Ir al contenido

Ir al índice

KUYUUJI 43

Jehová «michiit́ámpa jém ipɨ̱mi»

Jehová «michiit́ámpa jém ipɨ̱mi»

«Michiit́ámpa jém ipɨ̱mi […] iga seguido iŋwɨ̱wattámpa juuts ixunpa Dios» (1 PED. 5:10).

WAAÑI 38 Jehová te cuidará

JEʼM JƗƗXI TAN̈KUYUJKAPAʼAP a

1. ¿Juuty ipɨkyajpa idyɨk jeʼm ipɨɨmi jeʼm Dios iyooxakɨʼɨwiñyaj?

 JEʼM Biblia watykɨy ijɨykiʼmpa iga jeʼm Dios iyooxakɨʼɨwiñyaj tsaam pɨɨmiɨyyaj. Pero hasta jempɨk maaj pɨɨmiɨyyaj, dyaʼ juchixkej jeex idyɨk in̈jaamyaj. Juʼuts akwiñkejoʼoyi, jeʼm an̈jagoʼoyi David a veces dyaʼ kɨɨn̈ y ijaampa idyɨk iga tsaam pɨɨmiɨy «juʼuts tuum kootsɨk», pero itypa jaama jesɨk kupoʼnaayñeʼeba y kɨɨn̈ba idyɨk (Sal. 30:7). Y Sansón tsaam pɨɨmiɨyba idyɨk jesɨk Jehová ichiʼiba jeʼm iespíritu, pero ijoodon̈ idyɨk iga siiga Dios dyaʼ ichiʼiba jeʼm ipɨɨmi jesɨk jeextyim juʼuts tun̈gak jeʼm pɨxiñtyam (Juec. 14:5, 6; 16:17). Jehová ipɨɨmchiʼ jeʼm iyooxakɨʼɨwiñyaj.

2. ¿Juuty ipɨk jeʼm apóstol Pablo jeʼm pɨɨmi ityogoyaywɨʼɨp idyɨk? (2 Corintios 12:9, 10).

2 Jeʼm apóstol Pablo ijoodon̈ idyɨk iga ityogoyay jeʼm Jehová ipɨɨmi (maayɨʼ 2 Corintios 12:9, 10). Pablo mɨmneʼebatyim idyɨk juʼutstyim taɨchtyam (Gál. 4:13, 14). Y tan̈katyim idyɨk iwat jempɨk Dios ikusuʼnɨʼyba (Rom. 7:18, 19). A veces an̈yaʼkpa idyɨk y kɨɨn̈ba (2 Cor. 1:8, 9). Pero nɨm: «Cuando d́a t́i wɨa̱p aŋwat anyaac, [...] Dios achi jém ipɨ̱mi iga más wɨa̱p aŋwat juuts je iwɨ̱aŋja̱m». Wɨkejpa iga Jehová iyooxpaʼt iga wɨaiñ iyaʼachɨy ityumpɨy.

3. ¿Juʼptam akwagoʼoyiyaj tan̈kutson̈taʼmpa yɨʼp kuyujijom?

3 Jehová ijɨykamneʼ iga tapɨɨmchityaʼmpatyim (1 Ped. 5:10). Pero, ¿tyi wɨap tan̈wat iga tampɨktson̈iñ jeʼm iyooxpadoʼoyi? Tan̈kujɨɨstaʼmiñ tuum carro. Iga wɨaiñ iwity ixunba tuum motor pɨɨmipɨk. Pero jeʼm motor dyaʼ ikwitypa iyaʼak jeʼm carro siiga jempɨk sɨʼ ikwity dyaʼ ikunepkedaʼyba jeʼm iacelerador. Juʼutstyim jeʼm motor, Jehová wɨap tachiʼ jeʼm pɨɨmi tatogoyaywɨʼɨp. Pero nasuntaap iga tan̈kuaʼmiñ jeʼm iyooxpadoʼoyi. ¿Juʼptam yooxpadoʼoyiyaj tachiʼiñeʼ Jehová iga wɨaiñ tapɨɨmchiʼ? ¿Y tyi nasuntaap iga tan̈wadyiñ? Tan̈kɨʼpin̈taʼmiñ juutypɨk Jehová ipɨɨmchiʼ jeʼm profeta Jonás, María jeʼm Jesús iaapa y jeʼm apóstol Pablo. Tan̈kɨʼpin̈taʼmpatyim juutypɨk Jehová tapɨɨmchityaʼmpa yɨʼp jaama.

MIPƗƗMCHIʼIBA JEʼM AN̈WEJPADOʼOYI Y JESƗK MIWƗKUYUJPA IÑYAʼAK

4. ¿Tyi tan̈wadyiñ iga Jehová tapɨɨmchiʼiñ?

4 Iga Jehová tachiʼiñ jeʼm ipɨɨmi, wɨɨ iga tanan̈wejpaʼdyiñ. Jeʼ ikutson̈ba jeʼm tanan̈wejpadoʼoyi y tachiʼiba jeʼm pɨɨmi jempɨk «d́a je taɨcht́am tampɨ̱mi» (2 Cor. 4:7). Wɨɨ iga tammayiñtyim jeʼm In̈maatyi y tan̈kujɨɨxiñ jempɨk tammayba (Sal. 86:11). Jempɨk jeʼ tanɨʼmaʼyba jeʼm Bibliajom tsaam tayooxpaʼtpa (Heb. 4:12). Jeʼyukmɨ, siiga inin̈wejpaʼtpa Jehová y immayba jeʼm In̈maatyi, impɨktson̈ba jeʼm pɨɨmi iga wɨaiñ iñyaʼachɨy, seguido in̈kuyooxaiñ kun maymayaaji y inikkupaguiñ jeʼm yooxakuy michiʼiñewɨʼɨp. Tanaʼmtaʼmiñ juutypɨk Jehová ipɨɨmchiʼ jeʼm profeta Jonás.

5. ¿Tyiʼiga Jonás ityogoyay idyɨk pɨɨmi?

5 Jehová ichiʼ Jonás tuum yooxakuy. Pero jeʼ kɨɨn̈ba idyɨk ikkupak, jeʼyukmɨ poy y kiʼm tuum barcojyuk iga ininɨk tun̈gak an̈eymɨ. Jeʼ y jempɨk nɨkiyaj idyɨk jeʼm barcojom jiʼkkayajtɨʼp. Jesɨgam jeʼm marineros ipatskumyaj nɨʼkɨʼɨm, tuum wɨdyay tɨʼɨpɨʼ ipɨtket. ¿Juʼutssɨ in̈jaam idyɨk Jonás? ¿Ijɨɨspasɨ idyɨk iga jemum kaʼaba? ¿Ijɨɨssɨ iga Jehová ichakneum ikutyum? Dyaʼ tanjoodon̈tam, pero pɨɨmi an̈yaʼk.

Juʼutstyim jeʼm profeta Jonás, ¿tyi wɨap tayooxpaʼt iga tanyaʼachɨʼyiñ tuum kutɨʼɨchi? (Aʼmɨ jeʼm párrafojyaj 6 a 9).

6. ¿Tyi ipɨɨmchiʼ Jonás iganam ity idyɨk jeʼm tɨʼɨpɨʼ ipuʼujom? (Jonás 2:1, 2, 7).

6 ¿Tyi iwat Jonás iga wɨaiñ ipɨktson̈ jeʼm pɨɨmi jesɨk ity idyɨk jeʼm tɨʼɨpɨʼ ipuʼujom? In̈wejpaʼt Jehová (maayɨʼ Jonás 2:1, 2, 7). b Mex iga Jonás dyaʼ ikupɨk Jehová, ijoodon̈ idyɨk iga kumaton̈aytyaap jeʼm ian̈wejpadoʼoyi iga ikakneum idyɨk ijɨɨxi. Ikujɨɨstyim jempɨk nɨmpa jeʼm Dios In̈maatyi. ¿Juutypɨk tanjoodon̈tam? Iga jesɨgam iwat jeʼm ian̈wejpadoʼoyi iga ity jeʼm capítulo 2 de Jonás, ipɨk jaʼyan̈ an̈matyiyaj iga ityyaj en jeʼm Salmos (juʼuts akwiñkejoʼoyi, wɨap immay Jonás 2:2, 5 okmɨ Salmo 69:1; 86:7). Wɨkejpa iga Jonás iixpɨkpa idyɨk yɨʼpyaj textos. Jesɨgam ikujɨɨs yɨʼpyaj an̈matyiyaj iwɨkupɨk iga Jehová iyooxpaʼtpa. Okmɨ iga kɨakputta, ityum idyɨk listo iga ikkupakpa jeʼm yooxakuy nɨʼmayñetawɨʼɨp iga iwadyiñ (Jon. 2:10–3:4).

7, 8. ¿Tyi iyooxpaʼt tuum tɨɨwɨ jesɨk sɨʼ in̈an̈kamok idyɨk tan̈kapɨk kutɨʼɨchiyaj?

7 Jeʼm Jonás iakwiñkejoʼoyi tayooxpaʼtpa jesɨk tannaskaʼaba kutɨʼɨchiyaj. Tanaʼmtaʼmiñ jempɨk sɨʼ iñaskaʼ Zhiming itywɨʼɨp Taiwán. c Jeʼ pɨɨmi mɨmneʼ y jeʼm ifamilia tsaam iyaʼachwatyajpa iga ikuyooxaap Jehová. ¿Juutypɨk ipɨɨmchiʼiba Jehová? Jesɨk iwatpa an̈wejpadoʼoyiyaj y kuyujpa. Jeʼ nɨmpa: «Jesɨk anaitypa kobakpiijiyaj tsaam an̈yaʼkpa y dyaʼ akupɨɨmi iga awɨkuyujpa anyaʼak». Pero ikupɨkpa iga Jehová iyooxpaʼtpa. Nɨmpa: «Wiñtyi anan̈wejpaʼtpa Jehová, okmɨ anakkaʼmpa anauriculares y an̈kumaton̈ba jeʼm waañiyaj. A veces chokoymɨ an̈wanyajpa hasta que kunajiñ ananmaj. Y jesɨk mojpam akuyuuji».

8 Jempɨk Zhiming ikuyujkaneʼ iyooxpaʼtneʼ iga wɨaiñ iyaʼachɨy jeʼm kutɨʼɨchiyaj. Tun̈kɨy, mu iwadaytya operación, jeʼm enfermera iñɨʼmay iga dyaʼ juʼchan̈ glóbulos rojos iniity y nasuntaap idyɨk iga akkaʼmaytyaiñ nɨʼɨpiñ. Jeʼm tsuʼu wiñtyi iga wadaytyaap operación, imayñeʼ idyɨk iga tuum yoomtɨwɨ jeexpɨktyim operación wadaytya. Yɨʼp yoomtɨwɨ maaj dyaʼ juʼchan̈ glóbulos rojos iniity idyɨk, pero jeʼ dyaʼ ipɨktson̈ nɨʼɨpiñ y wɨpɨstyim. Iga imay yɨʼp nasɨyoʼoyi, ipɨɨmchiʼ Zhiming iga ikupɨguiñ Jehová.

9. ¿Tyi wɨap in̈wat siiga iñjaampa iga dyam wɨap iñyaʼachɨy tuum kutɨʼɨchi? (Aʼmɨtyim jeʼm imagenyaj).

9 Jesɨk inin̈an̈kamokpa tuum kutɨʼɨchi, ¿pɨɨmi min̈yaʼkneʼeba y dyam in̈wattoʼoba an̈wejpadoʼoyi? ¿O iñjaampa iga dyaʼ inii jeʼm pɨɨmi iga mikuyujpa? Kujɨɨsɨ iga Jehová ikutɨʼɨyɨʼyba jempɨk sɨʼ iññaskaʼ. Jeʼyukmɨ, jesɨk in̈watpa tuum an̈wejpadoʼoyi, wɨkupɨɨkɨ iga jeʼ michiʼiba jempɨk mityogoyay (Efes. 3:20). Siiga dyaʼ wɨap in̈kuyuj iga mimɨmneʼ o pɨɨmi min̈yaʼkneʼ, wɨap in̈kumaton̈ jeʼm grabaciones de jeʼm Biblia o jeʼm totjaayiyaj. Wɨaptyim in̈kumaton̈ jeʼm waañiyaj o iñaʼm tuum video de jw.org. Jehová mipɨɨmchiʼiba jesɨk inin̈wejpaʼtpa y okmɨ iñaʼmpa juutypɨk mikutson̈ba kun jeʼm Biblia y jeʼm yooxpadoʼoyiyaj chioyñewɨʼɨp.

JEʼM TƗWƗTAM TAPƗƗMCHIYAJPA

10. ¿Juutypɨk tapɨɨmchiyajpa jeʼm tɨwɨtam?

10 Jehová tapɨɨmchiʼiba ikuyukmɨ jeʼm tɨwɨtam. Jesɨk tannaskaʼaba tan̈kapɨk kutɨʼɨchiyaj o tanjɨɨspa iga dyaʼ wɨap tanakkupak tuum yooxakuy, jeʼeyaj wɨap taanmajan̈chiʼiyaj (Col. 4:10, 11). Jesɨk tayaʼachaap tansɨʼ, jesɨgam maaj tansunyajpa tanamigojyaj (Prov. 17:17). Jesɨk takupoʼnaayñeʼeba jeʼm tɨwɨtam wɨap tayooxpaʼtyaj física, emocional y espiritualmente. Tanaʼmtaʼmiñ juutypɨk María, jeʼm Jesús iaapa ipɨktson̈ yooxpadoʼoyi.

11. ¿Tyiʼiga María ityogoyay idyɨk iga pɨɨmchityaiñ?

11 María ityogoyay idyɨk jeʼm pɨɨmi iga ikkupaguiñ jempɨk Jehová ijɨɨsneʼ. Kujɨɨsɨ juʼtspɨy kobakpij jesɨgam jeʼm sɨn̈pɨɨxiñ Gabriel iñɨʼmay iga manɨgɨʼyba mex iga dyaʼ jaʼayɨy. Dyaʼ oyba idyɨk manɨgɨʼɨyi, pero ikmɨjaap idyɨk jempɨk tsɨʼyba juʼuts Mesías. Dyaʼ oyba idyɨk iniity relaciones sexuales, pero sɨɨ in̈madaʼyba idyɨk José iga manɨgɨy (Luc. 1:26-33).

12. Juʼuts nɨmpa Lucas 1:39-45, ¿juuty ipɨk María jeʼm pɨɨmi ityogoyaywɨʼɨp idyɨk?

12 ¿Juuty ipɨk María jeʼm pɨɨmi iga wɨaiñ ikkupak yɨʼp mɨjpɨk yooxakuy? Ikuaʼm yooxpadoʼoyi. Juʼuts akwiñkejoʼoyi, iñɨʼmay Gabriel iga in̈madaʼyiñ juutypɨk iwɨakkupakpa jeʼm yooxakuy chiʼityawɨʼɨp (Luc. 1:34). Maaj okmɨ, mex iga juʼumjom tsɨʼyba Judá nɨk ijooyay jeʼm ichɨɨtsɨʼ Elisabet. ¡Y tsaam iyooxpaʼt iga oy! Elisabet ianmajan̈chiʼ María y ikuyukmɨ jeʼm Dios iespíritu, in̈mat tuum wɨbɨk jɨychagoʼoyi iga ikkupakpa jeʼm tsɨɨxiʼ (maayɨʼ Lucas 1:39-45). Jeʼyukmɨ María nɨm iga Jehová «tsa̱m iniit́ ipɨ̱mi» (Luc. 1:46-51). Jehová ipɨɨmchiʼ María ikuyukmɨ Gabriel y Elisabet.

13. ¿Tyi nas jesɨgam Dasurí iwaʼgay yooxpadoʼoyi jeʼm tɨwɨtam?

13 Juʼutstyim nas kun María, jeʼm tɨwɨtam wɨaptyim mipɨɨmchiyaj. Tanaʼmtaʼmiñ jempɨk iñaskaʼ tuum yoomtɨwɨ itywɨʼɨp Bolivia iñɨɨyipɨk Dasurí. Jeʼm ijaatun̈ padaytya tuum malojpɨk kaʼakuy. Y jesɨgam ity idyɨk hospital, jeʼm yoomtɨwɨ iwɨkuixtyoʼoba idyɨk jeʼm ijaatun̈ (1 Tim. 5:4). Iga wɨaiñ iwat jeempɨk, nasuntaap idyɨk iga yooxpaʼttaiñ. Jeʼ nɨmpa: «Watykɨy anjaampa idyɨk iga dyam wɨap anyaʼachɨy». Pero jeʼ dyaʼ iwaʼk yooxpadoʼoyi. ¿Tyiʼiga? Dasurí nɨmpa: «Dyaʼ antsɨksoʼpsyajtoʼoba idyɨk jeʼm tɨwɨtam. Ananɨʼmaytyaap idyɨk: ‹Jehová jempɨk ayooxpaʼtpa›. Pero an̈kutɨʼɨyɨy iga atogoyay idyɨk yooxpadoʼoyi, iga an̈kutyum dyaʼ wɨap anyaʼachɨy» (Prov. 18:1). Dasurí ijaʼyay weeñi jeʼm iamigojyaj y in̈maday jempɨk sɨʼ iñaskaʼ idyɨk. Jeʼ nɨmpa: «Dyaʼ anai an̈matyiyaj iga anan̈matpa juʼtspɨy ayooxpaʼtyaj y apɨɨmchiyaj jeʼm tɨwɨtam. Jeʼeyaj ananɨgayyajpa idyɨk wiʼkkuy en jeʼm hospital y aanmajan̈chiʼiyajpa idyɨk kun jeʼm Biblia. ¡Tsaam wɨɨ iga dyaʼ taitytyaʼm tan̈kutyum! Tanaitytyaʼm tuum familia ikuwɨtyi yɨʼp naxyukmɨ iga taanmajan̈chiʼiyajpa jesɨk tayaʼachaap tansɨʼ, y tayooxpaʼtyajpa iga seguido tan̈kuyooxaiñ Jehová».

14. ¿Tyiʼiga tampɨktson̈iñ jeʼm yooxpadoʼoyi tachiʼiyajpaʼap jeʼm ancianojyaj?

14 Jehová tapɨɨmchiʼiba y takpoʼkspatyim ikuyukmɨ jeʼm ancianojyaj. Tuum wɨbɨk xaaja iga jeʼ tachiʼiñetaʼm (Is. 32:1, 2). Jeʼyukmɨ jesɨk algun tyi mikkobakpijpa, namuruyaajɨ. Y siiga miyooxpaʼtyajtoʼoba, pɨktson̈ɨ jeʼm yooxpadoʼoyi. Yɨʼɨmpɨgam Jehová mipɨɨmchiʼiba.

JEʼM TANAN̈JOGOʼOYI TAPƗƗMCHIʼIBA

15. ¿Juʼp wɨbɨk an̈jogoʼoyi tanaitytyaʼm tantumpɨytyam?

15 Jeʼm an̈jogoʼoyi ijɨykimpaʼap jeʼm Biblia tapɨɨmchiʼiba (Rom. 4:3, 18-20). Tantumpɨytyam tanaitytyaʼm jeʼm an̈jogoʼoyi iga taitytyaʼmpa juchixkej, dyaʼ tyi ijoo siiga sɨn̈yukmɨ o yɨʼp Naxyukmɨ. Yɨʼp an̈jogoʼoyi tayooxpaʼtpa iga tanyaʼachɨʼyiñ jeʼm kutɨʼɨchiyaj, tanan̈madyiñ jeʼm wɨtampɨk an̈matyiyaj y tanakkupaguiñ tanyooxakuy jeʼm kumunjom (1 Tes. 1:3). Tanaʼmiñ juutypɨk jeʼm an̈jogoʼoyi ipɨɨmchiʼ jeʼm apóstol Pablo.

16. ¿Tyiʼiga jeʼm apóstol Pablo ityogoyay idyɨk iga pɨɨmchityaiñ?

16 Pablo ityogoyay idyɨk iga pɨɨmchityaiñ. En jeʼm carta ijaʼyaywɨʼɨp a jeʼm corintios nɨm iga jeex juʼuts jeʼm nas suʼun̈ iga jobity poʼoba. In̈mat iga yaʼachwatta, malwadaytya y dyaʼ ijoodon̈ idyɨk tyi iwatpa. Y kaʼakumektɨʼptyim (2 Cor. 4:8-10). Ityumpɨy yɨʼp ijaykunuʼk en jeʼm tukutenpɨk viaje iga iwat. Okmɨ iga ijaykunuʼk yɨʼpyaj an̈matyiyaj in̈an̈kamok kutɨʼɨchiyaj maaj tan̈kapɨkyaj. Maaj okmɨ, tsaʼnakskatatɨʼp, matsta, jiʼkkatɨʼp y pajta.

17. Juʼuts nɨmpa 2 Corintios 4:16-18, ¿tyi ipɨɨmchiʼ Pablo iga wɨaiñ iyaʼachɨy jeʼm kutɨʼɨchiyaj?

17 ¿Juuty ipɨk Pablo jeʼm pɨɨmi iga wɨaiñ iyaʼachɨy? Ijɨɨskupak jeʼm ian̈jogoʼoyi (maayɨʼ 2 Corintios 4:16-18). Iñɨʼmay jeʼm tɨwɨtam de Corinto iga mex iga soʼpsneum, pɨɨmiɨyñam idyɨk. Ijɨɨskupak jeʼm ityi ipɨktson̈paʼap idyɨk okmɨ. Pɨɨmi ichoowaixpa idyɨk jeʼm ian̈jogoʼoyi y nɨm iga «jém taŋcoñwɨyooyi sɨŋyucmɨ tsa̱m pɨ̱mi wɨ̱». Jeʼyukmɨ iyaʼachɨy juʼptyin̈kej kutɨʼɨchiyaj iga wɨaiñ ipɨktson̈ jeʼm ikumaykedoʼoyi. Pablo ikujɨɨs yɨʼp an̈jogoʼoyi, jeʼyukmɨ nɨm «cada ja̱ma jooma̱se̱tpa jém» ananmaj.

18. ¿Juutypɨk ipɨɨmchiyajpa Tíjomir y jeʼm ifamilia jeʼm aktsukumoʼoyi?

18 Tuum tɨɨwɨ itywɨʼɨp Bulgaria iñɨɨyipɨk Tíjomir ipɨɨmchiñeʼ jeʼm an̈jogoʼoyi. Nɨkpam weeñi amtyɨy iga jeʼm ijaʼyuk Zdravko, kaʼ en tuum accidente de tránsito. Tíjomir pɨɨmi an̈yaʼk. ¿Tyi iyooxpaʼtneyaj kun ifamilia iga wɨaiñ iyaʼachɨyyaj? Ikujɨɨsyajpa jeʼm aktsukumoʼoyi. Jeʼ nɨmpa: «Juʼuts akwiñkejoʼoyi, anan̈mattaʼmpa juuty anan̈joʼktaʼmpa Zdravko, juʼutspɨk wiʼkkuy an̈wadaytyaʼmpa, ityam atɨʼptaʼmpa y tyityam anan̈madaytyaʼmpa iga nas jeʼm in̈an̈pɨgam jaama». Tíjomir nɨmpa iga jesɨk ikujɨɨsyajpa ityumpɨy yɨʼp, iyooxpaʼtyajpa kun ifamilia iga iyaʼachɨyyajiñ y in̈joʼkyajiñ jesɨk Jehová iktsukumaʼyba jeʼm ityɨɨwɨ.

¿Juʼuts inin̈jɨɨsjakpa jeʼm iñityi jeʼm jomnaxyukmɨ? (Aʼmɨ jeʼm párrafo 19). d

19. ¿Juutypɨk wɨap impɨɨmchiʼ jeʼm inin̈jogoʼoyi? (Aʼmɨtyim jeʼm imagen).

19 ¿Juutypɨk wɨap impɨɨmchiʼ jeʼm inin̈jogoʼoyi? Siiga inin̈joʼkpa iga michɨʼyba yɨʼp Naxyukmɨ, maayɨʼ jempɨk nɨmpa jeʼm Biblia de jeʼm Paraíso y an̈jɨɨsjaakɨ iga jemum miity (Is. 25:8; 32:16-18). Kujɨɨsɨ juʼutspɨk ityi iniitypa jeʼm jomnaxyukmɨ. ¿Ityam iñaʼmyajpa? ¿Tyityam in̈kumaton̈ba? ¿Juʼuts inin̈jaam? Jeʼm imagenyaj kejyajpaʼap jeʼm totjaayijomyaj tayooxpaʼtyajpa tanan̈jɨɨsjak juʼuts jeʼm Paraíso. Wɨaptyim iñaʼm yɨʼpyaj videos musicales, To̱mianeum y Kujɨɨsɨ peʼm jaama. Siiga tanjɨɨskupakneʼeba juʼutspɨk ityi tampɨktson̈ba jeʼm jomnaxyukmɨ, jesɨk tanaʼmpa iga jeʼm kutɨʼɨchiyaj «d́a más pɨ̱mi y d́a más jáypa» (2 Cor. 4:17). Jeʼm an̈jogoʼoyi michiʼipaʼap Jehová, mipɨɨmchiʼiba.

20. ¿Juuty tampɨkpa jeʼm pɨɨmi jesɨk tanjaampa iga dyam wɨap tanyaʼachɨy tuum kutɨʼɨchi?

20 «Dios jempɨk tachiʼityaʼmpa jeʼm pɨɨmi» jesɨk tanjaamtaʼmpa iga dyam wɨap tanyaʼachɨy (Sal. 108:13). Jehová tachiʼiñetaʼm tyityam tatogoyaytyaʼm iga tapɨɨmianetaʼmiñ. Jeʼyukmɨ, jesɨk iñjaampa iga tan̈kaʼ inikkupak tuum yooxakuy, iñyaʼachɨy tuum kutɨʼɨchi o tan̈kaʼ in̈kuyooxa Jehová kun maymayaaji, an̈wejpaʼatɨ y kuyujkaɨʼ jeʼm Biblia. Pɨktson̈ɨ jesɨk jeʼm tɨwɨtam miyooxpaʼtyajpa y pɨɨmchiɨʼ jeʼm inin̈jogoʼoyi. Jesɨk, Jehová «michiiba jém [...] wɨbɨc pɨ̱mi jém iniit́wɨɨp [...] iga wɨa̱iñ iñyaachɨyt́a cuando miyaachwattamta̱p, jesɨc mimaymáya̱támpa» (Col. 1:11).

WAAÑI 33 Echa sobre Dios tu carga

a Yɨʼp kuyuuji iyooxpaʼtpa jempɨk sɨʼ iñaskayaj tuum kutɨʼɨchi o ijɨɨsyajpa iga dyaʼ wɨap ikkupakyaj tuum yooxakuy ichiʼiñewɨʼɨp jeʼm organización. Tan̈kuyujkataʼmpa juutypɨk tapɨɨmchiʼiba Jehová y tyi wɨap tan̈wat iga tampɨktson̈iñ jeʼm iyooxpadoʼoyi.

b Jonás 2:1, 2, 7: 1 Jesɨk, Jonás in̈wejpaʼt iDios Jehová dende jeʼm tɨʼɨpɨʼ ipuʼujom 2 y nɨm: «Tsaam an̈yaʼkneʼ idyɨk jesɨk anan̈wejpaʼt Jehová, y jeʼ akutson̈. Dende jeʼm Tsuʼtskuumijom an̈waʼk yooxpadoʼoyi. Mich in̈kumaton̈ anjɨɨyi. 7 Jesɨk akaʼabam idyɨk ansɨʼ, an̈kujɨɨsɨy Jehová. Jesɨk jeʼm anan̈wejpadoʼoyi nuʼk juuty miity, jeʼm iñsanto templo.

c Weeñi nɨɨyiyaj kukagayñeyajta.

d JEMPƗK NASPA IXƗʼ EN JEʼM IMAGENYAJ: Tuum yoomtɨwɨ chajkapɨk sɨʼ ikujɨɨs jempɨk nɨmpa jeʼm Biblia iga naspa jeʼm tannɨgɨyoʼoyijom y sɨʼ iaʼm tuum video musical. Yɨʼɨmpɨgam wɨap in̈jɨɨsak juʼutspɨk ityi iniitypa jeʼm jomnaxyukmɨ.