Ri xutzʼibʼaj Mateo 21:1-46

  • Are chiʼ kok bʼi ri Jesús pa Jerusalén (1-11)

  • Keresaj bʼi e juntir ri kʼayinelabʼ (12-17)

  • Ktaqanik rech kchaqijar jun cheʼ re higo (18-22)

  • Ktaʼ che ri Jesús jachin xyaʼow taqanik pa uqʼabʼ (23-27)

  • Ri ejemplo chkij e kebʼ kʼajolaxelabʼ (28-32)

  • Ri ejemplo chkij ri e kamisanel taq tikonelabʼ (33-46)

    • Kxutux ri abʼaj nim ubʼanik (42)

21  Are chiʼ xenaqajin che Jerusalén y xeʼopan pa ri tinamit Betfagué, pa ri juyubʼ re taq ri Olivos, ri Jesús xeʼutaq bʼi kebʼ chke ri u discípulos  rukʼ waʼ we taqanik riʼ: «Jix pa le aldea leʼ, le kiwil apanoq. Are taq chiʼ kixopanik kiriq na jun atiʼt bʼur ximom y kʼo jun alaj amaʼ bʼur rukʼ. Cheʼikiraʼ y cheʼikʼamaʼ loq.  We kʼo jun winaq kʼo kubʼij chiwe, chibʼij wariʼ che: ‹Xa rajawaxik che ri Qajaw›. Jeriʼ kuya bʼe chiwe keʼikʼam loq».  Xbʼantaj kʼu juntir wariʼ rech xtzʼaqat ri yaʼom kan ubʼixik rumal ri profeta, ri kubʼij:  «Chibʼij che ri ral ri Sion: ‹¡Chawilampeʼ! Tajin kul ri a Rey awukʼ. Manxo kʼut, kejel bʼi chrij jun amaʼ bʼur, jeʼ, chrij jun alaj amaʼ bʼur ri ral jun chikop ri kreqaj eqaʼn›».  Rumal riʼ xebʼe ri discípulos che ubʼanik ri xetaq wi rumal ri Jesús.  Xkikʼam lo ri atiʼt bʼur y ri alaj amaʼ bʼur ri kʼo rukʼ y xkiya chkij ri awaj ri katzʼyaq kkiqʼuʼuj, xkejiʼ kʼu bʼi ri Jesús chrij.  Más e kʼi chke ri winaq xkilikʼ pa ri bʼe ri katzʼyaq kkiqʼuʼuj, y nikʼaj chik xekiqʼupu lo uqʼabʼ taq cheʼ rech xekiya pa ubʼe.  Xuqujeʼ, ri e nabʼejnaq chuwach y ri e teren chrij kkiraq kichiʼ che ubʼixik wariʼ: «¡Chabʼanaʼ jun toqʼobʼ,* chabʼanaʼ salvar ri Ralkʼwal ri David! ¡Tewchital kʼu ri petinaq pa ri ubʼiʼ ri Jehová! ¡Chabʼanaʼ jun toqʼobʼ, chabʼanaʼ lo salvar chilaʼ chikaj!». 10  Are chiʼ xok bʼi ri Jesús pa Jerusalén, xkimaj wululem ri winaq y kkibʼij: «¿Jachin wajun achi riʼ?». 11  Ri e winaq kkibʼij: «¡Are ri Jesús ri profeta, ri aj Nazaret re Galilea!». 12  Ri Jesús xok bʼi pa ri templo y xeresaj bʼi e juntir ri kʼayinelabʼ y ri loqʼomanelabʼ e kʼo chilaʼ. Xupakʼabʼa bʼi ri ki mesas ri e kʼexol taq pwaq y ri kitem ri kʼayil taq palomax. 13  Xubʼij kʼu chke: «Tzʼibʼatalik: ‹Ri wachoch kbʼix na ja re oración che›, pero ix xa tajin kibʼan kijul elaqʼomabʼ che». 14  Xuqujeʼ xeqebʼ ri e moyabʼ* y ri e chʼokojibʼ rukʼ pa ri templo, rumal riʼ ri areʼ xeʼukunaj. 15  Xpe kʼu koyowal ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes y ri escribas are chiʼ xkil ri milagros tajin kubʼan ri Jesús y are chiʼ xekil ri akʼalabʼ kkiraq kichiʼ pa ri templo, kkibʼij: «¡Chabʼanaʼ jun toqʼobʼ, chabʼanaʼ salvar ri Ralkʼwal ri David!». 16  Rumal kʼu riʼ xkibʼij che ri Jesús: «¿La xa kata ta ri tajin kkibʼij?». Ri Jesús xubʼij chke: «Kinto. ¿E kʼu ri ix? ¿La xa isikʼim ta ri tzʼibʼatalik, ri kubʼij: ‹At xatbʼanowik che ri alaj taq akʼalabʼ y ri kʼa ketuʼnik kel lo qʼijilanik chkichiʼ›?». 17  Xeʼuya kʼu kan chilaʼ, xel bʼi pa ri tinamit y xbʼe pa Betania, chilaʼ kʼu xkʼojiʼ wi kan chaqʼabʼ. 18  Are chiʼ aqʼabʼ chik* xtzalij bʼi pa ri tinamit, xpe unumik. 19  Xril kʼu apan jun mat higo kʼo chuchiʼ ri bʼe, xqebʼ kʼu rukʼ pero kʼo ta xuriqo xaq xiw uxaq ri cheʼ. Rumal riʼ xubʼij che: «Matwachin chik». Aninaq kʼut xchaqijar ri higo. 20  Are chiʼ ri discípulos xkil ri xubʼan ri Jesús, xkimayo. Rumal riʼ xkitaʼ che: «¿Jasche aninaq xchaqijar ri higo?». 21  Xubʼij kʼu ri Jesús chke: «Qas kʼu kinbʼij chiwe, we qas kixkojon chrij ri Dios y kubʼan ta kebʼ ikʼuʼx, xaq xiw ta kixkowin che ubʼanik ri xinbʼan in che ri higo, xaneʼ xuqujeʼ kixkowinik kibʼij che wajun juyubʼ: ‹Chatwalijoq y chakʼaqaʼ bʼi awibʼ pa ri mar›, je kʼu kbʼantaj na. 22  Y juntir ri kitaʼ pa i oración, kyaʼtaj na chiwe we qas kikojo chi kbʼantaj na». 23  Are chiʼ okinaq chi pa ri templo, ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes y ri e kʼamal taq bʼe re ri tinamit xeqebʼ rukʼ are taq chiʼ tajin keʼutijoj ri winaq y xkitaʼ che: «¿Jachin xyaʼow taqanik pa aqʼabʼ che ubʼanik we jastaq riʼ? ¿Jachin xattaqow che kibʼanik?». 24  Ri Jesús xubʼij chke: «Xuqujeʼ kʼu in kʼo kwaj kintaʼ chiwe. We kixkowin che utzalixik uwach, kinbʼij in chiwe jachin yaʼowinaq ri taqanik pa nuqʼabʼ che ubʼanik we jastaq riʼ: 25  ¿Jachin xtaqow ri Juan che ubʼanik ki bautismo ri winaq? ¿La are ri Dios pa ri kaj o are ri e winaq?». Ri e areʼ xkimaj uchomaxik rij ri xubʼij chke, xkibʼilaʼ chbʼil taq kibʼ: «We kqabʼij chi are ri Dios pa ri kaj, ri areʼ kubʼij na riʼ chqe: ‹¿Jas kʼu che xixkojon ta che?›. 26  Pero we kqabʼij are ri e winaq, kqaxiʼj qibʼ rumal ri kbʼan na chqe rumal che e juntir kkibʼij chi profeta ri Juan». 27  Rumal kʼu riʼ xkibʼij che ri Jesús: «Qetaʼm taj». Xubʼij kʼu ri Jesús chke: «Xuqujeʼ kʼu in kinbʼij ta chiwe jachin xyaʼow taqanik pa nuqʼabʼ che kibʼanik we jastaq riʼ. 28  »¿Jas kichomaj chrij wariʼ? Kʼo jun achi e kʼo kebʼ ukʼojol. Xqebʼ kʼu rukʼ ri nabʼe y xubʼij che: ‹Nukʼojol, jat kamik pa chak pa ri tikoʼn re uva›. 29  Ri ukʼojol xutzalij ubʼixik che: ‹Kwaj taj kinbʼek›, pero xukʼex uchomanik y xbʼe pa chak. 30  Tekʼuriʼ ri achi xqebʼ chi rukʼ ri jun chi ukʼojol xuqujeʼ je xubʼij che. Ri ala xubʼij wariʼ che: ‹Utz laʼ tat, kinbʼek›. Pero xbʼe taj. 31  ¿Jachin chke ri e kebʼ alabʼom xubʼan ri kraj ri kitat?». Ri e areʼ xkibʼij: «Are ri nabʼe». Ri Jesús xubʼij chke: «Qas kʼu kinbʼij chiwe chi ri molol taq impuestos y ri prostitutas más naqaj chi e kʼo wi che ri okem pa ri Uqʼatbʼal tzij ri Dios* chiwach ix. 32  Rumal che xpe ri Juan y xukʼut ri utzalaj bʼe chiwach, xixkojon ta kʼu ix che. Pero, ri molol taq impuestos y ri prostitutas xekojon che. Y paneʼ ri ix xiwil ri xubʼan ri Juan, xibʼan ta arrepentir iwibʼ che ri imak y xixkojon ta che. 33  »Chitampeʼ jun chi ejemplo kinkoj chiwach. Kʼo jun achi ri ajchaqʼe jun ulew, xutik uvas chuwach y xuyak jun cerco chrij. Xaq uwiʼ chik, xukʼot kʼu jun pitzʼbʼal uva chilaʼ y xuyak jun torre.* Tekʼuriʼ xuya pa qajik ri utikoʼn chke jujun taq tikonelabʼ y xbʼe pa jun viaje naj che ri utinamit. 34  Are chiʼ xopan ri tiempo re ri cosecha, xeʼutaq bʼi ri rajchakibʼ kukʼ ri tikonelabʼ che ukʼamik lo uwach ri tikoʼn ri rajawaxik kyaʼ che. 35  Pero ri tikonelabʼ xekichap ri ajchakibʼ; jun xkichʼay rukʼ cheʼ, jun chik xkibʼukʼ rukʼ abʼaj y ri jun chik xkikamisaj. 36  Ri ajchaqʼe ri tikoʼn xeʼutaq chi bʼi nikʼaj ajchakibʼ, más e kʼi na chkiwach ri xebʼe nabʼe. Pero ri tikonelabʼ je xkibʼan chi chke. 37  Chukʼisbʼal re, ri achi xutaq bʼi ri ukʼojol, rumal che xubʼij: ‹Are nim kkil riʼ ri nukʼojol›. 38  Pero are chiʼ ri tikonelabʼ xkil ri ukʼojol ri achi, xkibʼilaʼ chbʼil taq kibʼ: ‹Are waʼ ri kkanaj kan rukʼ juntir ri herencia. ¡Joʼ, chqakamisaj, jeriʼ kojkanaj kan rukʼ ri herencia kyaʼ che!›. 39  Rumal riʼ xkichapo, xkesaj bʼi pa ri tikoʼn re uva y xkikamisaj. 40  Rumal kʼu riʼ, are chiʼ kopan ri ajchaqʼe ri tikoʼn, ¿jas kubʼan na riʼ chke ri tikonelabʼ?». 41  Ri tajin ketatabʼen ri Jesús xkibʼij: «Kusachisaj na kiwach riʼ ri tikonelabʼ, rumal che e itzel taq winaq y kuya chi na riʼ pa qajik ri tikoʼn chke e nikʼaj chi tikonelabʼ, ri kkiya na ri uwach ri tikoʼn che ri ajchaqʼe qas pa ri uqʼijol». 42  Ri Jesús xubʼij chke: «Ri Tzʼibʼatalik kubʼij: ‹Ri abʼaj ri xxutux kumal ri yakal taq ja, are uxinaq ri abʼaj nim ubʼanik* ri kchapow jun ja. Rukʼ ri Jehová petinaq wi wariʼ y mayibʼal ubʼanik chqawach oj›. ¿La xa kʼu isikʼim ta ix? 43  Rumal riʼ, kinbʼij chiwe che ri Uqʼatbʼal tzij ri Dios kelesax na chiwe ix y kyaʼ na che jun tinamit ri kuya uwachinik. 44  Xaq uwiʼ chik, ri winaq ri ktzaq puwiʼ we abʼaj riʼ kqʼaj na. Y we kqaj wajun abʼaj chrij jun winaq, kwachʼ na rumal». 45  Are chiʼ ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes y ri fariseos xkita ri ejemplos xukoj ri Jesús, xkichʼobʼ rij chi chkij e areʼ tajin kchʼaw wi. 46  Kkaj kkichap bʼik, pero kkixiʼj kibʼ chkiwach ri winaq rumal che kkibʼij chi profeta ri Jesús.

Notas

Pa ri idioma griego kbʼix hōsanná che. Xkoj che utaʼik toqʼobʼ che ri Dios rech kubʼan salvar jun winaq, y rech kukʼut ri ukikotemal jun winaq.
O «ri e potzʼ».
O «Are chiʼ tajin ksaqirik».
O «ri u Reino ri Dios».
Chilaʼ kkaʼy wi lo jun winaq rech keʼok ta elaqʼomabʼ o chikop pa ri tikoʼn.
Wajun abʼaj chikaj kkoj wi che utiqik kebʼ paredes rech ko kkʼojiʼ ri ja.