Ir al contenido

Ir al índice

KʼUTUNEM 51

BʼIXONEM 3 At kaya nuchuqʼabʼ, kubʼsal nukʼuʼx, xuqujeʼ rech ko wanimaʼ

Ri Jehová amaqʼel krilo are chiʼ katoqʼik

Ri Jehová amaqʼel krilo are chiʼ katoqʼik

«Lal kemol la ri e uwaʼl taq nuwach chkijujunal. ¿La ma ta e tzʼibʼam la chupam ri wuj la?» (SAL. 56:8).

KYAʼ UBʼIXIK

Ri Jehová qas retaʼm ri kqanaʼo are chiʼ kqariq kʼax y kukubʼsaj qakʼuʼx.

1, 2. ¿Jas kbʼanow chqe che kojoqʼik?

 OJ JUNTIR oj oqʼinaq. Weneʼ kojoqʼ rumal kikotemal, junam rukʼ are chiʼ kkʼojiʼ jun qalkʼwal. Weneʼ kel uwaʼl qawach are chiʼ knaʼtaj jun jastaq che xuya kikotemal chqe o are chiʼ kqil uwach jun qamigo ri qilom ta uwach pa kʼi taq junabʼ.

2 Pero are más kojoqʼ rumal ri bʼis. Weneʼ kojbʼisonik rumal che jun winaq xojubʼan traicionar, weneʼ oj kʼo pa jun nimalaj qʼoxom rumal jun yabʼil o xkam jun qa familiar o jun qamigo. Pa taq ri tiempo riʼ weneʼ kqanaʼ junam rukʼ ri xunaʼ ri Jeremías are chiʼ ri babilonios xkibʼan kʼax che ri tinamit Jerusalén. Ri areʼ xubʼij: «Nimaʼ re uwaʼl taq wachaj keʼel uloq chke ri e nubʼaqʼwach [...]. Keʼoqʼ ri nubʼaqʼwach man keʼuxlan taj, man kʼo ta kʼu uxlanik» (Lam. 3:48, 49).

3. ¿Jas kunaʼ ri Jehová are chiʼ keril ri upatanelabʼ kkiriq kʼax? (Isaías 63:9).

3 Ri Jehová retaʼm jampaʼ mul ojoqʼinaq. Rumal laʼ ri Biblia kubʼij che ri Jehová kril ri kʼax che tajin kqakʼulmaj y ri areʼ kojutoʼo are chiʼ kqataʼ che (Sal. 34:15). Xaq ta kkaʼy chqe are chiʼ kojbʼisonik. Rumal che are ri Qatat y sibʼalaj kojraj, kbʼison qukʼ are chiʼ krilo che kojoqʼik rumal laʼ aninaq kojutoʼo (chasikʼij Isaías 63:9).

4. ¿E jachin taq chkij kojtzijon wi na y jas kqetaʼmaj na chrij ri Jehová?

4 Pa ri Biblia kqilo jas xubʼan ri Jehová are chiʼ xeril ri upatanelabʼ keʼoqʼik. Chqilaʼ ri xkʼulmataj rukʼ ri Ana, ri David y ri rey Ezequías. ¿Jas xbʼanow chke xeʼoqʼik? ¿Jas xubʼan ri Jehová che kitoʼik? Y ¿jas kojutoʼ wi ri xkikʼulmaj are chiʼ kojbʼisonik, kojbʼan traicionar o kqariq taj jas kqabʼan chuwach jun yabʼil?

ARE CHIʼ KOJBʼISONIK

5. ¿Jas xunaʼ ri Ana?

5 Kʼi mul xoqʼ ri Ana rumal taq ri kʼax che xbʼan che. E kʼo kebʼ rixoqil ri rachajil, ri areʼ y ri jun chik Peniná ubʼiʼ. Ri Peniná itzel kril ri Ana y xubʼan kʼax che. Ri Ana kkun taj kekʼojiʼ ral are kʼu ri Peniná e kʼi ral kʼolik (1 Sam. 1:1, 2). Y rumal laʼ ri Peniná amaqʼel kubʼan kʼax che ri Ana. ¿Jas ta xanaʼ riʼ wet at xbʼan wariʼ chawe? Ri Ana sibʼalaj xbʼisonik, rumal laʼ xaq koqʼik y kwaʼ ta chik (1 Sam. 1:6, 7, 10).

6. ¿Jas xubʼan ri Ana rech xbʼison ta chik?

6 ¿Jas xubʼan ri Ana rech xbʼison ta chik? Xbʼe pa ri tabernáculo, chilaʼ kyaʼ wi uqʼij ri Dios ojer. Y weneʼ chunaqaj ri uchiʼ ri patio rech ri tabernáculo «ktajin koqʼ rukʼ kʼayil, xok che ubʼanik chʼawem chuwach ri Ajawaxel». Y xubʼij che ri Jehová: «[Ch]el kʼuʼx la che ri kʼaxkʼolil ri kʼo wi we pataninel ech la riʼ» (1 Sam. 1:10b, 11). Ri areʼ xubʼij che ri Jehová juntir ri kunaʼo. ¿Jas xunaʼ riʼ ri Jehová are chiʼ xril ri Ana tajin koqʼik?

7. ¿Jas xunaʼ ri Ana are chiʼ xujaq ri ranimaʼ chuwach ri Jehová?

7 ¿Jas xunaʼ ri Ana are chiʼ xujaq ri ranimaʼ chuwach ri Jehová y are chiʼ xuta ri utz taq tzij che xubʼij ri Eli che? Ri Biblia kubʼij: «Xtzelej kʼu ri Ana jawijeʼ ri petinaq wi, xbʼe kʼu che waʼim, mawi jumul xbʼison chik» (1 Sam. 1:17, 18). Paneʼ xsach ta ri kʼax tajin kuriqo, pero xkubʼiʼ ukʼuʼx ri Ana. Rumal che xuya kan ri ubʼis pa uqʼabʼ ri Jehová. Ri areʼ xril ri uqʼoxom ri Ana, xuta ri xubʼij y xubʼij che che kekʼojiʼ na ral (1 Sam. 1:19, 20; 2:21).

8, 9. Junam rukʼ ri kubʼij Hebreos 10:24, 25, ¿jasche rajawaxik kqakoj qachuqʼabʼ rech kojbʼe pa taq ri e riqbʼal ibʼ? (Xuqujeʼ chawilaʼ ri wachbʼal).

8 ¿Jas kqetaʼmaj chrij? ¿La tajin katoqʼik rumal che xkam jun a familiar o jun awamigo? We jelaʼ tajin kariqo, weneʼ kawaj taj katkʼojiʼ kukʼ nikʼaj chik. Pero chnaʼtaj chawe ri xuriq ri Ana. Ri areʼ xbʼe pa ri tabernáculo y chilaʼ xkubʼsax ukʼuʼx rumal ri Jehová. Ri areʼ kukubʼsaj akʼuʼx pa taq ri e riqbʼal ibʼ, paneʼ katbʼisonik o at kosinaq (chasikʼij Hebreos 10:24, 25). Pa ri e riqbʼal ibʼ kqata textos ri kukubʼsaj qakʼuʼx. Jewaʼ kubʼan ri Jehová rech kkʼextaj ri qachomanik y kojbʼison ta chik are chiʼ kojtzalij bʼik paneʼ kʼo wi na ri kʼax.

9 Pa taq ri e riqbʼal ibʼ, ri e qachalal kkikubʼsaj qakʼuʼx y kkikʼutu che sibʼalaj kojkaj y wariʼ kuya más qachuqʼabʼ (1 Tes. 5:11, 14). Chqilampeʼ jas xubʼij jun precursor especial are chiʼ xkam ri rixoqil: «Xaq are kinwoqʼej na. Jujun taq mul xaq kwaj nutukel kinkʼojiʼk y kinkʼis wibʼ che oqʼej... Pero ri e riqbʼal ibʼ sibʼalaj inutoʼom. Ri ki comentarios ri qachalal y ri kkibʼij chwe kukubʼaʼ nukʼuʼx. Jujun taq mul sibʼalaj kinbʼisonik are taq chiʼ kinopan pa ri riqbʼal ibʼ pero nojimal ksach bʼi chwe». Are chiʼ kojbʼe pa ri e riqbʼal ibʼ, ri Jehová keʼukoj ri qachalal rech kojkitoʼo.

Ri e qachalal kkikubʼsaj qakʼuʼx. (Chawilaʼ ri párrafos 8 y 9).


10. ¿Jas kojkunik kqabʼan che resaxik uwach ri Ana are chiʼ sibʼalaj kojbʼisonik?

10 Ri Ana xunaʼ jun jororemal pa ranimaʼ are chiʼ xubʼij che ri Jehová juntir ri kunaʼo. Ri at katkunik kabʼan ri kubʼij 1 Pedro 5:7 che kabʼij juntir che ri Jehová, rumal che awetaʼm che ri areʼ qas katutatabʼej na. Chqilampeʼ ri xubʼij jun qachalal are chiʼ jujun taq elaqʼomabʼ xkikamisaj ri rachajil: «Sibʼalaj xinbʼisonik y xinchomaj che kinkikot ta chik». ¿Jas xtoʼw wajun qachalal riʼ? Ri areʼ kubʼij: «Are chiʼ kinta ri utobʼanik ri loqʼalaj Nutat Jehová, ri areʼ kukubʼsaj nukʼuʼx. Jujun taq mul kinriq taj jas kinbʼij che, pero ri areʼ kuchʼobʼ ri kinnaʼo. Are chiʼ kinchʼij ta chi ri bʼis, kintaʼ che ri Jehová che kuya jororibʼal pa wanimaʼ. Ri areʼ aninaq kinutoʼo y kuya jun jororemal pa wanimaʼ, jeriʼ kʼo chi jumul nuchuqʼabʼ». Are chiʼ kabʼij che ri Jehová juntir ri kanaʼo xuqujeʼ ri areʼ kunaʼ ri bʼis y ri qʼoxom kanaʼo. Paneʼ kel ta ri bʼis, ri Jehová kukubʼsaj akʼuʼx y kuya jororemal chawe (Sal. 94:19; Filip. 4:6, 7). Ri areʼ katutewchiʼj na we kaqʼiʼ ri kʼax (Heb. 11:6).

ARE CHIʼ KATBʼAN TRAICIONAR

11. ¿Jas xunaʼ ri David are chiʼ ri nikʼaj chik xkibʼan kʼax che?

11 Kʼi taq mul ri David xuriq kʼax, rumal laʼ xoqʼik. E kʼi itzel xkil ri David, e jujun taq u familiares y ramigos xkibʼan traicionar y xkaj xkibʼan kʼax che (1 Sam. 19:10, 11; 2 Sam. 15:10-14, 30). Rumal la xubʼij: «In kosinaq che oqʼej. Jujun taq aqʼabʼ kinkʼis wibʼ che oqʼej kchʼaqiʼ ri nuchʼakat kumal ri uwaʼl nuwach». ¿Jasche jewaʼ xunaʼo? Ri areʼ xubʼij: «Umak kech ri kibʼanom kikʼulel chwe» (Sal. 6:6, 7). Sibʼalaj xbʼan kʼax che ri David rumal laʼ kʼi mul xoqʼik.

12. Junam rukʼ ri kubʼij Salmo 56:8, ¿Jas ri qas retaʼm ri David?

12 Paneʼ ri David kʼo kiʼ taq kʼax xuriqo, ri areʼ qas retaʼm che kajawax rumal ri Jehová. Rumal laʼ xubʼij: «Opaninaq kʼu ri woqʼej chuwach ri Ajawaxel» (Sal. 6:8). Xuqujeʼ pa Salmo 56:8 (chasikʼij) kqariq nikʼaj chi utzij ri David. Ri e tzij riʼ kukʼut chqawach che ri Jehová sibʼalaj kojraj y kok il che ri kqanaʼo. Ri David xubʼij che jetaneʼ ri Jehová tajin kumulij ri uwaʼl taq uwach pa jun kʼolbʼal o kutzʼibʼaj pa jun libro. Wariʼ kukʼutu che qas kukojo che ri loqʼalaj Utat Jehová retaʼm juntir ri kʼax kuriqo y ksach ta pa ujolom. Pero xaq xiw ta retaʼm juntir ri kʼax kuriqo xaneʼ xuqujeʼ retaʼm jas ri kunaʼ ri Jehová pa ranimaʼ.

13. ¿Jas kojtoʼwik we kʼo jun xojubʼan traicionar? (Xuqujeʼ chawilaʼ ri wachbʼal).

13 ¿Jas kqetaʼmaj chrij? ¿La kʼo jun winaq che sibʼalaj xawaj y xatubʼan traicionar? ¿La katbʼisonik rumal che xijach iwibʼ rukʼ ri akʼulaj o xatuya kan ri a novio o ri a novia? ¿La katbʼisonik rumal che jun winaq che sibʼalaj kawaj xuya kan upatanexik ri Jehová? Chqilampeʼ jas xunaʼ jun qachalal are chiʼ ri rixoqil xumaj uchʼabʼexik jun chi achi y xyaʼ kan rumal, xubʼij: «Kinchʼobʼ taj jasche jelaʼ xubʼano, sibʼalaj xinbʼisonik, xinnaʼo che kʼo ta nupatan y xpe woyowal chwij». ¿Jachin ri kattowik we kʼo jun xatbʼanow traicionar? Chnaʼtaj chawe che ri Jehová katuya ta kanoq. Ri qachalal xubʼij wariʼ: «Xwetaʼmaj che ri e winaq katkiya kanoq, pero ri Jehová je ta kubʼano. Ri areʼ amaqʼel kʼo qukʼ apastaneʼ ri kqariqo. Kʼo ta jumul keʼuya kan ri keniman che» (Sal. 37:28). Chnaʼtaj chawe che ri Jehová sibʼalaj katraj. Weneʼ sibʼalaj xbʼan kʼax chawe, pero kaya ta bʼe che wariʼ katuqʼatej che rilik che ri Jehová qas katraj wi (Rom. 8:38, 39). Paneʼ kʼo xbʼanow kʼax chawe, masach wariʼ pa ajolom: ¡Ri Jehová sibʼalaj katraj!

Ri libro re ri Salmos kubʼij chqe che ri Jehová kʼo naqaj chke ri ubʼanom chʼaqataʼq ri kanimaʼ. (Chawilaʼ ri párrafo 13).


14. ¿Jas kunaʼtasaj Salmo 34:18 chqe?

14 We kʼo jun xatubʼan traicionar, katutoʼ ri e tzij ri xutzʼibʼaj kan ri David pa Salmo 34:18 (chasikʼij). Jun wuj kubʼij che kuyaʼ kbʼan traducir ri e tzij «kitzaqom kʼut ri eyebʼal kʼuʼxaj» y kbʼix «ri kʼo ta chi kubʼsal kikʼuʼx» che. ¿Jas kubʼan ri Jehová che kitoʼik ri je kkinaʼ wariʼ? Ri texto kubʼij che ri areʼ «naqaj kʼo wi» chke «ri ubʼanom chʼaqataʼq ri kanimaʼ» weneʼ rumal che xebʼan traicionar. Junam rukʼ jun tat are chiʼ kril ri alaj ralkʼwal koqʼik, kuqʼaluj y kukubʼsaj ukʼuʼx. Je kubʼan ri Jehová, ri areʼ kunaʼ ri qʼoxom o ri bʼis kqanaʼo y aninaq kojutoʼo. Kraj kukubʼsaj qakʼuʼx y kojutoʼ chuwach ri bʼis o ri qʼoxom. Rumal laʼ kubʼij chqe che kresaj na juntir ri kʼax riʼ (Is. 65:17).

ARE CHIʼ KQARIQ TAJ JAS KQABʼAN CHUWACH JUN YABʼIL

15. ¿Jasche sibʼalaj xoqʼ ri rey Ezequías?

15 Are chiʼ kʼateʼ 39 ujunabʼ ri rey Ezequías xuriq jun nimalaj yabʼil. Rumal wariʼ ri Jehová xukoj ri profeta Isaías rech kubʼij che che kkam rumal ri uyabʼ (2 Rey. 20:1). Kʼo ta chi ukunabʼalil ri uyabʼ, rumal laʼ xutzoqopij oqʼej rumal ri xbʼix che y xutaʼ tobʼanik che ri Jehová (2 Rey. 20:2, 3).

16. ¿Jas xubʼan ri Jehová y jas xunaʼo are chiʼ xuta ri roqʼej y ri u oración ri Ezequías?

16 Are chiʼ ri Jehová xuta ri roqʼej y ri u oración ri Ezequías, sibʼalaj xqʼutut ri ranimaʼ rumal laʼ xutaq bʼi ri Isaías rech xubʼij che: «In xintatabʼej ri abʼochiʼnik xuqujeʼ xeʼenwil ri e uwaʼl taq awach. Katinwutzirisaj na». Xutoqʼobʼisaj uwach are chiʼ xubʼij che kkʼasiʼ na más tiempo y kutoʼ na ri Jerusalén pa kiqʼabʼ ri asirios (2 Rey. 20:4-6).

17. ¿Jas kubʼan ri Jehová che qatoʼik rumal che qariqom jun yabʼil? (Salmo 41:3; xuqujeʼ chawilaʼ ri wachbʼal).

17 ¿Jas kqetaʼmaj chrij? ¿Jas kabʼano we ariqom jun yabʼil y che weneʼ kʼo ta chi ukunaxik? Chabʼij che ri Jehová juntir ri kanaʼo paneʼ rukʼ oqʼej kabʼij che. Ri Biblia kubʼij wariʼ chqe: «Are Tataxel waʼ ri kutoqʼobʼisaj qawach, are Dios waʼ ri kukuʼbʼisaj qakʼuʼx pa ronojel» kukubʼsaj qakʼuʼx are chiʼ kqariq kʼax (2 Cor. 1:3, 4). Qetaʼam che ri Jehová kresaj ta na juntir ri kʼax che tajin kqariqo. Pero qas qetaʼm che kojutoʼ na (chasikʼij Salmo 41:3). Kuya ri espíritu santo pa qawiʼ rech kuya qachuqʼabʼ, qanojibʼal y jamaril pa qanimaʼ (Prov. 18:14; Filip. 4:13). Y ubʼim chqe che kresaj na juntir ri yabʼil pa ri petinaq (Is. 33:24).

Ri Jehová kuya qachuqʼabʼ, qanojibʼal y jororemal pa qanimaʼ rech kukʼutu che xuta ri qa oración. (Chawilaʼ ri párrafo 17).


18. ¿Jas texto at toʼwinaq chuwach ri kʼax? (Chawilaʼ ri recuadro « Ri kubʼan ri Jehová che usuʼik ri uwaʼl qawach»).

18 Xkubʼsax ukʼuʼx ri Ezequías rumal ri Jehová. Je kubʼan qukʼ oj kamik, kukubʼsaj qakʼuʼx rukʼ ri Biblia. Ri Jehová xubʼano che pa ri Biblia xetzʼibʼax kan jujun tzij re kubʼsal kʼuʼx rech kojutoʼo are chiʼ kqariq kʼax (Rom. 15:4). Chqilaʼ ri xuriq jun qachalal che kel pa África Occidental, amaqʼel koqʼik rumal che xuriq cáncer. Ri areʼ kubʼij: «Isaías 26:3 sibʼalaj xuya nuchuqʼabʼ. Paneʼ kojkun taj kqaqʼatej ri kqakʼulmaj, pero ri versículo riʼ kukʼut chqawach che ri Jehová kuya jororibʼal pa qanimaʼ rech kqachʼobʼ ri kqabʼan chuwach ri e kʼax». ¿La kʼo jun texto knaʼtaj chawe che xatutoʼo are chiʼ kariq ta chik jas kabʼan chuwach jun kʼax?

19. ¿Jas ri kqariq na pa ri petinaq?

19 Kamik oj kʼo pa ri kʼaxalaj taq qʼij, rumal laʼ más tajin knimataj chi ri kʼax che kubʼano che kojoqʼik. Pero junam che xqetaʼmaj chkij ri Ana, ri David y ri rey Ezequías, ri Jehová kril ri uwaʼl qawach y kunaʼ ri qʼoxom kqanaʼo. Ri areʼ rilom juntir ri uwaʼl awach che elinaq. Rumal laʼ, are chiʼ tajin kanaʼ jun nimalaj bʼis, chabʼij juntir che ri Jehová. Amaqʼel chatkʼol kukʼ ri qachalal re ri congregación, rumal che ri e areʼ sibʼalaj katkaj. Y amaqʼel chatzukuj ri utobʼanik ri Jehová pa ri Biblia. Chnaʼtaj chawe, we amaqʼel are kanimaj ri Jehová, ri areʼ katutewchiʼj na. Xa jubʼiqʼ chi kraj rech kopan ri qʼij che kqariq ta chi kʼax (Apoc. 21:4). Pa ri kotzʼiʼjalaj uwach Ulew kojoqʼ na, ¡pero che kikotemal!

BʼIXONEM 4 Jehová are ri wajyuqʼ