qʼataj qʼorik chi kinaah i tokoom. Reʼ Santo Laj Huuj iruqʼor: «Reʼ xyeʼwik cho reh i kʼuhbʼaal xa jinaj, reʼ woʼ reh i Qʼatal Qʼorik […] ¿Eh raaj i hat, ¿chibʼih aʼnam noq inaqʼat i qʼorik chinaah aawas achaaqʼ?» (Santiago 4:12). Reʼ Dios irukanaaʼ chi chi qajuʼjunaal ne inqachih wach chajariik naqabʼanam, ruum chi chi qajuʼjunaal naqatojom riij inqabʼan (Deuteronomio 30:19).

Reʼ iruqʼor i Santo Laj Huuj chi riij chi looqʼ ne inqil taqeh tokoom

 Reʼ Santo Laj Huuj iruqʼor: «Eh ponoq taq panaqʼawach chuʼnchel i tinamit» (1 Pedro 2:17). Chuʼnchel inkaaj kʼacharik jeʼ rukabʼ iruqʼor i Santo Laj Huuj, looqʼ inkil taqeh i tokoom. Maʼxta iruqʼor chajariik inkikoj wach eh nikʼwach i kikʼacharik (Lucas 6:31). Reʼ wilih maʼ iraaj ta ruqʼorom chi reʼ inkinimaj i Santo Laj Huuj inkikoj wach inkiqʼor taqeh kʼachareel oon chi holohik ne inkilow inkibʼan i tokoom. Eh inkibʼan chuʼnchel i wilik pan kiqʼabʼ reh rukʼamariik keh ruukʼ i rehtalil i Jesús.

 Jenaj ehtalil, reʼ Jesús xunabʼeej wach jenaj ixoq i wilik naq jenaj runimaniik i maʼ irukʼam ta naq riibʼ ruukʼ irunimaj i reh. Reʼ ixoq wilih kʼacharik naq irubʼan ruukʼ jenaj winaq maʼ reʼ ta naq rubʼahiil. Reʼ naʼojbʼal reʼreʼ maʼ imponik ta naq chuwach i Jesús. Atoobʼ ta jeʼreʼ, reʼ reh xuyeew ruloqʼil ruukʼ i xuqʼor (Juan 4:9, 17-24).

 Jeʼ rukabʼ i Jesús, reʼ taqeh ajnimaneel kikorsam kiibʼ reh ruqʼorariik chajariik inkikoj wach, xa reʼ laʼ inkibʼan «ruukʼ chaqʼlamiil» (1 Pedro 3:15,16). Reʼ Santo Laj Huuj irutobʼeej taqeh ajnimaneel reh chi maʼ ne ta inkiqʼor keh taqeh tokoom chajariik ne inkichih rubʼanariik. Iruqʼor chi jenaj rajtahqaneel i Cristo, «maʼ rukʼul ta chi sikʼil peleto, xa chuʼnchel-oq laʼ aj uukʼ chaqʼlaam», atoobʼ ta reʼ taqeh tokoom reh reh wach i kinimaniik (2 Timoteo 2:24).

Reʼ iruqʼor i Santo Laj Huuj chi riij ixowanik

 Reʼ Santo Laj Huuj iruqʼor: «Chachop taq akʼux chi wihik pansuqkiil kʼuxliis chuʼnchel aj uukʼ» (Hebreos 12:14). Ajwach irusik’ i tuqkiil k’uxliis ma’ inixowanik ta. Ma’ irukanaa’ ta rub’anariik i holohik, xa re’ la’ irukowej ruk’ux reh wih’ik pan tuqkiil k’uxliis kuuk’ taqeh tokoom (Mateo 5:9). Reʼ Santo Laj Huuj iruqʼor keh taqeh ajnimaneel chi ne inkikʼax taqeh i kiʼixowanik keh (Mateo 5:44).

 Reʼ Santo Laj Huuj iruqʼor chi reʼ Dios «maʼ imponik ta chuwach» i yiibʼ wach inkibʼan taqeh kʼachareel keh i tokoom (Proverbios 6:16-19). Reʼ Santo Laj Huuj irukoj taqeh qʼorik «maʼ imponik ta chuwach» reh rukʼuhtjiik chi reʼ Dios iruxowaaj wach i yiibʼ wach bʼanooj. Reʼ Santo Laj Huuj iruqʼor chi reʼ Dios iraaj rukuyum kimahk eh iraaj rutobʼeem taqeh kʼachareel inkaaj kijalam wach i kinaʼojbʼal eh inkaaj kʼacharik jeʼ rukabʼ iruqʼor i ruqʼorbʼal (Isaías 55:7).

Juʼjun taqeh texto reh i Santo Laj Huuj reʼ kiqʼorik chi riij rukuyariik taqeh tokoom eh ruyeʼariik kiloqʼil

 Tito 3:2: «Kikʼacharoq parukorkiil, xa atoobʼ-oq taqe. Kikʼuhtaaj ruchʼubʼkiil wach i kánima chikiwach chuʼnchel i tinamit».

 Jenoʼ kʼachareel inkʼacharik pan rukorkiil, maʼ inkaqrik ta noq irubʼiraj inkiqʼor i tokoom eh irubʼan chi reʼ taqeh tokoom looqʼ ne inkil kiibʼ chi kiwach.

 Mateo 7:12: «Eh nikʼ wach inawaaj taq i hat chi neen kian taq awuukʼ aawas achaaqʼ, jeʼ woʼ reʼ i cha aʼn taq i hat kuukʼ i keh».

 Chi qunchelaal inqaaj chi ne inkiyeew qaloqʼil eh ne inkikoj pan ruman inqaqʼor. Reh runabʼjiik nikʼwach rukojariik pan akʼachariik i kʼuhbʼaal wilih i xuyeew i Jesús, chawil i naʼojbʼal «¿Qué es la Regla de Oro?».

 Josué 24:15: «Cha sikʼ taq wach yuʼnaak awach taq i naa animam».

 Noq inqakanaaʼ chi reʼ taqeh tokoom ne inkichih wach chajariik inkaaj kibʼanam, inqabʼan chi ne inwihʼik i tuqkilaal.

 Hechos 10:34: «Reʼ Dios maʼ awach taj i tokoom rilariik i rubʼan».

 Reʼ Dios jenaj wach irilow taqeh kʼachareel, atoobʼ ta reh reh wach i kiwiiʼ, winaq oon ixoq taqeh, reh reh wach i kitinamitaal eh maʼxta iruqʼor nikʼwach naq i kikʼachariik najtir. Ajwach inkikʼam keh ruukʼ i runaʼojbʼal i Dios inkiyeew kiloqʼil taqeh tokoom.

 Habacuc 1:12, 13: Iruqʼor chi riij i Dios: «Maʼ ponik ta chawach i yiibʼ wach naʼojbʼal».

 Reʼ Dios wilik i kuyuuj ruukʼ, xa reʼ laʼ imponik woʼ i qʼiij chi maʼ irukuy ta chik rilariik i yiibʼ wach. Maʼ na ta rukanaam chi reʼ yiibʼ wach naʼojbʼal ne inwihʼik chi junelik. Reh runabʼjiik ruman, chawil i video ¿Chaaj woʼ reet irukanaaʼ i Dios chi ne inqakʼul i tiʼ kʼaxik?

 Romanos 12:19: «Chakanaaʼ laʼ taq chi reʼ Dios nee ruyeew i chee rujosqʼiil, ruum tzʼihbʼamaj chaloq chi jeʼ wili i ruqʼor i Dios: Reʼ hin naa nuqʼatwiik qʼorik chinaah i juʼjun. Eh reʼ hin naa nuqʼajwiik wach reh i rubʼan». a

 Reʼ Jehová maʼ iruyeew ta qʼabʼ qeh chi ne inqabʼan jilow i inbʼaan qeh. Reʼ reh narubʼanam i qʼataj qʼorik pan ruqʼijil. Reh runabʼjiik ruman, chawil wach i naʼojbʼal «¿Alguna vez se hará justicia en el mundo?».

a Jehová i rubʼihnaal i Dios (Salmo 83:18, TNM). Chawil wach i naʼojbʼal «¿Ajwach i Jehová?».