Ir al contenido

Ir al índice

Ri apacibilidad: jun bʼantajik che kuya utzilal chqe

Ri apacibilidad: jun bʼantajik che kuya utzilal chqe

Jun qachalal ixoq ubʼiʼ Sara * xubʼij: «Are chiʼ in nitzʼ na sibʼalaj kinxeʼj wibʼ kinchʼawik xuqujeʼ qas ta wetaʼm ri kinbʼano. Rumal laʼ utz ta kwilo kinkʼojiʼ kukʼ winaq che e kʼan xuqujeʼ kkibʼan kʼax. Are kʼu, utz kinnaʼo kinkʼojiʼ kukʼ winaq che kkimachʼ kibʼ xuqujeʼ e apacibles. Ri winaq che jeʼ kibʼantajik waʼ, kubʼan chwe che kinbʼij chke ri kʼo pa wanimaʼ, ri kinnaʼo xuqujeʼ ri kʼax che tajin kinriqo. Ri e utzalaj taq wachiʼl jeʼ kibʼantajik».

Ri xubʼij ri Sara kukʼutu che ri apacibilidad are jun bʼantajik che utz kilitajik. Ri Jehová utz keril ri winaq che e apacibles. Pa ri uTzij kubʼij chqe, che rajawaxik oj apacibles (Col. 3:12). ¿Jas riʼ ri apacibilidad? ¿Jas xubʼan ri Jesús che ukʼutik wajun bʼantajik riʼ? Xuqujeʼ ¿jas kubʼan che qatoʼik rech sibʼalaj kojkikotik?

¿JAS RIʼ RI APACIBILIDAD?

Ri apacibilidad are jun kibʼantajik ri e winaq che kʼo jamaril pa kanimaʼ. Ri winaq che e apacibles o e mansos kkibʼan utzilal chke nikʼaj chik. Rukʼ jamaril kkiqʼaxej ri kʼax pa ri kikʼaslemal xuqujeʼ ksach ta kikʼuʼx.

Jun winaq che apacible kunaʼ jamaril pa ranimaʼ. Ri tzij «apacibilidad» pa ri chʼabʼal griego kkojik are chiʼ kchʼaw chrij jun kʼanalaj kej che xbʼan manxo che. Ri kʼanalaj kej sibʼalaj kʼo nim uchuqʼabʼ, are kʼu rukʼ paciencia kkʼut chuwach che rajawaxik kujikʼ ribʼ. Jeʼ kqakʼulmaj oj we oj apacibles: kqajikʼ qibʼ che ri bʼantajik che utz taj xuqujeʼ kqatzukuj jamaril kukʼ ri nikʼaj chik.

Weneʼ kqachomaj che kojkun taj kojux apacibles. Xuqujeʼ oj kʼo chkixoʼl winaq che kʼo ta kipaciencia xuqujeʼ e kʼan, rumal laʼ kʼax ukʼutik apacibilidad (Rom. 7:19). Rajawaxik kqakoj qachuqʼabʼ rech kojux apacibles, are kʼu ri ruxlabʼal ri Jehová kojutoʼ rech kkʼistaj ta qakʼuʼx (Gál. 5:22, 23). ¿Jasche rajawaxik kqakoj qachuqʼabʼ rech kojux apacibles?

Ri apacibilidad kqaj chkiwach ri e nikʼaj chik. Junam rukʼ ri xubʼij Sara, ri xojchʼaw chrij nabʼe, utz kqanaʼo che kojkʼojiʼ kukʼ winaq che e apacibles. Utz xil ri Jesús kumal ri e winaq rumal che apacible xuqujeʼ kʼo utzil pa ranimaʼ (2 Cor. 10:1). Xuqujeʼ ri akʼalabʼ che ketaʼm ta uwach utz xkinaʼo xekʼojiʼ rukʼ (Mar. 10:13-16).

Ri apacibilidad kuya utzil chqe xuqujeʼ chke ri e kʼo chqanaqaj. We oj apacibles kqabʼan ta jun jastaq che kʼateʼ kqabʼisoj chik xuqujeʼ aninaq ta kpe qoyowal (Prov. 16:32). Wariʼ kojutoʼ rech kqabʼan ta kʼax che jun winaq, más na we are jun winaq che kqaloqʼoqʼej xuqujeʼ kojutoʼ rech kqariq ta kʼax oj pa qanimaʼ. Xuqujeʼ ri apacibilidad kuya utzil chke ri nikʼaj chik che e kʼo chqanaqaj. We aninaq taj kpe qoyowal kʼo ta nijun riʼ kuriq kʼax.

JUN UTZALAJ KʼUTBʼAL RE APACIBILIDAD

Paneʼ ri Jesús kʼo kʼi reqelen xuqujeʼ kʼo kʼi jastaq kubʼano amaqʼel xukʼut apacibilidad. Kʼi winaq kʼo kʼi taq kʼax pa kikʼaslemal xuqujeʼ xajwataj tobʼanik chke. Ri e tzij che xubʼij ri Jesús chke qas xuya kichuqʼabʼ riʼ: «Tisaj wukʼ, [...] in kochʼonel xuqujeʼ machʼal ri wanimaʼ» (Mat. 11:28, 29).

¿Jas kqabʼan che resaxik uwach ri uʼapacibilidad ri Jesús? Nabʼe, rajawaxik kqasikʼij uwach ri uTzij ri Dios rech kqetaʼmaj ri xubʼan ri Jesús che kilik ri winaq xuqujeʼ ri xubʼan chuwach ri kʼax. Tekʼuriʼ, chqabʼanaʼ qe junam rukʼ ri xubʼano are chiʼ rajawaxik kqakʼut apacibilidad (1 Ped. 2:21). Chqanikʼoj oxibʼ jastaq che xutoʼ ri Jesús rech xux apacible.

Ri Jesús qas xukʼut machʼachʼem. Ri areʼ xubʼij: «In kochʼonel xuqujeʼ machʼal ri wanimaʼ» (Mat. 11:29). Pa ri Biblia kukʼam kibʼ ri apacibilidad rukʼ ri machʼachʼem, rumal che kejunamatajik (Efes. 4:1-3). ¿Jasche?

Ri machʼachʼem kojutoʼ rech kqabʼan ta nim che qibʼ xuqujeʼ rech aninaq taj kqanaʼ kʼax pa qanimaʼ. ¿Jas xubʼan ri Jesús are chiʼ xbʼix che, che «are jun ajwij xuqujeʼ ukʼiʼanel»? Rukʼ ri xubʼano xukʼutu che qastzij ta ri xkibʼij ri winaq chrij xuqujeʼ rukʼ utzilal xubʼij: «Ri noʼj kqʼalajisax kumal ri e uchak chi sukʼ» (Mat. 11:19).

We jun winaq kuyoqʼ ri qaraza, qatinamit o ri qabʼanik, chqakojoʼ qachuqʼabʼ rech keqachʼabʼej rukʼ utzilal. Peter, jun kʼamal bʼe pa Sudáfrica, kubʼij: «Are chiʼ jun winaq kubʼij jun jastaq chwe che itzel kinto, kinchoman chrij jas ta xubʼan riʼ ri Jesús». Xuqujeʼ kubʼij: «Xwetaʼmaj che utz taj xaq xiw kinchoman chwij in».

Jesús xuchʼobʼo che ri winaq e ajmakibʼ. Ri utijoxelabʼ ri Jesús kʼo jun utz kanimaʼ, are kʼu rumal che e ajmakibʼ jujun taq mul xkibʼan jastaq che utz taj. Jun kʼutbʼal, are chiʼ xa jubʼiqʼ chi kraj kkam ri Jesús, Pedro, Santiago xuqujeʼ Juan xkiya ta ri tobʼanik che xutaʼ ri Jesús chke. Jesús xubʼij chke: «Ri iwanimaʼ kraj, are kʼu ri icuerpo man kʼo ta uchuqʼabʼ» (Mat. 26:40, 41). Rumal che areʼ retaʼm che ri utijoxelabʼ e ajmakibʼ xpe ta royowal chke.

Chqilaʼ ri xkʼulmataj rukʼ jun qachalal ixoq ubʼiʼ Mandy. Ojer kanoq areʼ kraj che kbʼan ronojel ri kubʼij, are kʼu kimik kukoj uchuqʼabʼ rech kukʼut apacibilidad junam che xubʼan ri Jesús. Areʼ kubʼij: «Kinchoman chrij che qonojel oj ajmakibʼ xuqujeʼ kinkoj nuchuqʼabʼ che rilik ri utz kibʼantajik ri e nikʼaj chik, junam rukʼ ri kubʼan ri Jehová». Mandy xresaj uwach ri kubʼan ri Jesús che rilik ri jastaq che kkibʼan ri nikʼaj chik che utz taj. We oj jeʼ kqabʼano, kʼax ta kqabʼan riʼ che ukʼutik apacibilidad chke ri nikʼaj chik.

Jesús xuya ronojel ri jastaq pa uqʼabʼ ri Dios. Are chiʼ xkʼojiʼ cho ri uwach Ulew xuchʼij ri kʼax xbʼan che. Ri e winaq qas ta xkichʼobʼ ri xubʼij, xkixutuj xuqujeʼ xkibʼan kʼax che. Paneʼ xuriq wariʼ amaqʼel xukʼut apacibilidad rumal che «xujach ronojel pa uqʼabʼ ri Dios, ri kuqʼat tzij rukʼ sukʼil» (1 Ped. 2:23). Ri Jesús retaʼm che ri uTat che kʼo pa ri kaj kuchajij xuqujeʼ kukʼajisaj na kiwach ri winaq che xkibʼan kʼax che.

Weneʼ kpe qoyowal rumal che kkʼut ta sukʼilal chqe, wariʼ weneʼ kubʼano che kqabʼan jastaq che utz taj xuqujeʼ xa kqanimarisaj más ri kʼax. Rumal laʼ ri Biblia kunaʼtasaj chqe: «Areʼ kʼu ri winaq ri koyowarik man are ta kubʼan ri kqaj chuwach ri Dios» (Sant. 1:20). Paneʼ kʼo rumal che kpe qoyowal xuqujeʼ weneʼ kqabʼan jun jastaq che utz taj rumal che oj ajmakibʼ.

Jun qachalal re Alemania ubʼiʼ Cathy, xuchomaj che we kutoʼ ta ribʼ, kʼo ta jun riʼ ktowik. Are kʼu xukʼex ri uchomanik are chiʼ xumajij ukubʼsaxik ukʼuʼx chrij ri Jehová. Ri areʼ kubʼij: «Rajawaxik ta chik kintoʼ wibʼ. Kimik kʼax ta chi kinbʼan che ukʼutik apacibilidad, rumal che wetaʼm che ronojel ri jastaq kʼo pa uqʼabʼ ri Jehová». We kʼo jumul kkʼut ta sukʼilal chqe, chqakubʼsaj qakʼuʼx chrij ri Dios junam che xubʼan ri Jesús rech kqaya ta kan ukʼutik ri apacibilidad.

UTZ KE RI E APACIBLES

¿Jas kojutoʼ wi ri apacibilidad are chiʼ kojqʼax pa kʼax?

Ri Jesús xubʼij che rech kkikot jun winaq rajawaxik ri apacibilidad. Ri areʼ xubʼij: «Utz ke ri kakimachʼ kibʼ [apacibles, La Biblia. Traducción del Nuevo Mundo]» (Mat. 5:5). Chqilaʼ ri kubʼan wajun bʼantajik riʼ che qatoʼik pa jalajoj taq jastaq.

Kubʼano che knimar ta ri chʼoj pa ri kʼulanem. Jun qachalal achi re Autralia ubʼiʼ Robert kubʼij: «Nubʼim kʼaxalaj taq tzij che ri wixoqil che are ta ri qas kinnaʼo. Are chiʼ kabʼij ri kʼaxalaj taq tzij riʼ, katkun ta chik kakʼexo. Sibʼalaj kʼax kinnaʼ pa wanimaʼ are chiʼ kwil ri kʼax xinbʼan che».

Are chiʼ kojtzijonik, «kojqaj pa kʼi kiwach sachinaqil». Chiʼ kkoj tzij che chomam taj kuya kʼax pa ri kʼulanem (Sant. 3:2). Chiʼ kqakʼulmaj wariʼ ri apacibilidad kojutoʼ rech chanim ta kpe qoyowal xuqujeʼ kqachomaj na ri kqabʼij (Prov. 17:27).

Robert xukoj uchuqʼabʼ rech chanim taj kpe royowal xuqujeʼ ktaqan pa uwiʼ ri uchomanik. ¿Jas xuriq rukʼ wariʼ? Areʼ kubʼij: «Kimik are chiʼ junam ta ri qachomanik rukʼ ri wixoqil, kinkoj nuchuqʼabʼ rech qas kintatabʼej, rukʼ utzilal kintzijonik xuqujeʼ kinya ta bʼe che ri oyowal ktaqan pa nuwiʼ. Qas kojkikot chik rukʼ ri wixoqil».

Kojutoʼ rech más oj utz kukʼ ri nikʼaj chik. Ri e winaq che chanim kpe koyowal kʼo ta más kachiʼl. Are kʼu ri kkikʼut apacibilidad kkʼojiʼ jamaril chkixoʼl (Efes. 4:2, 3). Cathy, che kʼateʼ xojchʼaw chrij, kubʼij: «Rumal ri apacibilidad, utz kwilo kinkʼojiʼ kukʼ e winaq paneʼ jujun chke qas ta kinchʼobʼ ri kibʼantajik».

Kuya jamaril pa qanimaʼ. Ri Biblia kujunamaj ri unoʼj ri Dios rukʼ ri apacibilidad xuqujeʼ rukʼ ri jamaril (Sant. 3:13, 17). Jun winaq che apacible kʼo jamaril pa ranimaʼ (Prov. 14:30). Martin, sibʼalaj ukojom uchuqʼabʼ rech kux apacible, kubʼij: «Kimik kinkoj ta chi nuchuqʼabʼ rech kbʼan ri kwaj in, chanim ta chik kpe woyowal, kinnaʼ jamaril pa wanimaʼ xuqujeʼ kinkikotik».

Qastzij che rajawaxik kqakoj qachuqʼabʼ rech oj apacibles. Jun qachalal xubʼij: «Kinbʼij ri qastzij, kimik riʼ jujun taq mul kinqʼaqʼar che woyowal». Ri Jehová kraj che kqakʼut apacibilidad xuqujeʼ kojutoʼ che uriqik (Is. 41:10; 1 Tim. 6:11). Areʼ kutzʼaqatisaj qatijoxik xuqujeʼ kuya qachuqʼabʼ (1 Ped. 5:10). Jeriʼ, nojimal chi nojimal kqakʼut ri ubʼantajik «ri Cristo, ri chʼuchʼuj ranimaʼ, ri man kunimarisaj ta ribʼ», junam rukʼ ri xubʼan ri apóstol Pablo (2 Cor. 10:1).

^ párr. 2 Kʼexom jujun bʼiʼaj.