Ir al contenido

REʼ INKAAJ KINABʼEEM TAQEH KʼACHAREEL

Reʼ Dios xa wilik woʼ naq cho najtir

Reʼ Dios xa wilik woʼ naq cho najtir

Jenaj ajabʼees iruqʼor reh i rakʼuun aj wuquubʼ haabʼ: «Reʼ i wach akʼal eh chuʼnchel i wilik chupaam, najtir chik tzʼuhkrisamaj ruum i Dios. Eh xutzʼuhkrisaj woʼ i qʼiij i poh eh taqeh chʼumiil». Eh reʼ halakʼun inkahnik chi kapebʼinik junkʼaam oq eh irupahqaaj reh i rajaaw: «Pah, ¿ajwach xtzʼuhkrisanik reh i Dios?».

Reʼ ajabʼees iruqʼor: «Maʼ ajwach ta xtzʼuhkrisanik reh. Reʼ i Dios xa wilik woʼ naq cho». Ko yuʼnaak, reʼ xqʼorarik reh i halakʼun irusuqbʼisaj rukʼux. Xa reʼ laʼ, noq irutoqʼaaʼ kʼihik, inkʼulik woʼ chik pan rukʼux i pahqanik wilih. Irukʼaxkileej rureqariik chi riij chi reʼ Dios wilik eh maʼ tzʼuhkrisamaj ta. Irukapaaj: «¿Nikʼwach ne rubʼan chi jeʼ reʼ? Reʼ taxaaj akʼal wilik xtzʼuhkrisanik reh». Reʼ i rupahqaniik ko majaaʼ inchaqʼweesjik: «¿ahaʼ xchalik i Dios?».

¿Chajariik iruqʼor i Santo Laj Huuj? Iruqʼor jeʼ rukabʼ xuqʼor i ajabʼees. Reʼ Moisés xuqʼor reh i Jehová: «Noq komajaaʼ i natzʼuhkrisaj i yuuqʼ kʼixkaabʼ, i wach akʼal, taqe i kʼachareel wilkeebʼ chupaam, xa hat woʼ cho Dios, eh jeʼ woʼ chi juneliik» (Salmo 90:1, 2). Reʼ profeta Isaías jeʼ woʼ reʼ xuqʼor: «¿Mi maʼ awehtʼal, mi maʼ abʼiram taq reʼ hat chi reʼ i QaJaaw Dios [Jehová] xa wilik woʼ chaloq najtir» (Isaías 40:28). Eh reʼ i rucarta i Judas irukʼuhtaaj chi reʼ Dios xa wilik woʼ cho «najtir cho qʼiij, jeʼ yuʼnaak, jeʼ chi juneliik» (Judas 25).

Reʼ taqeh versículo wilih irukʼuhtaaj chi reʼ Dios «Reey chi juneliik», jeʼ rukabʼ xuqʼor reh i apóstol Pablo (1 Timoteo 1:17). Reʼ wilih iraaj ruqʼorom chi xa wilik woʼ cho chi juneliik eh naruwihʼiik chi juneliik (Apocalipsis 1:8). Reʼ Dios maʼ xtzʼuhkrisjik ta eh maʼ jaruuj ta narukimiik. Reʼreʼ i ruwiiʼ reh i rukʼachariik.

¿Chaaj woʼ reet inqakʼaxkileej rureqariik chi riij i naʼojbʼal wilih? Ruum chi reʼ i qakʼachariik maʼ najt ta rooq eh ruum aj reʼ maʼ jenaj ta wach inqil i runajtiil i kʼacharik ruukʼ nikʼwach iril i Jehová. Jenaj ehtalil, jenaj mil haabʼ chuwach i Jehová xa jeʼ jenaj qʼiij, ruum chi reʼ reh xa juneliik woʼ wilik (2 Pedro 3:8). Qil jenaj woʼ chik ehtalil. Jenaj chiliʼl wilik chik ruhabʼul inkʼacharik 50 qʼiij. ¿Mi ne rureq chi riij chi jenoʼ kʼachareel inkʼachariik 70 oon 80 haabʼ? ¡Maʼ chih taj! Reʼ hoj jeʼ qakabʼ i chiliʼl wilih noq inqapaj qiibʼ ruukʼ i ajtzʼuhkrisaneel. Reʼ qakapebʼaal xa kʼisiin, maʼ jenaj ta wach ruukʼ i rukapebʼaal i reh (Isaías 40:22; 55:8, 9). Jeʼ reʼ noq kʼaxik chi qeh rureqariik chi riij chi maʼ ajwach ta xtzʼuhkrisanik reh.

Atoobʼ ta inqakʼaxkileej rureqariik chi riij chi reʼ Dios xa wilik woʼ naq cho najtir, reʼ wilih manlik wach. Ruum chi mi wilik naq xtzʼuhkrisanik reh i Dios, reʼ naq i kʼachareel wilih ajtzʼuhkrisaneel. Xa reʼ laʼ, reʼ Santo Laj Huuj iruqʼor chi reʼ Jehová xutzʼuhkrisaj chuʼnchel i wilik (Revelación 4:11). Jeʼ reʼ noq, reʼ hoj qehtʼal chi reʼ taxaaj akʼal maʼ wilik ta naq (Génesis 1:1, 2). ¿Nikʼwach xtzʼuhkrik i akʼal? Reh chi ne inwihʼik i akʼal ko ruman naq chi ne inwihʼik jenaj ajtzʼuhkrisaneel. Eh ko ruman woʼ naq chi peet ne inwihʼik i ajtzʼuhkrisaneel chuwach i peet rakʼuun eh taqeh ángel (Job 38:4, 7; Colosenses 1:15). Jeʼ reʼ noq, noq ko majaaʼ naq irutzʼuhkrisaj chuʼnchel i wilik, reʼ Dios rutkeel naq wilik. Reʼ reh maʼ ajwach ta xtzʼuhkrisanik reh, ruum chi maʼxta naq wilik eh maʼ ajwach ta naq i wilik ruukʼ.

Ruum chi wilik taqeh kʼachareel ayuʼ wach akʼal eh wilik taqeh tzʼuhkrisamaj ar pan taxaaj, irukʼuhtaaj chi wilik jenaj Dios. Reʼ kʼachareel, reʼ xtzʼuhkisanik reh i taxaaj akʼal xukoj taqeh rukʼuhbʼaal reh chi tusimaj wach. Reʼ wilih iraaj ruqʼorom chi xa wilik woʼ naq chik najtir eh xa reʼ woʼ naq i reh ne iruyeew rukʼachariik chuʼnchel i wilik (Job 33:4).