Ir al contenido

Ir al índice

KʼUTUNEM 30

Amaqʼel chojkʼol pa ri qastzij

Amaqʼel chojkʼol pa ri qastzij

«Sibʼalaj kinkikotik are taq kinto chi ri e walkʼwal e jeqel pa ri qastzij» (3 JUAN 4).

BʼIXONEM 54 «Jewaʼ kʼo wi ri bʼe»

RI KQETAʼMAJ NA *

1. Junam rukʼ ri kubʼij 3 Juan 3, 4, ¿jas kuya kikotemal chqe?

¿LA KOJKUNIK kqachʼobʼ ri kikotemal xunaʼ ri apóstol Juan are chiʼ xuta che ri cristianos che xeʼutoʼ che retaʼmaxik ri qastzij kiyaʼom ta kan ri Jehová? Ri Juan xeril ri sukʼalaj taq cristianos riʼ jetaneʼ e ralkʼwal. Rumal che ri cristianos kiriqom kʼi taq kʼax, ri apóstol xukoj ronojel uchuqʼabʼ che kitoʼik rech kkowir ri kikojonik. Oj xuqujeʼ kojkikotik are chiʼ ri qas e qalkʼwal o ri e qalkʼwal pa ri qakojonik, kkijach kikʼaslemal che ri Jehová xuqujeʼ kkiya ta kan upatanexik (chasikʼij uwach 3 Juan 3, 4).

2. ¿Jasche Juan xutzʼibʼaj ri oxibʼ cartas?

2 Pa ri junabʼ 98, Juan weneʼ xkʼojiʼ pa ri tinamit Éfeso o naqaj che. Weneʼ xbʼe chilaʼ are chiʼ xesax lo pa ri cárcel che kʼo pa ri isla re Patmos. Pa ri tiempo riʼ, ri ruxlabʼal ri Dios xubʼano che xutzʼibʼaj oxibʼ cartas. Xetzʼibʼax ri cartas riʼ rech kyaʼ kichuqʼabʼ ri e sukʼ taq cristianos rech kkiya ta kan ri kikojonik chrij ri Jesús xuqujeʼ amaqʼel kekʼojiʼ pa ri qastzij.

3. ¿Jas preguntas kqil urespuestas pa wajun kʼutunem riʼ?

3 Pa ri tiempo riʼ, xaq xiw chi ri apóstol Juan kʼaslik y kbʼison rumal ri kʼax che tajin kkibʼan ri qastzij taj ajtijabʼ pa ri congregaciones (1 Juan 2:18, 19, 26). * Ri apóstatas kkibʼij che kkichʼobʼ uwach ri Dios, are kʼu kkinimaj ta ri utaqanik. Pa wajun kʼutunem riʼ, kqanikʼoj na oxibʼ pixabʼ che xuya ri apóstol xuqujeʼ kqaya urespuestas oxibʼ preguntas: ¿jas kraj kubʼij che kojkʼojiʼ pa ri qastzij, jas kʼax kqariqo xuqujeʼ jas tobʼanik kqaya chbʼil qibʼ rech kqaya ta kan ri qastzij?

¿JAS KRAJ KUBʼIJ CHE KOJKʼOJIʼ PA RI QASTZIJ?

4. Junam rukʼ ri kubʼij 1 Juan 2:3-6 xuqujeʼ 2 Juan 4, 6, ¿jas rajawaxik kqabʼano rech kojkʼojiʼ pa ri qastzij?

4 Rech kojkʼojiʼ pa ri qastzij, nabʼe rajawaxik kqetaʼmaj ri qastzij che kriqitaj pa ri uTzij ri Dios, ri Biblia. Xuqujeʼ, rajawaxik kqanimaj ri e utaqanik ri Jehová (chasikʼij uwach 1 Juan 2:3-6; 2 Juan 4, 6). Ri Jesús xuya ri utzalaj kʼutbʼal chrij wariʼ. Rumal laʼ kqakʼutu che kqanimaj ri Jehová are chiʼ kqakoj qachuqʼabʼ che resaxik uwach ri Jesús (Juan 8:29; 1 Ped. 2:21).

5. ¿Jas rajawaxik qas kqakojo?

5 Rech amaqʼel kojkʼojiʼ pa ri qastzij, rajawaxik qas kqakojo che ri Jehová are ri Dios re ri qastzij xuqujeʼ che ronojel ri kubʼij pa ri uTzij are ri qastzij. Xuqujeʼ rajawaxik che qas kqakojo che Jesús are ri Mesías tzujum. Kimik, e kʼi winaq kkikoj taj che Jesús chaʼom rumal ri Dios rech kuqʼat tzij. Juan xubʼij che e kʼi kkaj kkisubʼ ri qas ta kkikoj ri qastzij chrij ri Jehová xuqujeʼ ri Jesús (2 Juan 7-11). Juan xubʼij: «¿Jachin ri bʼanal tzij? Are riʼ ri kubʼij chi ri Jesús man are ta ri Cristo» (1 Juan 2:22). Rech ri e winaq kojkisubʼ taj, rajawaxik kqetaʼmaj chrij ri uTzij ri Dios. Jeʼ wariʼ qas kqetaʼmaj uwach ri Jehová xuqujeʼ ri Jesús (Juan 17:3). Rukʼ wariʼ qas kqakojo che oj kʼo pa ri qastzij.

¿JAS KʼAX KQARIQO?

6. ¿Jas kʼax kkiriq ri alabʼom alitomabʼ Testigos?

6 Qonojel ri cristianos rajawaxik kqachajij qibʼ rech kojusubʼ ta ri kichomanik ri e winaq (1 Juan 2:26). Ri rajawaxik che más kkichajij kibʼ chuwach wariʼ are ri e alabʼom alitomabʼ Testigos. Alexia, * jun qachalal re Francia che kʼo 25 ujunabʼ, kubʼij: «Are chiʼ in kʼo pa ri tijobʼal, xwetaʼmaj chrij ri evolución xuqujeʼ nikʼaj chi kichomanik ri e winaq. Wa taq chomanik riʼ xubʼan chwe che xubʼan kebʼ nukʼuʼx chrij ri qastzij. Are kʼu xinchomaj che rajawaxik kintoʼ uwiʼ ri Jehová xaq xiw ta kinta ri kkʼut chnuwach pa ri tijobʼal». Alexia xunikʼoj ri wuj La vida... ¿cómo se presentó aquí? ¿Por evolución, o por creación? Xa pa kebʼ oxibʼ semanas, xubʼan ta chi kebʼ ukʼuʼx. Kubʼij: «Qas xinkojo che pa ri Biblia kʼo wi ri qastzij. Xuqujeʼ xwilo che we kinnimaj ri taqanik che kʼo pa ri Biblia kinriq kikotemal xuqujeʼ jororibʼal».

7. ¿Jas chuwach rajawaxik kqakoj wi qachuqʼabʼ xuqujeʼ jasche?

7 Qonojel ri cristianos, alabʼom alitomabʼ o nim chi qajunabʼ, rajawaxik kqakoj qachuqʼabʼ rech kebʼ ta qapalaj. Juan xchʼaw chrij wariʼ are chiʼ xubʼij che kuya taj kojkʼojiʼ pa ri qastzij xuqujeʼ tajin kqabʼan inmoralidad sexual (1 Juan 1:6). We kqaj kojqaj chuwach ri Jehová kimik xuqujeʼ pa ri petinaq, rajawaxik knaʼtaj chqe che areʼ kril ronojel ri kqabʼano. Ri qastzij are che kʼo ta jun mak chkʼuyal o kilitaj taj, rumal che ri Jehová kril ronojel (Heb. 4:13).

8. ¿Jas jastaq rajawaxik kqaxutuj?

8 Xuqujeʼ rajawaxik kqaxutuj ri kichomanik ri winaq chrij ri makaj. Ri apóstol Juan xutzʼibʼaj: «We kqabʼij chi man kʼo ta qamak, xa ktajin kqasubʼ qibʼ riʼ» (1 Juan 1:8). Pa taq uqʼij ri Juan, ri apóstatas kkibʼij che jun kkunik kux rachiʼl ri Dios paneʼ kubʼan jastaq che retaʼm che utz taj kbʼanik. Kimik e kʼi jeʼ kkichomaj. Kkibʼij che kekojon chrij ri Dios, are kʼu kkikoj ta ri kuchomaj chrij ri makaj, más na chrij ri sexo. Ri jastaq che chuwach ri Jehová are jun makaj, chkiwach ri winaq kuya kkibʼano we kkaj.

Rech katoʼ uwiʼ ri kakojo,rajawaxik kakowirisaj ri akojonik chrij ri kubʼij ri Jehová che utz o utz taj. (Chawilaʼ ri párrafo 9). *

9. ¿Jas utzilal kkiriq ri alabʼom alitomabʼ are chiʼ kkinimaj ri kubʼij ri Biblia?

9 Ri alabʼom alitomabʼ Testigos, weneʼ kkaj kkesaj uwach ri kichomanik ri kachiʼl pa ri chak o pa ri tijobʼal chrij ri inmoralidad sexual. Are waʼ ri xukʼulmaj jun qachalal ubʼiʼ Aleksandar. Areʼ xubʼij: «E jujun taq alitomabʼ pa ri tijobʼal kkaj che kinqʼoyiʼ kukʼ. Kkibʼij chwe che weneʼ xa in homosexual rumal che kʼo ta nunovia». Weneʼ at ala o ali, kariq wa taq kʼax riʼ junam rukʼ areʼ. Chnaʼtaj chawe che, we kanimaj ri kubʼij ri Biblia, kariq utzilal, kachajij ri asalud, ri achomanik xuqujeʼ ri awachilanik rukʼ ri Jehová. Xuqujeʼ, are chiʼ más katchʼakan pa uwiʼ ri jastaq che utz taj, más kʼax ta chi kabʼan riʼ che ubʼanik ri utz. Rajawaxik che ksach ta chawe che are ri Satanás kbʼanowik che ri winaq utz ta kichomanik chrij ri sexo. Rumal laʼ, are chiʼ kaxutuj ri kichomanik ri winaq re wajun uwach Ulew riʼ, katchʼakan pa uwiʼ ri Itzel (1 Juan 2:14).

10. ¿Jas tobʼanik kuya 1 Juan 1:9 rech kqapatanij ri Jehová rukʼ jun chʼajchʼojalaj retaʼmabʼal qakʼuʼx?

10 Qetaʼm che xaq xiw ri Jehová kbʼinik jas jastaq awas kbʼanik. Rumal laʼ kqakoj qachuqʼabʼ che uxutuxik ri e jastaq riʼ. Chiʼ kojmakun chuwach kqabʼij che pa qachʼawem (chasikʼij uwach 1 Juan 1:9). Are kʼu, we are jun nimalaj mak xqabʼano kqatzukuj ri kitobʼanik ri e kʼamal bʼe, rumal che e kojom rumal ri Jehová che qachajixik (Sant. 5:14-16). Tekʼuriʼ, kqaya taj che ri mak che xqabʼan kan ojer kubʼan kʼax chqe. ¿Jasche? Rumal che ri loqʼalaj qaTat xuya ri uKʼojol che utojik ri qamak. Are chiʼ Jehová kubʼij che kusach kimak ri kkita sachbʼal mak che, kusacho. Rumal laʼ kojkunik kqapatanij rukʼ jun chʼajchʼojalaj retaʼmabʼal qakʼuʼx (1 Juan 2:1, 2, 12; 3:19, 20).

11. ¿Jas rajawaxik kqabʼano rech ri kkibʼij ri apóstatas kubʼan ta kʼax che ri qakojonik?

11 Kʼo chi jun jastaq che rajawaxik kqaxutuj: ri kkibʼij ri apóstatas. Chiʼ xumaj lo ri congregación cristiana, ri Itzel e ukojom winaq rech kubʼano che kubʼan kebʼ kikʼuʼx ri sukʼalaj taq upatanelabʼ ri Dios. Rumal laʼ, rajawaxik kqetaʼmaj uchʼobʼik ri qastzij xuqujeʼ ri qastzij taj. * Ri e qakʼulel kkikoj ri Internet xuqujeʼ ri redes sociales rech kqaj uchuqʼabʼ ri kubʼsal qakʼuʼx chrij ri Jehová xuqujeʼ ri loqʼoqʼenik che kqanaʼ chke ri e qachalal. Chqaxutuj ri e molom taq tzij, rumal che rukʼ ri Satanás kepe wi (1 Juan 4:1, 6; Apoc. 12:9).

12. ¿Jasche rajawaxik kqakowirisaj ri qakojonik chrij ri qastzij che qetaʼmam?

12 We kqaj kqaxutuj ri jastaq re ri Satanás, rajawaxik kqakowirisaj ri kubʼsal qakʼuʼx chrij ri Jesús xuqujeʼ ri kubʼano rech ktzʼaqat ri urayibʼal ri Dios. Xuqujeʼ rajawaxik kqakubʼsaj qakʼuʼx chrij ri jikalaj pataninel utz uchomanik che ukojom ri Jehová che ukʼamik ubʼe ri utinamit (Mat. 24:45-47). Rukʼ ri etaʼmanik re ri uTzij ri Dios, ri kubʼsal qakʼuʼx kubʼan más ko xuqujeʼ ri qakojonik kubʼan junam rukʼ jun cheʼ, che nim bʼenaq wi ri ukʼamal o ri raʼ. Pablo xubʼij wajun chomanik riʼ are chiʼ xutzʼibʼaj ri carta chke ri colosenses: «Jeʼ kʼut jas ri ukʼamik ri Ajawaxel Jesucristo ibʼanom, jeʼ chixbʼin rukʼ areʼ: bʼenaq ri ixeʼal pa ri areʼ, ko ix tikitoj pa ri areʼ rumal ri kojonik» (Col. 2:6, 7). We ko ri qakojonik, kʼo ta jun jastaq che kubʼan ri Satanás xuqujeʼ ri e teren chrij kkibʼano che kqaya kan ri qastzij (2 Juan 8, 9).

13. ¿Jas qetaʼm ri oj cristianos xuqujeʼ jasche?

13 Qetaʼm che ri e winaq itzel kojkilo (1 Juan 3:13). Juan xubʼij che «ronojel kʼu ri uwach Ulew kʼo pa uqʼabʼ ri Itzel» (1 Juan 5:19). Naqaj chi kʼo wi ri kʼisbʼal re wajun uwach Ulew riʼ, rumal laʼ ri Satanás sibʼalaj petinaq royowal (Apoc. 12:12). Xaq xiw ta kukoj ri inmoralidad sexual xuqujeʼ ri molom tzij kech ri apóstatas xaneʼ xuqujeʼ kukoj ri e winaq rech kkibʼan kʼax chqe. Retaʼm che xa jubʼiqʼ chi tiempo kʼolik, rumal laʼ kukoj uchuqʼabʼ che uqʼatexik uwach ri utzijoxik utzij ri Dios o kusachisaj uwach ri qakojonik. Rumal laʼ kqamay taj che tajin kqʼatex uwach ri utzijoxik ri utzij ri Dios pa jujun tinamit. Paneʼ tajin kkikʼulmaj wariʼ ri e qachalal, tajin kkichʼijo. Wariʼ kukʼutu che, apastaneʼ ri kubʼan ri Itzel, kojkunik kojux sukʼ.

¿JAS TOBʼANIK KQAYA CHBʼIL QIBʼ RECH KQAYA TA KAN RI QASTZIJ?

14. ¿Jas rajawaxik kqabʼano rech keqatoʼ ri e qachalal rech kkiya ta kan ri qastzij?

14 Kojkunik keqatoʼ ri e qachalal rech kkiya ta kan ri qastzij we kel qakʼuʼx chke (1 Juan 3:10, 11, 16-18). Rajawaxik kqaloqʼoqʼej qibʼ apastaneʼ ri kojriqitaj wi. Jun kʼutbʼal, ¿la qetaʼm uwach jun qachalal che kajwataj kubʼsal kʼuʼx che o jun tobʼanik rumal che xkam jun rachalal? ¿La qetaʼm che e kʼo qachalal kajwataj tobʼanik chke rech kyak chi jumul ri kachoch xuqujeʼ ri Ja rech Ajawbʼal rumal che xuriq kʼax pa jun desastre natural? We qastzij kel qakʼuʼx chke ri e qachalal xuqujeʼ keqaloqʼoqʼej kqakʼut riʼ rukʼ ri kqabʼano xaq xiw ta rukʼ ri kqabʼij.

15. Junam rukʼ ri kubʼij 1 Juan 4:7, 8, ¿jas rajawaxik kqabʼano?

15 Are chiʼ kqakʼut loqʼoqʼebʼal chbʼil qibʼ, kqesaj uwach ri loqʼalaj qaTat che kʼo pa ri kaj (chasikʼij uwach 1 Juan 4:7, 8). Jun ukʼutik loqʼoqʼebʼal are usachik kimak ri e nikʼaj chik. Jun kʼutbʼal re, we kʼo jun winaq xubʼan jun kʼax chqe, ri loqʼoqʼebʼal kubʼano che kqasach ri xubʼano (Col. 3:13). Chqilaʼ ri xukʼulmaj jun qachalal ubʼiʼ Aldo. Kʼax xunaʼo are chiʼ jun qachalal che nim ubʼanik chuwach xubʼij kʼax taq tzij chkij ri winaq re ri utinamit. Aldo kubʼij: «Kʼi mul xintaʼ che ri Jehová che kinutoʼ rech itzel ta kwil ri qachalal». Are kʼu xubʼan chi jun jastaq: xel rukʼ che utzijoxik utzij ri Dios. Tekʼuriʼ xubʼij che ri qachalal ri kunaʼo. Kubʼij: «Are chiʼ ri qachalal xuchʼobʼ ri kʼax xubʼan ri utzij chwe, xutaʼ sachbʼal umak. Rumal ri xubʼan che ubʼixik xinchʼobʼo che qas rukʼ ronojel ranimaʼ xutaʼ sachbʼal umak. Xqasukʼumaj ri kʼax y xqasach ri xkʼulmatajik».

16, 17. ¿Jas rajawaxik amaqʼel kqabʼano?

16 Ri apóstol Juan sibʼalaj xeʼuloqʼoqʼej ri e rachalal xuqujeʼ xraj xeʼutoʼ pa ri kikojonik. Ri xunaʼo qas xqʼalajin pa ri pixabʼ che kʼo pa ri oxibʼ cartas che xutzʼibʼaj rukʼ ri utobʼanik ri Jehová. Sibʼalaj kuya qachuqʼabʼ che ri achijabʼ xuqujeʼ ixoqibʼ che kebʼe pa ri kaj che uqʼatik tzij rukʼ ri Cristo junam kkinaʼ rukʼ ri apóstol Juan (1 Juan 2:27).

17 Qas chojchoman chrij ri e pixabʼ che e qilom chik. Chqakojoʼ qachuqʼabʼ rech amaqʼel kojkʼojiʼ pa ri qastzij xuqujeʼ chqanimaj ri Jehová pa ronojel ri kqabʼano. Chqetaʼmaj chrij ri uTzij xuqujeʼ chqakubʼsaj qakʼuʼx chrij. Chqakowirisaj ri qakojonik chrij ri Jesús. Chqaxutuj ri kichomanik ri e winaq xuqujeʼ ri kkibʼij ri apóstatas. Chqakojoʼ qachuqʼabʼ rech kebʼ ta qapalaj xuqujeʼ kojqaj ta pa ri makaj. Chqabʼanaʼ pa qakʼaslemal ri utz taq upixabʼ ri Jehová. Xuqujeʼ keqatoʼ ri e qachalal rech kux ko ri kikojonik are chiʼ kqakuy ri kimak xuqujeʼ keqatoʼ ri kajwataj tobʼanik chke. Wariʼ kojutoʼ rech apastaneʼ ri jastaq kqaqʼaxej, amaqʼel kojkʼojiʼ pa ri qastzij.

BʼIXONEM 49 Chqakikotemaj ri ranimaʼ Jehová

^ párr. 5 Ri uwach Ulew che oj kʼo wi kʼo pa uqʼabʼ ri Satanás, ri kitat ri bʼanol taq tzij. Rumal laʼ, kʼax kqariqo kojkʼojiʼ pa ri qastzij. Junam xkikʼulmaj ri cristianos che xekʼasiʼ pa ri ukʼisbʼalil ri nabʼe siglo. Jehová xukʼam ubʼe ri apóstol Juan rech xutzʼibʼaj oxibʼ cartas che kitoʼik e areʼ xuqujeʼ oj. Wa taq cartas riʼ kojkitoʼ che uchʼobʼik ri kʼax kqariqo xuqujeʼ ri kqabʼan chuwach.

^ párr. 6 Kʼexom jujun bʼiʼaj.

^ párr. 11 Chawilaʼ ri kʼutunem re etaʼmanik «¿Tenemos todos los datos?», re ri wuj La Atalaya re agosto 2018.

^ párr. 59 RI KUKʼUT RI E WACHBʼAL: Pa ri tijobʼal, jun ali Testigo kuta xuqujeʼ kril jastaq che kkibʼan ri homosexuales (pa jujun taq tinamit ri ucolor ri arcoíris are jun etal re ri homosexualidad). Tekʼuriʼ, kutzukuj más información rech kkowir ri ukojonik. Wariʼ kutoʼ rech kkunik kchʼaw chrij ri tajin kkʼulmatajik.