PENE TAI NGAURU MA A
Ka Mataora Toou Ngutuare Tangata
1, 2. Eaa ta Iehova e inangaro ra no te au ngutuare tangata?
NA TE Atua na Iehova i akatumu i te akaipoipo mua. Akakite te Pipiria e kua anga aia i te vaine mua “e kua arataki maira aia iaia kia Adamu.” Mataora tikai a Adamu e kua na ko akera e: “I teianei e ivi teia no toku nei ivi, e kiko oki no toku nei kiko.” (Genese 2:22, 23) Na teia i akakite mai e te inangaro ra a Iehova i te au tokorua akaipoipo kia mataora.
2 Te mea taitaia, e maata te tangata kare ratou i kite ana e mei teaa te tu o te oraanga ngutuare mataora. Inara e maata te au kaveinga Pipiria te ka tauturu i te ngutuare tangata kia meitaki e kia mataora te oraanga.—Luka 11:28.
TA IEHOVA E TAPAPA MAIRA MEI TE AU TANE
3, 4. (a) Mei teaa tikai te tu o te tane ki tana vaine? (e) Eaa i puapinga ai kia akakore te tane e te vaine i te apa o tetai e tetai?
3 Akakite te Pipiria e ko te tane meitaki, ka akaperepere aia i tana vaine e ka akangateitei iaia. E tatau ia Ephesia 5:25-29. Ka takinga meitaki ua rai te tane i tana vaine. Ka paruru e ka akono ua rai iaia, e kare roa aia e rave i tetai mea te ka tamamae i tana vaine.
4 Ka akapeea te tane me tarevake tana vaine? Kua akakiteia ki te au tane: “E aroa kotou i ta kotou au vaine ra, auraka e rotoriri atu ia ratou.” (Kolosa 3:19) E te au tane, e akamaara e e tarevake ana rai kotou. Me ka inangaro koe kia akakore a Iehova i taau apa, kia akakore rai koe i te apa o taau vaine. (Mataio 6:12, 14, 15) Me papa ua nga tokorua i te akakore i te apa o tetai e tetai, ka mataora to raua oraanga akaipoipo.
5. Eaa te tumu ka akangateitei ei te tane i tana vaine?
5 Te tapapa maira a Iehova kia akangateitei te tane i tana vaine. Kia akamanako meitaki i te au anoano o tana vaine. E mea puapinga teia. Me kare te tane e akono meitaki i tana vaine, kare a Iehova e akarongo mai i tana pure. (1 Petero 3:7) Te mea puapinga kia Iehova, kia inangaro te tangata Iaia. Kare i tuke tona inangaro i te tane e te vaine.
6. Eaa te ō maira me riro te tane e te vaine ei “kopapa okotai”?
6 Akakite a Iesu e “kare atura raua i te toko rua, kua kopapa okotai ra.” (Mataio 19:6) Tiratiratu raua ki tetai e tetai e kare roa e pikikaa ia raua rai. (Maseli 5:15-21; Ebera 13:4) To raua pirianga tane e te vaine, kia akono e kia oronga ua raua i tei tau i tetai e tetai. (1 Korinetia 7:3-5) E akamaara te tane e “Kare ua e tangata e makitakita i tona uaorai kopapa e teia noaʼi oki; kareka e angai e te akaperepere marie.” Kia aroa e kia akaperepere aia i tana vaine. E mea inangaro na te vaine kia takinga meitaki e kia akaperepere tana tane iaia.—Ephesia 5:29.
TA IEHOVA E TAPAPA MAIRA MEI TE AU VAINE
7. Eaa i anoanoia ai tetai upoko no te ngutuare tangata?
7 Te au ngutuare ravarai ka anoanoia tetai upoko ei arataki ia ratou, kia rauka i te rave i ta ratou apainga. Roto ia 1 Korinetia 11:3, akakite te Pipiria: “Ko te Mesia te upoko o te tangata ravarai nei; e to te vaine ra upoko, ko te tane ïa; e to te Mesia upoko, ko te Atua ïa.”
8. Akapeea te vaine te akaari anga i te tu akangateitei no tana tane?
8 E tarevake ana te au tane. Me taokotai e me turu te vaine i te au ikianga a tana tane, ka puapingaia te ngutuare tangata. (1 Petero 3:1-6) Karanga te Pipiria: “Te vaine oki e kauraro aia i tana tane.” (Ephesia 5:33) Peea me kare te tane e āriki ana i te irinakianga o tana vaine? Kia kauraro rai aia. “E te vaine tini e, e kauraro marie i ta kotou au tane ra; kare tetai pae e akarongo i te tuatua ra, kia rauka mai ratou i te akono meitaki o ta ratou au vaine, auraka atu rai te tuatua; I te akara anga mai ratou i to kotou aerenga viivii kore i kapiti katoaia i te mataku.” (1 Petero 3:1, 2) Ka riro te akaraanga meitaki o te vaine ei tauturu i tana tane kia mārama e kia akangateitei i tona irinakianga.
9. (a) Eaa ta te vaine ka rave me kare aia e akatika ki te manako o tana tane? (e) Eaa te ako i roto ia Tito 2:4, 5 no te au vaine?
9 Me kare te vaine e āriki i te manako o tana tane, Genese 21:9-12) Me rave te tane i tetai ikianga tei rotai ki te Pipiria, ka turu tana vaine iaia. (Angaanga 5:29; Ephesia 5:24) Te vaine meitaki ka akono aia i tona ngutuare tangata. (E tatau ia Tito 2:4, 5.) Ka inangaro e ka akangateitei roa atu tana tane e te tamariki iaia no tona au tu memeitaki.—Maseli 31:10, 28.
eaa tana ka rave? Akakite i tona manako ma te tu akangateitei. Ei akaraanga, kua tuatua a Sara i tetai mea kare a Aberahama i mareka ana, inara akakite a Iehova kiaia: “Akarongo koe i te reo o Sara.” (10. Eaa ta te Pipiria i akakite no runga i te akataka ke e te tatara?
10 Tetai taime ka rapurapu nga tokorua kia akataka ke e kia tatara. Akakite te Pipiria e “Eiaa te vaine e akataka ke i tana tane” e “eiaa te tane e tuku ke atu i tana vaine.” (1 Korinetia 7:10, 11) Tetai au turanga kino takiri penei ka takake nga tokorua, inara kia akamanako meitaki raua i teia. Akapeea te tatara? Akakite te Pipiria e okotai ua rai tumu no te tatara, me akaturi te tane me kore te vaine ki tetai ke kare i te tokorua akaipoipo no raua.—Mataio 19:9.
TA IEHOVA E TAPAPA MAIRA MEI TE AU METUA
11. Eaa te mea maata roa atu tei anoanoia no te tamariki?
11 E te au metua, e akapou i to kotou taime ki ta kotou tamariki. Te anoano maira ratou i taau tauturu e tei maata atu, kia apii ia ratou no runga ia Iehova.—Deuteronomi 6:4-9.
12. Eaa ta te au metua ka rave ei paruru i ta ratou tamariki?
12 Kua kino takiri teia ao no Satani e te inangaro nei tetai au tangata i te rave kino i ta tatou tamariki, e te kanga ia ratou na roto i te au peu ainga viivii. E tumu *—1 Petero 5:8.
manako ngatā teia no tetai au metua kia tuatua. Inara ka anoanoia ratou kia akamatakite i ta ratou tamariki no runga i teia au tu tangata, e kia apii ia ratou akapeea me patoi i teia aronga. E te au metua, paruru i ta kotou tamariki.13. Akapeea te au metua me tereni i ta ratou tamariki?
13 Na te metua te apainga kia apii i te tamariki i te akamako ia ratou. Akapeea koe me apii i taau tamariki? Tereni ia ratou, inara me ako ia ratou eiaa e Ieremia 30:11) Auraka e ako i taau tamariki na roto i te riri. Kare koe inangaro kia aite taau tuatua “ki te koputaputa koke” te ka riro ei mamae ngakau no ratou. (Maseli 12:18) Apii i taau tamariki kia mārama i te tumu i anoanoia ai ratou kia akarongo.—Ephesia 6:4; Ebera 12:9-11; akara i te Au Manako Poto 30.
māro. (TA IEHOVA E TAPAPA MAIRA MEI TE TAMARIKI
14, 15. Eaa te tumu ka akarongo ei te tamariki ki to ratou nga metua?
14 Noatu e ngatā, e akarongo ua ana a Iesu i tona Metua. (Luka 22:42; Ioane 8:28, 29) Te tapapa katoa maira a Iehova i te tamariki kia akarongo i to ratou metua.—Ephesia 6:1-3.
15 E te tamariki, noatu te ngatā ra ia kotou te akarongo ki to kotou metua, e akamaara e me akarongo kotou, ka mareka roa a Iehova e to kotou nga metua ia kotou. *—Maseli 1:8; 6:20; 23:22-25.
16. (a) Akapeea a Satani te timata anga i te au mapu kia rave i te kino? (e) Eaa i puapinga ai kia iki i te au oa tei inangaro ia Iehova?
16 Ka akanauru te Tiaporo i toou au oa e etai atu kia timata ia koe kia rave i te kino. Kua kite aia e e ngatā kia patoi i teia. Ei akaraanga, te tamaine a Iakoba a Dina, kare tona au oa e inangaro ana ia Iehova. Kua akatupu teia i te kino nona e tona ngutuare tangata. (Genese 34:1, 2) Me kare toou au oa e inangaro ana ia Iehova, penei ka timata ratou ia koe kia rave i tetai mea e riri ana a Iehova, te ka riro ei taitaia noou, toou ngutuare tangata e Iehova. (Maseli 17:21, 25) No reira i puapinga ai kia iki koe i te au oa tei inangaro ia Iehova.—1 Korinetia 15:33.
KA MATAORA TOOU NGUTUARE TANGATA
17. Eaa te apainga a te katoatoa i roto i te ngutuare?
17 Me aru te ngutuare tangata i ta Iehova aratakianga, ka kopaeia te taitaia e te mamae ngakau. Te tane akaipoipo, akaperepere i taau vaine, takinga meitaki iaia ma te aroa. Te vaine akaipoipo, akangateitei ma te kauraro ki taau tane, aru i te akaraanga o te vaine e akatakaia ra i roto ia Maseli 31:10-31. Te metua, apii i taau tamariki kia inangaro ia Iehova. (Maseli 22:6) Te metua tane, arataki “meitaki” i toou ngutuare tangata. (1 Timoteo 3:4, 5; 5:8) Te tamariki, akarongo ki to kotou metua. (Kolosa 3:20) E akamaara, e tarevake ana te katoatoa, no reira kia akaaka e kia akakore ua tetai i ta tetai apa. Roto i te Pipiria e ako ta Iehova no te katoatoa o te ngutuare tangata.
^ para. 12 Maata atu taau ka kite no te paruru i taau tamariki i roto i te pene 32 o te puka Learn From the Great Teacher, tei neneiia e te Au Kite o Iehova.
^ para. 15 Kare e anoanoia kia akarongo te tamaiti i tona nga metua, me inangaro raua kia rave aia i tetai mea te ka aati i te ture a Iehova.—Angaanga 5:29.