Ir al contenido

Ir al índice

¿La awetaʼm?

¿La awetaʼm?

¿Jas uwach alkabʼal o impuestos kkitoj ri winaq pa ri utiempo ri Jesús?

OJER loq, ri israelitas kʼamanaq chke kkiya pwaq che utoʼik ri qastzij qʼijilanik. Are kʼu, pa ri uqʼij ri Jesús, ri judíos kkitoj kʼi uwach alkabʼal y wariʼ kubʼano che sibʼalaj kʼax kkiriqo.

Ronojel junabʼ ri judíos che e nimaʼq chik kkitoj medio siclo (kebʼ dracmas) rech kbʼan ri chak pa ri tabernáculo y are chiʼ xqʼax ri tiempo rech xbʼan ri chak pa ri templo. Pa ri nabʼe siglo ri pwaq riʼ xkoj che uloqʼik ri jastaq ri xkoj che tabʼal toqʼobʼ y che uchajixik ri templo che xuyak Herodes. Jujun judíos xkita che ri Pedro ¿jas kuchomaj ri Jesús chrij wajun alkabʼal? Y ri areʼ xubʼij che utz ktojik. Ri Jesús xutaq bʼi ri Pedro che utzukuxik jun pwaq rech kutoj ri alkabʼal (Mat. 17:24-27).

Pa we tiempo riʼ, ri utinamit ri Dios rajawaxik kutoj ri diezmo, che are ri 10% che ri uwachinik ri kulew o ri kkichʼako (Lev. 27:30-32; Núm. 18:26-28). Ri e kʼamal taq bʼe re ri kojonem kkikoj kichuqʼabʼ che utaʼik ri diezmo chrij ronojel ri uwachinik ri kulew ri judíos, xuqujeʼ chrij «ri menta, ri eneldo y ri comino». Ri Jesús maj xubʼij chrij wajun alkabʼal, xaq xiw chrij ri kibʼantajik ri escibas y ri fariseos rumal che kebʼ kipalaj (Mat. 23:23, La Biblia. Traducción del Nuevo Mundo).

Xuqujeʼ ri judíos e kʼo pa kiqʼabʼ ri romanos, rumal laʼ rajawaxik kkitoj nikʼaj chi alkabʼal chke e areʼ. Jun kʼutbʼal, ri kʼo kulew rajawaxik kkitoj jun alkabʼal rukʼ pwaq o rukʼ jastaq. Kbʼixik che wajun alkabʼal riʼ (weneʼ are ri 20 o 25%) kbʼanik ktoj rukʼ ri uwachinik ri ulew. Chkijujunal ri judíos xuqujeʼ kkitoj jun chi alkabʼal. Ri fariseos xkita che ri Jesús we utz ktoj wajun alkabʼal riʼ, ri areʼ xuya ubʼixik ri uchomanik rukʼ ri e tzij riʼ: «Chiyaʼ che ri César ri rech ri César; che ri Dios ri rech ri Dios» (Mat. 22:15-22).

Xuqujeʼ kta alkabʼal chrij taq ri kʼayij che keʼokik o keʼel bʼi pa jujun taq tinamit. Waʼ we alkabʼal riʼ ktoj chuchiʼ ri mar ri keʼopan wi ri barcos, chuchiʼ taq ri qʼaʼm, pa taq ri okibʼal re ri e tinamit o pa taq ri kʼaybʼal.

Ri ukʼiyal ri alkabʼal che ri e winaq kkitoj pa kiqʼabʼ ri romanos sibʼalaj kuya kʼax pa kikʼaslemal. Jachaʼ ri xubʼij Tácito jun romano che kʼo nim retaʼmabʼal chrij ri kʼulmatajinaq, pa ri uqʼatbʼal tzij ri Tiberio, are chiʼ ri Jesús kʼo cho ri uwach ulew, «ri tinamit re Siria xuqujeʼ Judea, che kkitoj waʼ we alkabʼal riʼ, kkita toqʼobʼ rech kqasax ri alkabʼal kta chke».

Ri kbʼan che utojik ri alkabʼal sibʼalaj kuya kʼax pa ri kikʼaslemal ri judíos. Sibʼalaj e kʼi winaq kkaj kkimol alkabʼal, rumal laʼ kya che ri winaq ri kutoj más pwaq. Ri e winaq riʼ kʼo kkichʼak chrij ri alkabʼal xuqujeʼ kekitzukuj chi nikʼaj winaq rech chkijujunal kkitaʼ ri alkabʼal y waʼ we winaq riʼ xuqujeʼ kʼo kkichʼak kan chrij ri alkabʼal che kkimolo. Ri Zaqueo are jun chke ri winaq che kekitzukuj nikʼaj chi winaq rech kkimol ri alkabʼal (Luc. 19:1, 2). Rumal waʼ ri e winaq sibʼalaj petinaq koyowal xuqujeʼ itzel kkil ri kemolow ri alkabʼal.