Ir al contenido

Ir al índice

Kipreguntas ri sikʼinelabʼ

Kipreguntas ri sikʼinelabʼ

¿Jampaʼ xux ri Jesús kinimal ri kojol tabʼal toqʼobʼ?

Ri Jesús xux Kinimal ri Kojol tabʼal toqʼobʼ, pa ri junabʼ 29 are chiʼ xubʼan uqasanjaʼ. ¿Jasche qetaʼm? Chqilaʼ. Are chiʼ xubʼan uqasanjaʼ xukʼutu che qas kraj kuya ri ukʼaslemal che tabʼal toqʼobʼ pa uwiʼ ri altar che xa jun etal che kraj kubʼij «ri urayibʼal ri Dios» (Gál. 1:4; Heb. 10:5-10). Rumal che ri altar xumajij are chiʼ xubʼan uqasanjaʼ ri Jesús, ri nimalaj templo espiritual xuqujeʼ xkʼojiʼ pa ri tiempo riʼ, rumal che ri altar are jun jastaq nim ubʼanik pa ri templo espiritual. Ri nimalaj templo espiritual rech ri Jehová kraj kubʼij ronojel ri ubʼanom rech utz uqʼijilaxik kqabʼano rumal ri tojbʼal mak che xuya ri Jesús (Mat. 3:16, 17; Heb. 5:4-6).

Rumal che xumaj ri nimalaj templo espiritual, xajwataj jun Kinimal ri Kojol tabʼal toqʼobʼ. Rumal laʼ, ri Jehová xuchaʼ ri Jesús rukʼ «kuʼinem xuqujeʼ [...] Ruxlabʼal» (Hech. 10:37, 38; Mar. 1:9-11). Are kʼu, ¿jasche qetaʼm che Jesús xux Kinimal ri Kojol tabʼal toqʼobʼ are chiʼ majaʼ kkamik xuqujeʼ chiʼ xkʼastajisaxik? Kojkunik kqachʼobʼ wariʼ are chiʼ kqanikʼoj ri kikʼutbʼal ri Aarón xuqujeʼ ri kʼateʼ xeʼux kinimal kojol tabʼal toqʼobʼ junam che kubʼij pa ri Taqanik yaʼom che Moisés.

Ri Taqanik ubʼim kanoq che xaq xiw ri kinimal ri kojol tabʼal toqʼobʼ kkunik kok pa ri Santísimo re ri tabernáculo, chiʼ xqʼax ri tiempo, are chi pa ri templo kok wi. Kʼo jun cortina che kutas uwach ri Santo rukʼ ri Santísimo, y ri kinimal ri kojol tabʼal toqʼobʼ xaq xiw kok chupam ri Santísimo pa ri Qʼij re Tojbʼal mak (Heb. 9:1-3, 6, 7). Aarón xuqujeʼ ri e nikʼaj chi kinimal kojol tabʼal toqʼobʼ e chaʼom chik are chiʼ majaʼ keʼok pa ri cortina «ri tasbʼal upam ri rachoch Dios». Xaq junam, ri Jesús chaʼom chi che Kinimal ri Kojol tabʼal toqʼobʼ re ri nimalaj templo espiritual are chiʼ majaʼ kkamik, tekʼuriʼ «xrokʼowisaj ri tasbʼal upam ri rachoch Dios ri kel kubʼij waʼ are ri ucuerpo» rech kkʼojiʼ pa ri kaj (Heb. 10:20). Rumal laʼ, ri apóstol Pablo xubʼij: «Petinaq chik ri Cristo, ri kinimal ri kojol tabʼal toqʼobʼ» tekʼuriʼ xok «pa ri qʼijilabʼal ri nim na ubʼanik, ri sibʼalaj tzʼaqat, ri man bʼanom ta rumal kiqʼabʼ ri winaq; [...] xaneʼ xok pa ri kaj» (Heb. 9:11, 24).

¿La pa jalajoj tiempo xumajo xuqujeʼ xux nim ubʼanik ri kʼakʼ pacto?

Pa junam tiempo xumaj ri kʼakʼ pacto xuqujeʼ xux nim ubʼanik. ¿Jasche kqabʼij wariʼ? Rumal che, are chiʼ Jesús xpaqiʼ pa ri kaj y xujach che ri Jehová ri tzʼaqatalaj ukʼaslemal che xuya che tojbʼal mak, chilaʼ xux nim ubʼanik xuqujeʼ xumajij ri kʼakʼ pacto. Rech xubʼan wariʼ xajwataj oxibʼ jastaq. ¿Jas riʼ?

Nabʼe, ri Jesús xopan chuwach ri Jehová. Ukabʼ, xujach ri ukʼaslemal che xuya che tojbʼal mak. Urox, Jehová xukʼam ri tojbʼal mak che xuya ri Jesús. Rukʼ wariʼ xumaj upatan ri kʼakʼ pacto.

Ri Biblia kubʼij taj jampaʼ ri Jehová xukʼam ri tojbʼal mak xuya ri Jesús. Rumal laʼ, qas ta qetaʼm jampaʼ xumajo xuqujeʼ xux nim ubʼanik ri kʼakʼ pacto. Are kʼu qetaʼm che ri Jesús xpaqiʼ pa ri kaj are chiʼ kraj na diez qʼij che kumajij ri nimaqʼij re ri Pentecostés (Hech. 1:3). Pa ri tiempo riʼ, xujach chuwach ri Jehová ri tojbʼal mak y Jehová xukʼamo (Heb. 9:12). Pa ri Pentecostés, qas xqʼalajinik che Jehová xukʼamo (Hech. 2:1-4, 32, 33). Pa ri tiempo riʼ, xumajij ri kʼakʼ pacto.

Pa kebʼ oxibʼ tzij, are chiʼ Jehová xukʼam ri tojbʼal mak xuya ri Jesús, xumaj ri kʼakʼ pacto xuqujeʼ xux nim ubʼanik y xumajij uchak ri Jesús che Kinimal ri Kojol tabʼal toqʼobʼ che rumal rech areʼ ri e winaq kekunik keqebʼ rukʼ ri Jehová (Heb. 7:25; 8:1-3, 6; 9:13-15).