Ir al contenido

Ir al índice

hadynyah/E+ via Getty Images

¡AMAQʼEL CHIXKʼASKʼATOQ!

Tajin knimataj más ri wiʼjal cho ri uwach Ulew rumal ri chʼoj y ri rumal che tajin kkʼextaj ri clima | ¿Jas kubʼij ri Biblia chrij wariʼ?

Tajin knimataj más ri wiʼjal cho ri uwach Ulew rumal ri chʼoj y ri rumal che tajin kkʼextaj ri clima | ¿Jas kubʼij ri Biblia chrij wariʼ?

 Ri chʼoj pa Ucrania, ri nimaʼq taq qʼaqʼ che tajin kubʼano y ri e kaqiqʼ taq jabʼ xuqujeʼ nikʼaj chik, kubʼano che knimataj más ri wiʼjal cho ri uwach Ulew. Más na pa taq ri tinamit jawiʼ ri winaq kʼo ta más kirajil, rumal laʼ kʼax kkibʼan che uriqik ri kajwataj chke.

  •   «Rumal ri chʼoj y rumal che ri clima tajin kkʼextajik, ri kbʼan che uriqik ri jastaq y ri ktijowik tajin kuriq kʼax y sibʼalaj paqal rajil ri luz xuqujeʼ nikʼaj chi jastaq» (António Guterres, secretario general re ri Naciones Unidas, 17 re julio 2023).

  •   «Ri e winaq che kʼo nim ketaʼmabʼal kkibʼij che rumal ri tinamit Rusia kraj ta chik kutaq bʼi jujun chke ri jastaq che ktijow pa Ucrania wariʼ kubʼano che knimataj más ri wiʼjal pa ronojel ri uwach Ulew y más kepaqiʼ kajil ri e jastaq pa taq ri tinamit, más na pa ri norte re África y Oriente Medio» (Atalayar.com, 23 re julio 2023).

 Chawilaʼ ri kubʼij ri Biblia chrij ri tajin kkʼulmataj rukʼ ri jastaq che ktijowik y ri kkʼulmataj na pa ri petinaq.

Ri Biblia ubʼim chik che kkʼulmataj na nimaʼq taq wiʼjal

  •   Ri Jesús xuya ubʼixik wariʼ: «Kwalij na jun nim tinamit chrij jun nim tinamit chik. Kwalij na jun ajawbʼal chrij jun ajawbʼal chik. Pa jalajoj taq kʼolbʼal kepe na wiʼjal» (Mateo 24:7).

  •   Ri wuj re Apocalipsis, kchʼaw chrij kajibʼ aj kejabʼ che kʼo chkij e kej y wariʼ kʼo kukʼutunisaj. Jun chke ri aj kejabʼ riʼ kraj kubʼij ri chʼoj y ri jun chik che teren chrij kukʼutunisaj ri wiʼjal. Ri profecía riʼ kubʼij che kopan na jun qʼij che kʼo ta chi más ktijowik y sibʼalaj kepaqiʼ kajil ri e jastaq. «Xinwil kʼu jun qʼeq rij kej. Ri tʼuyul chrij, kʼo jun pajbʼal pa uqʼabʼ. Xintaʼ jun chʼabʼal [...], ri xubʼij: ‹Kebʼ libra triko che ri kachʼak che jun qʼij chak, waqibʼ libra cebada che ri kachʼak che jun qʼij chak›» (Apocalipsis 6:5, 6).

 Ri profecía che kchʼaw chrij ri wiʼjal tajin ktzʼaqat kimik, ri Biblia kubʼij «kʼisbʼal taq qʼijol» che (2 Timoteo 3:1). We kawaj kawetaʼmaj chrij ri tajin kkʼulmataj pa ri «kʼisbʼal taq qʼijol» y ri tajin kbʼan che utzʼaqatisaxik ri profecía re ri kajibʼ kej, chawilaʼ ri video Pa 1914 xkʼextaj ri uwach Ulew y ri kʼutunem «¿Qué representan los jinetes del Apocalipsis?».

¿Jas kojutoʼ wi ri Biblia?

  •   Ri Biblia kuya utz taq pixabʼ chqe rech kojuto che uqʼaxexik ri kʼax, junam rukʼ ri wiʼjal y ri kqabʼano rech kʼo ri kajwataj chqe paneʼ sibʼalaj paqal rajil ri ktijowik. Katkunik kawil jujun chke ri e pixabʼ riʼ pa ri kʼutunem «¿Jas kqabʼano rech kqasach ta más pwaq?».

  •   Ri Biblia xuqujeʼ kubʼij che pa ri petinaq kqariq na utzilal. Kutzujuj che kopan na ri qʼij che «mat chkʼis ri triko pa ri ulew» y kʼo ta chi nijun kunaʼ wiʼjal (Salmo 72:16). Rech kawetaʼmaj más chrij ri jun utzalaj eyebʼal riʼ y kakubʼsaj akʼuʼx chrij, chasikʼij ri kʼutunem «Jun utzalaj eyebʼal chrij ri petinaq».