Ir al contenido

Ir al índice

KʼUTUNEM 24

«Chbʼanaʼ la chi ri wanimaʼ nim kril wi ri bʼiʼ la»

«Chbʼanaʼ la chi ri wanimaʼ nim kril wi ri bʼiʼ la»

«Chbʼanaʼ la chi ri wanimaʼ nim kril wi ri bʼiʼ la. Wajaw, nuDios, kinqʼijilan na che la rukʼ ronojel ri wanimaʼ» (SAL. 86:11, 12).

BʼIXONEM 7 Jehová, kuya nuchuqʼabʼ

RI KQETAʼMAJ NA *

1. ¿Jas kraj kubʼij ri tzij xibʼin ibʼ chuwach ri Dios, xuqujeʼ jasche ri kkiloqʼoqʼej ri Jehová kkikʼut wajun bʼantajik riʼ?

RI OJ cristianos kqaloqʼoqʼej ri Dios, are kʼu xuqujeʼ kqaxibʼij qibʼ chuwach. Jujun weneʼ kkichomaj che kuya taj kqaloqʼoqʼej ri Dios xuqujeʼ kqaxibʼij qibʼ chuwach. Are kʼu tajin ta kojchʼaw chrij ri qastzij xibʼin ibʼ. Ri xibʼin ibʼ riʼ are kraj kubʼij che sibʼalaj nim kqil wi ri Dios. Ri nim kkil wi ri Dios kkaj taj kkibʼan jun jastaq chuwach che utz ta krilo rumal che nim kkil ri kachilanik rukʼ (Sal. 111:10; Prov. 8:13). Chojchʼaw chrij wajun xibʼin ibʼ riʼ.

2. ¿Jas kebʼ jastaq kubʼij Salmo 86:11 che kqanikʼoj na pa wajun kʼutunem riʼ?

2 (Chasikʼij uwach Salmo 86:11). Are chiʼ kojchoman chrij ri e tzij riʼ, kqilo che ri sukʼalaj qʼatal tzij David xuchʼobʼo che rajawaxik nim kil wi ri Dios. Chqilaʼ ri kqabʼan che ubʼanik pa ri qakʼaslemal ri xuya kan ubʼixik. Nabʼe, kqanikʼoj na ri rumal che rajawaxik nim kqil wi ri Dios. Tekʼuriʼ kqetaʼmaj na ri rajawaxik kqabʼano rech kqakʼutu che nim kqil wi ri Dios pa ri qakʼaslemal.

¿JASCHE RAJAWAXIK NIM KQIL WI RI JEHOVÁ?

3. ¿Jas xtoʼw ri Moisés rech amaqʼel nim xril wi ri ubʼiʼ ri Dios?

3 Chojchoman chrij ri xunaʼ ri Moisés are chiʼ ukʼuʼm ribʼ pa jun jul re jun abʼaj re ri juyubʼ Horeb tekʼuriʼ xril pa jun visión ri ujuluwem ri Jehová are chiʼ xqʼax chuwach. Ri wuj Perspicacia para comprender las Escrituras kubʼij che «weneʼ ri xkʼulmatajik are jun jastaq che kʼo ta nijun winaq rilom are chiʼ majaʼ kpe ri Jesucristo cho ri uwach Ulew». Qastzij riʼ che are jun ángel xubʼij wariʼ che ri Moisés: «¡Ri Ajawaxel! ¡Ri Ajawaxel! ¡Dios junalik, xuqujeʼ toqʼobʼisal wachaj, kochʼonel xuqujeʼ nim pa loqʼoqʼebʼal kʼuxaj xuqujeʼ qastzij! Ri kkanaj jik pa ri loqʼoqʼebʼal ukʼuʼx pa kiwiʼ kʼi mil taq ijaʼlil, xuqujeʼ kusach mak che ri bʼanoj itzelal, ri kʼulelanik xuqujeʼ ri makaj» (Éx. 33:17-23; 34:5-7). Weneʼ ri Moisés amaqʼel knaʼtaj che ri xkʼulmatajik are chiʼ kukoj ri ubʼiʼ ri Jehová. Rumal laʼ chiʼ xqʼax ri tiempo xubʼij chke ri israelitas, ri utinamit ri Dios, che rajawaxik nim kkil wi ri ubʼiʼ ri Jehová rumal che sibʼalaj nim uqʼij «xuqujeʼ kʼo taqanik pa uqʼabʼ» (Deut. 28:58).

4. ¿Jas taq ubʼantajik ri Jehová rajawaxik kojchoman chrij rech más nim kqilo?

4 Are chiʼ kojchoman chrij ri ubʼiʼ ri Jehová, utz che xuqujeʼ kojchoman chrij ri ubʼantajik. Rajawaxik kqanaʼtasaj ri e ubʼantajik, jujun chke are ri uchuqʼabʼ, unojibʼal, usukʼilal xuqujeʼ ri uloqʼoqʼenik. Uchomaxik wariʼ xuqujeʼ ri e nikʼaj chi ubʼantajik kubʼano che más nim kqil wi ri Jehová (Sal. 77:11-15).

5, 6. a) ¿Jas kraj kubʼij ri ubʼiʼ ri Dios? b) Junam rukʼ ri kubʼij Éxodo 3:13, 14 xuqujeʼ Isaías 64:8, ¿jas kubʼan ri Jehová rech ktzʼaqat ri urayibʼal?

5 ¿Jas qetaʼmam chrij ri kraj kubʼij ri ubʼiʼ ri Dios? E kʼi winaq nim ketaʼmabʼal xuqujeʼ kkikojo che ri ubʼiʼ ri Dios kraj kubʼij «ri kux ronojel». Wariʼ kunaʼtajisaj chqe che kʼo ta jun kqʼaten ri Jehová rech kubʼan ri kraj xuqujeʼ che kubʼano che ri jastaq kkʼulmatajik. ¿Jas kubʼan che ubʼanik?

6 Areʼ kubʼan ri rajawaxik rech ktzʼaqat ri urayinik (chasikʼij uwach Éxodo 3:13, 14). Ri tzij «IN RIʼ RI IN» pa hebreo kraj kubʼij «ri kux ronojel». Pa ri e qawuj kʼi mul kbʼix chqe, che utz amaqʼel kojchoman chrij wajun utzalaj ubʼantajik ri Dios. Jehová kkunik kubʼano che ri upatanelabʼ paneʼ e ajmakibʼ kekunik kkibʼan ri rajawaxik rech kkipatanij xuqujeʼ ketobʼanik rech ktzʼaqat ri urayibʼal (chasikʼij uwach Isaías 64:8). Wariʼ are jujun chke ri kubʼan ri Jehová rech ktzʼaqat ri urayibʼal. Kʼo ta kqʼatenik rech kubʼan ri urayibʼal (Is. 46:10, 11).

7. ¿Jas kojtowik rech nim kqil wi ri qaTat kʼo pa ri kaj?

7 ¿Jas kojutoʼ rech nim kqil ri qaTat kʼo pa ri kaj? Are uchomaxik ri ubʼanom xuqujeʼ ri oj utoʼm che ubʼanik. Jun kʼutbʼal, are chiʼ kojchoman chrij ri ubʼanom kqamayo (Sal. 8:3, 4). Xuqujeʼ, are chiʼ kojchoman chrij ri kubʼan ri Jehová che qatoʼik rech kqabʼan ri kraj, sibʼalaj nim kqilo. Qastzij che ri ubʼiʼ ri Jehová sibʼalaj nim ubʼanik. Chupam ri kraj kubʼij ri ubʼiʼ kʼo ronojel ri ubʼantajik, ronojel ri ubʼanom xuqujeʼ ronojel ri kubʼan na (Sal. 89:7, 8).

«KINYA NA UQʼIJ RI UBʼIʼ RI AJAWAXEL»

Ri ukʼutunik ri Moisés xuya jamaril rumal che xchʼaw chrij ri ubʼiʼ xuqujeʼ ri ubʼantajik ri Jehová. (Chawilaʼ ri párrafo 8). *

8. Junam rukʼ ri kubʼij Deuteronomio 32:2, 3, ¿jas kraj ri Jehová che kqabʼan rukʼ ri ubʼiʼ?

8 Are chiʼ ri israelitas majaʼ keʼok pa ri Tzujum Ulew, Jehová xukʼut ri letra re jun bʼixonem chuwach ri Moisés xuqujeʼ xubʼij che, che kukʼut chkiwach ri israelitas (Deut. 31:19). Are chiʼ kojchoman chrij ri kubʼij ri letra re ri bʼixonem, qas kqilo che ri Jehová kraj taj che kqakʼol ri ubʼiʼ o kqachomaj che awas kbʼixik (chasikʼij uwach Deuteronomio 32:2, 3). Kraj che konojel ri winaq kketaʼmaj ri ubʼiʼ. Qastzij riʼ che ri israelitas sibʼalaj nim xkilo are chiʼ Moisés xukʼut chkiwach chrij ri Jehová xuqujeʼ chrij ri loqʼalaj ubʼiʼ. Ri xketaʼmaj xubʼano che xkinaʼ jamaril xuqujeʼ kubʼsal kʼuʼx, junam rukʼ ri jabʼ chiʼ kujaʼj ri tikoʼn. ¿Jas kojkunik kqabʼano rech ri kqakʼut chkiwach ri winaq kuya jamaril xuqujeʼ kubʼsal kʼuʼx chke?

9. ¿Jas kqabʼano rech kojtobʼan che uchʼajchʼobʼisaxik ri ubʼiʼ ri Jehová?

9 Are chiʼ kqatzijoj ri utzij ri Dios cho taq ja o pa taq ri bʼe, chqakojoʼ ri Biblia rech kqakʼut ri ubʼiʼ ri Dios chkiwach ri winaq. Kojkunik kqakoj ri e chakubʼal che kkiya uqʼij ri Jehová, junam rukʼ ri e qawuj, ri videos xuqujeʼ ri qakʼolbʼal pa Internet. Paneʼ oj kʼo pa ri chak, pa ri tijobʼal o pa jun viaje, chqakojoʼ qachuqʼabʼ rech kojchʼaw chrij ri qaDios xuqujeʼ chrij ri ubʼantajik. Chqayaʼ ubʼixik chke ri winaq ri kraj ri Dios chqe xuqujeʼ che ri uwach Ulew. Are chiʼ ri winaq kkita wariʼ weneʼ kʼateʼ nabʼe mul riʼ kkilo che Jehová sibʼalaj kojuloqʼoqʼej. Are chiʼ kqakʼut ri qastzij chrij ri loqʼalaj qaTat, kojtobʼan che uchʼajchʼobʼisaxik ri ubʼiʼ xuqujeʼ kqakʼutu che jujun chke ri jastaq che kbʼix chrij xa molom taq tzij. Xaq xiw ri kukʼut ri Biblia kuya jororibʼal chke ri winaq (Is. 65:13, 14).

10. Are chiʼ kqaya etaʼmanik re ri Biblia, ¿jasche xaq xiw ta kqakʼut ri e utaqanik ri Dios xuqujeʼ ri rajawaxik kbʼan pa ri kʼaslemal?

10 Are chiʼ kqaya etaʼmanik re ri Biblia, kqaj che ri e winaq kketaʼmaj xuqujeʼ kkikoj ri ubʼiʼ ri Jehová. Are kʼu xuqujeʼ kqaj che kketaʼmaj ri qas ubʼantajik ri Dios. ¿La kketaʼmaj uwach we xaq xiw kqakʼut ri utaqanik, ri kraj che kqabʼan pa qakʼaslemal xuqujeʼ ri kbʼan che ri jastaq? Weneʼ kketaʼmaj taj. Paneʼ jun winaq kretaʼmaj chrij ri utaqanik ri Dios xuqujeʼ nim krilo. Are kʼu ¿la kniman che ri Jehová rumal che qas kuloqʼoqʼej? Chnaʼtaj chqe ri xubʼan ri Eva. Areʼ retaʼm ri utaqanik ri Dios, are kʼu qas ta kuloqʼoqʼej. Adán xuqujeʼ qas ta xuloqʼoqʼej ri Jehová (Gén. 3:1-6). Rumal laʼ xaq xiw ta kqakʼut ri rajawaxik kbʼan pa ri kʼaslemal xuqujeʼ ri e utaqanik Dios.

11. ¿Jasche xaq xiw ta kqakʼut ri kbʼan pa ri kʼaslemal xuqujeʼ ri e utaqanik ri Dios chke ri tijoxelabʼ?

11 Ri kubʼij ri Jehová che kqabʼan pa qakʼaslemal xuqujeʼ ri e utaqanik e utz xuqujeʼ kuya utzilal (Sal. 119:97, 111, 112). Are kʼu ri tijoxel kril ta wariʼ we kuchʼobʼ taj che Jehová uyaʼom ri e utaqanik rumal che kojuloqʼoqʼej. Rumal laʼ utz che kqataʼ che ri tijoxel: «¿Jasche ri Dios kubʼij chqe che kqabʼan jun jastaq o kqabʼan taj? ¿Jas kukʼut chawach chrij ri Jehová?». We kqatoʼ rech kchoman chrij ri Jehová xuqujeʼ kuloqʼoqʼej ri loqʼalaj ubʼiʼ, weneʼ kopan ri qastzij pa ranimaʼ. Rukʼ wariʼ xaq xiw ta kuloqʼoqʼej ri utaqanik, xaneʼ xuqujeʼ kuloqʼoqʼej ri Jehová (Sal. 119:68). Kubʼan más ko ri ukojonik xuqujeʼ kkunik kuchʼij ri e kʼax (1 Cor. 3:12-15).

«RI OJ AMAQʼEL ARE KAQANIMAJ NA RI AJAWAXEL RI QADIOS»

Pa jun tiempo, ri David xuyaʼo che xubʼan kebʼ ri ranimaʼ. (Chawilaʼ ri párrafo 12).

12. a) ¿Jas xbʼanow che ri David che xubʼan kebʼ ri ranimaʼ? b) ¿Jas xkʼulmataj rumal wariʼ?

12 Sibʼalaj nim ubʼanik ri e tzij che xutzʼibʼaj ri qʼatal tzij David pa Salmo 86:11 che kubʼij: «Chbʼanaʼ la chi ri wanimaʼ nim kril wi ri bʼiʼ la». Pa ronojel ri ukʼaslemal xrilo che jun winaq chanim kubʼan kebʼ ukʼuʼx. Jun qʼij, are chiʼ kʼo pa uwiʼ ri rachoch xril jun ixoq che kʼulan chik, ubʼiʼ Bat-Seba, tajin katinik. ¿Jas ubʼanom ri ranimaʼ ri David? ¿La xa jun ubʼanom o kebʼ ubʼanom? Areʼ retaʼm ri utaqanik ri Jehová che kubʼij: «Makʼiʼaq rayij ri rixoqil» ri awajil atzʼaqat (Éx. 20:17). Are kʼu xuya ta kan ukaʼyexik ri ixoq. Xubʼan kebʼ ri ranimaʼ. Kurayij ri ixoq xuqujeʼ kraj kqaj chuwach ri Jehová. Paneʼ kʼi tiempo ukʼutum che nim kril wi ri Jehová xuqujeʼ uloqʼoqʼem, are kʼu are xubʼan ri urayinik. Rumal laʼ xubʼan jastaq che sibʼalaj e itzel. Xutzʼilobʼisaj ri ubʼiʼ ri Jehová, xubʼan jun nimalaj kʼax che ri ufamilia xuqujeʼ chke winaq che kʼo ta kimak (2 Sam. 11:1-5, 14-17; 12:7-12).

13. ¿Jasche qetaʼm che ri David jumul chik xa jun xubʼan ri ranimaʼ?

13 Jehová xupixbʼej ri David, rumal laʼ xkʼojiʼ chi jumul rachilanik rukʼ (2 Sam. 12:13; Sal. 51:2-4, 17). Xsach ta pa ujolom ri kʼax xuriqo rumal che xuyaʼo che ri ranimaʼ xubʼan kebʼ. Ri e utzij che kʼo pa Salmo 86:11 xuqujeʼ kraj kubʼij: «Xa jun chbʼanaʼ la che ri wanimaʼ». ¿La xuta ri Jehová ri uchʼawem? Jeʼ xuta, rumal che ri uTzij ri Dios kubʼij che ri David xupatanij ri Jehová rukʼ ronojel ranimaʼ (1 Rey. 11:4; 15:3).

14. ¿Jas pregunta rajawaxik kojchoman chrij, xuqujeʼ jasche?

14 Ri ukʼutbʼal ri David kuya qachuqʼabʼ, are kʼu xuqujeʼ kʼo kukʼut chqawach. Paneʼ kʼi o kʼi ta tiempo qapatanim ri Jehová, rajawaxik kojchoman chrij wajun pregunta riʼ: «¿La tajin kinkoj nuchuqʼabʼ chuwach ri Satanás rumal che kraj kubʼan kebʼ ri wanimaʼ?».

Satanás kubʼan ronojel ri kkun che ubʼanik rech kubʼan kebʼ che ri qanimaʼ. ¡Kqaya ta bʼe che kchʼakanik! (Chawilaʼ ri párrafos 15 y 16). *

15. We nim kqil ri Jehová, ¿jas kojutoʼ wi are chiʼ kqʼalajin jun wachbʼal utz taj?

15 Jun kʼutbʼal, ¿jas kqabʼano we pa ri televisión o pa Internet kqʼalajin jun wachbʼal che weneʼ kuya itzel rayinik chqe? Weneʼ kqabʼij che pornografía taj. Are kʼu ¿la are jun jastaq kukoj ri Satanás rech kubʼan kebʼ ri qanimaʼ? (2 Cor. 2:11). Wariʼ kjunamataj rukʼ jun ikaj weneʼ pa ri nabʼe mul kok ta pa ri cheʼ are kʼu nojimal chi nojimal kok chupam kʼisbʼal re kpaqʼan ri cheʼ. Xa junam kkʼulmatajik, we kqil tzʼil taq wachbʼal chanim ta kqil ri kʼax kubʼan chqe. Nojimal chi nojimal kkunik kubʼano che kojmakunik, kubʼan kebʼ ri qanimaʼ xuqujeʼ kojux ta chi sukʼ chuwach ri Jehová. Rumal laʼ, kqaya taj che jun jastaq che utz taj kok pa qanimaʼ. Chqanikʼoj ri qanimaʼ rech amaqʼel kux sukʼ xuqujeʼ we nim kril ri Jehová.

16. ¿Jas preguntas rajawaxik kqabʼano are chiʼ oj kʼo chuwach jun taqchibʼal?

16 Satanás xaq xiw ta kukoj tzʼil taq wachbʼal, xaneʼ kukoj nikʼaj chi jastaq rech kojmakunik. ¿Jas kqabʼan chuwach wariʼ? Weneʼ kqachomaj: «Kinesax ta bʼi pa ri congregación we kinbʼan wariʼ, rumal che are ta jun nimalaj mak». Utz ta wajun chomanik riʼ. Utz che kqabʼan ri preguntas riʼ: «¿La tajin kukoj ri Satanás wajun taqchibʼal riʼ rech kubʼan kebʼ ri wanimaʼ? We are kinbʼan ri nurayinik che utz taj, ¿la kintzʼilobʼisaj ri ubʼiʼ ri Jehová? ¿La kinuqebʼsaj más wariʼ rukʼ ri Dios, o kinunajtajisaj che?». Chojchoman chrij ri preguntas riʼ. Chqataʼ qanojibʼal che ri Jehová rech are chiʼ kojchoman chrij ri preguntas riʼ qas kqil ri kʼo pa qanimaʼ (Sant. 1:5). We kqabʼan wariʼ qas kojuchajij. Kojutoʼ rech kqaxutuj ri taqchibʼal, junam rukʼ ri Jesús are chiʼ xubʼij: «¡Jat, Satanás!» (Mat. 4:10).

17. Chayaʼ ubʼixik rukʼ jun kʼutbʼal ri kqariqo we kubʼan kebʼ ri qanimaʼ.

17 We kubʼan kebʼ ri qanimaʼ kqariq ta utzilal. Chojchoman chrij kebʼ equipo deportivo, jun chke kʼo ta jamaril chkixoʼl, rumal che jujun kkaj unimal kiqʼij, nikʼaj chik kkinimaj ta ri reglas re ri etzʼanem xuqujeʼ e nikʼaj chik nim ta kkil ri entrenador. We jun equipo jeʼ ubʼanik wariʼ qastzij riʼ che kechʼakan taj. Ri ukabʼ equipo kʼo ta tasoj ibʼ chkixoʼl rumal laʼ kechʼakanik. Ri qanimaʼ kux junam rukʼ ri ukabʼ equipo we ri qachomanik, ri qarayinik xuqujeʼ ri kqanaʼo xa jun kubʼan che upatanexik ri Jehová. Chnaʼtaj chqe che Satanás kkikot riʼ we kubʼan kebʼ ri qanimaʼ. Kraj che kqariq kʼax che ubʼanik ri urayibʼal ri Jehová xuqujeʼ kqariq kʼax che uyaʼik kan ri itzel taq qarayinik. We kqaj kqapatanij ri Jehová, rajawaxik che kqabʼan rukʼ ronojel ri qanimaʼ (Mat. 22:36-38). Kqaya ta bʼe che ri Satanás kubʼan kebʼ che ri qanimaʼ.

18. Junam rukʼ ri kubʼij Miqueas 4:5, ¿jas kawaj at kabʼano?

18 Junam rukʼ ri David chqataʼ che ri Jehová: «Chbʼanaʼ la chi ri wanimaʼ nim kril wi ri bʼiʼ la». Chqakojoʼ qachuqʼabʼ rech kqabʼan qe ri xuta ri David pa chʼawem. Chqakojoʼ qachuqʼabʼ rech ri kqachaʼ ubʼanik ronojel qʼij kuya uqʼij ri Jehová. We kqabʼano, qas yaʼtal riʼ kbʼix testigos rech Jehová chqe (Prov. 27:11). Qonojel kojkunik kqabʼij qe ri xubʼij ri profeta Miqueas: «Are kʼu ri oj amaqʼel are kqanimaj na ri Ajawaxel ri qaDios» (Miq. 4:5).

BʼIXONEM 41 Tat, chata ri nuchʼawem

^ párr. 5 Pa wajun kʼutunem riʼ, kojchoman chrij ri xubʼij ri qʼatal tzij David che ri Jehová pa Salmo 86:11, 12. ¿Jas kraj kubʼij che kqaxibʼij qibʼ chuwach ri Jehová? ¿Jasche rajawaxik nim kqil wi ri Jehová? Are chiʼ kqaxibʼij qibʼ chuwach ri Dios, ¿jas tobʼanik kuya chqe are chiʼ kqariq kʼax?

^ párr. 53 RI KUKʼUT RI WACHBʼAL: Ri Moisés tajin kukʼut jun bʼixonem chkiwach ri israelitas che kuya uqʼij ri Jehová.

^ párr. 57 RI KUKʼUT RI WACHBʼAL: Ri Eva xukoj ta uchuqʼabʼ chuwach ri itzel urayinik. Are kʼu ri oj, kqaxutuj ri e tzʼil taq wachbʼal o mensajes che kuya itzel taq chomanik pa qanimaʼ xuqujeʼ che kubʼano che kqatzʼilobʼisaj ri ubʼiʼ ri Dios.