Agllashca temata ricungapaj

DIOSTA SIRVIJCUNAPA EJEMPLOTA CATIPASHUNCHI | ELÍAS

Eliasca ultimocamanmi aguantarca

Eliasca ultimocamanmi aguantarca

 Rey Acab huañushcata uyashpaca ¿imatashi Eliasca rurajurca? Paica ña ruculla profetami carca. Talvez barbasta japirishpa, chai nali rey paita cutin cutin huañuchingapaj munashcatami pensarijurianga. Eliasca ashtacatami aguantarca. Rey Acab y paipa huarmi Jezabelca tauca viajemi Eliastaca amenazashpa, catiriashpa, hasta huañuchingapapash munarca. Reina Jezabelca Jehová Diospa profetacunata huañuchina ordendami curca. Pero rey Acabca, na imatapash Jezabeltaca nircachu. Acabpash y Jezabelpash ansiosocunami carca. Ansiosocuna caimandami Nabotta y Nabotpa churicunatapash huañuchirca. Nabotca ali ali runagumi carca. Nabotta huañuchishcamandami, Jehová Diosca Acabta y paipa huahuacunatapash castigagrinmi nishpa Eliasca villarca. Acabca Jehová Dios nishcashnami huañurca (1 Reyes 18:4; 21:​1-​26; 22:37, 38; 2 Reyes 9:​26).

 Shinapash Eliasca aguantashpami catina carca. Porque Jezabelca todaviami causajurcara. Paimi paipa familiamanbash y llactapi gentecunamanbash nalicunata yachachijurca. Eliaspaca shuj shuj problemacunapashmi ricurircara. Paipa jipa profeta tucuna Eliseomanbashmi Eliasca yachachinara carca. Cunanga ima quimsa tareacunata Elías rurashcata ricupashunchi. Chai quimsa tareacunata rurajushpaca, aguantangapaj Eliasta ima ayudashcatami ricupashun. Shina yachajunajushpaca, cunan shinlli tiempocunapi aguantangapaj imashina shinlli feta charinatami pensarina capangui.

Ocoziasca castigai tucurcami

 Ocoziasca Acabpa y Jezabelpa churimi carca. Ocoziasmi Israel llactapa mushuj rey carca. Paipa taitamamapa nali ñanmanda caruyanapa randica, paicuna imata rurashcatami rurashpa catirca (1 Reyes 22:52). Ocoziaspashmi Baal yanga diosta adoran carca. Baal yanga diosta adorajcunaca, jatun nali ruraicunatami ruran carca. Por ejemplo, templocunapi prostitutacuna y prostitutocunami tucun carca. Huahuacunatapash chai diosmanmi sacrifican carca. Shinaca, ¿Ocoziasca cambiangapaj munanmanlla carca? ¿Gentecunataca jatun nali ruraicunata saquishpa, Jehová Diosta aliguta sirvichun ayudanmanlla carca?

 Rey Ocoziasca ñapashmi llaqui aparca. Paica huasi jahuamanda urmashpami gravepacha carca. Huañuna peligropi cashpapash Jehová Diospaman tigrangapaca na munarcachu, Jehová Diostaca ni siquiera ayudahuai nishpallapash na mañarcachu. Chaipa randica, ali tucunata o nali tucunata villachun nishpami, mensajerocunataca filisteocunapa Eqrón llactapi Baal-zebub yanga diosta tapuchun cacharca. Chaimi Jehová Diosca ninanda Ocoziastaca nalicachirca. Nalicachishpami mensajerocunahuan ñanbi tuparingapaj ri nishpa villachun shuj angelta Eliaspaman cacharca. Chaimi Eliasca Jehová imata nishcata rey Ocoziasmanga villachun cacharca. Ocoziasca Israel llactapi Taita Dios na tiajpishnami yanga diosta tapuchun mensajerocunata cacharca. Shina rurashpaca shuj jatun nali pecadotami rurarca. Chaimi Jehová Diosca Ocoziasca camamanda na jatarishpallatami huañunga nirca (2 Reyes1:​2-4).

 Shina nijpipash, Ocoziasca ni ashagutallapash na arripintirircachu. Ashtahuangarin culirashpami ‘cangunahuan tuparishpa villaj runaca, ¿imashnata carca? nishpa tapurca’. Chaimi mensajerocunaca, chai profeta imashina ropata churajushcata villarca. Villashcandimi paica “Eliasmi cashcanga” nirca (2 Reyes 1:​7, 8). Imashinami ricupanchi, Eliasca Jehová Diosta sirvinata en primer lugar churashpami sencilloguta causan carca. Chaimi imashina ropata churajushca cashcata uyashpallata, Ocoziasca Elías cashcata yacharca. Pero Ocoziasca diferentemi carca. Paica paipa taitamamashnalla ansiosomi carca, cosascunapillami pensarin carca. Eliaspa ejemplopi ricushca shinaca, Jesús yachachishcashnami sencilloguta causashpa, Jehová Diosta sirvinapi ashtahuanga preocuparina capanchi (Mateo 6:​22-​24).

 Ocoziasca Eliashuan ninanda culirashpami, 50 soldadocunata y paicunapa jefetapash Eliasta apamugrichun cacharca. Eliastaca ‘urcu jahuapi tiajujta’ a japigrishpami soldadocunapa jefeca, reyca urai shamui ninmi nishpa obligangapaj munarca. Pero paica huañuchingapallami shina nij tucujurca. Profeta Elías “Taita Diospaj runa” cajtaca chaipi caj soldadocunaca alimi yacharca. Shina jahuapashmi paicunaca Eliastaca amenazanajurca. Paicunaca alitami ruranajunchi yarcami. Pero ninandami pandarinajurca. Eliasca soldadocunapa jefetaca nircami, si ciertopacha ‘Taita Diospa runa canica, jahua pachamanda nina urai shamushpa candaca, canba 50 soldadocunandi rupachishpa tucuchijuchunlla’ nircami. Shina nijhuanmi, Taita Diosca ‘jahua pachamanda ninata urai’ cachamushpa tucuillata tucuchirca (2 Reyes 1:​9, 10). Imashinami chai casopi ricupanchi, Jehová Diosca paipa sirvijcunata na ricunayachishpa sin respeto tratajpica, na yangata saquinllachu cashca (1 Crónicas 16:21, 22).

 Chai jipami Ocoziasca shuj 50 soldadocunatapash paicunapa jefehuan cacharca. Cai jefeca ashtahuan atrevidomi carca. 50 soldadocunapa y paicunapa jefepa uchufacuna urcupi tiajujtaca ricuriangallatami. Shinapash paica nimata na manllarcachu. Ashtahuangarin, primer jefetapash yalimi chai jefeca Eliastaca cai rato urcumanda uriajui nishpa mandarca. Atrevidopachami carca. Chaimi chai grupo soldadocunapash huañurca. Reycarin ashtahuan terco tucushpami shuj grupo soldadocunatapash cacharca. Pero chai soldadocunapa jefeca na muspayarcachu. Paica humildemente Eliaspaman quimirishpami, ñucanchitaca ama huañuchinguichu nishpa rogarca. Eliasca Jehová Dios agllashca runagu caimandaca Jehová Diospa ejemplota catishpami, llaquishcata ricuchishpa parlarca. Jehová Diospa angelca, Eliastaca soldadocunahuan ri nircami. Eliasca ángel ima nishcata rurashpami, Jehová Diosca reyca huañungami nircami nishpa villarca. Jehová Dios nishcashnami rey Ocoziasca huañurca. Chai reyca solo 2 huatacunatallami mandarca (2 Reyes 1:​11-​17).

Eliasca Jehová Diospa ejemplota catishpami, soldadocunapa jefetaca llaquishpa tratarca.

 ¿Imashinata Eliasca na cazungapaj munaj, terco gentecunapa comportamientota aguantai usharca? Cunan punllacunapica chaita yachanaca minishtirishcapachami can. Porque ¿nachu ima horapash pitapash consejapashcangui, pero shinapash na uyangapaj munashpa nalita rurashpa catingapaj munajujta ricushpaca, nali sintiripashcangui? Yaripashun, Eliasta soldadocuna tarishca ratopica, Eliasca ‘urcu jahuapimi tiajurca’. Elías imamanda urcu jahuapi cashcataca na yachapanchichu. Pero Eliasca siempremi Taita Diosta mañajunata yachan carca. Shinaca, Jehová Diosta mañangapami Eliasca talvez chai tranquilo pushtuman rishcanga (Santiago 5:​16-​18). Ñucanchicunapashmi, ñucanchi problemacunata, preocupaciongunataca Jehová Diosman tranquilamente villangapaj tiempota llujchina capanchi. Shinami, naliguta pensarishpa o paicunapa nalipallata imacunatapash ruranajuj gentecunataca aguantai ushashun.

Eliaspa catica Eliseomi profeta tucurca

 Cunanga Eliasta cambiana tiempomi chayarca. Chai tiempopi ima pasashcata ricupashun. Elías y Eliseoca Guilgal pueblomandami rinajurca. Chaipimi Eliasca Eliseotaca canga caipi quidailla, ñucallami Betel puebloman rigrini nirca. Betel puebloca 11 kilometrocuna carupimi carca. Pero Eliseoca nircami: “Mandaj Diosca causajumbachami, cambash causajunguimi. Candaca na saquishachu” nircami. Shina nijpimi ishcandillata rishpa Betel puebloman chayagrirca. Chaipi cashpami Eliasca Eliseotaca, ñucallami Jericó llactamanga rigrini nirca. Jericó llactaca 22 kilometrocuna carupimi carca. Chaimi Eliseoca ñapash primera vez imata nishcatallata cutin nirca. Ña Jericó llactapi cashpaca, por tercera vezmi Eliasca lo mismotallata Eliseomanga nirca. Chaipimi Eliseopash lo mismotallata Eliasmanga nirca. Shinami ishcandillata Jericó llactaman chayagrirca. Chaimandaca río Jordanmanmi rinajurca. Chai rioca 8 kilometrocuna carupimi carca. Eliseoca canlla richunga nimamanda na saquishachu nishcami shayajurca. Eliseoca Eliastalla saquingapaca na munarcachu (2 Reyes 2:​1-6).

 Eliseoca Eliasta tucui shunguhuan juyashcatami ricuchijurca. Rutpash Noemitaca tucui shunguhuanmi juyarca. Tucui shunguhuan juyajcunaca, imata cashpa o pita cashpapash nunca na saquinllu (Rut 1:​15, 16). Jehová Diosta sirvijcunaca, tucui shunguhuan juyanatami yachana capanchi. Cunan tiempopica tucui shunguhuan juyanaca minishtirishcapachami can. Shinaca ¿Eliseoshnachu tucui shunguhuan juyanata yachapanchi?

 Eliseo ninanda juyashcata ricushpaca Eliasca ninandami cushijurianga. Eliseopash ninanda juyaimandami, Elías shuj jatun milagrota rurajta ricurca. Eliasca Río Jordán manñapimi paipa profeta ropahuan yacutaca huactarca. Chai rioca huaquin pushtucunapica shinllitami calpajun carca y hondo hondomi canata yachan carca. Yacupi huactajpica, chai rioca ishcaipimi separarirca. Chai milagrotaca profetacunapa churicunapa 50 gentecunapashmi ricurca. Chai gentecunaca, chai llactapi Taita Diosta ali adorachun yachachingapaj capacitarinajuj grupomandami cashca yarin (2 Reyes 2:​7, 8). Chai jaricuna aliguta capacitarichunga Eliasmi ricuriajushcanga. Huaquin huatacuna huashamanga, Eliasca paillami profeta cani yarcami. Elías aguantajujta ricushpami Jehová Diosca chai tiempomandapacha Eliastaca bendiciajurca. Jehová Dios bendiciajpimi Eliasca, Jehová Diosta ali sirvij gentecuna mirajujta ricui usharca (1 Reyes 19:10).

 Río Jordanda chimbashca jipaca, Eliasca Eliseotaca nircami: “Ñucata cambaj ñaupajmanda nara anchuchijpillata, imata canmanda rurachun munashpapash mañahuailla” nirca. Eliasca pai rina horas chayamushcata alimi yacharca. Paipa joven amigo Eliseotaca na envidiajurcachu. Cunanga Eliseomi privilegiocunata charinga, paimi importante canga nishpapash na culirajurcachu. Chaipa randica, Eliseota imagupipash ayudangapami munarca. Eliseoca shuj cosasgutalla mañashpami Eliastaca: “Can charishca espiritumandaca, chaupi yalita cuhuai” nirca (2 Reyes 2:9). Shina nishpaca, Elías charishca espiritumanda yalita mañajushcataca na nijunllu. Sino, primero churicuna japinata yachaj herenciatashna cuhuai nijurcami. Primer churicunaca, paicunapa familiata dirigingapaj mushuj obligaciongunata pactachingapami jipa huauquicunamanda yalita, dobleta japin carca (Deuteronomio 21:17). Eliseomi Eliaspaca espiritualmente heredero cuenda carca. Chaimi Eliseoca profetacunapa obrata rurangapaca espíritu santota minishtijushcataca ali yacharca.

 Eliasca humildementemi Jehová Dios imata rurana cashcata nichun shuyarca. Eliasca Eliseotaca nircami, ñucata imashina apajta Jehová Dios canda ricuchun saquijpica, can imata mañashcata canman cunataca alimi yachangui nircami. Shina nishca jipaca, ishcandillatami parlai parlai rinajurca. Chaipimi imachari pasarca (2 Reyes 2:​10, 11).

Elías y Eliseoca ali amigocuna caimandami llaqui tiempocunataca aguantai ushashcanga.

 Cielopica shuj rasialla michami ricurirca. Chai michaca ashtahuan ashtahuanmi quimirimurca. Shinllitami huacamujurca. Manllanaita tamiagrijujpi huaira shinllita huacamujuj shinami shinllita huacamujuj uyarirca. Eliaspa y Eliseopa ladotaca imacharimi punchapambata yalishpa ishcandita separarca. Ishcandillatami imata ruranatapash na atinanajurca. Nina ushashcata rupajuj carretatashnami paicunaca ricurca. Chaimi Eliasca pai rina horas ña chayamushcata yacharca. Chai carretaman Elías vichashcata o na vichashcataca Bibliapica na ninllu. Ima cashca cajpipash, Eliasca ashtahuan ashtahuanmi jahuaman alzarirca. Chaipimi shuj shinlli huaira shamushpa Eliastaca aparca.

 Eliseoca manllarishcapachami ricujurca. Pero chaita ricushpami Eliseoca, Elías charishca espirituta Jehová Dios caranataca ali yachan. Shinapash Eliseoca na chaicunapira pensarijurcachu. Porque paica llaqui llaquimi carca. Paipa amigo maiman rishcataca na yacharcachu. Cutin ricuna esperanzatapash na charircachu. Eliseoca cashna nishpami caparirca: “Ñuca taitalla, ñuca taitalla, canga israelcunapaca macanajuna carretacunashna, caballopi tiarishca soldadocunashnami cangui” nishpa. Eliseoca paipa juyashca yachachij imashina asha asha chingashpa rijtaca ricujurcami. Chaimi ninanda llaquirishpa pai churajushca ropataca liquirirca (2 Reyes 2:​12).

 Elías jahuata alzarishpa rijushpaca, paipa amigo ninanda llaquirishpa caparijujtaca uyajurcachari, o huacashpachari ricujurca, na yacharinllu. Ima cashca cajpipash, Eliseo paipa ali amigo cashcata, pai ayudajpi llaqui tiempocunata aguantai ushashcataca Eliasca seguromi carianga. Eliaspa ali ejemplota catishpami, Jehová Diosta juyaj, Jehovapa voluntadta rurangapaj munaj ali amigocunata mascana capanchi.

Jehová Diosca shuj mushuj tareata cungapami Eliastaca shuj ladoman aparca.

Eliaspa último tarea

 Eliasca ¿maimanda rirca? Huaquin religiongunaca Eliastaca Taita Diospa ladopi cachunmi jahua cieloman aparca ninmi. Pero chaica na ciertochu can. Porque huaquin huatacuna jipaca, Jesusca nishca shinaca, Jesuspa pundaca nipipash nara jahua cielomanga rishcarcachu (Juan 3:​13). Shinaca ¿imamandata ‘Eliasca, jatun acapanapimi jahua pachaman vichai rirca’ nin? (2 Reyes 2:​11). Bibliapica shuj shuj cosascunamanda parlangapami “jahua pacha” o “cielo” shimitaca utilizan. Por ejemplo, Jehová Dios causajushca pushtuta, shinallata nubecuna ricurinajuj y pajarocuna volanajuj pushtutapashmi cielo (Salmo 147:8). Chai cielomanmi Eliasca vichai rirca. Chai jipaca ¿imata pasarca?

 Jehová Diosca paipa juyashca profeta Eliastaca Judá alpacunamanllami aparca. Chaipimi shuj mushuj tareata curca. Bibliapica más o menos 7 huatacuna jipapash, Elías chaipi cashcatami ricuchin. Chai tiempopica rey Jehorammi Judá alpacunataca mandajurca. Jehoramga jatun nali nalimi carca. Paica Acabpa y Jezabelpa ushihuanmi cazarashca carca. Acabpa y Jezabelpa chaquita catishpami chai tiempopi gentecunapashmi todavía nali nalicunata ruranajurca. Jehoramga huañungami nishpa shuj cartata escribichunmi Jehová Diosca Eliastaca mandarca. Jehová Dios nishcashnami, Jehoramga llaquinaita huañurca. Bibliapi nishcashnaca, pai huañujpica nipipash na llaquirircachu (2 Crónicas 21:12-​20).

 Eliaspa y rey Jehoramba casoca diferentepachami carca. Elías ima hora, imashina huañushcataca na yachanchichu. Pero paitaca ninandami gentecunaca llaquirca. Por ejemplo, paipa amigo Eliseoca ninandami Eliasmandaca llaquirirca. Chaishuj profetacunapash ninandami Eliasmandaca llaquirishcanga. Ashtaca huatacuna jipapash, Jehová Diosca profeta Eliastaca ninanda juyashpa catishcatami ricuchirca. Jesús punchapambata shuj muscuipishna paipa apostolcunaman ricurijpica, profeta Eliaspashmi ricurirca (Mateo 17:​1-9). ¿Nachu Eliaspa ejemplota catishpa, ima problemacuna ricurijpipash aguantashpa catingapaca, shinlli feta charingapaj munapanguiman? Shinaca, Jehová Diosta juyaj amigocunata mascapangui. Jehová Diosta sirvinata en primer lugar churangapaj esforzaripangui y tucui shunguhuan cutin cutin mañapangui. Chai quimsa cosascunata ruranataca ama cungapanguichu. Shina rurajpica, Jehová Diosca siempremi quiquindaca juyanga.

a Huaquin estudiashca especialistacunaca, chai urcuca Carmelo urcumi cashcanga ninmi. Chaipimi huaquin huatacuna huashamanga, Baal yanga diospa profetacunata mishachun Taita Diosca Eliasta ayudarca. Shinapash Bibliapica maijanbacha urcu cashcataca na villanllu.