Ir al contenido

Ir al índice

E kʼi winaq qas ta kʼo chi kijoron | ¿Jas kubʼij ri Biblia chrij wariʼ?

E kʼi winaq qas ta kʼo chi kijoron | ¿Jas kubʼij ri Biblia chrij wariʼ?

 Qonojel rajawaxik saq joron chqe rech kojkʼasiʼk. Are kʼu, pa ronojel ri uwach Ulew e kʼi chi winaq kʼo ta chi saq kijoron kukʼ. Ri António Guterres, secretario general re ri ONU xubʼij: «Oj kʼo pa jun nimalaj kʼax, rumal che e kʼi winaq kajwataj ri joron chke, are kʼu tajin kkʼisik».

Strdel/AFP via Getty Images

 ¿La kopan na jun qʼij che qonojel kʼo qajoron? ¿O la xaq ronojel tiempo kqatzukuj qajoron? ¿Jas kubʼij ri Biblia chrij wariʼ?

Ri kubʼij ri Biblia chrij ri joron

 Ri Biblia kubʼij che kopan na jun qʼij qonojel kʼo qajoron. Kubʼij che kkʼojiʼ na saq joron y kkʼis ta wi.

 «Chupam ri chaqiʼj uwo saq, chaqiʼj ulew, kel wi na uloq jaʼ jachaʼ nimaʼ. Ri chaqiʼj uwo saq kux na jun cho, ri chaqiʼj ulew knoj na che kikʼiyibʼal taq jaʼ» (Isaías 35:6, 7).

 ¿Jasche qetaʼm che qas kbʼantaj na ri kubʼij ri Biblia chrij ri joron? Chqilampeʼ ri kubʼij ri Biblia chrij ri bʼanom che ri uwach Ulew.

Ri kubʼij ri Biblia chrij ri uwach Ulew y ri ciclo re ri joron

 Ri «Dios, ri xbʼanow ri uwach ulew [...] che man junalik taj xubʼano, xaneʼ xubʼano, are che kekʼojiʼ ri winaq chuwach» (Isaías 45:18, Ri Tyoxlaj Wuj).

 Ri Dios xubʼan ri uwach Ulew rech kʼo kʼaslemal chuwach, rumal laʼ xubʼan jun sistema natural rech amaqʼel kʼo saq taq joron.

 «Ri [Dios] kebʼumulij ri jutaq tzʼut jaʼ chupam jun kʼolbʼal, chanim kʼut keʼux jabʼ rumal. Ri jabʼ katuruw uloq chke taq ri sutzʼ o kubʼan jabʼ kaqaj kʼu puwiʼ ri uwach ulew» (Job 36:27, 28).

 Ri textos riʼ kukʼutu ri ubʼanom ri Dios rech kkʼis ta ri joron y qas utz kbʼan che ukojik. Ri joron che kʼo pa ri mar y che kʼo chuwach ri ulew nojim kbʼuquw bʼik y kubʼan sutzʼ, tekʼuriʼ kqaj lo ri jabʼ, wariʼ kubʼano che amaqʼel kʼo saq joron rech ri winaq y ri awaj kekunik kkitijo (Eclesiastés 1:7; Amós 5:8).

 «Ri in kinqasaj na ri jabʼ pa ri uqʼijol, ri ulew sibʼalaj kwachin na, xuqujeʼ ri cheʼ pa taq ri juyubʼ kkiya na ri kiwachinik» (Levítico 26:4).

 Ri Dios xutzujuj wariʼ chke ri israelitas ojer che ajtikonelabʼ. Xubʼij chke che amaqʼel kuya ri jabʼ qas pa ri uqʼijol rech utz kel ri kitikoʼn. Ri areʼ retaʼm, che ri tikoʼn kuya uwach we ri jabʼ kqaj qas pa ri uqʼijol.

 Ri Dios qas xubʼan ri xubʼij chke, y xa jubʼiqʼ chik kraj kubʼan na wariʼ cho ronojel ri uwach Ulew (Isaías 30:23). Are kʼu kamik, kʼi taq tinamit kʼax kkibʼan che uriqik ri joron, y qas ta kqaj ri jabʼ. Rumal laʼ, ¿jas kubʼan na ri Dios che usukʼumaxik ri kʼax riʼ? ¿Jas kubʼij ri Biblia?

¿Jas kbʼanik rech amaqʼel kʼo saq joron?

 Ri Biblia kubʼij che ri kojtoʼw chuwach ronojel ri kʼax are ri Dios y ri areʼ xuqujeʼ kusukʼumaj na ri kʼax che kkiriq ri winaq rumal che kʼo ta joron. Ri Uqʼatbʼal tzij ri Dios che kʼo pa ri kaj, kuqʼat na tzij puwiʼ ri uwach Ulew (Daniel 2:44; Mateo 6:9, 10; Apocalipsis 11:15). Y rumal wajun Qʼatbʼal tzij riʼ ksukʼumax na ri kekun ta ri winaq che ubʼanik: kukʼis na uwach ri kʼax che tajin kkʼulmataj rukʼ ri joron.

 Ri tajin kkʼulmataj kamik: Ri clima junam ta chik rukʼ ri ojer, rumal laʼ ubʼanom kʼax che ri ciclo re ri joron. Y rukʼ wariʼ tajin kchaqij ri uwach Ulew, kok jaʼ pa taq ri kachoch ri winaq y kkʼulmataj nikʼaj chi kʼax rumal ri jabʼ o jujun taq mul rumal che knimar ri mar.

 Ri kbʼan che usukʼumaxik: Ri Uqʼatbʼal tzij ri Dios kubʼano che ri uwach Ulew kubʼan chi jumul utz. Ri Dios kubʼan na wariʼ: «Chawilampeʼ, kinbʼan kʼakʼ chke konojel ri jastaq» (Apocalipsis 21:5). Kkʼiyar na joron pa taq ri chaqiʼj ulew, y kekʼiy na lo qʼayes, awaj y nikʼaj chik chuwach ri tolotik taq ulew (Isaías 41:17-20). Ri Uqʼatbʼal tzij ri Dios kʼo pa ri uqʼabʼ ri Jesucristo, y ri areʼ kʼo utaqanik puwiʼ ri kaqiqʼ, ri jabʼ, ri mar y nikʼaj chik.

 Are chiʼ ri Jesús xkʼojiʼ pa ri uwach Ulew, xuqasaj uchuqʼabʼ jun nimalaj kaqiqʼ jabʼ. Rukʼ wariʼ xukʼutu che ri Dios xuya chuqʼabʼ pa uqʼabʼ (Marcos 4:39, 41). Are chiʼ ri Jesús kuqʼat na tzij puwiʼ ri uwach Ulew, kʼo ta chi riʼ desastres naturales. Ri winaq kekʼojiʼ na pa jamaril y kkixibʼij ta chi kibʼ rumal ri desastres.

 Ri tajin kkʼulmataj kamik: Kumal ri nimaʼq taq empresas y kumal ri winaq che kel ta kikʼuʼx che uchajixik ri uwach Ulew, ri e jaʼ, ri lagos y nikʼaj chi joron tajin ketzʼilobʼik, rumal laʼ kuya ta chik ktij ri joron y wariʼ xa más tajin knimatajik.

 Ri kbʼan che usukʼumaxik: Ri Dios kuchʼajchʼobʼej ri uwach Ulew, ri e nimaʼ, ri lagos y ri mares. Kusukʼumaj na ri kʼax che bʼanom che ri uwach Ulew y kubʼan na jun kotzʼiʼjalaj uwach che. Ri Biblia rukʼ utzalaj taq tzij kubʼij wariʼ: «Chkikot ri chaqiʼj uwo saq, chaqiʼj ulew; chnoj che jajatem, chkotzʼijanoq» (Isaías 35:1).

 ¿Jas kkikʼulmaj na ri kkilij ta ri uwach Ulew y kʼo ta kubʼij kikʼuʼx chrij ri kkikʼulmaj nikʼaj chik? Ri Dios kubʼij che kusachisaj na «kiwach ri kesachow uwach ri uwach ulew» (Apocalipsis 11:18; Proverbios 2:21, 22).

 Ri tajin kkʼulmataj kamik: Ri winaq kkichajij ta ri kkibʼan che ukojik ri joron: sibʼalaj kʼi kkikojo, rumal laʼ aninaq kkʼisik y ri uwach Ulew kkun taj kuya lo más joron.

 Ri kbʼan che usukʼumaxik: Ri Dios rumal ri Uqʼatbʼal tzij kubʼan na ri uchomam uloq chrij ri uwach Ulew y are ta ri kkaj ri itzel taq winaq (Mateo 6:9, 10). Xuqujeʼ kukʼut na chkiwach ri utz taq winaq jas kkibʼan che uchajixik ri uwach Ulew. Rumal laʼ pa Isaías 11:9 kubʼij wariʼ: «Ri etaʼmanik ri kuya ri Ajawaxel [Jehová] a kunojisaj na ronojel ri uwach ulew». Ri e winaq qas kekun riʼ kkichajij ri uwach Ulew y ronojel ri kʼo chupam, rumal ri etaʼmanik che kuya ri Dios chke, rumal che sibʼalaj kkiloqʼoqʼej y nim kkil wi ronojel ri ubʼanom.

  •    Rech kawetaʼmaj jas más kubʼan na ri Uqʼatbʼal tzij ri Dios chasikʼij ri kʼutunem «¿Qué hará el Reino de Dios?».

  •    ¿La kawaj kawetaʼmaj jas ubʼanik ri uwach Ulew are chiʼ kubʼan kotzʼiʼj uwach? Chasikʼij pa ri Biblia ri capítulo 35 re Isaías.

  •    Rech kawetaʼmaj ri kubʼan na ri Dios che ri uwach Ulew y ri utzilal che kkiriq na ri winaq, chawilaʼ ri video ubʼiʼ ¿Jasche Dios xubʼan ri uwach Ulew?

a Jehová are ri ubʼiʼ ri Dios (Salmo 83:18). Chawilaʼ ri kʼutunem «¿Jachin laʼ ri Jehová?».