1, 2. (a) No runga i te au tokorua ou i akaipoipo, eaa ra ta tatou e umere ana i tetai au taime, e no teaa ra? (e) Eaa te au uianga ta tatou ka uriuri i roto i teia pene?

E REKA ana rai koe i te aere ki te akaipoipo? E maata te aronga e reka ana, no te mea e au atianga mataora tikai te reira. Ka kite koe i te nga tokorua kua akamanea meitaki ia raua. Kare ko tera ua, te akaari katoa maira to raua mata katakata i to raua mataora! E rā mataora tikai teia no raua, e i te akara anga e maata te au mea meitaki ta raua ka tapapa atu i roto i to raua oraanga akaipoipo.

² Inara ko te tika, e maata te au manamanata e tupu nei i roto i te oraanga akaipoipo i teia tuatau. Noatu te inangaro nei tatou kia mataora e kia puapingaia te oraanga o te au tokorua ou i akaipoipo, i tetai au taime ra penei ka umere rai tatou e: ‘Me ka mataora rai teia akaipoipo? Me ka tae rai ki te openga?’ Ko te pauanga ki teia nga uianga tei runga te reira i te tane e te vaine, me ka irinaki e me ka akono raua i te ako a te Atua no runga i te akaipoipo. (E tatau ia Maseli 3:5, 6.) Ka anoanoia raua kia akapera me ka inangaro raua kia vai tamou rai i roto i te aroa o te Atua. Ka akamou tatou i teianei ki runga i te pauanga a te Pipiria ki teia au uianga e ā: Eaa te tumu ka inangaro ei tetai i te akaipoipo? Me ka akaipoipo koe, koai ra taau ka iki ei tokorua noou? Ka akapeea  ra koe i te akateateamamao anga ia koe no te akaipoipo? E eaa ra te ka tauturu i tetai tokorua kia vai mataora ua i roto i to raua akaipoipo?

3. Eaa te tumu i kore ei i te mea meitaki kia akaipoipo no tetai tumu puapinga kore ua?

³ Irinaki tetai aronga e ka anoanoia kia akaipoipo e rauka ai te mataora, e kare koe e mareka me kare oou tokorua. Kare tera i te tika! Kare a Iesu i akaipoipo, kua karanga aia e ko te turanga o te tangata kare i akaipoipo, e apinga aroa te reira, e kua akamaroiroi aia i te aronga tei rauka ia ratou teia tikaanga kia akapuapinga i te reira. (Mataio 19:11, 12) Kua uriuri katoa te apotetoro a Paulo no runga i te puapinga o te turanga o te tangata kare i akaipoipo. (1 Korinetia 7:32-38) Kare a Iesu e kare a Paulo i maani ana i tetai ture e auraka tetai kia akaipoipo; e tika ra oki e ko “te akakore anga i te akaipoipo,” e apiianga te reira na “te au demoni.” (1 Timoteo 4:1-3) Noatu ra, e tikaanga meitaki tikai to te tangata kare i akaipoipo kia tavini ia Iehova ma te kore e tamanamanata. No reira kare i te mea meitaki kia akaipoipo no tetai tumu puapinga kore ua, ei akaraanga, mei te taomianga a te au oa.

4. Eaa te tango ta te oraanga akaipoipo meitaki ka akamou no te utuutu tamariki?

⁴ I tetai tua, e au tumu tau ainei tetai kia akaipoipo? Ae. E apinga aroa katoa te akaipoipo no ko mai i to tatou Atua akaperepere. (E tatau ia Genese 2:18.) E maata ua atu te puapinga e te mataora ka rauka. Ei akatauanga, ko te oraanga akaipoipo mataora te tango meitaki rava atu no te oraanga ngutuare tangata. Ka anoanoia tetai oraanga tinamou no te tamariki e te au metua meitaki ei utuutu ia ratou, ei akaperepere, ei apii e ei arataki  ia ratou. (Salamo 127:3; Ephesia 6:1-4) Inara, kare ko te utuutu tamariki ua te tumu okotai no te akaipoipo.

5, 6. (a) Mei ta Koheleta 4:9-12 e akakite ra, eaa te au puapinga ka rauka i roto i tetai pirianga oa vaitata? (e) Akapeea ra tetai akaipoipo i te aite anga mei te taura e toru enui?

⁵ E akamanako ana i te irava tumu o teia pene e te au turanga o roto: “E meitaki nga tangata toko rua i te takitai; no te mea e tutaki meitaki ta raua i ta raua angaanga. Kia inga oki tetai ra, na te tokorua e rave e akatu ki runga; te tangata okotai ra kia inga ra, e ae oki aia, kare oki ona e tokorua ei akatu iaia ki runga. Nga tangata toko rua oki kia moe ra, e maana ïa; eaa ra oki e maanaʼi te takitai? Maroiroi maata to te tangata kia rave mai i tetai ra, e tika ia raua katoa kia rave atu iaia ra; e te taura e toru enui ra, kare ïa e motu vave.”​—Koheleta 4:9-12.

⁶ Te mea maata i teia irava, no runga i te puapinga o te pirianga oa. I roto i te akaipoipo, te o maira te pirianga oa vaitata rava atu. Mei ta teia irava e akaari maira, ka riro teia pirianga ei oronga mai i te tauturu, te akapumaana, e te paruruanga. Ka ketaketa roa atu te akaipoipo me kapitiia mai tetai mea ke ki roto i te pirianga o tetai tokorua. Te akaari maira teia irava e ka motu vave ua te taura e rua enui. Inara me iri kapitiia e toru taura, kare te reira e motu vave. Me ko te akamareka anga ia Iehova te mea maata roa atu i roto i te oraanga o te tane e tana vaine, kua aite rai to raua akaipoipo ki tera taura e toru enui. Me akariro raua i te akamorianga taokotai ia Iehova ei tuanga puapinga i roto i to raua oraanga, ka tinamou roa atu to raua pirianga akaipoipo.

7, 8. (a) Eaa te ako ta Paulo i tata no te au Kerititiano kare i akaipoipo e tauta ra i te akakoromaki i te inangaro ainga? (e) No runga i te akaipoipo, eaa ta te Pipiria e akakite maira e ko te mea tau kia rave tatou?

⁷ Te ngai tau ua rai no te akamerengo i to tetai anoano  no te ainga koia oki, i roto i te oraanga akaipoipo. I roto i teia akanoonooanga, ka tau kia karangaia e e mea rekareka tikai te pirianga ainga. (Maseli 5:18) I roto i te oraanga o tetai mapu kare i akaipoipo, me pou te tuatau kare e pakari akaou ana te inangaro ainga, penei ka ngata rai iaia kia akakoromaki i tona anoano no te ainga. Me kare e akakoreia, ka riro taua au anoano ra ei akatupu i te au peu viivii e te tau kore. Kua akauruia a Paulo e te vaerua o te Atua kia tata i teia ako no te aronga kare i akaipoipo i te na ko anga e: “Kia kore ra e tika ia ratou ra, ka akaipoipo ratou: e mea meitaki te akaipoipo i te ka ua.”​—1 Korinetia 7:9; Iakobo 1:15.

⁸ Noatu eaa te tumu i inangaro ei tetai tangata kia akaipoipo, kia akamanako meitaki aia e eaa tikai te o maira. Mei ta Paulo e karanga ra, ko te aronga tei akaipoipo, ka kite ratou i te ‘pekapeka i te kopapa nei.’ (1 Korinetia 7:28) Te aronga kare i akaipoipo, kare ratou e aro atu i te au tu akaaoanga ta te aronga tei akaipoipo e aro atu ana. Me ka iki ra koe kia akaipoipo, eaa ra taau ka rave kia kore e maata te manamanata e kia maata atu te mataora e te rekareka? Tetai mataara koia oki kia akamanako meitaki me iki i tetai tokorua.

9, 10 (a) Akapeea a Paulo i te akatutu mai anga i te kino o te akamou i tetai pirianga ki te aronga kare e tavini ana ia Iehova? (e) Eaa te tupu ua ana no te kopae i te ako a te Atua kia kore e akaipoipo i tetai tangata kare e tavini ana ia Iehova?

⁹ Kua akauruia a Paulo e te vaerua o te Atua kia tata i tetai kaveinga puapinga kia akamanakoia me iki i tetai tokorua akaipoipo: “Auraka kotou e kapitiia ma te tau kore i te aronga akarongo kore.” (2 Korinetia 6:14) I  akatumuia tana akatutuanga ki runga i tetai mea e raveia ana i roto i te oraanga tanutanu. Me kapitiia e rua nga manu kare e aiteite ana to raua maatamaata e te ririnui, mei te puakatoro e te atini, e maata te kino ka tupu ki nga manu roa ai. Mei te reira rai te oraanga akaipoipo. Me akaipoipo tetai Kite o Iehova i tetai tangata kare i roto i te tuatua mou, kare e ekoko e ka tupu te manamanata. Me inangaro tetai tokorua kia vai tamou rai i roto i te aroa o te Atua e kare tetai e inangaro ana, kare ïa e aiteite to raua manako no runga i te mea puapinga roa atu kia raua i roto i te oraanga, e e maata te manamanata ka tupu. No reira a Paulo i akamaroiroi ei i te au Kerititiano kia akaipoipo ua i te au oa i roto i te tuatua mou.​—1 Korinetia 7:39.

¹⁰ Tetai au turanga, e manako ana tetai au Kerititiano e e ngari ake i te akaipoipo i tetai tangata kare i roto i te tuatua mou i to te noo maromaroa ua. Kua iki tetai aronga kia kopae i te ako a te Pipiria e kua akaipoipo i tetai tangata kare e tavini ana ia Iehova. Te maataanga o te taime e taitaiā ua rai te tupu ana. Kua akaipoipo ratou i tetai tangata kare e rauka ia ratou kia tuatua atu no runga i te au mea puapinga roa atu i roto i te oraanga. Penei e maata roa atu to ratou maromaroa i teianei i ta ratou i kite ana i mua ake ka akaipoipo ei ratou. Te mea mataora ra, e manganui ua atu te au Kerititiano kare i akaipoipo tei irinaki i te ako a te Pipiria no runga i teia turanga e tei aru tiratiratu ua i te reira. (E tatau ia Salamo 32:8.) Noatu te manakonako ra ratou kia akaipoipo a tetai tuatau, kua akakoromaki rai ratou kia kitea roaia tetai tokorua no ratou i roto i te aronga e akamori ra ia Iehova.

11. Eaa ra te ka tauturu ia koe kia iki i tetai tokorua akaipoipo ma te akamanako meitaki? (Akara katoa i te pia “ Eaa te au tu Taku ka Inangaro i Roto i Tetai Tokorua?”)

¹¹ Inara kare mei te mea e ka tano ua te au tavini ravarai o Iehova ei tokorua tau no tetai e tetai. No reira  me te manako ra koe i te akaipoipo, e kimi i tetai tokorua tei aiteite ua to korua tu, au akakoroanga no te tavini ia Iehova, e mei ia koe katoa te tu i te inangaro i te Atua. E maata te au atikara ta te tavini akono meitaki e te pakari e oronga maira no runga i teia tumu manako, no reira kia akamanako meitaki koe no runga i te ako a te Pipiria na roto i te pure, e kia akariro i te reira ei arataki ia koe i te rave anga i teia ikianga puapinga. *​—E tatau ia Salamo 119:105.

12. Eaa te peu matau no runga i te akaipoipo e raveia nei rai i te au enua e manganui, e eaa te akaraanga i roto i te Pipiria no runga i te reira?

¹² I roto i te au enua e manganui, e peu matauia e na te nga metua e iki i tetai tokorua no ta raua tamaiti. Kua kite atea uaia i roto i taua au enua ra e e maata atu te kite e te pakari o nga metua i te rave i tetai ikianga puapinga mei tera te tu. Te au akaipoipo na te nga metua e iki i te tokorua o ta raua tamaiti, e puapingaia ana te reira mei te tuatau rai o muatangana. Te akaraanga o Aberahama i te tono anga i tona tavini kia kimi i tetai vaine na Isaaka, e apiianga meitaki tera no te au metua i roto i te turanga mei tera te tu. Kare ko te moni e te taoonga te mea puapinga kia Aberahama. Mari ra kia rauka tetai vaine na Isaaka mei roto i te iti tangata e akamori ana ia Iehova. *​—Genese 24:3, 67

13-15. (a) Akapeea te kaveinga i roto ia Maseli 24:27 i te tauturu anga i tetai mapu tane e manako ra i te akaipoipo? (e) Eaa ta tetai mapu vaine ka rave i te akateateamamao iaia no te oraanga akaipoipo?

¹³ Me te manakonako ra koe no runga i te akaipoipo, e mea tau kia ui kia koe uaorai e, ‘Kua papa ainei au no te akaipoipo?’ Kare te akaipoipo i akatumu uaia ki runga i te inangaro, te pirianga ainga, te rauka anga tetai tokorua, me kore te anau tamariki. Mari ra, e au akakoroanga puapinga ke atu tetai te ka anoanoia te tane e te vaine kia akamanako.

¹⁴ Tetai mapu tane e kimi ra i tetai vaine akaipoipo nana, e mea tau kia akamanako meitaki aia no runga i teia kaveinga: “E akateateamamao i taau ra angaanga ki vao, ka akatau marie ei kia tau taau ki te kainga; ka akatu ei i toou are i muri ake.” (Maseli 24:27) Eaa ra ta teia e akakite maira? I taua au tuatau ra, me ka inangaro tetai tangata i te akaipoipo e kia akamata i tetai uanga nana, ka anoanoia aia kia ui kiaia uaorai e, ‘Kua papa ainei au i te akono e i te ngaki i taku vaine e ta maua tamariki ka anau mai?’ Ka na mua aia i te angaanga i te akono i tona kainga, me kore i tana au one kai. Ka tau katoa rai teia kaveinga no tatou i teia tuatau. Tetai tangata e inangaro ra i te akaipoipo, ka anoanoia aia kia akateateamamao no teia apainga. Me te maroiroi ua ra tona kopapa, ka rauka rai iaia i te angaanga. Te akakite maira te Tuatua a te Atua e ko te tangata kare i akono i te au anoano o tona ngutuare tangata i te pae kopapa, te pae ngakau e te pae vaerua, e kino roa atu aia i te tangata kare ona akarongo!​—E tatau ia 1 Timoteo 5:8.

¹⁵ E maata katoa rai te apainga a te vaine e inangaro ra i te akaipoipo. Te akameitaki ra te Pipiria i tetai au tu e  te au tareni memeitaki te ka anoanoia no te vaine iaia e tauturu ra i tana tane e te akono i tona ngutuare tangata. (Maseli 31:10-31) Te au tane e te au vaine tei rapurapu i te akaipoipo ma te kore e akateateamamao ia ratou no te au apainga e o maira, te manako ua ra ia ratou uaorai e kare e akamanako ana i te au anoano o to ratou tokorua. Tei puapinga roa atu ra, ka anoanoia te aronga e manako ra i te akaipoipo, kia akateateamamao ia ratou kia rauka i te taangaanga i te au kaveinga Pipiria i roto i to ratou oraanga akaipoipo.

16, 17 Te aronga e akateateamamao ra no te oraanga akaipoipo, eaa te au kaveinga Pipiria te ka anoanoia ratou kia akamanako meitaki?

¹⁶ I te akateateamamao anga no te oraanga akaipoipo, te o maira te akamanako meitaki anga no runga i te apainga ta te Atua i oronga mai no te tane e te vaine. Ka anoanoia te tane kia kite e eaa te o maira ki te apainga a te upoko o tetai ngutuare Kerititiano. Kare teia apainga i te tikaanga nona kia takinga kino i tona ngutuare tangata. Mari ra, kia aru aia i te akaraanga o Iesu i te rave anga i tana apainga ei upoko. (Ephesia 5:23) Pera katoa te vaine Kerititiano, ka anoanoia aia kia mārama i te apainga ngateitei a te vaine. Ka inangaro ainei aia i te kauraro ki ‘te ture a tana tane’? (Roma 7:2) Tei raro ake te vaine i te ture a Iehova e ta te Mesia. (Galatia 6:2) Te akatutu maira te tikaanga o tana tane ei upoko i roto i te ngutuare i tetai ture ke mai. Ka turu ainei aia e ka kauraro ki te tikaanga o tetai tangata apa ua? Me kare aia e mareka ana i tera turanga, e mea meitaki eiaa aia e akaipoipo.

¹⁷ Tetai, ka anoanoia nga tokorua kia akono i te au anoano takake o tetai e tetai. (E tatau ia Philipi 2:4.) Kua tata a Paulo e: “E aroa ra te tangata katoa i tana uaorai vaine mei te aroa iaia uaorai; e te vaine oki e kauraro, aia i tana tane.” Te akauru angaia a Paulo e te vaerua o te  Atua, kua kite aia e ka anoano te tane kia kite e te akangateitei maira tana vaine iaia. E ka anoano te vaine kia kite e te inangaro maira tana tane iaia.​—Ephesia 5:21-33.

18. Eaa te tumu ka inangaroia ai nga tokorua kia tauta pakari i te akakoromaki i te tuatau i mua ake ka akaipoipo ei raua?

¹⁸ No reira, kare te tuatau i mua ake ka akaipoipo ei raua, i te tuatau no te tamataora. E tuatau ra te reira no tetai tane e tetai vaine kia kite e mei teaa ra to raua tu, e  me ka tau rai kia akaipoipo raua. E taime katoa teia no te akamanako meitaki no runga i to raua inangaro i tetai e tetai! Ka riro te timataanga kia akatupu i to raua inangaro i tetai e tetai ei mea ngata i te akakoromaki​—i na oki e e mea natura ua te inangaro. Inara, ko te aronga e inangaro mou tikai to ratou i tetai e tetai, ka kopae ratou i tetai ua atu peu te ka takino i te pirianga o to ratou tokorua akaperepere ki te Atua. (1 Tesalonia 4:6) No reira, i te tuatau i mua ake ka akaipoipo ei koe, tauta pakari i te akakoromaki; ka puapingaia koe me akono i teia tu i roto i toou oraanga, noatu me ka akaipoipo koe e me kare.

19, 20 Peea te manako o tetai Kerititiano no runga i te oraanga akaipoipo i tuke ei mei to te manganui i teia tuatau? Akatutu mai.

¹⁹ Me ka inangaro tetai tokorua kia roa to raua oraanga akaipoipo, ka anoanoia kia mārama tikai raua e eaa te o maira ki taua apainga ra. I roto i te au puka e te au teata, e karangaia ana e ko te akaipoipo te openga mataora ta te tangata e umuumu nei. I roto i te oraanga tikai e noo nei tatou, ko te oraanga akaipoipo te akamataanga kare ko te openga​—ko te akamataanga o tetai oraanga ta Iehova i akakoro kia tinamou. (Genese 2:24) Te mea taitaia rā, kare tera i te manako matauia i teia tuatau. I roto i tetai au enua, me akaipoipo tetai nga tokorua, e karanga ana te tangata e “kua tapekaia raua.” Penei kare ratou e kite ana e te akataka meitaki maira tera aerenga tuatua i te manako matauia e te tangata no runga i te akaipoipo. Mei teaa ra te tu? Noatu e ka anoanoia kia piri meitaki te taura me tapekaia, ko tetai mea puapinga ka anoanoia, koia oki kia rauka ua i te tapeka e te tatara.

²⁰ Ki te manganui i teia tuatau, e tuatau poto ua te oraanga akaipoipo. E akaipoipo ana ratou no te mea te tau ra te reira ki to ratou inangaro, inara me tupu te manamanata,  inangaro ratou kia matara vave mai mei roto i tera akaipoipo. E akamaara ana ra i te akatutuanga o te taura ta te Pipiria e taangaanga ra no runga i te pirianga akaipoipo. Kua maaniia te au taura paī kia pakari e kia roa te tuatau, kia kore roa e motu i roto i tetai uriia ririnui. Mei tera katoa rai te oraanga akaipoipo, kua akakoroia te reira kia roa te tuatau. Kia akamaara e kua akakite a Iesu e: “Ta te Atua i topiri ra, auraka te tangata e akataka ke atu.” (Mataio 19:6) Me akaipoipo koe, ka anoanoia kia aru koe i tera aerenga manako no runga i te akaipoipo. Ka riro ainei tera apainga ei akateiaa i te oraanga akaipoipo? Kare.

21. Eaa te tu ka anoanoia te tane e te vaine kia akaari no tetai e tetai, e eaa te ka tauturu ia raua kia rave i te reira?

²¹ Ka anoanoia te tane e te vaine kia takinga meitaki i tetai e tetai. Me akamou raua ki runga i te au tu memeitaki e te au tautaanga a tetai e tetai, ka riro te oraanga akaipoipo ei mea mataora e ka vai ou ua rai to raua pirianga. Ka rauka ainei ia tatou kia manako e ka rauka i tetai tokorua apa ua i te akaari i teia au tu? Ka rauka ia Iehova, no te mea e manako takinga meitaki mai ana aia ia tatou. Kua ui te tata taramo e: “Naringa koe, e Iehova, e akairo ana i te au ara nei, e te Atu, koai te ka mou?” (Salamo 130:3) Ka anoanoia te au tane e te au vaine kia akatupu i te manako takinga meitaki mei te reira te tu, e te akakore atu i te apa a tetai e tetai.​—E tatau ia Kolosa 3:13.

22, 23 Eaa te akaraanga meitaki ta Aberahama raua ko Sara i akanoo no te aronga akaipoipo i teia tuatau?

²² Ka riro te oraanga akaipoipo ei akatupu i te mataora e te merengo maata i te au mataiti ka aereia. Te akaari maira te Pipiria i te oraanga akaipoipo o Aberahama raua ko Sara i to raua ruaineanga. E maata te au turanga ngata e te manamanata i roto i to raua oraanga. E akamanako ua ana e mei teaa ra te tu, no Sara e 60 tuma  ona mataiti, kia akaruke i tona ngutuare taurekareka i roto i te oire apinganui o Ura e kua noo i roto i te puakapa no te toenga o tona oraanga. E oti akera, kua kauraro aia ki tana tane, tona upoko. Ei tauturu tau tikai no Aberahama, kua turu aia i tana tane kia puapingaia tana au tukuanga tika. E kua kauraro aia ki tana tane ma te tae tikai o tona ngakau. I “roto iaia uaorai,” kua kapiki katoa aia i tana tane ei atu nona. (Genese 18:12; 1 Petero 3:6) Tona akangateitei ia Aberahama, no roto tikai i tona ngakau.

²³ Kare ra oki mei te mea e e aiteite ua ana te manako o Aberahama raua ko Sara no runga i tetai au mea. I tetai ra, kua akakite a Sara i tetai mea kia Aberahama inara kua riri mai a Aberahama. Te tuatua anga ra a Iehova kiaia, kua akarongo a Aberahama ki te reo o tana vaine, e kua riro te reira ei akameitakianga no te ngutuare tangata. (Genese 21:9-13) Te au tane e te au vaine i teia tuatau, pera katoa te au tokorua kua roa to ratou oraanga akaipoipo, e maata te apiianga ka rauka ia ratou mei te oraanga o teia nga tokorua tiratiratu.

24. Eaa te tu oraanga akaipoipo te ka apai mai i te akangateitei ki te Atua ko Iehova, e no teaa ra?

²⁴ I roto i te putuputuanga Kerititiano, e manganui ua atu te au akaipoipo mataora​—kauraro te vaine ki tana tane, inangaro te tane i tana vaine e te akangateitei iaia, angaanga kapiti raua i te tuku i te anoano o Iehova na mua i roto i to raua oraanga. Me te manako ra koe i te akaipoipo, e akamanako meitaki me iki i toou tokorua, akateateamamao meitaki no te oraanga akaipoipo, e kia riro te au e te aroa i roto i to korua akaipoipo ei apai mai i te akangateitei ki te Atua ko Iehova. Me akapera koe, ka riro toou akaipoipo ei tauturu ia koe kia vai tamou i roto i te aroa o te Atua.