ATIKARA APII 42
Papa Ainei Koe i te “Akarongo Ngoie”?
“Kareka te pakari no runga maira, e mea . . . akarongo ngoie.”—IAKO. 3:17.
IMENE 101 Angaanga Kapiti ma te Rotai
I ROTO I TEIA APII a
1. Eaa ka ngatā ai i te akarongo?
E NGATĀ ainei ia koe i te akarongo? Kua tupu te reira ki te Ariki ko Davida e no reira kua pure aia ki te Atua: “Kia tauturuia mai au” i te akarongo kia koe. (Sala. 51:12) Akaperepere a Davida ia Iehova. Noatu rai, kua ngatā ia Davida i te akarongo, e pera katoa tatou. No teaa ra? Te mea mua, kua iri mai te tu akarongo kore ki runga ia tatou. Te rua, e māro ua ana rai a Satani ia tatou kia kore e akarongo kia Iehova, mei iaia rai. (2 Kori. 11:3) Te toru, kua koropiniia tatou e te tu meameaau o teianei ao, “te vaerua e angaanga ririnui nei i roto i te aronga akarongo kore.” (Ephe. 2:2) Ka tauta pakari tatou i te patoi i te tu ara e te kopae pakari i te māroanga a te Tiaporo e a teianei ao kia akarongo kore tatou. Ka aruaru tatou i te akarongo kia Iehova e te aronga tana i iki kia akaaere ia tatou.
2. Eaa te aiteanga kia “akarongo ngoie”? (Iakobo 3:17)
2 E tatau ia Iakobo 3:17. Karanga te tata Pipiria ko Iakobo e ka “akarongo ngoie” ua te aronga pakari. Akamanako ana i te aiteanga o te reira. Ka puareinga ua tatou i te akarongo ki te aronga ta Iehova i iki ei akaaere ia tatou. E tika, kare a Iehova e inangaro ia tatou kia akarongo ki te aronga tei māro ia tatou kia kopae i tana akauenga.—Anga. 4:18-20.
3. Eaa i puapinga ai kia Iehova e kia akarongo tatou ki te aronga akaaere ia tatou?
3 Penei ka ngoie ua ia tatou i te akarongo kia Iehova e kare i te tangata. Te tumu, e oronga ua mai ana a Iehova i te aratakianga mou. (Sala. 19:7) Inara e tu apa ua to te aronga e mana akaaere to ratou. Noatu te reira, kua oronga mai to tatou Metua i te rangi i te mana akaaere ki te au metua, ki te aronga mana, e te aronga pakari. (Mase. 6:20; 1 Tesa. 5:12; 1 Pete. 2:13, 14) Me akarongo tatou kia ratou, te akarongo ra tatou kia Iehova. Akamanako ana tatou akapeea me akarongo ki te au tangata tei akamanaia e Iehova, noatu e ka ngatā ia tatou i tetai taime i te akono e te aru i ta ratou aratakianga.
AKARONGO KI TOOU NGA METUA
4. Eaa te au tamariki kare e akarongo ana ki to ratou metua?
4 Kua koropiniia te au mapu e te au oa tei “akarongo kore ki te metua.” (2 Timo. 3:1, 2) Eaa ratou i akarongo kore ei? Kua manako tetai pae e e tu pikikaa to te nga metua. Kare oki raua e aru ana i ta raua i akakite ki ta raua tamariki. Kua manako tetai pae e kino e kare e tano ana te ako a te au metua. Me e mapu koe, ko toou manako ainei tera? E ngatā i te manganui i te akono i ta Iehova akauenga: “E te au tamariki ra, e akarongo atu i to kotou au metua i tei tau i te Atu ra; e tuatua-tika oki te reira.” (Ephe. 6:1) Eaa te ka tauturu ia koe?
5. Eaa i umere ei to Iesu akaraanga no te akarongo ki tona nga metua ia Luka 2:46-52?
5 Ko te akaraanga meitaki rava atu no te tu akarongo—ko Iesu. (1 Pete. 2:21-24) E tangata tiama aia e e nga metua apa ua tona. Inara kua akangateitei a Iesu i tona nga metua noatu kua rave rai raua i te tarevake e kare e mārama ana iaia i tetai taime. (Exo. 20:12) Akamanako ana i tei tupu kia Iesu i tona 12 mataiti. (E tatau ia Luka 2:46-52.) Kua ngaropoina tona nga metua iaia i Ierusalema. E apainga na Iosepha e Maria kia akapapu e tei te pae ia raua ta raua tamariki i te oki anga ratou ki te kainga mei te oroa. I te kite anga a Iosepha e Maria ia Iesu, kua akaapa a Maria iaia no te manamanata tana i akatupu kia ratou! Ka rauka ua ia Iesu i te karanga e no raua te tarevake. Kareka ra, kua pau aia i tona nga metua ma te ngateitei. “Kare [a Iosepha e Maria] i kite i te tuatua tana i tuatua mai kia raua.” Noatu rai, kua “akarongo atura [a Iesu] ia raua.”
6-7. Eaa te ka tauturu i te au mapu kia akarongo ki to ratou nga metua?
6 E te au mapu, e ngatā ainei ia koe i te akarongo ki toou nga metua me tarevake raua e me kare raua e mārama ana ia koe? Eaa te ka tauturu ia koe? Mea mua, akamanako i to Iehova manako. Karanga te Pipiria e me akarongo koe ki toou nga metua, “e mea mareka te reira na te Atu” ko Iehova. (Kolo. 3:20) Te kite maira a Iehova me kare toou nga metua e mārama ana ia koe e kua tuku mai i te au ture kare e tau ana. Inara me iki koe i te akarongo ua kia raua, ka mareka aia ia koe.
7 Te rua, akamanako ana i te manako o toou nga metua. Me akarongo koe ki toou nga metua, ka mataora raua e ka irinaki ia koe. (Mase. 23:22-25) Ka piri vaitata koe kia raua. “I te akarongo anga au ki toku nga metua,” i karanga ai a Alexandre no Belgium mai, “i piri vaitata ai matou e kua mataora matou.” b Te toru, ka kite koe i te puapinga me akarongo koe ki toou nga metua. Karanga a Paulo, e noo ana i Brazil, “Na te akarongo anga ki toku nga metua, kua tauturu iaku kia akarongo kia Iehova e te aronga mana.” Kua oronga mai te Tuatua a te Atua i te tumu meitaki kia akarongo ki toou nga metua. Te karanga ra: “Kia meitaki koe, e kia akaroaia toou puke rā i te enua nei.”—Ephe. 6:2, 3.
8. Eaa tetai au mapu i iki ei i te akarongo ki to ratou nga metua?
8 Kua kite ana te au mapu e manganui i te meitaki me akarongo ratou. Ko Luiza, no Brazil mai, kua ngatā iaia i te mārama i te tumu i kore ei aia i tu i tetai tereponi apaipai. No te mea kua karanga aia e kua rauka i tona au oa i te reira. Kua kite mai aia e te paruru ra tona nga metua iaia. Karanga aia, “No toku akarongo i toku nga metua, kua paruru iaku kia kore te kino e tupu kiaku.” Ko Elizabeth, e tuaine mapu no Marike mai, kua ngatā iaia i te akarongo ki tona nga metua i tetai taime. Kua akamārama mai aia: “Me kare au e mārama i te tumu i ture ei toku nga metua i tetai apinga, ka akamaara ua au i tetai au atinga i riro ei ta raua ture ei paruru iaku.” Ko Monica, e noo ana aia i Armenia, kua karanga aia e kua tupu te meitaki kiaia me akarongo ua aia ki tona nga metua.
AKARONGO KI “TE ARONGA MANA TAOONGA”
9. Eaa toou manako no te akono i te ture a te kavamani?
9 E maata te tangata tei āriki e ka anoanoia kia akarongo ki te kavamani e kia aru i tetai au ture a “te aronga mana taoonga.” (Roma 13:1) Inara ka emiemi te reira aronga i te akarongo ki te au ture kare e tau ana e kare ratou e reka ana. Ei akaraanga, ko te tutaki anga i te tero. I tetai enua i Europa, e maata te tangata tei irinaki “kare e tau ana i te tutaki i te tero me manako ratou e e tika kore te reira.” Ko te tumu ïa kare taua iti tangata e tutaki ana i te tero.
10. Eaa tatou ka kauraro ei ki te ture noatu kare tatou e reka ana i te reira?
10 Akakite te Pipiria e kua akatupu te kavamani i te kino maata i raro ake i ta Satani akakeuanga, kare e roa atu ka takoreia. (Sala. 110:5, 6; Kohe. 8:9; Luka 4:5, 6) Akakite katoa te reira e “ko tei māro atu ki te taoonga ra, kua māro aia i tei akonoia e te Atua ra.” No reira, kua tuku a Iehova i te au kavamani kia akaaere e kia akono i te anoano o te tangata e inangaro aia kia akarongo tatou kia ratou. No reira, ka “tuku atu [tatou] i te mea tau i te tangata katoatoa ra,” te tutaki i te tero, te akangateitei e te akarongo ua. (Roma 13:1-7) Penei ka manako tatou i tetai ture e e mea ngatā e te tau kore. Inara ka akarongo tatou kia Iehova no te mea kua akaue mai aia kia akarongo tatou ki te aronga mana, auraka ra me patoi ratou i tana akauenga.—Anga. 5:29.
11-12. Ia Luka 2:1-6, eaa ta Iosepha e Maria i rave no te akarongo ki te ture noatu te ngatā, eaa tei tupu? (Akara katoa i te tutu.)
11 Ka apii mai tatou i te akaraanga o Iosepha raua ko Maria tei akarongo ki te akauenga a te aronga mana noatu te ngatā. (E tatau ia Luka 2:1-6.) E iva marama te nui ra a Maria, i timataia ai to Maria e to Iosepha akarongo. Kua akaue a Auguso, te tutara o Roma kia retitaia te tangata. Kua anoanoia a Iosepha e Maria kia aere ki Betelehema, e 150 kiromita te mamao to raua teretere anga na te au maunga. Kare i te tere mama no Maria. Penei manata raua ia Maria e te pepe kare i anauia ake. Penei e ka anau mai aia i runga i te mataara? Tei roto i tona kopu te Mesia. E tumu ainei no raua kia kore e akarongo ki te kavamani?
12 Kare a Iosepha e Maria i akariro i te reira ei kotoeanga no raua kia kore e aru i te ture. Kua akameitaki a Iehova i to raua akarongo. Kua tae meitaki a Maria ki Betelehema, kua anau i tana pepe, e kua akatupu i te totou Pipiria!—Mika 5:2.
13. Me akarongo tatou ki te ture, eaa te ka tupu ki to tatou au taeake?
13 Me akarongo tatou ki te aronga mana, ka puapingaia tatou e tetai. Akapeea? Tetai tumu, kare tatou e akautungaia no te aati i te ture. (Roma 13:4) Me akarongo tatou ki te aronga mana, ka kite ratou e e aronga akarongo ture te Au Kite o Iehova. Ei akaraanga, i Nigeria, kua tomo te au vaeau ki te Are Uipaanga Patireia o te Au Kite no te kimi i te aronga kare e tutaki ana i ta ratou tero. Inara kua akakite te rangatira ki tana au vaeau kia akaruke, te karanga anga: “E aronga tutaki tero te Au Kite o Iehova.” I te au taime me akarongo koe i te ture, te akatupu ra koe i te ingoa meitaki no te iti tangata o Iehova—e ka paruru koe i toou au taeake a tetai rā.—Mata. 5:16.
14. Eaa tei tauturu i tetai tuaine kia “akarongo ngoie” ki te aronga mana?
14 Noatu ra, penei kare tatou e inangaro i te akarongo ki te aronga mana. “Kare i ngoie ana iaku i te akarongo,” i karanga ai a Joanna, e tuaine i Marike, “no te mea kua takinokinoia toku ngutuare e te aronga mana.” Kua tauta tikai a Joanna i te taui i tona manako. Mea mua, kua akamutu aia i te tatau i te au karere o te social media tei akatupu i te manako patoitoi i te aronga mana. (Mase. 20:3) Te rua, kua pure aia no ta Iehova tauturu kia irinaki aia kiaia, kare i te au kavamani. (Sala. 9:9, 10) Te toru, kua tatau aia i te au atikara i roto i ta tatou puka kia vai takake ua. (Ioa. 17:16) Karanga a Joanna e kua tupu te ’au kiaia no te akangateitei e te akarongo anga ki te aronga mana.
AKARONGO KI TA IEHOVA AKAAERENGA
15. Eaa ka ngatā ai ia tatou kia akarongo ki te aratakianga a te akaaerenga a Iehova?
15 Kua pati mai a Iehova ia tatou “e akarongo i to kotou au arataki” i roto i te putuputuanga. (Ebe. 13:17) Noatu e Arataki tiama a Iesu, kareka ra te aronga tana i iki kia arataki i te putuputuanga, e aronga apa ua ratou. Penei ka ngatā ia tatou i te akarongo kia ratou, me akakite mai ratou kia rave tatou i tetai apinga kare tatou e inangaro. Ko Petero tetai tei emiemi i te akarongo. Te akakite anga te angera kiaia kia kai i te au manu viivii i raro i te Ture a Mose, kua patoi a Petero e toru taime! (Anga. 10:9-16) No teaa ra? Kare e tau ana kiaia te aratakianga ou. Tuke tikai ki tana i mātau ana. Me i ngatā ia Petero i te akarongo ua ki tetai angera apa kore, ka ngatā rai ia tatou i te akarongo ki te aronga apa ua!
16. Noatu kua manako te apotetoro ko Paulo kare tetai aratakianga i tau ana e eaa tana i rave? (Angaanga 21:23, 24, 26)
16 Kua “akarongo ngoie” ua te apotetoro ko Paulo ki te aratakianga noatu kare aia i manako ana e mea tau te reira. Kua rongo ana te au Kerititiano ngati Iuda i te au tuatua no Paulo—e te tutu aere ra aia kia “akaruke ia Mose” e kare e akangateitei ana i te Ture a Mose. (Anga. 21:21) Kua akaue te aronga pakari Kerititiano i Ierusalema ia Paulo kia apai e ā tangata ki te iero, kia tamā iaia uaorai ei akaari e te akono ra aia i te Ture. Kua kite ra a Paulo e kare te au Kerititiano i raro i te Ture. E kare aia i tarevake. Inara kua akarongo ngoie ua a Paulo. “Kua kapiti akerā Paulo ki taua au tangata ra, e ao akera tamāia iora aia e ratou katoa.” (E tatau ia Angaanga 21:23, 24, 26.) Kua akatupu atura to Paulo akarongo i te taokotai.—Roma 14:19, 21.
17. Eaa taau i apii mai mei te akaraanga o Stephanie?
17 Ngatā i tetai tuaine ko Stephanie tona ingoa i te āriki i te ikianga a tetai au taeake tukatau i tona enua. Te tavini mataora ra raua ko tana tane i tetai pupu reo ke. E oti, kua akakore te opati Betela i te reira pupu, e kua akaokiia te nga tokorua ki te putuputuanga e tuatua ra i to raua reo. “Kare au i mataora ana,” i akakite ei a Stephanie. “Kare au i manako ana e te anoanoia ra te tauturu i roto i toku reo.” Noatu ra, kua iki aia i te turu i te aratakianga ou. “Aere ua rai, kua kite mai au i te meitaki o te reira ikianga,” i karanga ai aia. “Kua riro mai maua ei metua ki te au taeake i roto i te putuputuanga kare o ratou pamiri i roto i te tuatua mou. Te apii nei au ki tetai tuaine tei akamaroiroi akaouia i te pae vaerua. E i teianei, e maata toku taime no taku apii.” Karanga mai aia, “E akava ngakau mā toku i te kite anga e kua akarongo ua au.”
18. Eaa te puapinga me akarongo tatou?
18 Ka apii katoa tatou i te akarongo. Apii a Iesu i te akamoraro iaia mei “tona au mate,” kare mei te au turanga meitaki ua. (Ebe. 5:8) Mei ia Iesu, ka apii mai tatou i te akarongo mei te au turanga ngatā. Ei akaraanga, te akamataanga te maki COVID-19, kua patiia tatou kia akamutu i te uipa i ko i te Are Uipaanga Patireia e kua tāpuia ta tatou angaanga tutu aere mei tera are ki tera are. Ngatā ainei ia koe i te akarongo? Noatu ra, kua paruru toou akarongo ia koe, kua taokotaiia koe ki te au taeake e kua mareka a Iehova. Teianei, papa ua tatou i te akarongo ki te aratakianga me tupu te mate maata. Ka ora tatou me akarongo ki te reira!—Iobu 36:11.
19. Eaa koe i inangaro ei i te akarongo?
19 Kua apii mai tatou e ka tupu te au akameitakianga me akarongo tatou. Te tumu ka iki tatou i te akarongo kia Iehova no to tatou inangaro iaia e te akamareka iaia. (1 Ioa. 5:3) Kare rava e rauka ia tatou i te tutaki ia Iehova no tana i rave no tatou. (Sala. 116:12) Ka rauka ia tatou i te akarongo kiaia e te aronga akaaere ia tatou. Me akarongo tatou, te akaari ra tatou i te tu pakari e ka riro te reira ei akarekareka i to Iehova ngakau.—Mase. 27:11.
IMENE 89 Akarongo, Akono, Kia Meitaki
a No to tatou tu apa, e ngatā ia tatou i te akarongo i tetai au atianga, noatu e tikaanga to tetai i te akaaere ia tatou. Ka uriuri teia atikara i te au akameitakianga me akarongo ki te au metua, “te aronga mana taoonga,” e te au taeake e arataki nei i te putuputuanga Kerititiano.
b Kia kite akapeea koe me tuatua ki toou nga metua no runga i ta raua ture e ngatā ia koe i te aru, akara i te atikara i runga i te jw.org “Akapeea Au me Tuatua ki Toku Nga Metua no Runga i ta Raua Ture?”
c AKATAKA ANGA TUTU : Akarongo a Iosepha e Maria ki ta Kaisara akauenga kia retitaia ki Betelehema. Teia tuatau, ka akarongo te au Kerititiano ki te ture no te apinga akaoro, te tutaki tero, e te akono i te ture paruruanga a “te aronga mana taoonga.”