Ir al contenido

Ir al índice

KUYUUJI 8

WAAÑI 123 Seamos leales y sumisos al orden teocrático

Kupɨɨkɨ Jehová jesɨk mijɨɨxian̈chiʼiba

Kupɨɨkɨ Jehová jesɨk mijɨɨxian̈chiʼiba

«Ɨch, Jehová, [ . . . ] jempɨk min̈kejaʼyba» (IS. 48:17).

AN̈KEJAYOʼOYI

Juutypɨk Jehová ijɨɨxian̈chiʼiba jeʼm ikumun yɨʼp jaama y juutypɨk tawɨwadaʼyba siiga tan̈kupɨkpa.

1. An̈maatɨ kun tuum akwiñkejoʼoyi tyiʼiga tan̈kupɨguiñ Jehová.

 KUJƗƗSƗ iga mityogoyñeʼ en tuum mɨjpɨk ciudad y dyaʼ in̈kutɨʼɨyɨʼyba juuty iñɨn̈ba. Ity carros, ity jempɨk wɨap mimalwadayyaj y tun̈gakyaj iga dyaʼ iñixpɨkyajpa. Pero tsaam mimaymayaap siiga algun i iga ikuixan̈ peʼm an̈eymɨ, miñɨʼɨyɨyaʼyba juutytyam miñɨguiñ iga odoy immalnaskaiñ. Yɨʼp naxyukmɨ jeex juʼuts tuum mɨjpɨk ciudad. Wɨap tammalnaskaʼ y maaj espiritualmente. Pero tsaam tamaymaytyam iga Jehová tan̈kejaʼyba juuty tanɨgɨyɨʼyiñ iga odoy tammalnaskaiñ y wɨaiñ tañity juchixkej jeʼm jomnaxyukmɨ.

2. ¿Juutypɨk tajɨɨxian̈chiʼiba Jehová?

2 ¿Juutypɨk tan̈kejaʼyba Jehová? Ikuyukmɨ jeʼm In̈maatyi. Pero tan̈kejaʼybatyim ikuyukmɨ jeʼm pɨxiñtyam jempɨk jeʼ ikupin̈neʼ. Ikuyukmɨ jeʼm «esclavo fiel y prudente» tachiʼiba jeʼm wiʼkkuy espiritual iga tayooxpaʼtpa tan̈wɨpɨk tanjɨɨxi (Mat. 24:​45, TNM). Jehová ipɨkpatyim jeʼm superintendentes de circuito y jeʼm ancianojyaj ityyajwɨʼɨp jeʼm kumunjom iga taanmajan̈chiʼiyajpa y tan̈kiʼmyajpa juutypɨk tanan̈an̈kamoguiñ jeʼm kutɨʼɨchiyaj. Tsaam tamaymaytyam iga Jehová tan̈kejaʼyba yɨʼp in̈an̈pɨgam jaama. Yɨʼp tayooxpaʼtpa iga seguido tanamigojaiñ y wɨaiñ tampɨktson̈ tuum ityi dyapɨk kuyajpa.

3. ¿Tyi tan̈kɨʼpin̈taʼmpa yɨʼp kuyujijom?

3 Pero iga Jehová tajɨɨxian̈chiʼiba ikuyukmɨ jeʼm tɨwɨtam iga tan̈kaɨyyajtyim, a veces tan̈kaʼ tan̈kupɨk. ¿Tyiʼiga? Wɨapsɨ iga dyaʼ tan̈kusuʼnɨʼyba jempɨk tanɨʼmaytyaap. O tanjɨɨspa iga jeʼm an̈kiʼmayoʼoyi dyaʼ takuyooxaap y dyaʼ miñba de Jehová. Jesɨgam, maaj tanaidyiñ confianza iga jeʼ sɨʼ ijɨɨxian̈chiʼ jeʼm ikumun, y siiga tan̈kupɨkpa tawɨwadaʼyba. Iga tanaidyaʼyiñ maaj confianza, yɨʼp kuyujijom tan̈kɨʼpin̈taʼmpa tukuteen jɨɨxiyaj: 1) juutypɨk Jehová ijɨɨxian̈chiʼ wiñɨk jaama jeʼm ikumun, 2) juutypɨk sɨʼ tajɨɨxian̈chiʼ yɨʼp jaama y 3) juutypɨk tawɨwadaʼyba siiga juchixkej tan̈kupɨkpa jeʼm ijɨɨxian̈chioʼoyiyaj.

Jehová juchixkej ijɨɨxian̈chiʼiñeʼ jeʼm ikumun ikuyukmɨ jeʼm pɨxiñtyam. (Aʼmɨ jeʼm párrafo 3).


JUUTYPƗK JEHOVÁ IJƗƗXIAN̈CHIʼ JEʼM ISRAELITAJYAJ

4, 5. ¿Juutypɨk ikwiñkej Jehová iga sɨʼ idyɨk ijɨɨxian̈chiʼ jeʼm israelitajyaj ikuyukmɨ Moisés? (Aʼmɨ jeʼm dibujo itywɨʼɨp yɨʼp totjaayi iwiñjom).

4 Jehová ikupin̈ Moisés iga ityobiñ jeʼm israelitajyaj de Egipto y ikwiñkej iga sɨʼ ijɨɨxian̈chiʼiyajta ikuyukmɨ yɨʼp pɨɨxiñ. Jeempɨgam ikwiñkej kun jeʼm uʼksɨ’ iga kejpa idyɨk sɨn̈ñiʼ y jeʼm juktɨ iga kejpa idyɨk tsuʼukɨʼɨm (Éx. 13:21). Moisés ityun̈ɨy yɨʼp uʼksɨʼ y wɨa mu iñuʼkyaj kun jeʼm israelitajyaj juuty ity jeʼm Tsabats lamar. Y jesɨgam jeʼm ejército egipcio in̈poyjakyaj, kɨɨn̈yaj y ijɨɨsyaj iga akkaʼayajtaap idyɨk. Nɨmyaj iga Moisés dyaʼ idyɨk iwɨpɨkneʼ ijɨɨxi iga nanɨkyajta jeem. Pero jempɨk ijɨɨxian̈chiʼiñeʼ idyɨk Moisés jeʼ Jehová (Éx. 14:2). Jeʼ iwat tuum milagro, jeempɨgam kɨakputyajta y ikwiñkej juʼtspɨy pɨɨmiɨy (Éx. 14:​26-28).

Moisés ityun̈ɨy jeʼm uʼksɨʼ iga wɨaiñ ijɨɨxian̈chiʼ jeʼm israelitajyaj jeʼm tɨtsɨnaxyukmɨ. (Aʼmɨ jeʼm párrafojyaj 4 y 5).


5 Moisés ityun̈ɨy jeʼm uʼksɨʼ por 40 amtyɨy iga wɨaiñ iñɨʼɨyɨyay jeʼm israelitajyaj juuty nɨgɨyɨyyajiñ jeʼm tɨtsɨnaxyukmɨ. a A veces, Jehová iwatpa idyɨk iga yɨʼp uʼksɨʼ tsɨʼyiñ juuty ity jeʼm Moisés ipuʼktuktɨk, juuty ityumpɨyyaj wɨap idyɨk iaʼmyaj (Éx. 33:​7, 9, 10). Dende jemum ijɨʼyaʼyba idyɨk, y okmɨ jeʼ in̈madaʼyba jeʼm israelitajyaj (Sal. 99:7). Yɨʼɨmpɨgam wɨap idyɨk iaʼmyaj iga Jehová sɨʼ ijɨɨxian̈chiʼiyaj ikuyukmɨ Moisés.

Moisés y jempɨk ikaʼagɨy, Josué. (Aʼmɨ jeʼm párrafojyaj 5 y 7).


6. ¿Tyi iwatyaj jeʼm israelitajyaj iga Jehová sɨʼ idyɨk ijɨɨxian̈chiʼ ikuyukmɨ Moisés? (Números 14:​2, 10, 11).

6 Pero jaʼyan̈yaj dyaʼ ikupɨkyaj iga Jehová ikupin̈neʼ idyɨk Moisés (maayɨʼ Números 14:​2, 10, 11). b Iga dyaʼ kupɨgoyyaj, Jehová dyaʼ iaʼmchiʼ iga imɨʼɨchayajiñ jeʼm Nas juuty Jɨykamayñeyajta idyɨk (Núm. 14:30).

7. ¿Ityam ikupɨkyaj Jehová? (Números 14:24; aʼmɨtyim jeʼm imagen).

7 Pero weeñi israelitajyaj kupɨgoyyaj. Juʼuts akwiñkejoʼoyi, Jehová nɨm: «Caleb [ . . . ] akupɨkneʼ kun ityumpɨy ianmaj» (maayɨʼ Números 14:24). c Dios ikumayket y iaʼmchiʼ iga ikupin̈iñ juʼp an̈eymɨ de Canaán initsɨʼytyoʼoba (Jos. 14:​12-14). Juʼutstyim Caleb, jeʼm israelitajyaj imanɨktam ikupɨkyaj Jehová. Y jeʼeyaj ikwiñkejayyaj respeto Josué «iganam jaʼy ityi», jempɨk Jehová ikupin̈neʼ idyɨk iga ikaʼagɨʼyiñ Moisés (Jos. 4:14). Jeʼyukmɨ, kumayketyajta y aʼmchiyajta iga imɨʼɨchayajiñ jeʼm Nas juuty Jɨykamayñeyajta idyɨk (Jos. 21:​43, 44).

8. ¿Juutypɨk ijɨɨxian̈chiʼ Jehová jeʼm ikumun jesɨgam jaʼy ityiyaj jeʼm reyes? (Aʼmɨtyim jeʼm imagen).

8 Maaj okmɨ, Jehová ikkaʼm jueces iga ijɨɨxian̈chiaʼyiñ jeʼm ikumun. Y jesɨgam ityyaj idyɨk jeʼm reyes, ikkaʼm profetas iga iwatyajiñ yɨʼp yooxakuy. Jempɨk ikupɨkyaj Dios, ikumaton̈yaj jeʼm profetas. Juʼuts akwiñkejoʼoyi, jeʼm rey David iwɨpɨktson̈ jesɨgam jeʼm profeta Natán in̈jɨyjak (2 Sam. 12:​7, 13; 1 Crón. 17:​3, 4). Jeʼm rey Jehosafat ikupɨk jempɨk jeʼm profeta Jahaziel iñɨʼmay y ianmajan̈chiʼ jeʼm tɨgan̈juj iga ikupɨkyajiñtyim jeʼm profetas (2 Crón. 20:​14, 15, 20). Y jesɨk yaʼachaap idyɨk ixɨʼyaj, jeʼm rey Ezequías iwaʼgay yooxpadoʼoyi jeʼm profeta Isaías (Is. 37:​1-6). Jesɨk jeʼeyaj kupɨgoyyaj, Jehová ikumayket y ikupuj jeʼm tɨgan̈juj (2 Crón. 20:​29, 30; 32:22). Wɨkejpa iga ikuyukmɨ jeʼm profetas, Jehová sɨʼ idyɨk ijɨɨxian̈chiʼ jeʼm ikumun. Pero waatyi reyes y jaʼyan̈ israelitajyaj ijooyixyaj (Jer. 35:​12-15).

Jeʼm rey Ezequías y jeʼm profeta Isaías. (Aʼmɨ jeʼm párrafo 8).


JUUTYPƗK IJƗƗXIAN̈CHIʼ JEHOVÁ JEʼM WIÑTYIPƗK CRISTIANOJYAJ

9. ¿Juutypɨk ijɨɨxian̈chiʼ Jehová jeʼm ikumun en jeʼm wiñtyipɨk siglo? (Aʼmɨtyim jeʼm imagen).

9 ¿Juutypɨk ijɨɨxian̈chiʼ Jehová jeʼm ikumun en jeʼm wiñtyipɨk siglo? Tsakta Jesús iga in̈jaguiñ jeʼm kumun (Efes. 5:23). Pero Jesús dyaʼ ijɨʼyaʼyba idyɨk tumtum cristiano, ijɨɨxian̈chiʼiba idyɨk ikuyukmɨ jeʼm apóstolyaj y jeʼm ancianojyaj ityyajwɨʼɨp Jerusalén (Hech. 15:​1, 2). Y tumtum kumunjom ityyaj idyɨk ancianojyaj iga ijɨɨxian̈chiʼiyajpa jeʼm tɨwɨtam (1 Tes. 5:12; Tito 1:5).

Jeʼm apóstolyaj y jeʼm ancianojyaj ityyajwɨʼɨp Jerusalén. (Aʼmɨ jeʼm párrafo 9).


10. a) ¿Juutypɨk ipɨktson̈yaj jeʼm cristianojyaj de jeʼm wiñtyipɨk siglo jeʼm jɨɨxian̈chioʼoyiyaj? (Hechos 15:​30, 31). b) ¿Tyiʼiga weeñiyaj dyaʼ iwɨpɨktson̈yaj jempɨk Jehová ikupin̈neʼ idyɨk iga ijɨɨxian̈chiaʼyiñ jeʼm ikumun? (Aʼmɨ jeʼm recuadro « Tyiʼiga weeñiyaj dyaʼ iwɨpɨktson̈yajpa ityam Jehová ikupin̈neʼ»).

10 ¿Juutypɨk ipɨktson̈yaj jeʼm cristianojyaj de jeʼm wiñtyipɨk siglo jeʼm jɨɨxian̈chioʼoyiyaj? Jaʼyan̈yaj ikupɨkyaj. Jeʼm Biblia nɨmpa iga «agui maymayyaj» kun jempɨk nɨʼmayyajta (maayɨʼ Hechos 15:​30, 31). Pero, ¿juutypɨk sɨʼ ijɨɨxian̈chiʼ Jehová jeʼm ikumun yɨʼp jaama?

JUUTYPƗK TAJƗƗXIAN̈CHIʼIBA JEHOVÁ YƗʼP JAAMA

11. An̈maatɨ kun tuum akwiñkejoʼoyi juutypɨk Jehová sɨʼ ijɨɨxian̈chiʼ jempɨk ikupin̈neʼ iga ikuixaʼyiñ jeʼm ikumun.

11 Yɨʼp jaama, Jehová ijɨɨxian̈chiʼiba jeʼm ikumun ikuyukmɨ jeʼm In̈maatyi y jeʼm iMaanɨk, jempɨk in̈jakneʼ jeʼm kumun. ¿Ikwiñkejneʼ iga sɨʼ ijɨɨxian̈chiʼ jeʼm ikumun ikuyukmɨ jeʼm pɨxiñtyam? Jɨ. Tan̈kujɨɨstaʼmiñ jempɨk nas jesɨk kuyajiam idyɨk jeʼm siglo diecinueve. Charles Russell y jeʼm iwaganayooxayajpaʼap ikutɨʼɨyɨyyaj iga en 1914 jeʼm Dios iAn̈jagoʼoyi moj in̈jak sɨn̈yukmɨ (Dan. 4:​25, 26). ¿Jutsa mu ikutɨʼɨyɨyyaj? Iga ikuyujkayaj jeʼm jɨychagoʼoyiyaj itywɨʼɨp Bibliajom y Jehová iyooxpaʼt iga ikutɨʼɨyɨyyajiñ. Jempɨk nas ikuwɨtyi naxyukmɨ en 1914 ikwiñkej iga jeʼm Dios iAn̈jagoʼoyi mojom in̈jak sɨn̈yukmɨ: Tsukum jeʼm Wiñtyipɨk Guerra Mundial y moj ityi epidemias, nasyɨʼɨxiyaj y yuʼuʼ (Luc. 21:​10, 11). Wɨkejpa iga Jehová sɨʼ idyɨk ijɨɨxian̈chiʼ jeʼm ikumun ikuyukmɨ yɨʼpyaj pɨxiñtyam.

12, 13. ¿Tyi watta jesɨk ity idyɨk jeʼm Wɨstenpɨk Guerra Mundial?

12 Tanjɨɨstaʼmiñtyim jempɨk nas jesɨgam ity idyɨk jeʼm Wɨstenpɨk Guerra Mundial. Jeʼm tɨwɨtam ityyajwɨʼɨp idyɨk en jeʼm central mundial ikɨʼpin̈yaj jempɨk nɨmpa Apocalipsis 17:8 y ikutɨʼɨyɨyyaj iga dyaʼ nuʼkpa idyɨk Armagedón okmɨ iga naxiñ jeʼm Wɨstenpɨk Guerra Mundial, peʼm tiempo itypa idyɨk paz y wɨap in̈madayyaj tun̈gakyaj jeʼm Dios In̈maatyi. Jeʼyukmɨ jeʼm Jehová iorganización ipɨk tuum jɨɨxi iga keʼnam dyaʼ yooxpadoʼyba: moj ityi jeʼm Colegio Superior Bíblico de la Watchtower de Galaad, d jeem yooxpaʼtyajtaap idyɨk jeʼm misioneros iga wɨaiñ in̈matyaj y in̈kejyaj jeʼm Dios In̈maatyi tun̈gak an̈eymɨ. Mex iga ity idyɨk jeʼm guerra, kutsatyajta tɨwɨtam en weeñi países. Jeʼm esclavo fiel iwattyim jeʼm Curso en el Ministerio Teocrático e iga jeʼm an̈matkɨʼɨwiñyaj maaj wɨan̈kejayoyyajiñ. Ityumpɨy yɨʼp iyooxpaʼtyaj jeʼm Jehová iyooxakɨʼɨwiñyaj iga iwɨakkupakyajiñ iyooxakuy.

13 Wɨkejpa iga Jehová sɨʼ idyɨk ijɨɨxian̈chiʼ jeʼm ikumun. Dende jesɨk kuyaj jeʼm Wɨstenpɨk Guerra Mundial, jeʼm Jehová iyooxakɨʼɨwiñyaj wɨaneʼ in̈kejyaj jeʼm Dios In̈maatyi en jaʼyan̈ países. Sɨɨ jaʼyan̈yaj sɨʼ ikuyooxayaj Jehová, y an̈mattaap jeʼm In̈maatyi ikuwɨtyi Naxyukmɨ.

14. ¿Tyiʼiga tanaidyaʼyiñ confianza juutypɨk tajɨɨxian̈chiʼiba jeʼm Jehová iorganización y jeʼm ancianojyaj? (Apocalipsis 2:1; aʼmɨtyim jeʼm imagen).

14 Sɨɨ jeʼm Kumun Nayooxaoyyajpaʼap ikuaʼmayyajpatyim jeʼm Cristo iyooxpadoʼoyi. Iwatyajpa juʼtsan̈am wɨayajpa iga jeʼm jɨɨxian̈chioʼoyiyaj chioyyajpaʼap iniidyiñ jeʼm Jehová y Jesús ijɨɨxi. Ikuyukmɨ jeʼm superintendentes de circuito y jeʼm ancianojyaj, ijɨɨxian̈chiʼiyajpa jeʼm kumun. f Jeʼm ancianojyaj kupin̈neyajtawɨʼɨp —y, jeʼm tun̈gak ancianojyaj— ityyaj jeʼm Cristo «icɨɨjo̱m» (maayɨʼ Apocalipsis 2:1). A veces jɨɨxtyogoyyajpatyim iga tan̈kaɨyyaj juʼutstyim iñaskayaj Moisés, Josué y jeʼm apóstolyaj (Núm. 20:12; Jos. 9:​14, 15; Rom. 3:23). Pero tanjoodon̈tam iga Jesús sɨʼ ijɨɨxian̈chiʼ jeʼm esclavo fiel y jeʼm ancianojyaj, y yɨʼɨmpɨgam iwatpa hasta jesɨk kuyajum jeʼm in̈an̈pɨgam jaama (Mat. 28:20). Jeʼyukmɨ tan̈kupɨkyajiñ.

Jeʼm Kumun Nayooxaoyyajpaʼap. (Aʼmɨ jeʼm párrafo 14).


TAWƗWADAʼYBA JESƗK TAN̈KUPƗKPA JEʼM JEHOVÁ IJƗƗXIAN̈CHIOʼOYI

15, 16. ¿Tyi min̈kejaʼyba jempɨk ikupɨkneyaj jeʼm Jehová ijɨɨxian̈chioʼoyi?

15 Tsaam tawɨwadaʼyba jesɨk tan̈kupɨkpa jeʼm Jehová ijɨɨxian̈chioʼoyi. Juʼuts akwiñkejoʼoyi, Andy y jeʼm iyoomoʼ Robyn, ikupɨkyaj jeʼm an̈kiʼmayoʼoyi iga odoy iniityyajiñ jaʼyan̈ tyidyin̈kej (aʼmɨ jeʼm segunda nota de estudio de Mateo 6:​22, en jeʼm Biblia de estudio). Yɨʼp iaʼmchiyaj iga wɨaiñ ikuyooxaoyyaj en jeʼm proyectos de construcción iwatpaʼap jeʼm organización. Robyn nɨmpa: «Oyñeʼ aityityam juuty dyaʼ juʼchan̈jom y watykɨy dyaʼ anaityaʼm idyɨk juuty awiʼkkuy wattaʼmpa. Ammaʼyay an̈cámara y tun̈gak tyidyin̈kej mex iga an̈kusuʼnɨʼyba antop foto. Antoʼyan̈jaam jesɨgam ammaʼy, pero an̈wattoʼoba idyɨk juʼuts Sara, jeʼm Abrahán iyoomoʼ, y odoy anjɨɨxiñ jempɨk antsakneʼ» (Heb. 11:15). ¿Juʼuts in̈jaamyaj iga iwatyaj yɨʼɨmpɨk? Jeʼ nɨmpa: «Tsaam amaymaytyam iga sɨʼ an̈kuyooxataʼm Jehová juʼtspɨyam awɨataʼmpa. Jesɨk an̈wattaʼmpa jeʼm yooxakuy achiʼityamtapaʼap, akjɨɨstaʼmpa juʼutsam tañityityam jeʼm jomnaxyukmɨ». ¿Y tyi ijɨɨspa Andy? Jeʼ nɨmpa: «Tsaam amaymaytyam iga sɨʼ an̈wɨkuyooxataʼm Jehová».

16 ¿Juutypɨknam tawɨwadaʼyba jesɨk tan̈kupɨkpa jeʼm Jehová ijɨɨxian̈chioʼoyi? Tanaʼmiñ jempɨk iñaskaʼ tuum yoomtɨwɨ iñɨɨyipɨk Marcia. Jesɨk put escuela ipɨk ijɨɨxi iga kuyooxaoʼyba juʼuts precursora (Mat. 6:33; Rom. 12:11). Jeʼ nɨmpa: «Tuum universidad anɨʼmay iga cuatro naamtyɨy achiʼiba tuum beca. Pero ɨch anakkupaktoʼoba idyɨk jeʼm ammetas espirituales, jeʼyukmɨ ampɨk anjɨɨxi iga an̈kuyujkaiñ an̈wat tun̈gak yooxakuy iga wɨaiñ anamatspakta y antsɨʼy juʼuts precursora. Ampɨk tuum wɨbɨk jɨɨxi. Sɨɨ aprecursora regular, y jeʼm anyooxakuy aaʼmchiʼiba iga akuyooxaoʼyiñ juʼuts voluntaria externa en Betel y tun̈gak yooxakuyyaj iga wɨap an̈wat por Jehová».

17. ¿Juutypɨknam tawɨwadaʼyba jesɨk tan̈kupɨkpa jeʼm Jehová ijɨɨxian̈chioʼoyi? (Isaías 48:​17, 18).

17 Jeʼm Jehová iorganización tajɨɨxian̈chiʼiba iga odoy pɨɨmi tanteguedaiñ jeʼm tumiñ y odoy tan̈wadyiñ jempɨk wɨap takpatstogoy jeʼm tan̈wɨnanɨgoʼoyi kun Dios. Jesɨk tan̈kupɨkpa jeʼm Jehová ijɨɨxian̈chioʼoyi tawɨwadaʼyba, tanaitypa tuum jɨɨxi kuaʼyñewɨʼɨp y dyaʼ pɨɨmi takobakpijpa (1 Tim. 6:​9, 10). Yɨʼɨmpɨk maaj wɨap tan̈kuyooxa Jehová, tanaitypa paz y tamaymayaap (maayɨʼ Isaías 48:​17, 18). g

18. ¿Tyiʼiga juchixkej in̈kupɨktoʼoba jeʼm Jehová ijɨɨxian̈chioʼoyi?

18 Jesɨk itypa jeʼm mɨjpɨk yaʼachaaji y jesɨk in̈jakpa Cristo por Mil Amtyɨy, Jehová seguido ijɨɨxian̈chiʼiba jeʼm ikumun ikuyukmɨ jeʼm pɨxiñtyam (Sal. 45:16). ¿Tan̈kupɨkpasɨ peʼm tiempo jeʼm jɨɨxian̈chioʼoyiyaj tachiʼityapaʼap? Siiga dende sɨɨ takupɨgoʼyba, maaj dyaʼ tan̈kaʼap tan̈kupɨgoy jeʼm tannɨgɨyoʼoyijom. Jeʼyukmɨ juchixkej tan̈kupɨguiñ Jehová, y tan̈kupɨguiñtyim jempɨk jeʼ ikupin̈neʼ iga takuixtyaʼmiñ (Is. 32:​1, 2; Heb. 13:17). Wɨkejpa iga Jehová jempɨk sɨʼ tajɨɨxian̈chiʼ, jeʼyukmɨ tanaidyaʼyiñ confianza. Y jeʼ tayooxpaʼtpa iga odoy tammalnaskaiñ espiritualmente y tampɨktson̈iñ tuum ityi dyapɨk kuyajpa jesɨk yɨʼp nas tsɨʼyum juʼuts tuum paraíso.

¿TYISƗ IN̈KUTSON̈BA?

  • ¿Juutypɨk ijɨɨxian̈chiʼ Jehová jeʼm israelitajyaj?

  • ¿Juutypɨk ijɨɨxian̈chiʼ Jehová jeʼm wiñtyipɨk cristianojyaj?

  • ¿Juutypɨk tawɨwadaʼyba siiga tan̈kupɨkpa jeʼm Jehová ijɨɨxian̈chioʼoyiyaj?

WAAÑI 48 Caminemos diariamente con Jehová

a Jehová ikutsattyim tuum sɨn̈pɨɨxiñ iga nɨguiñ jeʼm israelitajyaj iwiñjom y iñɨʼɨyɨyaʼyiñ juutypɨk nuʼkyajiñ en jeʼm Nas juuty Jɨykamayñeyajta idyɨk. Wɨkejpa iga yɨʼp sɨn̈pɨɨxiñ jeʼ Miguel, yɨʼp nɨɨyi akkaʼmayñeta Jesús iga jeʼ in̈jakpa jeʼm sɨn̈pɨxiñtyam (Éx. 14:19; 32:34).

b Números 14:​2, 10, 11: 2 Ityumpɨy jeʼm israelitas moj in̈jɨbamokyaj Moisés y Aarón, y ityumpɨyyaj moj ikujɨyyaj. Nɨmyaj: «¡Maaj wɨɨ meʼega akaʼataʼm en Egipto! ¡Maaj wɨɨ meʼega akaʼataʼm yɨʼp tɨtsɨnaxyukmɨ! 10 Pero ityumpɨy jeʼm tɨgan̈juj ichaʼnakskayajtoʼoba idyɨk. Pero jeʼm Jehová ipɨɨmi wiñkej jeʼm israelitas iwiñjom ikuyukmɨ jeʼm uʼksɨʼ. 11 Jesɨk Jehová iñɨʼmay Moisés: «¿Hasta juchix akwiñkejaʼyba respeto yɨʼp tɨgan̈juj? ¿Hasta juchix ikupɨkyajpa mex iga iwiñjom an̈watneum jaʼyan̈ milagros?

c Números 14:24: Pero iga jeʼm anyooxakɨʼɨwiñ Caleb ikwiñkej tuum wɨbɨk jɨɨxi y akupɨkneʼ kun ityumpɨy ianmaj, anyooxpaʼtpa iga nuʼguiñ jeʼm naxyukmɨ iga oy ikɨʼpin̈ y jeʼm iokmanɨktam imɨʼɨchayajpa.

d Maaj okmɨ aknɨʼɨyakata juʼuts Escuela Bíblica de Galaad de la Watchtower.

e Maaj okmɨ aknɨʼɨyakata juʼuts Escuela del Ministerio Teocrático. Yɨʼp jaama, yɨʼp jaakaʼ aknastaap en jeʼm an̈tuʼumaaji de entre semana.

f Aʼmɨ jeʼm recuadro «El papel del Cuerpo Gobernante», iga impaʼtpa en jeʼm Totjaayi Takjoodon̈apaʼap de febrero de 2021, página 18 en español.

g Isaías 48:​17, 18: 17 Yɨʼɨmpɨgam nɨmpa Jehová, jeʼm Mijuyputnewɨʼɨp, jeʼm Santo de Israel: «Ɨch, Jehová iñDios, jempɨk min̈kejaʼyba iga miwɨnɨgaʼyiñ, jempɨk min̈kejaʼyba jeʼm tun̈ juuty wɨɨ iga miñɨguiñ. 18 ¡Meʼega mich in̈kupɨkpa jeʼm anan̈kiʼmayoʼoyiyaj! Jesɨk, jaʼyan̈aap impaz juʼuts tuum nɨʼtun̈, y jeʼm iñjusticia, jeex juʼuts jesɨk lapatspa jeʼm lamar.