Ir al contenido

Ir al índice

KUYUUJI 8

«Jɨ̱xiɨyt́aamɨ, it́t́aamɨ al tanto»

«Jɨ̱xiɨyt́aamɨ, it́t́aamɨ al tanto»

«Jɨ̱xiɨyt́aamɨ, it́t́aamɨ al tanto» (1 PED. 5:8).

WAAÑI 144 No dejes de mirar allí

JEʼM JƗƗXI TAN̈KUYUJKAPAʼAP a

1. ¿Tyi iñɨʼmay Jesús jeʼm ikuyujkɨʼɨwiñyaj jesɨgam akwaʼgoyyaj juchix nuʼkpa jeʼm aktogoyoʼoyi, y juʼp an̈kiʼmayoʼoyi chiʼiyajta?

 MAKTASTEEN jeʼm Jesús ikuyujkɨʼɨwiñyaj akwaʼgoyyaj tyityam naspa idyɨk jesɨk kuyajiam jeʼm in̈an̈pɨgam jaama (Mat. 24:3). Wɨapsɨ iga jeʼeyaj akwaʼgoyyaj iga ijoodon̈ayajtoʼoba idyɨk juchix aktogoytyaap Jerusalén. Kun jeʼm kutson̈oʼoyi chioywɨʼɨp Jesús, dyaʼ numaaj ijɨykiʼm jempɨk naspa idyɨk peʼm jaama, ijɨykiʼmtyim jempɨk naspa idyɨk yɨʼp tiempo. Jesɨgam ijɨykiʼm juchix nuʼkpa idyɨk jeʼm aktogoyoʼoyi, nɨm: «D́a i̱ ijo̱doŋ jup ja̱ma ni [juchix] hora núcpa it́u̱mpɨy yɨ́pyaj cosa. […] ni jém sɨŋyucmɨpɨc pɨxiñt́am ni d́at́im ijo̱doŋ jém Dios iMa̱nɨc. Icut́um ijo̱doŋ jém tanJa̱tuŋ Dios». Okmɨ chiʼiyajtatyim yɨʼp an̈kiʼmayoʼoyi: «Nawattamta̱jɨ cuenta, it́t́aamɨ al tanto» (Mar. 13:32-37).

2. ¿Tyiʼiga ityyajiñ idyɨk al tanto jeʼm cristianojyaj ityyajwɨʼɨp idyɨk Jerusalén?

2 Jeʼm cristianojyaj judíojpɨkyaj iga ityyaj idyɨk en jeʼm wiñtyipɨk siglo, juchixkej idyɨk nakuixyajtaiñ. Yɨʼɨmpɨgam wɨap idyɨk ikɨakputyaj jeʼm iityi. Jesús iwɨan̈mat tyityam naspa idyɨk jesɨk nuʼkpa jeʼm aktogoyoʼoyi. Jeʼ iñɨʼmay jeʼm ikuyujkɨʼɨwiñyaj: «Cuando íñixt́ámpa iga cutánse̱tneum Jerusalén con soldado, jesɨc iñjo̱doŋtam iga jobit́ togoypa». Jesɨgam poyyajiñ idyɨk y nɨkyajiñ tun̈gak an̈eymɨ (Luc. 21:20, 21). Jempɨk ikupɨkyaj jeʼm an̈kiʼmayoʼoyi nɨmwɨʼɨp Jesús, poyyaj wiñtyi iga jeʼm romanos iktogoyyajiñ Jerusalén, y wɨa mu inikɨakputyajta.

3. ¿Tyi tan̈kɨʼpin̈taʼmpa yɨʼp kuyujijom?

3 Taɨchtyam taitytyaʼmum jeʼm in̈an̈pɨgam jaama y dyaʼ jaʼyñeʼ nuʼkpa jeʼm aktogoyoʼoyi. Jeʼyukmɨ, juʼutstyim jeʼm wiñtyipɨk cristianojyaj, nasuntaap iga tajɨɨxiɨytyaʼmiñ y taitytyaʼmiñ al tanto. Yɨʼp kuyujijom tan̈kɨʼpin̈taʼmpa tyi wɨap tan̈wattaʼm iga odoy pɨɨmi takobakpijtyaʼmiñ kun ityumpɨy tyityam naspa ixɨʼ ikuwɨtyi yɨʼp naxyukmɨ. Tan̈kɨʼpin̈taʼmpatyim juutypɨk wɨap tanakuixtya y juutypɨk wɨap tan̈wɨpɨktaʼm jeʼm tiempo iganam dyaʼ nuʼkneʼ jeʼm aktogoyoʼoyi.

ODOY PƗƗMI TAKOBAKPIJTYAʼMIÑ KUN JEMPƗK NASPA IXƗʼ IKUWƗTYI YƗʼP NAXYUKMƗ

4. ¿Tyiʼiga wɨɨ iga tanteguedataʼmiñ ityumpɨy jempɨk naspa ixɨʼ ikuwɨtyi yɨʼp naxyukmɨ?

4 Jesús ijɨykiʼm waatyi nasɨyoʼoyiyaj iga tayooxpaʼtpa tanjoodon̈a jesɨk dyam jaʼyñeʼ aktogoytyaap ityumpɨy jempɨk in̈jakneʼ jeʼm Wookkɨʼɨwiñ. Jeʼyukmɨ wɨɨ iga tanteguedataʼmiñ ityumpɨy tyityam naspa ixɨʼ yɨʼp naxyukmɨ, y juutypɨk kupakpa ixɨʼyaj jeʼm jɨychagoʼoyiyaj itywɨʼɨp Bibliajom (Mat. 24:3-14). Jeʼm apóstol Pedro taanmajan̈chiʼ iga tanteguedaiñ juutypɨk kupakpa ixɨʼ jeʼm jɨychagoʼoyiyaj itywɨʼɨp Bibliajom y yɨʼɨmpɨgam pɨɨmianeiñ jeʼm tanfe (2 Ped. 1:19-21). Jeʼm in̈an̈pɨgam libro itywɨʼɨp Bibliajom tsukumpa kun yɨʼpyaj an̈matyiyaj: «Yɨɨmpɨc icwiñquej Dios jém Jesucristo iga je iŋquejáyiñ jém icuyo̱xayajpaap t́i miñpa d́a jáyñe» (Apoc. 1:1). Jeʼyukmɨ tanteguedaap ityumpɨy jempɨk naspa ixɨʼ yɨʼp naxyukmɨ y juutypɨk sɨʼ ikkupakyaj jeʼm jɨychagoʼoyiyaj itywɨʼɨp Bibliajom. Y wɨapsɨ iga tan̈kusuʼnɨʼyba tanan̈mat yɨʼpyaj nasɨyoʼoyiyaj kun jeʼm tantɨwɨtam.

¿Tyiʼiga tanakuixtyaiñ jesɨk tanan̈matpa jeʼm jɨychagoʼoyiyaj ityyajwɨʼɨp Bibliajom, y tyi wɨɨ iga tan̈wadyiñ? (Aʼmɨ jeʼm párrafo 5). b

5. ¿Tyiʼiga tan̈kuixiñ tyi tanɨmpa jesɨk tanan̈matpa jeʼm jɨychagoʼoyiyaj ityyajwɨʼɨp Bibliajom, y tyi wɨɨ iga tan̈wadyiñ? (Aʼmɨtyim jeʼm imagenyaj).

5 Jesɨk tanan̈matpa juutypɨk kupakpa ixɨʼ jeʼm jɨychagoʼoyiyaj ityyajwɨʼɨp Bibliajom, wɨɨ iga tan̈kuixiñ tyi tanɨmpa. ¿Tyiʼiga? Iga dyaʼ tanan̈mattoʼoba taɨchpɨk tanjɨɨxi iga wɨap iweʼk jeʼm kumun. Juʼuts akwiñkejoʼoyi, wɨapsɨ iga tan̈kumaton̈ba iga jeʼm an̈jagoʼoyiyaj iniityyajwɨʼɨp maaj teguedɨʼɨyi in̈matyajpa tyi iwatyajpa iga idyiñ paz y odom idyiñ an̈aaji. Odoy mojiñ tanjɨɨs iga kupakpam ixɨʼ jeʼm jɨychagoʼoyi itywɨʼɨp en 1 Tesalonicenses 5:3, maaj wɨɨ iga tan̈kupɨguiñ ityumpɨy jeʼm an̈kejayoʼoyiyaj jempɨk yaguiñ ityopneʼ jeʼm Jehová iorganización. Siiga tan̈kuixpa ityumpɨy jempɨk tanɨmpa y takupɨgoʼyba, tayooxpadoʼyba iga jeʼm kumun odoy naweʼktaiñ y jesɨk tanaitytyaʼmpa «tu̱mt́i jɨ̱xi» (1 Cor. 1:10; 4:6).

6. ¿Tyi tan̈kejaytyaʼmpa 2 Pedro 3:11-13?

6 (Maayɨʼ 2 Pedro 3:11-13). Jeʼm apóstol Pedro tayooxpaʼtpa iga odoy pɨɨmi takobakpijiñ jesɨk tan̈kɨʼpin̈ba jeʼm jɨychagoʼoyiyaj ityyajwɨʼɨp Bibliajom. Taanmajan̈chiʼiba iga tanteguedataʼmiñ jesɨk «miñpa jém ja̱ma cuando Dios icɨɨpiŋpa jém pɨxiñt́am». ¿Juʼp jɨɨxi tanaidyiñ? Dyaʼ tan̈wattaʼmpa yɨʼɨmpɨk iga tanjoodon̈atamtoʼoba juʼp jaama y juchix hora ijɨɨsneʼ Jehová iga inimiñba jeʼm Armagedón, tanteguet iga tan̈wɨpɨktoʼoba jeʼm tiempo «iga taŋwɨ̱wattámiñ juuts ixunpa Dios» (Mat. 24:36; Luc. 12:40). Yɨʼp nɨmtoʼoba iga tawɨsɨsɨoytyaʼmiñ y ityumpɨy jempɨk tan̈watpa por Jehová tan̈wadyiñ kun toyoʼoyi. Iga wɨaiñ tan̈wat yɨʼɨmpɨk wɨɨ iga tanakuixtyaiñ.

¿TYI NƗMTOʼOBA IGA TANAKUIXTYAIÑ?

7. ¿Tyi wɨap tan̈wat iga tanakuixtyaiñ? (Lucas 21:34).

7 Jesús dyaʼ numaaj iñɨʼmay jeʼm ikuyujkɨʼɨwiñyaj iga ityeguedayajiñ idyɨk jempɨk naspa ikuwɨtyi yɨʼp naxyukmɨ, iñɨʼmaytyim iga nakuixyajtaiñ. Jeʼyukmɨ chiʼiyajta jeʼm an̈kiʼmayoʼoyi itywɨʼɨp en Lucas 21:34 (maayɨʼ). Tanaʼmiñ jempɨk nɨm Jesús: «Cuidado iga maŋcupiichcɨɨ́ypa». ¿Tyi nɨmtoʼoba yɨʼp? Iga tanakuixtyaiñ y odoy tan̈wadyiñ tyityam wɨap imalwaday jeʼm tan̈wɨnanɨgoʼoyi kun Jehová. Yɨʼɨmpɨgam tanaidyaytyaʼmpa jeʼm Dios ityoyoʼoyi (Prov. 22:3; Jud. 20, 21).

8. ¿Juʼp an̈kiʼmayoʼoyi ichiʼ Pablo jeʼm cristianojyaj?

8 Jeʼm apóstol Pablo iñɨʼmay jeʼm cristianojyaj iga nakuixyajtaiñ idyɨk. Juʼuts akwiñkejoʼoyi, jeʼm cristianojyaj ityyajwɨʼɨp idyɨk Éfeso nɨʼmayyajta yɨʼɨmpɨk: «Nawatta̱jɨ cuenta iga iŋwɨ̱watpa. Odoy wattaamɨ juuts jém pɨxiñt́am jém d́apɨc jɨ̱xiɨ́y. Wattaamɨ juuts jém jɨ̱xiɨywɨɨp» (Efes. 5:15, 16). Jeʼm Wookkɨʼɨwiñ imeʼtspa juutypɨk tampatstogoʼyiñ jeʼm tan̈wɨnanɨgoʼoyi kun Jehová. Jeʼyukmɨ jeʼm Biblia tan̈kiʼmpa iga tan̈kutɨʼɨyɨʼyiñ «t́i ixunpa» Jehová, y jeempɨgam wɨap tanan̈an̈kamoktaʼm juʼptyin̈kej kutɨʼɨchiyaj (Efes. 5:17).

9. ¿Juutypɨk tan̈kutɨʼɨyɨʼyba tyi ixunba Jehová iga tan̈wadyiñ?

9 Jeʼm Biblia dyaʼ takɨʼtykɨʼty an̈madaʼyba ityumpɨy jempɨk wɨap imalwaday jeʼm tan̈wɨnanɨgoʼoyi kun Jehová. Watykɨy jesɨk tampɨkpa tuum jɨɨxi, jeʼm Biblia dyaʼ tanɨʼmaʼyba tyi tan̈wadyiñ. Iga wɨaiñ tan̈wɨpɨk tanjɨɨxi wɨɨ iga tan̈kutɨʼɨyɨʼyiñ «t́i ixunpa» Jehová. ¿Tyi tayooxpaʼtpa? Wɨɨ iga tumtum jaama tammayiñ jeʼm Biblia y tan̈kujɨɨxiñ jempɨk tammayñeʼ. Jesɨk maaj tan̈kutɨʼɨyɨʼyba tyi ixunba Jehová y maaj tanteguedaap iga tanaidyaʼyba jeʼm «Jesucristo ijɨ̱xi», jesɨk maaj dyaʼ tan̈kaʼ tanakwiñkej iga tajɨɨxiɨytyaʼm mex siiga dyaʼ i tuum an̈kiʼmayoʼoyi juuty tanɨʼɨyɨyaʼyba tyi tan̈watpa (1 Cor. 2:14-16). Weeñi peligros jobity wɨap tanaʼm, pero tun̈gakyaj dyaʼ jaya kejyajpa.

10. ¿Tyityam odoy tan̈wadyiñ, y tyiʼiga?

10 Weeñi peligros iga wɨap takmalwat jeʼ jeʼm coqueteo, jeʼm an̈matyiyaj dyapɨk wɨtam, jeʼm entretenimiento iga iniity an̈aajiyaj, jeʼm pornografía, iga tanjɨɨskupakneʼeba iga tawiʼkwiʼkneʼeba o siiga numaaj tauktoʼoba (Sal. 101:3). Jeʼm tanenemigojtam, jeʼm Wookkɨʼɨwiñ, juchixkej sɨʼ ikuaʼm juutypɨk imalwadaʼyba jeʼm tan̈wɨnanɨgoʼoyi kun Jehová (1 Ped. 5:8). Siiga dyaʼ tan̈kuixpa jeʼm tanjɨɨxi y tananmaj, wɨap takukoʼmay malojpɨk jɨɨxiyaj juʼuts jeʼm kunaʼɨyoʼoyi, jeʼm mɨgoʼoyi y jeʼm nuʼumi, jeʼm jooyixoʼoyi, jeʼm malojpɨk kusuʼnɨyoʼoyi o iga tanan̈kejtaap y tajoʼyan̈jakpa (Gál. 5:19-21). Wɨapsɨ iga wiñtyi yɨʼpyaj jɨɨxiyaj dyanam jespɨy mɨjaneʼeba. Pero siiga dyaʼ jobity tanaktogoyba, mɨjaap tananmajom y pɨɨmi tamalwadaʼyba (Sant. 1:14, 15).

11. ¿Juʼuts tuum peligro dyapɨk kejpa tanaʼm, y tyiʼiga wɨɨ iga tanakuixtyaiñ?

11 Tan̈kujɨɨstaʼmiñ tuum peligro iga dyaʼ jobity wɨap tanaʼmtaʼm: jeʼm malojpɨk amigojyaj. Tan̈kujɨɨstaʼmiñ iga sɨʼ tan̈waganayooxa algun i iga dyaʼ jeʼ Testigo. Iga tansunba iga odoy ikujɨʼyiñ jeʼm Jehová itestigojyaj, tan̈wɨnanɨgaʼyba. Y wɨapsɨ iga mojpa tan̈waganawiʼk, pero maaj okmɨ tumtum jaamaam tan̈waganawiʼkpa. Juchixtyam jesɨk murupa, ijɨykiʼmpa jeʼm inmoralidad y wiñtyi dyaʼ tan̈kusuʼnɨʼyba jempɨk in̈matpa, pero iga duroj tanan̈pɨʼtspa mojpa tan̈kusuʼnɨy jempɨk in̈matpa. Y tuum jaama jesɨk yajum tayooxaaji tatɨʼppa iga nɨguiñ tan̈waganawiʼk y tannɨʼmaʼyba iga tanɨkpa. Y maaj okmɨ jeempɨktyim tanjɨɨspa juʼuts jeʼ. ¿Juʼtsan̈ tiempo tananɨgaʼyba iga mojiñ tan̈watkiʼps? Wɨɨ iga tan̈wɨnanɨgaʼyiñ tun̈gakyaj. Pero odoy tan̈kujaʼamaʼyiñ iga jesɨk pɨɨmi tanan̈pɨʼtspa algun i wɨap takukagayay tanjɨɨxi (1 Cor. 15:33). Siiga tan̈watpa jempɨk Jesús nɨm y tanakuixtyaap, dyaʼ tanamigojaap jempɨk dyaʼ ikupɨgayyajpa jeʼm Jehová ian̈kiʼmayoʼoyiyaj (2 Cor. 6:15). Jeempɨgam tanaʼmpa jeʼm peligro y dyaʼ tan̈watpa jempɨk Jehová dyaʼ ikusuʼnɨʼyba.

TAN̈WƗPƗKTAʼMIÑ JEʼM TANTIEMPO

12. ¿Tyi idyɨk iwatyajiñ jeʼm Jesús ikuyujkɨʼɨwiñyaj iganam dyaʼ idyɨk aktogoyñeta Jerusalén?

12 ¿Tyi idyɨk iwatyajiñ jeʼm Jesús ikuyujkɨʼɨwiñyaj iganam dyaʼ idyɨk aktogoyñeta Jerusalén? Jesús chioʼy tuum yooxakuy. Nɨʼmayyajta iga in̈matyajiñ jeʼm Dios In̈maatyi en «Jerusalén, icuwɨ̱t́i jém naxyucmɨ de Judea, hasta jém naxyucmɨ de Samaria, y hasta más juumɨ, icuwɨ̱t́i de yɨ́p naxyucmɨ» (Hech. 1:6-8). Iniityyaj idyɨk tuum mɨjpɨk yooxakuy, y iwɨpɨkyajpa idyɨk jeʼm itiempo siiga ikkupakyajpa yɨʼp yooxakuy.

13. ¿Tyiʼiga tan̈wɨpɨktaʼmiñ jeʼm tantiempo? (Colosenses 4:5).

13 (Maayɨʼ Colosenses 4:5). Iga wɨaiñ tanakuixtya, wɨɨ iga tan̈kɨʼpin̈iñ juutypɨk tampɨkpa jeʼm tantiempo. Juʼuts nɨmpa Eclesiastés 9:11, «ni i dyaʼ ijoodon̈ tyi wɨap iñas». Iga dyaʼ tanjoodon̈tam tyi wɨap tannaskaʼ dyaʼ tan̈kuchiʼiba juchix takaʼaba.

¿Juutypɨk wɨap tan̈wɨpɨktaʼm jeʼm tantiempo? (Aʼmɨ jeʼm párrafojyaj 14 y 15).

14, 15. ¿Juutypɨk wɨap tan̈wɨpɨktaʼm jeʼm tantiempo? (Hebreos 6:11, 12; aʼmɨtyim jeʼm imagen).

14 Tan̈wɨpɨkpa jeʼm tantiempo jesɨk tan̈watpa jempɨk Jehová ixunba y siiga tampɨɨmchiʼiba jeʼm tan̈wɨnanɨgoʼoyi kun jeʼ (Juan 14:21). Tan̈kupɨktaʼmiñ yɨʼp an̈kiʼmayoʼoyi: «Siempre wattaamɨ juuts ixunpa Dios, odoy tsactaamɨ jém Dios iŋma̱t́i. Seguido wattaamɨ jém Dios iyo̱xacuy» (1 Cor. 15:58). Jesɨk, siiga nuʼkpa jaama iga takaʼaba o nuʼkpa jeʼm aktogoyoʼoyi, dyaʼ takobakpijpa iga tanjɨɨspa iga dyaʼ tan̈wɨkuyooxa Jehová (Mat. 24:13; Rom. 14:8).

15 Jesús nɨm iga ikuixpa idyɨk jeʼm an̈matkuy ikuwɨtyi yɨʼp Naxyukmɨ. Ikuyukmɨ jeʼm Jehová iorganización, Jesús tan̈kejaytyaʼmpa juutypɨk tanan̈mattaʼmiñ jeʼm Dios In̈maatyi y sɨʼ tachiʼityaʼm jeʼm yooxpadoʼoyi iga wɨaiñ tan̈wattaʼm (Mat. 28:18-20). Jeʼyukmɨ taɨchtyam tanan̈mattaʼmiñ y tan̈wɨan̈kejtaʼmiñ jeʼm Dios In̈maatyi y tanakuixtyamtaiñ iganam dyaʼ nuʼkneʼ jeʼm aktogoyoʼoyi. Y wɨap tanaitytyaʼm jeʼm tanan̈jogoʼoyi «hasta jém íŋaŋpɨgam ja̱ma» siiga tan̈kupɨktaʼmpa jeʼm an̈kiʼmayoʼoyi itywɨʼɨp en Hebreos 6:11, 12 (maayɨʼ).

16. ¿Juʼp jɨɨxi tampɨknetaʼm?

16 Jehová ipɨkneum ijɨɨxi juchix iktogoyba ityumpɨy jempɨk in̈jakneʼ jeʼm Wookkɨʼɨwiñ. Jesɨk nuʼkpa jeʼm jaama, jeʼ ikkupakpa jeʼm jɨychagoʼoyiyaj ityyajwɨʼɨp Bibliajom. Wɨapsɨ iga watykɨy tanjaampa iga tsaam chokoyaneʼ, pero jeʼm jaama iga ikupin̈neʼ Jehová «dyaʼ jaʼyñeʼ nuʼkpa» (Hab. 2:3). Jeʼyukmɨ tampɨknetaʼm tanjɨɨxi iga tan̈wattaʼmpa juʼuts nɨmpa Miqueas 7:7: «Juchixkej anan̈joʼkpa Jehová. Anchokoyan̈joʼkpa jeʼm Dios akɨakputpaʼap».

WAAÑI 139 ¿Te ves en el nuevo mundo?

a Yɨʼp kuyujijom tan̈kɨʼpin̈taʼmpa juutypɨk wɨap tañitytyaʼm al tanto, y tyi wɨap tan̈wattaʼm iga odoy pɨɨmi takkobakpijtyaʼmiñ ityumpɨy jempɨk naspa ixɨʼ ikuwɨtyi yɨʼp naxyukmɨ. Tan̈kɨʼpin̈taʼmpatyim juutypɨk wɨap tanakuixtya y juutypɨk wɨap tan̈wɨpɨk jeʼm tantiempo.

b JEMPƗK NASPA IXƗʼ EN JEʼM IMAGENYAJ: Yukmɨ, tuum an̈komɨʼɨyi sɨʼ iaʼm jeʼm noticias. Okmɨ, jeʼm An̈tuʼumayoʼytyɨkjom sɨʼ in̈matyaj juutypɨk ikutɨʼɨyɨʼyñeyaj jempɨk iaʼmneyaj en jeʼm noticias. Tuum an̈komɨʼɨyi sɨʼ iaʼmyaj tuum informe in̈matpaʼap jeʼm Kumun Nayooxaoyyajpaʼap iga ijoodon̈ayajiñ juutypɨk kupakyajpa jeʼm jɨychagoʼoyiyaj. Sɨʼ ichiʼiyaj tun̈gakyaj jeʼm totjaayiyaj tachiʼipaʼap jeʼm esclavo fiel.