Ri xutzʼibʼaj Mateo 27:1-66

  • Kejach ri Jesús chuwach ri Pilato (1, 2)

  • Ri Judas kujitzʼaj ribʼ (3-10)

  • Ri Jesús kʼo chuwach ri Pilato (11-26)

  • Ketzʼabʼex uwach ri Jesús (27-31)

  • Kbʼajix chuwach ri cheʼ pa Gólgota (32-44)

  • Are chiʼ kkam ri Jesús (45-56)

  • Are chiʼ kmuq ri Jesús (57-61)

  • Kchajix ri muqbʼal (62-66)

27  Are chiʼ xsaqirik, e juntir ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes y ri e kʼamal taq bʼe re ri tinamit xkimulij kibʼ rech xkichomaj jas kkibʼan che ukamisaxik ri Jesús.  Are chiʼ kiximom chik, xkikʼam bʼik y xekijachaʼ chuwach ri Pilato, ri gobernador.  Are chiʼ ri Judas, ri xkʼayin pa kiqʼabʼ ri ukʼulel, xrilo che qʼatom chi tzij puwiʼ ri Jesús, xunaʼ pa ranimaʼ chi utz ta ri xubʼano y xbʼe che utzalixik ri 30 raqan pwaq de plata chke ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes y ri e kʼamal taq bʼe re ri tinamit.  Xubʼij chke: «Xinmakunik are taq chiʼ xinkʼayij jun achi kʼo ta umak pa iqʼabʼ». Pero ri e areʼ xkibʼij che: «¿Jas qe oj che ri xabʼano? ¡At laʼ katilowik jas kabʼano!».  Rumal kʼu riʼ ri Judas xukʼaq kan ri pwaq de plata pa ri templo, xel kʼu bʼi chilaʼ. Tekʼuriʼ xbʼek y xujitzʼaj ribʼ.  Pero ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes xkisikʼ bʼi ri pwaq de plata y xkibʼij: «Waʼ we pwaq tzʼajtajinaq che kikʼ,* rumal laʼ yaʼtal taj kyaʼ pa ri lugar re ri templo jawiʼ kmulix wi ri pwaq».  Are chiʼ e tzijonaq chik xkikoj ri pwaq che uloqʼik jun chʼaqap ulew,* rech chilaʼ kemuq ri winaq ri etaʼmatal ta kiwach.  Rumal kʼu riʼ ri ulew kʼa kabʼix na Ulew re Kikʼ che kamik.  Xbʼantaj kʼu ri bʼim kan rumal ri profeta Jeremías, ri kubʼij: «Xkikʼam kʼu 30 raqan pwaq de plata, ri rajil ri achi xkikojo, ri rajil xkoj kumal jujun taq ralkʼwal ri Israel, 10  y rukʼ riʼ ri pwaq xkiloqʼ jun chʼaqap ulew,* junam rukʼ ri xinutaq wi ri Jehová». 11  Ri Jesús kʼo chuwach ri gobernador. Y ri gobernador xutaʼ che: «¿La at riʼ ri ki rey ri judíos?». Xubʼij kʼu ri Jesús che: «In, qas at kʼu tajin katbʼinik». 12  Pero kʼo ta wi jun tzij xubʼij are taq chiʼ tajin kmol umak kumal ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes y ri e kʼamal taq bʼe re ri tinamit. 13  Tekʼuriʼ ri Pilato xutaʼ che: «¿La xa kata ta ri kʼi taq jastaq tajin kbʼix chawij?». 14  Pero ri Jesús kʼo ta wi xubʼij, ni ta jun tzij. Rumal riʼ sibʼalaj xmayin ri gobernador. 15  Pa ronojel nimaqʼij ri gobernador kutzoqopij bʼi jun winaq ri tzʼapil pa cárcel, are ri winaq kebʼinik jachin ktzoqopix bʼik. 16  Kʼo jun achi sibʼalaj etaʼmatal uwach tzʼapil pa cárcel, Barrabás ubʼiʼ. 17  Rumal riʼ ri Pilato xutaʼ chke ri winaq ri kimulim kibʼ chilaʼ: «¿Jachin kiwaj kintzoqopij bʼik: ri Barrabás o ri Jesús, ri kbʼix Cristo che?». 18  Retaʼm kʼu ri Pilato che xa ktiʼtot kkinaʼ ri winaq che ri Jesús rumal riʼ xekijachaʼ kan chuwach. 19  Xaq uwiʼ chik, are taq chiʼ tʼuyul ri Pilato pa ri tem jawiʼ kuqʼat wi tzij, ri rixoqil xutaq bʼi ubʼixik waʼ we tzij che: «Kʼo kʼax mabʼan che ri utzalaj achi.* Kamik rumal rech areʼ, sibʼalaj xinriq kʼax pa jun wachikʼ». 20  Pero ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes y ri e kʼamal taq bʼe re ri tinamit xekowin che kichʼakik ri e winaq rech kkibʼij che are utz ktzoqopix bʼi ri Barrabás y kkamisax ri Jesús. 21  Ri gobernador xutaʼ chi jumul chke: «¿Jachin chke ri e kebʼ kiwaj kintzoqopij bʼik?». Ri e areʼ xkibʼij: «¡Are ri Barrabás!». 22  Xutaʼ chi kʼu ri Pilato chke: «¿Jas kʼu kinbʼan che ri Jesús, ri kbʼix Cristo che?». E juntir kʼut xkibʼij: «¡Chxekebʼax cho ri cheʼ!». 23  Ri areʼ xubʼij chke: «Pero ¿jasche? ¿Jas kʼax ubʼanom?». Paneʼ jeriʼ xubʼij, ri e winaq xa más xkimaj uraqik kichiʼ, xkibʼij: «¡Chxekebʼax cho ri cheʼ!». 24  Are chiʼ xrilo chi kʼo ta kkowinik kubʼano, xaneʼ tajin kewojkorin ri winaq, ri Pilato xukʼam apan jaʼ, xuchʼaj ri uqʼabʼ chkiwach ri winaq y xubʼij: «Kʼo ta numak che we ukikʼel wajun achi riʼ. Chanim kinya kan pa iqʼabʼ rech kiwilo jas kibʼan che». 25  Are taq chiʼ ri winaq xkita ri xubʼij ri Pilato, xkibʼij: «¡Oj y ri e qalkʼwal kojeqelen ri ukamikal wajun achi!».* 26  Xa jeriʼ ri Pilato xutzoqopij bʼi ri Barrabás, pero xtaqanik rech kjichʼilix* ri Jesús, y xujach bʼi pa kiqʼabʼ rech kxekebʼax cho ri cheʼ. 27  Ri soldados* xkikʼam bʼi ri Jesús pa ri nimalaj ja ri kuqʼat wi tzij ri gobernador y xekisikʼij ri e nikʼaj chi soldados rech xkimulij kibʼ chrij. 28  Are chiʼ kesam chi ri ratzʼyaq, xkikoj kʼu jun kaqrorojalaj atzʼyaq chrij, 29  y xkipachʼuj kʼix rech xkibʼan jun u corona, tekʼuriʼ xkikoj pa ujolom. Xkiya kʼu jun raqan aj pa uqʼabʼ.* Tekʼuriʼ xkimaj xukulem chuwach, kketzʼabʼej uwach y kkibʼij che: «¡Nim uqʼij ri ki rey ri judíos!». 30  Tekʼuriʼ xkimaj uchubʼaxik uwach, xkesaj ri raqan aj pa uqʼabʼ y xkikoj che uchʼayik pa ujolom. 31  Chukʼisbʼal kʼut are chiʼ kikʼisom chi retzʼabʼexik uwach, xkesaj ri kaqrorojalaj atzʼyaq chrij, xkikoj chi bʼi ri qas ratzʼyaq y xkikʼam bʼik rech kekibʼajij* cho ri cheʼ. 32  Are taq xeʼel bʼi chilaʼ xkiriq jun achi aj Cirene, Simón ubʼiʼ, xkitaqo rech ktobʼan bʼi che reqaxik ri cheʼ re kʼaxkʼolil. 33  Are chiʼ xeʼopan pa jun lugar Gólgota ubʼiʼ, ri kbʼix Lugar re ri Ubʼaqil jolomaj* che, 34  xyaʼ vino yujaʼm* rukʼ uwaʼal kʼaʼalaj taq qʼayes che ri Jesús. Pero, are chiʼ xunaʼo, xraj taj xutijo. 35  Are chiʼ kibʼajim chi cho ri cheʼ, xkikʼaq suerte rech kkijach ri ratzʼyaq chkiwach 36  xetʼuyiʼ kʼu che uchajixik chilaʼ. 37  Xuqujeʼ puwiʼ ri ujolom xkitzʼibʼaj jasche xqʼat tzij puwiʼ, ri kubʼij: «Are waʼ ri Jesús, ri ki rey ri judíos». 38  Rukʼ ri areʼ xexekebʼax kebʼ elaqʼomabʼ chuwach taq cheʼ, jun pa ri uwikiqʼabʼ y jun chik pa ri umoxqʼabʼ. 39  Y ri keqʼax bʼi chilaʼ kkibʼij kan tzij che, kkisutusa kan ri kijolom 40  y kkibʼij: «¡At, ri katkowinik kaqasaj uwach ri templo y xa pa oxibʼ qʼij kayak chik, chatoʼo awibʼ! We at ukʼojol ri Dios, ¡chatqaj bʼa lo cho ri cheʼ re kʼaxkʼolil!». 41  Je kʼu xkibʼan ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes e kachiʼl ri escribas y ri e kʼamal taq bʼe re ri tinamit che retzʼabʼexik uwach. Kkibʼij kʼut: 42  «¡Xkowinik xeʼutoʼ nikʼaj chik, pero kkowin taj kutoʼ ribʼ areʼ! Ri areʼ are ri rey re Israel; chqaj bʼaʼ lo chanim cho ri cheʼ re kʼaxkʼolil, kʼateriʼ kojkojon chrij. 43  Ubʼim yaʼ che ukubʼam ukʼuʼx chrij ri Dios; chpet bʼaʼ ri Dios che utoʼik chanim, ‹In Ukʼojol ri Dios› kcha yaʼ». 44  Ri elaqʼomabʼ ri e kʼo pa taq u lado cho taq ri cheʼ xuqujeʼ xkibʼij tzij che. 45  Xumaj bʼi pa taq a las 12 nikʼaj qʼij* kʼa pa taq a las 3 bʼenaq qʼij,* ronojel riʼ ri ulew xmuqiʼ pa qʼequʼm. 46  Pa taq a las 3 bʼenaqʼij, ri Jesús ko xuraq uchiʼ xubʼij: «Éli, Éli, ¿láma sabakhtháni?», kraj kubʼij, «Nu Dios, nu Dios, ¿jasche xinawonobʼa kanoq?». 47  Are taq chiʼ xkita e jujun chke ri e kʼo chilaʼ, xkimaj ubʼixik: «Wajun achi are ri Elías tajin kusikʼij». 48  Y jun chke aninaq xutij anim xbʼe che utzukuxik jun esponja, xumuʼ lo pa kʼaʼalaj vino, xuya puwiʼ jun raqan aj y xuqebʼsaj chuchiʼ rech kutijo. 49  Pero ri e nikʼaj chik xkibʼij che: «¡Chayaʼ kan chilaʼ! Chqilaʼ na we kpe ri Elías che utoʼik». 50  Jumul chik ri Jesús ko xuraq uchiʼ, y xkamik.* 51  Aninaq kʼut, ri cortina re ri santuario xraqarobʼ pa kebʼ, xumaj lo ajsik xopan kʼa ikam, xsilabʼ kʼu ri uwach ulew y xepaxin ri nimaʼq taq abʼaj. 52  Xejaqataj ri muqbʼal y ri ki cuerpos ri winaq re ri Dios xeʼel lo pa ri muqbʼal 53  y e kʼi winaq xeʼilowik. (Are chiʼ walijisam chi ri areʼ, e jujun winaq ri e petinaq jawiʼ kʼo wi ri e muqbʼal xeʼok bʼi pa ri tastalik* tinamit). 54  Are chiʼ ri oficial kech ri soldados y ri e kʼo rukʼ che uchajixik ri Jesús xkil ri kebʼraqan y ri jastaq tajin kbʼantajik, sibʼalaj xkixiʼj kibʼ y xkibʼij: «Qas qʼalaj che Ukʼojol ri Dios». 55  E kʼi chke ri ixoqibʼ ri xeteriʼ lo pa Galilea chrij ri Jesús rech kkilij, naj kekaʼy wi loq. 56  Chkixoʼl kʼo ri María Magdalena, ri María ri kinan ri Santiago y ri Josés, y ri kinan ri e ukʼojol ri Zebedeo. 57  Are taq chiʼ ya kok aqʼabʼ, xopan jun qʼinomalaj achi aj Arimatea, José ubʼiʼ, ri uxnaq chi u discípulo ri Jesús. 58  Waʼ we achi xtzijon rukʼ ri Pilato y xutaʼ ri u cuerpo ri Jesús che. Xtaqan kʼu ri Pilato rech kjach bʼi che. 59  Ri José xukʼam ri cuerpo, xupis pa jun chʼajchʼojalaj atzʼyaq re utzalaj lino 60  y xuya pa jun kʼakʼ muqbʼal ri rech areʼ, ri ukʼotom pa jun nimalaj abʼaj. Tekʼuriʼ xuwolqotij kan jun nimalaj abʼaj chuchiʼ ri muqbʼal y xbʼek. 61  Pero ri María Magdalena y ri jun chi María xekanaj kan chilaʼ, xetʼuyiʼ kan chuwach ri muqbʼal. 62  Chukabʼ qʼij, are taq chiʼ qʼaxinaq chi ri qʼij ri kbʼan kan ubʼanik juntir ri jastaq, ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes y ri fariseos xkimulij kibʼ chuwach ri Pilato 63  y xkibʼij che: «Tat Pilato, knaʼtaj chqe, are chiʼ kʼa kʼas na riʼ jun bʼanal tzij, xubʼij: ‹Kinkʼastajisax na* churox qʼij›. 64  Rumal kʼu riʼ, chattaqanoq rech qas utz kbʼan che uchajixik ri muqbʼal kʼa pa ri urox qʼij, weneʼ kepe ri u discípulos che relaqʼaxik ri u cuerpo y kkibʼij chke ri winaq: ‹¡Walijisam chi chkixoʼl ri kaminaqibʼ!›. We kʼu jeriʼ kkibʼano, más nim chi riʼ ri bʼanoj tzij chuwach ri nabʼe». 65  Xubʼij kʼu ri Pilato chke: «Chikʼamaʼ bʼi jumulaj soldados; jix y qas utz chibʼanaʼ che uchajixik ri muqbʼal». 66  Rumal kʼu riʼ xebʼek y, rech qas utz kkibʼan che uchajixik ri muqbʼal, xkikoj retal ri abʼaj ri kojom chuchiʼ y xekiya kan ri jumulaj soldados chilaʼ.

Notas

Pa ri idioma griego, «urajil ri kikʼ».
Pa ri idioma griego, «ulew re ri kchakun chrij kachʼ ulew». Weneʼ jun ulew jawiʼ kechakun wi winaq chrij kachʼ ulew.
Chawilaʼ ri nota re ri versículo 7.
Pa ri idioma griego, «justo».
Pa ri idioma griego, «Chqaj ri ukikʼel pa qawiʼ oj y pa kiwiʼ ri e qalkʼwal».
O «krapux», «kchʼay».
Pa ri idioma griego, «Ri u soldados ri gobernador».
Pa ri idioma griego, «uqʼabʼ re uwikiqʼabʼ».
O «kekiqʼosij».
O «Calavera».
O «xolom».
Pa ri idioma griego, «pa ri hora sexta».
Pa ri idioma griego, «pa ri hora novena».
Pa ri idioma griego, «xel ruxlabʼ».
O «santo».
Pa ri idioma griego, «kinwalijisax na».