Ir al contenido

Ir al índice

KʼUTUNEM 19

¿La kʼo kbʼanowik rech kaya kan uqʼijilaʼxik ri Jehová?

¿La kʼo kbʼanowik rech kaya kan uqʼijilaʼxik ri Jehová?

«Ri keloqʼoqʼen ri tijonik la, kkiriq nimalaj jamaril, man kʼo ta kʼu kbʼanowik chi ketzaqik» (SAL. 119:165).

BʼIXONEM 122 Ko chojtakʼaloq, kʼo ta kojsilabʼanik

RI KQETAʼMAJ NA *

1, 2. a) ¿Jas xutzʼibʼaj jun achi? b) ¿Jas kqetaʼmaj pa wajun kʼutunem riʼ?

KIMIK sibʼalaj e kʼi winaq kkibʼij che kkichʼobʼ uwach ri Jesús are kʼu kkibʼan ta ri xukʼut kanoq (2 Tim. 4:3, 4). Jun achi xutzʼibʼaj wariʼ: «Wet kʼo jun achi chqaxoʼl kimik che kjunamataj rukʼ ri Jesús, ¿la kqakoj riʼ ronojel ri kubʼij o kqaxutuj junam rukʼ ri xkibʼan ri winaq ojer? Kqaxutuj riʼ».

2 E kʼi winaq pa ri nabʼe siglo xkito y xkil ri milagros che xubʼan ri Jesús are kʼu man xekojon ta chrij. ¿Jasche? Pa ri jun kan kʼutunem xqil jujun rumal, y pa wajun kʼutunem kqil chi kajibʼ chke ri jastaq. Xuqujeʼ kqetaʼmaj jasche jujun winaq kekixutuj ri Testigos y jas kojtoʼwik rech kubʼan ta kebʼ qakʼuʼx rumal ri kbʼix chqij.

1) RI JESÚS JUNAM XERIL KONOJEL RI WINAQ

E kʼi winaq xkixutuj ri Jesús rumal ri e winaq xerachilaj. ¿Jas kbʼanowik che e jujun kubʼan kebʼ kikʼuʼx chrij ri utinamit ri Jehová? (Chawilaʼ ri párrafo 3). *

3. ¿Jasche e jujun winaq xkixutuj ri Jesús?

3 Ri Jesús xerachilaj kʼi kiwach taq winaq y xwaʼ kukʼ ri e qʼinomabʼ, are kʼu xuqujeʼ xkʼojiʼ kukʼ ri e powr y ri keʼajawax taj. Xuqujeʼ xutoqʼobʼisaj kiwach ri ajmakibʼ. Kʼo jujun winaq che nim kkibʼan che kibʼ chkiwach nikʼaj chik utz ta xkil ri xubʼan ri Jesús. Xkita wariʼ chke ri utijoxelabʼ ri Jesús: «¿Jasche kixwaʼik, kixukʼiʼan kukʼ toqil taq alkabʼal xuqujeʼ kukʼ ajmakibʼ?». Ri Jesús xubʼij chke: «Ri man e yawabʼibʼ taj, man rajawaxik ta kunal kech, xaneʼ ri kʼo yabʼil chke. Man in petinaq ta che kisikʼixik sukʼalaj taq winaq. Xaneʼ in petinaq che kisikʼixik ajmakibʼ, rech kkikʼex kikʼuʼx» (Luc. 5:29-32).

4. Junam che xutzʼibʼaj kan ri profeta Isaías, ¿jas xkimay ta riʼ ri judíos?

4 ¿Jas kukʼut ri Biblia? Are chiʼ majaʼ kpe ri Mesías cho ri uwach Ulew, ri profeta Isaías xutzʼibʼaj kan chrij che kkʼulax ta kumal ri winaq. Xubʼij: «Ri winaq kketzelaj uwach xuqujeʼ kkixutuj. Are jun achi kʼisnaq pa ri qʼoxomal, ri naqʼatal che uriqik kʼax. Jachaʼ jun ri man taqal ta ukaʼyexik, xqetzelaj uwach, man xujok ta il che» (Is. 53:3). Ri tzʼibʼam kan pa wajun profecía are che ri Jesús kajawax ta kumal ri winaq, rumal laʼ ri judíos xkimay ta riʼ are chiʼ xkilo che xetzelax uwach.

5. ¿Jas kkichomaj e kʼi winaq chkij ri Testigos rech Jehová?

5 ¿La je kkʼulmataj kimik? Jeʼ. Kimik e kʼi kʼamal taq bʼe kech ri jalajoj taq kojonem are nim kekil ri winaq che kʼo kirajil y ri nim kibʼanik, paneʼ kkibʼan ta pa kikʼaslemal ri kubʼij ri Biblia. Are kʼu ri kʼamal taq bʼe riʼ nim ta kekil ri testigos rech Jehová. ¿Jasche? Rumal che ri Testigos kkinimaj ri kubʼij ri Biblia y kkipatanij rukʼ ronojel kanimaʼ ri Dios. Junam che xubʼij ri Pablo, ri Dios xeʼucha ri winaq che nim ta keʼilik (1 Cor. 1:26-29). Are kʼu ri Jehová nim keril ri wi.

6. ¿Jas xubʼij ri Jesús pa Mateo 11:25, 26, y jas kqabʼan che resaxik uwach?

6 ¿Jas kattoʼwik rech kqaj ta uchuqʼabʼ ri akojonik? (Chasikʼij uwach Mateo 11:25, 26). Matatabʼej ri molom tzij kkibʼij ri winaq chkij ri Testigos. Chachʼobʼoʼ che ri Jehová are keʼukoj ri winaq ri kkibʼan ta nim che kibʼ, rech kbʼantaj ri kraj kubʼano (Sal. 138:6). Chatchoman chrij ri ubʼanom ri Dios rukʼ ri kitobʼanik ri upatanelabʼ paneʼ nim ta keʼil kumal ri winaq.

2) RI JESÚS XUQʼALAJISAJ RI QASTZIJ

7. ¿Jasche xbʼix chke ri fariseos rumal ri Jesús che xa kebʼ kipalaj, y jas xkibʼan e areʼ?

7 Ri Jesús xuxiʼj ta ribʼ che uqʼalajisaxik ri molom taq tzij xkikʼut ri e kʼamal taq bʼe. Jun kʼutbʼal, ri Jesús xubʼij chke ri fariseos che xa kebʼ kipalaj rumal che are nim kkil wi uchʼajik kiqʼabʼ chuwach kilixik ri kinan kitat (Mat. 15:1-11). Rumal laʼ ri utijoxelabʼ ri Jesús xkibʼij: «¿La ma ta etaʼm la chi ri pariseyibʼ man utz ta xkita ri xbʼij la?». Ri Jesús xubʼij chke: «Ronojel tikoʼn ri man xtik ta rumal ri nuTat ri kʼo chilaʼ chikaj, kbʼoq na. Cheʼiya kanoq. E moyabʼ kkikʼam kʼu kibʼe nikʼaj moyabʼ chik. We ri moy kukʼam ubʼe ri moy, ri e kebʼ ketzaq pa jun jul» (Mat. 15:12-14). Paneʼ ri fariseos xpe koyowal chrij ri Jesús, areʼ xuxiʼj ta ribʼ xubʼij ri qastzij.

8. ¿Jas xubʼan ri Jesús che uqʼalajisaxik che ri Jehová utz ta keril konojel ri kojonem?

8 Xuqujeʼ ri Jesús xuqʼalajisaj che qastzij ta ri tajin kkikʼut ri fariseos y xubʼij chke che ri Dios utz ta keril konojel ri kojonem. Xuqʼalajisaj che e kʼi kebʼe pa ri bʼe che nim uwach y xa jujun kebʼe pa ri nitzʼ uwach (Mat. 7:13, 14). Xubʼij che e jujun winaq kkibʼij che keniman che ri Dios, are kʼu qastzij taj. Rumal laʼ xubʼij wariʼ: «Ri cheʼ xa rumal ri uwachinik ketaʼmataj uwach. Chichajij iwibʼ chkiwach ri winaq ri kkijaluj kibʼ chi e qʼaxal taq tzij. Ri e areʼ keʼul iwukʼ, jetaneʼ e chij, are kʼu ri chkipam e toqinelabʼ taq utiw» (Mat. 7:15-20).

E kʼi winaq xkixutuj ri Jesús rumal che xuqʼalajisaj ri kʼutunem che qastzij taj. ¿Jas kbʼanowik che e jujun kubʼan kebʼ kikʼuʼx chrij ri utinamit ri Jehová? (Chawilaʼ ri párrafo 9). *

9. Chayaʼ ubʼixik jujun kʼutunem che ri Jesús xuqʼalajisaj che xa molom taq tzij.

9 ¿Jas kukʼut ri Biblia? Jun profecía xubʼij kanoq che ri Mesías nim kril wi ri rachoch ri Dios (Sal. 69:9; Juan 2:14-17). Wariʼ are ri xubʼan ri Jesús are chiʼ xuqʼalajisaj che ri e kʼamal taq bʼe xa molom taq tzij ri tajin kkikʼutu. Jun kʼutbʼal, ri fariseos kkikʼutu che are chiʼ kkam jun winaq kʼo kkʼasiʼ kan che, are kʼu ri Jesús xukʼutu che ri kaminaqibʼ xa e warnaq (Juan 11:11). Ri saduceos kekojon ta chrij ri kʼastajibʼal, are kʼu ri Jesús xukʼastajisaj ri Lázaro pa ri kamikal (Juan 11:43, 44; Hech. 23:8). Y, ri fariseos kkibʼij che ri kukʼulmaj jun winaq are rumal che tzʼibʼatal chi chrij o are ri Dios kbʼanowik, are kʼu ri Jesús xukʼutu che are ri winaq kchaʼowik we kraj kupatanij ri Dios (Mat. 11:28).

10. ¿Jasche e kʼi winaq utz ta kkil ri kqakʼutu?

10 ¿La je kkʼulmataj kimik? Jeʼ. E kʼi winaq kimik utz ta kkil ri kqakʼut chkiwach chrij ri Biblia rumal che kuqʼalajisaj ri molom taq tzij kʼutum chkiwach. Ri e kʼamal taq bʼe re ri kojonem kkikʼut chkiwach ri winaq che kebʼe pa qʼaqʼ, rumal laʼ ri winaq kkixibʼij kibʼ chkiwach. Ri kqapatanij ri Dios rukʼ loqʼoqʼebʼal kqakʼutu che qastzij ta wajun kʼutunem riʼ. Ri e kojonem kkikʼutu che kʼo kkʼasiʼ kan chqe are chiʼ kojkamik. Wet qastzij wariʼ rajawaxik ta riʼ ri kʼastajibʼal chqe. Rumal laʼ, oj kqaya ubʼixik che ri kkibʼij are ta ri kukʼut ri Biblia. Jun chi jastaq, kkikʼutu che tzʼibʼatal chqij ri kqakʼulmaj, are kʼu oj qetaʼm che ri Biblia kukʼutu che ri winaq chkijujunal kkichaʼ ri kkaj kkibʼano y we kkaj kkipatanij ri Dios. ¿Jas kkibʼan ri kʼamal taq bʼe re taq ri kojonem are chiʼ kqaqʼalajisaj ri molom taq tzij kkibʼij? Sibʼalaj kpe koyowal.

11. Junam rukʼ ri xubʼij ri Jesús pa Juan 8:45-47, ¿jas kraj ri Dios kkibʼan ri upatanelabʼ?

11 ¿Jas kattoʼwik rech kqaj ta uchuqʼabʼ ri akojonik? Kanimaj riʼ ri Dios we qas nim kawil ri kubʼij ri uTzij (chasikʼij uwach Juan 8:45-47). Kabʼan ta awe ri xubʼan ri Satanás xaneʼ nim chawilaʼ ri qastzij y kaya ta kan retaʼmaxik (Juan 8:44). Ri Dios kraj che kqabʼan qe junam rukʼ ri Jesús, rumal laʼ kubʼij chqe: «Chiwetzelaj uwach ri lawaloyil [o itzelal] chitaqej kʼu ubʼanik ri utzilal» (Rom. 12:9; Heb. 1:9).

3) RI JESÚS XUCHʼIJ RI KʼAX XBʼAN CHE

E kʼi winaq xkixutuj ri Jesús rumal che xkamisax chuwach jun cheʼ junam rukʼ jun elaqʼom. ¿Jas kbʼanowik che e jujun kubʼan kebʼ kikʼuʼx chrij ri utinamit ri Jehová? (Chawilaʼ ri párrafo 12). *

12. ¿Jasche e kʼi judíos xkaj taj xeteriʼ chrij ri Jesús?

12 Rumal che ri judíos xkixutuj ri Jesús, ri Pablo xubʼij: «Ri oj kqatzijoj ri Cristo ri [xxekebʼax chuwach jun cheʼ]: abʼaj re tzaqibʼal chke ri aj judeyibʼ» (1 Cor. 1:23). ¿Jasche ri judíos xkaj taj xeteriʼ chrij ri Jesús? Rumal che ri xbʼan che ukamisaxik ri Jesús chuwach ri cheʼ are jun jastaq che xaq xiw ri elaqʼomabʼ y ri itzel taq winaq taqalik kbʼan chke. Rumal laʼ xkikoj taj che are ri Mesías (Deut. 21:22, 23).

13. ¿Jas xkaj taj xkichʼobʼ ri winaq ri xkixutuj ri Jesús?

13 Ri judíos che xkixutuj ri Jesús xkaj taj xkichʼobʼo che xa molom tzij xbʼan chrij y che xa itzel xilik. Y qas ta utz xbʼan che uqʼatik tzij pa uwiʼ, rumal che xaq kʼateʼ xkimulij kibʼ ri e kʼamal taq bʼe y xkibʼan ta ri ubʼeyal che ubʼanik ri qʼatoj tzij (Luc. 22:54; Juan 18:24). Ri e qʼatal taq tzij are ta xkilo we qastzij ri xbʼix chrij ri Jesús xaneʼ «xekitzukuj winaq che ubʼixik bʼanoj tzij chrij [...], rech kkamisaxik». Are kʼu chiʼ kʼo ta umak ri Jesús xkiriqo, ri kinimal kojol tabʼal toqʼobʼ xutzukuj ri xubʼano rech ri Jesús kubʼij jun jastaq rech kkimol umak. Xaq xkitzukuj ri jastaq xkikojo rech xkibʼij che kʼo umak (Mat. 26:59; Mar. 14:55-64). Y are chiʼ ri Jesús xkʼastajisax pa ri kamikal rumal ri Jehová, ri e qʼatal taq tzij nim pwaq xkiya chke ri chajinelabʼ re ri muqbʼal rech kkibʼij ta ri qas xkʼulmatajik (Mat. 28:11-15).

14. ¿Jas tzʼibʼam chi kan pa ri uTzij ri Dios chrij ri ukamikal ri Mesías?

14 ¿Jas kukʼut ri Biblia? Paneʼ e kʼi judíos keyem taj che ri Mesías kkamik, are kʼu tzʼibʼam chi kanoq che kkamik, rumal che ri Isaías utzʼibʼam chi kan wariʼ: «Xujach ribʼ pa ri kamikal, xyaʼ kʼu chkixoʼl ri itzel taq winaq, qas kʼu tzij xreqaj ri kimak e kʼi winaq xuqujeʼ xbʼochiʼn pa kiwiʼ ri ajmakibʼ» (Is. 53:12). Rukʼ wariʼ, ¿la kʼo rumal che ri judíos xekojon ta chrij ri Jesús? Kʼo taj, rumal che paneʼ xkamisax junam rukʼ jun ajmak winaq, ri qastzij are che tzʼibʼam chi kan pa ri uTzij ri Dios ri xukʼulmaj.

15. ¿Jas bʼanowinaq chke jujun winaq che kekixutuj ri testigos rech Jehová?

15 ¿La je kkʼulmataj kimik? Jeʼ. Ri xbʼan che ri Jesús are je tajin kbʼan chke ri testigos rech Jehová, rumal che kmol tzij chkij y kqʼat tzij pa kiwiʼ rumal jastaq che kibʼanom taj. Chqilampeʼ jujun kʼutbʼal. Pa Estados Unidos pa taq ri junabʼ 1930 kopan 1940 xqʼatex uwach ri qachak che ri Dios, rumal laʼ ri e qachalal xebʼe che utoʼik uwiʼ ri qaderechos. Jujun qʼatal taq tzij xkikʼutu che itzel kojkilo, rumal che pa Quebec (Canadá) ri winaq re ri Iglesia y ri e qʼatal taq tzij xkijunamaj kiwach rech kkiqʼatej uwach ri qachak che ri Dios. E kʼi qachalal xetzʼapix pa cárcel xa rumal che kkitzijoj ri utzij ri Dios. Pa Alemania, e kʼi qachalal alabʼom xekamisax kumal ri ajchʼojabʼ kbʼix nazi chke. Y pa ri kʼisbʼal taq junabʼ e kʼi qachalal re ri tinamit Rusia e tzʼapital pa cárcel rumal che kkitzijoj ri utzij ri Dios y ri qʼatal taq tzij kkichomaj che más kkiya uwiʼ ri kkibʼano. Xuqujeʼ kkiya ta bʼe kkoj ri Biblia ri Traducción del Nuevo Mundo pa ri chʼabʼal ruso rumal che kʼo ri bʼiʼaj Jehová chupam.

16. Junam rukʼ ri kukʼut 1 Juan 4:1, ¿jas rajawaxik kqatatabʼej taj?

16 ¿Jas kattoʼwik rech kqaj ta uchuqʼabʼ ri akojonik? Utz chabʼanaʼ che unikʼoxik ri qas ubʼanik jun jastaq. Pa ri chʼabʼal che xuya ri Jesús pa jun juyubʼ chkiwach e kʼi winaq xubʼij che kbʼix na «ronojel kiwach bʼanoj taq tzij» chkij ri utijoxelabʼ (Mat. 5:11). Wariʼ are ri Satanás kbʼanowik, keʼukoj ri winaq rech kkibʼan kikʼulel chqe y kkibʼij molom taq tzij chqij rumal che kqabʼij ri ubʼeyal (Apoc. 12:9, 10). Katatabʼej ta ri e molom taq tzij riʼ y kaya ta bʼe che kuqasaj uchuqʼabʼ ri akojonik (chasikʼij uwach 1 Juan 4:1).

4) RI JESÚS XKʼAYIX PA KIQʼABʼ RI UKʼULEL Y XWONOBʼAX KAN UTUKEL

E kʼi winaq xkixutuj ri Jesús rumal che xkʼayix pa kiqʼabʼ ri ukʼulel rumal ri Judas. ¿Jas kbʼanowik che e jujun kubʼan kebʼ kikʼuʼx chrij ri utinamit ri Jehová? (Chawilaʼ ri párrafos 17 y 18). *

17. ¿Jas weneʼ xkichomaj jujun winaq chrij ri xkʼulmatajik are chiʼ xa jubʼiqʼ chi kraj kkam ri Jesús?

17 Pa ri kʼisbʼal chaqʼabʼ re ri ukʼaslemal ri Jesús, jun chke ri e 12 rapóstoles xkʼayin kan pa kiqʼabʼ ri ukʼulel. Jun chik oxibʼ mul xubʼij che retaʼm ta uwach y konojel xkiwonobʼa kanoq are chiʼ xchap bʼi kumal ri ukʼulel (Mat. 26:14-16, 47, 56, 75). Are kʼu ri Jesús xmayin ta rumal wariʼ, rumal che retaʼm chik che je kkʼulmatajik (Juan 6:64; 13:21, 26, 38; 16:32). Weneʼ e kʼo jujun are chiʼ xkil wariʼ xubʼan kebʼ kikʼuʼx y xkichomaj: «We je laʼ xkibʼan ri rapóstoles ri Jesús, kwaj taj kinjunamataj kukʼ e areʼ».

18. ¿Jas tzʼibʼam kan pa ri uTzij ri Dios che xbʼantaj rukʼ ri Jesús are chiʼ ya kkamik?

18 ¿Jas kukʼut ri Biblia? Are chiʼ majaʼ kpe ri Jesús pa ri uwach Ulew tzʼibʼam chi kan pa ri uTzij ri Dios che ri Mesías kkʼayix pa kiqʼabʼ ri ukʼulel rukʼ 30 saq pwaq (Zac. 11:12, 13). Ri kkʼayin pa kiqʼabʼ ri ukʼulel are jun chke ri rachiʼl (Sal. 41:9). Ri Zacarías xuqujeʼ xutzʼibʼaj kan wariʼ: «Chakamisaj ri ajyuqʼ, are kʼu ri jumulaj kujabʼuj na ribʼ» (Zac. 13:7). Ri utz taq winaq xkixutuj ta kan ri Jesús xa rumal ri e jastaq riʼ, xaneʼ xkowir más ri kikojonik rumal che xkilo che xetzʼaqat ri e tzʼibʼam kan pa ri uTzij ri Dios.

19. ¿Jas ketaʼm ri e utz taq winaq?

19 ¿La je kkʼulmataj kimik? Jeʼ. E kʼo jujun Testigos xkiya kan upatanixik ri Jehová, xeʼux apóstatas y kekitaqchij e nikʼaj chik rech je kkibʼano. Pa taq Internet, radio, televisión y pa taq wuj kkibʼij kʼi molom taq tzij chqij. Are kʼu ri e utz taq winaq kkiya ta kibʼ kesubʼik. Ketaʼm che pa ri Biblia tzʼibʼam kanoq che je kkʼulmatajik (Mat. 24:24; 2 Ped. 2:18-22).

20. Junam rukʼ ri kubʼij pa 2 Timoteo 4:4, 5, ¿jas kattoʼw chkiwach ri winaq ri xkiya kan ri Jehová?

20 ¿Jas kattoʼwik rech kqaj ta uchuqʼabʼ ri akojonik? Rech kkowir ri akojonik rajawaxik kanikʼoj ri Biblia ronojel qʼij, kabʼan achʼawem y katkʼaskʼat che utzijoxik ri utzij ri Dios (chasikʼij uwach 2 Timoteo 4:4, 5). We ko ri akojonik, kaxiʼj ta awibʼ riʼ are chiʼ kbʼix molom taq tzij chqij ri oj testigos rech Jehová (Is. 28:16). ¿La kʼo jun jastaq kattoʼwik? Kʼolik. Ri aloqʼoqʼebʼal che ri Jehová, che ri uTzij y chke ri qachalal, katutoʼ chkiwach ri winaq ri xkiya kan ri Jehová.

21. ¿La konojel ri winaq kkaj taj kkita ri kqatzijoj chke?

21 Pa ri uqʼij ri Jesús e kʼi xekojon ta chrij y xkixutuj kanoq. Are kʼu e kʼo nikʼaj chik xeteriʼ chrij, jun chke are jun achi re ri Sanedrín xuqujeʼ e kʼi «kojol tabʼal toqʼobʼ» (Hech. 6:7; Mat. 27:57-60; Mar. 15:43). Kimik sibʼalaj e kʼi winaq tajin kkiterenej ri Jesús. ¿Jasche? Rumal che ketaʼm ri kukʼut ri Biblia y kkibʼan pa ri kikʼaslemal. Ri uTzij ri Dios kubʼij: «Ri keloqʼoqʼen ri tijonik la, kkiriq nimalaj jamaril, man kʼo ta kʼu kbʼanowik chi ketzaqik» (Sal. 119:165).

BʼIXONEM 124 Amaqʼel oj sukʼ

^ párr. 5 Pa ri jun kan kʼutunem xqil jujun jastaq jasche ri winaq xkixutuj ri Jesús y jasche kojkixutuj oj kimik. Pa wajun kʼutunem riʼ kqil chi na kajibʼ chke ri jastaq. Xuqujeʼ kqetaʼmaj na jasche e jujun qachalal kkiya ta kan upatanexik ri Jehová apastaneʼ ri kkikʼulmaj.

^ párr. 60 RI KUKʼUT RI WACHBʼAL: Ri Jesús tajin kwaʼ rukʼ ri Mateo y kukʼ ri toqil taq alkabʼal.

^ párr. 62 RI KUKʼUT RI WACHBʼAL: Ri Jesús tajin keresaj bʼi ri ajkʼayibʼ pa ri rachoch ri Dios.

^ párr. 64 RI KUKʼUT RI WACHBʼAL: Ri Jesús reqam bʼi ri cheʼ che kbʼajix wi.

^ párr. 66 RI KUKʼUT RI WACHBʼAL: Ri Judas tajin kutzʼumaj ri Jesús rumal che ukʼayim chik.