Ri xutzʼibʼaj Mateo 6:1-34

  • RI XUTZIJOJ RI JESÚS PA RI JUYUBʼ (1-34)

    • «Mibʼan ri utz taq jastaq chkiwach ri winaq rech kixkilo» (1-4)

    • Ri kbʼan che ubʼanik ri oración (5-15)

      • Ri oración xukʼut kan ri Jesús: ri padrenuestro (9-13)

    • Ri ayuno (16-18)

    • Qʼinomal pa ri uwach ulew y pa ri kaj (19-24)

    • «Mixok il» (25-34)

      • «Chikojoʼ ichuqʼabʼ che utzukuxik nabʼe ri Uqʼatbʼal tzij ri Dios» (33)

6  »Chichajij iwibʼ, xaq bʼaʼ mibʼan ri utz taq jastaq chkiwach ri winaq rech kixkilo. Rumal che ri Itat ri kʼo pa ri kaj kʼo ta tojbʼal iwech kuyaʼo we xa jeriʼ kibʼano.  Mawesaj utzijol* are chiʼ kabʼan toqʼobʼ che jun winaq ri kʼo urajawaxik, junam rukʼ ri kkibʼan ri winaq kebʼ kipalaj* pa taq ri sinagogas y pa taq ri bʼe rech kyaʼ kiqʼij kumal ri e nikʼaj chik. Qas kʼu kinbʼij chiwe chi ri e areʼ yaʼom chi ri tojbʼal kech.  Xaneʼ are chiʼ katoʼ jun winaq kʼo urajawaxik, maretaʼmaj bʼaʼ ri amoxqʼabʼ* ri kubʼan ri awikiqʼabʼ.*  Jeriʼ kʼo ta ketaʼman ri kabʼan che kitoʼik ri winaq ri kʼo kirajawaxik. Pero ri Atat, ri kril ronojel ri kabʼano, kutoj na ukʼaxel chawe.  »Xuqujeʼ, are chiʼ kibʼan orar, mibʼan iwe ri kkibʼan ri winaq kebʼ kipalaj. Utz kkilo ketakʼiʼ che ubʼanik oración pa taq ri sinagogas y pa taq ri esquinas re ri nimaʼq taq bʼe rech keʼil kumal ri e nikʼaj chik. Qas kʼu kinbʼij chiwe chi ri e areʼ yaʼom chi ri tojbʼal kech.  Pero are chiʼ kabʼan orar at, chatok pa ri a cuarto y are taq chiʼ atzʼapim chi ri uchiʼ, chabʼanaʼ orar che ri Atat ri kʼo lo pa ri kaj. Y ri Atat, ri kril ronojel ri kabʼano, katutewchiʼj na.  Are taq chiʼ kabʼan orar xaq ta kabʼan repetir ri kabʼij, junam kukʼ ri winaq ri ketaʼm taj jas kkibʼan che uqʼijilaxik ri Dios. Kkichomaj e areʼ chi ketataj rumal ri Dios rumal ri kʼi tzij kkikojo.  Mixjunamataj kukʼ. Ri Itat retaʼm chik jas ri rajawaxik chiwe paneʼ kʼa majaʼ kitaʼ che.  »Ix rajawaxik jewaʼ kibʼano are chiʼ kibʼan orar: »‹Qatat ri at kʼo pa ri kaj, chnimarisax ta bʼaʼ uqʼij* ri abʼiʼ. 10  Chpe ta bʼaʼ ri Aqʼatbʼal tzij.* Chbʼantaj ta bʼaʼ ri kawaj pa ri kaj, xuqujeʼ pa ri uwach ulew. 11  Chayaʼ ri qawa re wajun qʼij riʼ; 12  chakuyuʼ qamak,* junam rukʼ ri qabʼanom oj che ukuyik kimak ri e nikʼaj chik.* 13  Y maya bʼe kojqaj pa makaj,* xaneʼ chojawesaj chuwach ri Bʼanal kʼax›. 14  »We kikuy kimak ri kibʼanom kʼax chiwe, xuqujeʼ ix kkuy imak rumal ri Itat ri kʼo pa ri kaj. 15  Pero, we kikuy ta kimak ri kibʼanom kʼax chiwe, xuqujeʼ kkuy ta imak ix rumal ri Itat. 16  »Are taq kibʼan ayuno, mibʼan che iwibʼ che kixbʼisonik, junam rukʼ ri kkibʼan ri winaq kebʼ kipalaj, rumal che ri e areʼ kkikʼex ri kipalaj rech kilitajik chi tajin kkibʼan ayuno. Qas kʼu kinbʼij chiwe chi ri e areʼ yaʼom chi ri tojbʼal kech. 17  Pero at, are chiʼ kabʼan ayuno, chakojoʼ kʼokʼalaj aceite pa ajolom y chachʼajaʼ ri apalaj 18  rech are ta ri e winaq katilowik chi tajin kabʼan ayuno, xaneʼ are ri Atat, ri kʼo pa ri kaj. Y ri Atat, ri kril ronojel, katutewchiʼj na. 19  »Chitanabʼaʼ umulixik iqʼinomal cho ri uwach ulew, rumal che xa kchikopirik, kubʼan chʼuluj* y keʼok ri elaqʼomabʼ che relaqʼaxik. 20  Xaneʼ, are chimulij iqʼinomal pa ri kaj, chilaʼ kchikopir taj, kubʼan ta chʼuluj y keʼok ta ri elaqʼomabʼ che relaqʼaxik. 21  Rumal che jawiʼ kʼo wi ri aqʼinomal, chilaʼ riʼ bʼenaq wi ri awanimaʼ. 22  »Ri bʼaqʼwachaj are ri luz rech ri cuerpo. We xa jun bʼenaq wi ri abʼaqʼwach, ronojel ri a cuerpo kchupchutik.* 23  Pero, we ktiʼtot kkinaʼ ri abʼaqʼwach,* ronojel ri a cuerpo kkʼojiʼ na pa qʼequʼm. We ri luz kʼo pa ri awanimaʼ kubʼan qʼequʼm, ¡sibʼalaj nim riʼ ri qʼequʼm at kʼo wi! 24  »Kʼo ta jun winaq kkowinik kchakun chke e kebʼ patrón, rumal che itzel kril riʼ ri jun y loqʼ kril wi riʼ ri jun chik, o más kbʼe ukʼuʼx rukʼ ri jun y nim ta kril wi ri jun chik. Ix kixkowin taj kibʼan rajchakibʼ ri Dios we tajin kixchakun rukʼ ri Qʼinomal.* 25  »Rumal laʼ kinbʼij chiwe: mixok il che* ri ikʼaslemal* jas ri kitij na y jas ri kiqumuj na; o mixok il che ri i cuerpo jas ri kikoj na. ¿La are ta lo más nim ubʼanik ri ikʼaslemal chuwach ri ktijowik y ri i cuerpo chuwach ri atzʼyaq? 26  Cheʼiwilampeʼ ri e chikop cho ri kaj. Ketikonij taj, kkiyak ta uwach taq ri tikoʼn ni kkikʼol pa taq kʼolbʼal, pero ri Itat pa ri kaj keʼutzuqu. ¿La are ta kʼu lo más nim kibʼanik e areʼ chiwach ix? 27  We kixok il ¿la kixkowinik kiya jun qʼij* uwiʼ ri ikʼaslemal? 28  Xaq uwiʼ chik, ¿jasche* kixok il rumal ri iwatzʼyaq? Chiwesaj inojibʼal chkij ri kotzʼiʼj* ri e kʼo pa taq ri ulew cho taq ri saq. Kkikʼis ta kibʼ pa chak ni kkibʼan katzʼyaq; 29  pero kinbʼij chiwe chi ni ri qʼinomalaj Salomón xukoj atzʼyaq junam rukʼ ri kekaʼy ri kotzʼiʼj riʼ. 30  Rumal laʼ, we jeʼl ubʼanom ri Dios che taq ri kotzʼiʼj pa taq ri ulew cho taq ri saq e kʼo kamik waral y chweʼq kekʼaq bʼi pa ri qʼaqʼ, ¿la ma ta lo je kubʼan na che uyaʼik ri iwatzʼyaq ix? Xa qas ta kikubʼsaj ikʼuʼx chrij ri Dios.* 31  Rumal laʼ mixok il y mibʼij: ‹¿Jas kqatijo?›, o ‹¿Jas kqaqumuj?›, o ‹¿Jas qatzʼyaq kqakojo?›. 32  Rumal che are ri ketaʼm ta uwach ri Dios ri ksach kikʼuʼx che kitzukuxik riʼ ri jastaq. Ri Itat ri kʼo pa ri kaj retaʼm che rajawaxik ronojel waʼ ri jastaq chiwe ix. 33  »Rumal laʼ, are chikojoʼ ichuqʼabʼ che utzukuxik nabʼe ri Uqʼatbʼal tzij ri Dios* y chibʼanaʼ ri kqaj chuwach, kyaʼtaj kʼu na ronojel ri jastaq ri rajawaxik chiwe. 34  Mixbʼison bʼaʼ chrij ri kbʼantaj na chweʼq, rumal che chweʼq kʼo chi wi ri kʼax kukʼam na loq. Xaq xiw chixok il che ri rech jun qʼij.

Notas

Pa ri idioma griego, «Mawoqʼsaj a trompeta».
O «kebʼ kiwach».
O «ri a izquierda».
O «ri a derecha».
O «chchʼajchʼobʼin ta bʼaʼ».
O «ri a Reino».
Pa ri idioma griego, «ri qakʼas».
Pa ri idioma griego, «ri kʼo kikʼas qukʼ».
O «kojqaj pa tentación».
O «oxidar».
O «klaqʼpunik».
Kraj kubʼij, we más kkirayij kʼi jastaq.
O «Bʼiʼomal».
O «mibʼisoj».
O «ri i alma».
Pa ri idioma griego, «jun codo». 44,5 centímetros.
O «sutan».
O «lirios».
O «qas ta kʼo i fe».
O «ri u Reino ri Dios».