Ir al contenido

Ir al índice

KʼUTUNEM 22

Chqamaltyoxij ri e sipanik che keʼilitaj taj

Chqamaltyoxij ri e sipanik che keʼilitaj taj

«Man are ta kqakuʼbʼaʼ qakʼuʼx chkij ri jastaq ri keʼilitajik [...]. Ri jastaq ri keʼilitajik kekʼis na. Are kʼu ri jastaq ri man keʼilitaj taj e junalik» (2 COR. 4:18).

BʼIXONEM 45 Ri kʼo pa ri wanimaʼ

RI KQETAʼMAJ NA *

1. ¿Jas xubʼij ri Jesús chrij ri e sipanik che e kʼo pa ri kaj?

¿LA E kʼo sipanik che keʼilitaj taj? Kʼolik, ri e sipanik riʼ are ri más nim ubʼanik. Pa ri Sermón del Monte, Jesús xchʼaw chrij ri e sipanik che e kʼo pa ri kaj che más nim ubʼanik chuwach ri pwaq o ri qʼinomal. Xuqujeʼ xubʼij: «Jawijeʼ kʼut ri kʼo wi ri iqʼinomal, chilaʼ kʼo wi ri iwanimaʼ» (Mat. 6:19-21). Ri qanimaʼ kojutaqchiʼj che utzukuxik jastaq che nim ubʼanik chqawach. Kqamulij «qʼinomal pa ri kaj» are chiʼ kqanimaj ri Dios. Junam rukʼ ri xubʼij ri Jesús, kʼo ta jun winaq kkunik krelaqʼaj xuqujeʼ kusach uwach ri qʼinomal riʼ.

2. a) Junam rukʼ ri xubʼij Pablo pa 2 Corintios 4:17, 18, ¿jas rajawaxik kqabʼano? b) ¿Jas kqanikʼoj na pa wajun kʼutunem riʼ?

2 Ri apóstol Pablo xubʼij che rajawaxik kqatzukuj ri jastaq che «man keʼilitaj taj» (chasikʼij uwach 2 Corintios 4:17, 18). Chkixoʼl ri jastaq o sipanik che kqʼalajin taj kʼo ri kʼakʼ uwach Ulew che utzujum ri Dios. Pa wajun kʼutunem riʼ kqanikʼoj na kajibʼ sipanik che keʼilitaj taj che yaʼom chi chqe: ri achilanik rukʼ ri Dios, ri chʼawem, ri utobʼanik ri uxlabʼixel, ri Jehová, ri Jesús xuqujeʼ ri ángeles rech kojkunik kqatzijoj ri utzalaj taq tzij. Xuqujeʼ, kqil na ri kqabʼan che ukʼutik maltyoxinik rumal ri e sipanik riʼ che keʼilitaj taj.

RI ACHILANIK RUKʼ RI JEHOVÁ

3. ¿Jas sipanik más nim ubʼanik che kilitaj taj xuqujeʼ jasche kojkunik kqariqo?

3 Ri sipanik che más nim ubʼanik che kilitaj taj are ri achilanik rukʼ Jehová (Sal. 25:14). ¿Jasche ri Dios kkunik kux rachiʼl ri ajmak taq winaq are kʼu amaqʼel kux chʼajchʼoj o tastalik? Rumal che ri tojbʼal mak che xuya ri Jesús «kresaj ri kimak ri winaq» (Juan 1:29). Xuqujeʼ are chiʼ majaʼ kkam ri Jesús, Jehová retaʼm che ri uKʼojol kux sukʼ kʼa pa ri ukamikal rech keʼukol ri winaq. Rumal laʼ ri Dios xraj xux kachiʼl ri e winaq che xekʼasiʼ ojer kanoq are chiʼ majaʼ kkam ri Jesús (Rom. 3:25).

4. ¿E jachin e jujun rachiʼl ri Dios che xekʼasiʼ ojer are chiʼ majaʼ kkam ri Jesús?

4 Chqilampeʼ e jujun rachiʼl ri Dios che xekʼasiʼ ojer are chiʼ majaʼ kkam ri Jesús. Abrahán xkʼojiʼ jun nimalaj ukojonik. Are chiʼ kaminaq chi más che mil junabʼ, ri Jehová xubʼij «wachiʼl» che (Is. 41:8, Ri Tyoxlaj Wuj). Rumal laʼ, ni ri kamikal kkunik kujach uwach ri Jehová kukʼ ri utzalaj taq rachiʼl. Pa ri uchomanik ri Jehová sachinaq ta ri Abrahán (Luc. 20:37, 38). Jun chi utzalaj kʼutbʼal are ri Job. Jun qʼij are chiʼ ri ángeles kimulim kibʼ pa ri kaj, Jehová rukʼ ronojel ranimaʼ xubʼij ri e tzij riʼ chrij ri Job: «Sibʼalaj jik che nupatanixik, ri rukʼam jun kʼaslemal ri sibʼalaj kolom ri man kʼo ta jubʼiqʼ makaj pa ri ukʼaslemal» (Job 1:6-8). Xuqujeʼ ¿jas xuchomaj ri Jehová chrij ri Daniel, che xupatanij ochenta junabʼ pa jun tinamit che kqʼijilax wi nikʼaj chi dioses? Are chiʼ ri Daniel nim ujunabʼ chik, ri ángeles oxibʼ mul xkibʼij che: «Sibʼalaj at loqʼ chuwach ri Dios» (Dan. 9:23; 10:11, 19). Qas qetaʼm che Jehová qas kraj keʼuwalajisaj ri loqʼalaj taq rachiʼl (Job 14:15).

¿Jas kqabʼan che ukʼutik maltyoxinik rumal ri e sipanik che keʼilitaj taj? (Chawilaʼ ri párrafo 5). *

5. ¿Jas rajawaxik kbʼanik rech kkʼojiʼ jun utzalaj achilanik rukʼ ri Jehová?

5 Kimik riʼ, sibʼalaj kʼi winaq che ajmakibʼ kʼo jun utzalaj kachilanik rukʼ Jehová. Kʼi achijabʼ, ixoqibʼ xuqujeʼ akʼalabʼ re ronojel ri uwach Ulew tajin kkikʼut rukʼ ri kibʼantajik che kkaj keʼux rachiʼl ri Dios. Ri Biblia kubʼij che Jehová «e rachiʼl ri e sukʼ taq winaq» (Prov. 3:32, TW). Kekunik kkiriq wajun achilanik riʼ rumal che kekojon chrij ri tojbʼal mak che xuya ri Jesús. Rumal ri tojbʼal mak, Jehová kuya chqe che kojkunik kqajach ri qakʼaslemal che xuqujeʼ kqabʼan qaqasanjaʼ. Are chiʼ kqabʼan wariʼ kojux kachiʼl ri millones re cristianos che kʼo chi jun utz kachilanik rukʼ Jehová rumal che kijachom chi kikʼaslemal xuqujeʼ kibʼanom chi kiqasanjaʼ.

6. ¿Jas kqabʼano rech kqamaltyoxij ri qachilanik rukʼ ri Dios?

6 ¿Jas kqabʼano rech kqamaltyoxij ri qachilanik rukʼ ri Dios? Rajawaxik kqesaj uwach ri Abrahán xuqujeʼ ri Job. E areʼ xeʼux sukʼ che ri Dios más che cien junabʼ. Oj rajawaxik jeʼ kqabʼano, paneʼ kʼi o kʼi ta tiempo tajin kqapatanij ri Jehová. Xuqujeʼ rajawaxik kqesaj uwach ri Daniel xuqujeʼ más nim kqil ri qachilanik rukʼ ri Jehová chuwach ri qakʼaslemal (Dan. 6:7, 10, 16, 22). Rukʼ ri utobʼanik ri Jehová kojkunik kqachʼij apachike kʼax xuqujeʼ kqachajij ri utzalaj qachilanik rukʼ (Filip. 4:13).

RI SIPANIK RE RI CHʼAWEM

7. a) Junam che kubʼij Proverbios 15:8, ¿jas kubʼan ri Jehová che rilik ri qachʼawem? b) ¿Jas kubʼan che uyaʼik ri kqata che?

7 Jun chi sipanik che kilitaj taj are ri chʼawem. Ri utzalaj taq achiʼl kkibʼij ri kkinaʼo xuqujeʼ ri kkichomaj. Xuqujeʼ jeʼ ubʼanik ri qachilanik rukʼ ri Jehová, areʼ kukoj ri Biblia rech kchʼaw qukʼ, chupam kqariq wi ri kuchomaj xuqujeʼ ri kunaʼo. Oj kojchʼaw rukʼ are chiʼ kqabʼan qachʼawem che, chiʼ kqabʼan wariʼ kqabʼij che ronojel ri kqanaʼo xuqujeʼ ri kqachomaj. Ri Jehová rukʼ kikotemal kutatabʼej ri qachʼawem (chasikʼij uwach Proverbios 15:8). Areʼ, are ri qachiʼl che sibʼalaj kojuloqʼoqʼej rumal laʼ qas kutatabʼej ri qachʼawem xuqujeʼ kuya ri kqataʼ che. Jujun mul chanim kuya ri kqataʼ che y jujun mul rajawaxik kqaya ta kan utaʼik. Apastaneʼ ri ubʼanik, areʼ kuya chqe ri kqataʼ che are chiʼ krilo che kajwataj chqe. Weneʼ ri kubʼan che utzalixik are ta ri qeyem. Jun kʼutbʼal, weneʼ kresaj ta ri kʼax che kqariqo, are kʼu kuya qachuqʼabʼ xuqujeʼ qanojibʼal rech kqachʼijo (1 Cor. 10:13).

(Chawilaʼ ri párrafo 8). *

8. ¿Jas kqabʼan che ukʼutik che kqamaltyoxij ri sipanik re ri chʼawem?

8 ¿Jas kqabʼan che ukʼutik che kqamaltyoxij ri sipanik re ri chʼawem? Jun kʼutbʼal, kqabʼan ri kubʼij wajun pixabʼ riʼ: «Mitanabʼaʼ ri ichʼawem rukʼ Dios» (1 Tes. 5:17). Ri Jehová kojutaqchiʼj taj rech kqabʼan qachʼawem. Xaneʼ are nim krilo che oj kojchoʼw ri kqaj kqabʼano xuqujeʼ kubʼij chqe: «Amaqʼel chibʼanaʼ chʼawem» (Rom. 12:12). Rumal laʼ kojkunik kqakʼut ri qamaltyoxinik are chiʼ kqabʼan qachʼawem che, kʼi mul pa jun qʼij. Are kʼu chiʼ kqabʼan qachʼawem masach chqe uyaʼik maltyoxinik che xuqujeʼ uyaʼik uqʼij (Sal. 145:2, 3).

9. a) ¿Jas kuchomaj ri qachalal ubʼiʼ Chris chrij ri chʼawem? b) ¿Jas kachomaj at chrij ri chʼawem?

9 Are chiʼ kʼi chi tiempo tajin kqapatanij ri Jehová xuqujeʼ kqil ri kubʼan che uyaʼik ri kqataʼ che, más nim kqil riʼ ri ubʼanik chʼawem. Chqilampeʼ ri kubʼij Chris, che cuarenta y siete junabʼ chik upatanim ri Jehová: «Utz kwilo kinwalij aqʼabʼ xuqujeʼ kintzijon jubʼiqʼ rukʼ ri Jehová. Sibʼalaj utz tzijonem rukʼ ri Jehová are chiʼ kel lo ri qʼij xuqujeʼ jeʼl kkaʼy ronojel. Are chiʼ kinbʼan wariʼ, rukʼ ronojel wanimaʼ kinmaltyoxij ronojel ri sipanik che uyaʼom ri Jehová chwe, xuqujeʼ kinmaltyoxij che kinkunik kinbʼan nuchʼawem che. Chiʼ kkʼis ri qʼij xuqujeʼ kinbʼan nuchʼawem che, tekʼuriʼ kinkunik kinwar rukʼ jamaril».

RI UXLABʼIXEL ARE JUN SIPANIK

10. ¿Jasche rajawaxik nim kqil wi ri utobʼanik ri ruxlabʼal ri Dios?

10 Jun chi sipanik che rajawaxik nim kqil wi are ri ruxlabʼal ri Dios. Jesús xubʼij che kqaya ta kan utaʼik ri uxlabʼixel (Luc. 11:9, 13). Jehová kukoj ri ruxlabʼixel rech kuya «ri nimalaj kunem» chqe (2 Cor. 4:7; Hech. 1:8). Rukʼ ri utobʼanik ri uxlabʼixel kojkunik kqachʼij apachike kʼax.

(Chawilaʼ ri párrafo 11). *

11. ¿Jas kubʼan ri ruxlabʼal ri Dios che qatoʼik?

11 Ri ruxlabʼal ri Dios kojutoʼ rech utz kqabʼan che ubʼanik ri qachak che. Kkunik kunimarisaj ri qas kojnaw che ubʼanik. Qetaʼm che utz kel ri qachak che ri Dios, rumal che kuya ri ruxlabʼixel chqe, man xa ta rumal ri qachuqʼabʼ oj.

12. Junam rukʼ ri kubʼij Salmo 139:23, 24, ¿jas kojkunik kqataʼ pa chʼawem?

12 Kojkunik kqakʼutu che nim kqil wi ri ruxlabʼal ri Jehová are chiʼ kqataʼ che, che kojutoʼ rech kqachʼobʼo we kʼo jun itzel rayinik o chomanik pa qanimaʼ (chasikʼij uwach Salmo 139:23, 24). Jehová kutzalij uwach ri qachʼawem are chiʼ kuya ri ruxlabʼal chqe rech kqilo we kʼo jun jastaq rajawaxik kqasukʼumaj. We kʼolik, chqataʼ ri ruxlabʼixel rech kojutoʼ che resaxik ri itzel chomanik o itzel rayinik. Rukʼ wariʼ kqakʼutu che kqaj taj kqabʼan jun jastaq che kubʼano che Jehová kuya ta chi ri ruxlabʼixel chqe (Efes. 4:30).

13. ¿Jasche rajawaxik nim kqil wi ri ruxlabʼal ri Dios?

13 Más nim kqil wi ri uchuqʼabʼ ri Dios we kojchoman chrij ri tajin kubʼan kimik. Are chiʼ Jesús majaʼ kpaqiʼ pa ri kaj, xubʼij chke ri utijoxelabʼ: «Are taq kʼu chpe ri Ruxlabʼal ri Dios pa iwiʼ, kikʼam na kunem kixel kʼu na bʼik che uyaʼik qʼalajisanik chwij, [...] cho ronojel ri uwach Ulew» (Hech. 1:8). Ri e tzij riʼ qas mayibʼal tajin kbʼan che ubʼanik. Rukʼ ri utobʼanik ri ruxlabʼal ri Dios más che ocho millones y medio winaq re jalajoj taq tinamit xeʼux upatanelabʼ ri Jehová. Kʼo jun jeʼlalaj qabʼantajik xuqujeʼ kʼo jamaril chqaxoʼl, rumal che ri ruxlabʼixel ri Dios kojutoʼ rech kkʼojiʼ jun utzalaj qabʼantajik, junam rukʼ ri loqʼoqʼebʼal, ri kikotemal, ri jamaril, ri paciencia, ri amabilidad, ri utzilal, ri kojonik, ri apacibilidad xuqujeʼ ri autocontrol (uqʼatexik ibʼ). Ri e bʼantajik riʼ are «ri uwachinik ri uxlabʼixel» (Gál. 5:22, 23). Qastzij che ri uxlabʼixel are jun sipanik sibʼalaj nim ubʼanik.

RI TOBʼANIK CHE KPE CHIKAJ KOJUTOʼ PA RI QACHAK

14. ¿Jas tobʼanik kʼo qukʼ are chiʼ kqatzijoj ri utzij ri Dios?

14 Kʼo chi jun sipanik: uyaʼik tobʼanik che Jehová xuqujeʼ ri e kʼo pa ri kaj  (2 Cor. 6:1). Ri Jehová kojutoʼ are chiʼ keqatoʼ ri winaq rech keʼux tijoxelabʼ. Pablo xubʼij che ri areʼ xuqujeʼ ri e nikʼaj e «rajchakibʼ ri Dios» (1 Cor. 3:9). Are chiʼ kqatzijoj ri utzij ri Dios xuqujeʼ tajin kojtobʼan rukʼ ri Jesús. Are chiʼ xubʼij chke ri e tereneʼl re che kkibʼan «tijoxelabʼ chke ri winaq pa konojel ri tinamit» xubʼij chke: «In kʼo iwukʼ ronojel qʼij» (Mat. 28:19, 20). ¿E kʼu ri ángeles? Sibʼalaj kojmaltyoxinik che ri ángeles kkikʼam qabʼe are chiʼ kqatzijoj «ri junalik tzij re kolobʼal ibʼ [...] chke ri e kʼo cho ri uwach Ulew» (Apoc. 14:6).

15. ¿Jas kʼutbʼal re ri Biblia kukʼutu che ri Jehová kʼo kubʼano are chiʼ kqatzijoj ri utzij?

15 ¿Jas jastaq tajin kbʼan kimik rumal ri tobʼanik che yaʼom chqe? Are chiʼ kqatzijoj ri utzalaj taq tzij, jetaneʼ tajin kqatik ijaʼ re ri uQʼatbʼal tzij ri Dios, jujun taq ijaʼ keqaj pa kanimaʼ ri winaq che qas kkaj kkitatabʼej xuqujeʼ kewachinik (Mat. 13:18, 23). ¿Jachin kbʼanowik che kkʼiy ri ijaʼ xuqujeʼ kwachinik? Jesús xubʼij: «Man kʼo ta jun kkunik kpe wukʼ in, xuwi ri kkʼam uloq rumal ri Tataxel» (Juan 6:44). Pa ri Biblia kriqitaj jun kʼutbʼal che kuya ubʼixik chrij wariʼ. Jun qʼij ri Pablo xutzijoj ri utzij ri Dios chke nikʼaj ixoqibʼ che e kʼo ta pa ri tinamit Filipos. Chqilampeʼ ri kubʼij ri Biblia chrij jun ixoq ubʼiʼ Lidia: «Ri Ajawaxel xujaq ri ranimaʼ che ukojik ri tzij ri xubʼij ri Pablo» (Hech. 16:13-15). Junam rukʼ ri xkʼulmataj rukʼ Lidia ri Jehová e ukʼamom lo millones winaq pa ri utinamit.

16. ¿Jachin rajawaxik kyaʼ uqʼij are chiʼ utz kel ri qachak che ri Dios?

16 ¿Jachin kqaya uqʼij are chiʼ utz kel ri qachak che ri Dios? Pablo xubʼij wariʼ che ri congregación re Corinto: «Ri in xintikonijik, ri Apolos xjaʼnik. Are kʼu ri Dios xkʼiyisanik. Jeriʼ, mawi ri ktikonijik kʼo ubʼanik, mawi ri kjaʼnik, xaneʼ ri Dios ri kkʼiyisanik, are riʼ nim ubʼanik» (1 Cor. 3:6, 7). Amaqʼel chiʼ utz kel ri qachak che utzijoxik ri utzij ri Dios, rajawaxik kqachʼobʼo che are ri Jehová kqaya uqʼij junam rukʼ ri xubʼan Pablo.

17. ¿Jas kqabʼan che ukʼutik che kqamaltyoxij che kojtobʼan rukʼ ri Dios, ri Cristo xuqujeʼ ri ángeles?

17 ¿Jas kqabʼan che ukʼutik che kqamaltyoxij che kojtobʼan kukʼ ri Dios, ri Cristo xuqujeʼ ri ángeles? Kqatzukuj ri kqabʼan che utzijoxik ri utzalaj taq tzij chke konojel winaq. Jun kʼutbʼal, kojchʼaw kukʼ ri e winaq cho kachoch xuqujeʼ pa ri bʼe (Hech. 20:20). E kʼi qachalal sibʼalaj utz kkilo kkitzijoj ri utzij ri Dios pa apachike lugar. Are chiʼ kkiriq jun winaq che ketaʼm ta uwach, rukʼ utzilal kkiya rutzil uwach rech kkimaj tzijonem rukʼ. We ri winaq kraj ktzijonik, kkikoj utzalaj taq tzij rech kkitzijoj ri uQʼatbʼal tzij ri Dios che.

(Chawilaʼ ri párrafo 18). *

18, 19. a) ¿Jas kqabʼan che utoʼik jun winaq rech kopan ri qastzij pa ranimaʼ? b) ¿Jas xubʼan Jehová che utoʼik jun tijoxel re ri Biblia ubʼiʼ Raphalalani?

18 Rumal che oj tobʼanel che ri uchak ri Dios, xaq xiw ta kqatzijoj ri utzij ri Dios chke ri e ri winaq, xaneʼ rajawaxik keqasolij. Are chiʼ jun winaq utz kril ri kqatzijoj che, rajawaxik kqakoj qachuqʼabʼ che utoʼik rech kretaʼmaj más o kqabʼij che jun qachiʼl che keʼusolij rech kumajij uyaʼik jun etaʼmanik re ri Biblia che. Are chiʼ jun winaq kretaʼmaj chrij ri Biblia tajin knimar ri ukojonik rech kux jun tijoxel, sibʼalaj kuya kikotemal chqe che Jehová kukʼex ri uchomanik xuqujeʼ ri ranimaʼ ri winaq.

19 Chqilaʼ ri ukʼutbʼal Raphalalani, jun ajqʼij re Sudáfrica. Sibʼalaj utz kril ri tajin kretaʼmaj pa ri Biblia. Are kʼu xuriq kʼax chiʼ xusikʼij ri kubʼij ri uTzij ri Dios chrij ri tzijonem kukʼ ri kaminaqibʼ (Deut. 18:10-12). Nojimal chi nojimal xuyaʼo che ri Dios xusukʼumaj ri uchomanik. Qʼaxinaq chi ri tiempo xuya kan ubʼanik ri qʼijinik, paneʼ are laʼ ri uchak rech kuchʼak urajil. Kimik, kʼo chi 60 ujunabʼ, kubʼij: «Kinmaltyoxin chke ri testigos rech Jehová rumal che kʼi xkibʼan che nutoʼik, xinkitoʼ che uriqik nuchak. Are kʼu más kinmaltyoxin che ri Jehová che xinutoʼ che usukʼumaxik ri nukʼaslemal, xuqujeʼ kimik riʼ kinkunik kintzijoj ri utzij ri Dios rumal che nubʼanom chi nuqasanjaʼ».

20. ¿Jas kqaj kqabʼano?

20 Pa wajun kʼutunem riʼ xojchʼaw chrij oxibʼ sipanik che kilitaj taj. Ri más nim ubʼanik are che oj rachiʼl ri Jehová. Rumal wajun sipanik riʼ kojkunik kqariq nikʼaj chi sipanik che kilitaj taj junam rukʼ ri chʼawem, ri uxlabʼixel xuqujeʼ ri tobʼanik che kpe chikaj. Kqaj che amaqʼel más nim kqil ri e sipanik riʼ che keʼilitaj taj. Xuqujeʼ kqaya ta kan uyaʼik maltyoxinik che ri Jehová rumal che are jun utzalaj achiʼl.

BʼIXONEM 145 Dios kutzujuj jun jeʼl Ulew

^ párr. 5 Pa ri jun kʼutunem kanoq xqanikʼoj jujun taq sipanik re ri Dios che keʼilitajik. Wajun kʼutunem riʼ kchʼaw chrij jujun taq sipanik che keʼilitaj taj xuqujeʼ ri kqabʼan che ukʼutik che kqamaltyoxij. Xuqujeʼ kojutoʼ rech más nim kqil wi ri Jehová, che areʼ yaʼowinaq ronojel ri jastaq che nim ubʼanik.

^ párr. 58 RI KUKʼUT RI WACHBʼAL: 1) Jun qachalal ixoq kchoman chrij ri rachilanik rukʼ ri Jehová are chiʼ kchoman chrij ri jastaq che ubʼanom ri Jehová.

^ párr. 60 RI KUKʼUT RI WACHBʼAL: 2) Ri qachalal riʼ kutaʼ uchuqʼabʼ che ri Jehová rech kutzijoj ri utzij ri Dios pa apachike lugar.

^ párr. 62 RI KUKʼUT RI WACHBʼAL: 3) Ri ruxlabʼixel ri Dios kuya uchuqʼabʼ ri qachalal rech kutzijoj ri uQʼatbʼal tzij ri Dios pa apachike lugar.

^ párr. 64 RI KUKʼUT RI WACHBʼAL: 4) Ri qachalal riʼ kuya tijonik che jun ixoq che xutzijoj ri utzij ri Dios che informalmente. Rukʼ ri kitobʼanik ri ángeles, kkunik kutzijoj utzij ri Dios xuqujeʼ keʼutoʼ re e winaq rech keʼux tijoxelabʼ.