1, 2. Eaa ra te ikianga ka anoanoia tatou kia rave no runga i te tamataora?

E AKAMANAKO ua ana e te aere ra koe ka kai i tetai apara manea inara, kua kite koe e kua pe tetai ngai. Eaa ra taau ka rave? Ka rauka ua ia koe i te kai i tera apara e te ngai katoa i kino; ka titiri koe i te apara katoa; me kore ka matipi koe i te ngai kino e oti ka kai i te ngai meitaki. Eaa ra taau ka iki?

² I tetai au tu, aite rai te tamataora mei tera apara. Tetai taime ka inangaro koe i te piri ki roto i tetai au tamataora, inara kua kite koe e kare te maataanga o te tamataora i teia tuatau e tau ana. Eaa ra i reira taau ka rave? Tetai aronga, ka akakoromaki ua ratou e ka āriki i tetai ua atu tamataora ta teia ao ka oronga mai. Ko etai, penei ka kopae ratou i te au tamataora pouroa ei paruru ia ratou mei tetai ua atu mea kino. E tetai papaki, penei ka matakite ratou e ka kopae i te tu tamataora kare e tau ana, inara i tetai au taime ka piri ratou ki tetai au tamataora tau ua. Eaa ra taau ka iki kia rauka ia koe i te noo tamou i roto i te aroa o te Atua?

3. Eaa ra ta tatou ka akamanako i teianei?

³ Te maataanga ia tatou, ka matakite e ka piri ua ki tetai au tu tamataora tei tau. E tika e ka anoanoia te tamataora i tetai au taime inara, ko te tamataora mā  ua ta tatou ka inangaro. No reira, ka anoanoia tatou kia akamanako e ka akapeea tatou i te akataka anga e ko teea te mea tau e ko teea te mea tau kore. Te mea mua ra, ka uriuri tatou no runga i ta tatou tamataora ka iki e eaa ta te reira ka akatupu ki ta tatou akamorianga ia Iehova.

4. Akapeea to tatou akatapuanga i te tauturu anga ia tatou me iki i ta tatou tamataora ka inangaro?

⁴ Tetai taime akenei, akakite tetai Kite no Iehova tei papetitoia i te mataiti 1946 e: “E akapapu ana au e kia tae ua rai au ki te au akoanga no te papetito e kia akarongo meitaki, mei te mea rai e noku uaorai tera papetitoanga.” Eaa ra te tumu? Akamarama mai aia e, “Na te akamaara ua anga i toku uaorai akatapuanga, kua riro te reira ei tauturu iaku kia vai tiratiratu ua.” Kare e ekoko e ka akatika koe i teia manako. Na te akamaara anga kia koe uaorai e kua tia koe e ka tavini koe ia Iehova i toou oraanga katoa, ka riro tera ei akamaroiroi ia koe kia akakoromaki. (E tatau ia Koheleta 5:4.) Ka riro te akamanako oonu anga no runga i toou akatapuanga ei tauturu ia koe i roto i te au mea e o maira te angaanga orometua e tetai au angaanga ke atu i roto i te oraanga​—kapiti mai i te tamataora. Kua akamaara mai te apotetoro ko Paulo i taua tuatua mou ra i tona tata anga ki te au Kerititiano i tona tuatau e: “E teianei, te kai ra e te inu ra oki, e te au mea ravarai ta kotou e rave na, e rave anake ïa ma te akakakā i te Atua.”​—1 Korinetia 10:31.

5. Akapeea a Levitiku 22:18-20 i te tauturu anga ia tatou kia kite e te o maira tetai akamatakiteanga i roto ia Roma 12:1?

⁵ Te au mea ravarai taau ka rave i roto i te oraanga, e pirianga to te reira ki taau akamorianga ia Iehova. I roto  i te reta a Paulo ki to Roma, kua taangaanga aia i tetai tuatua pakari te aiteanga kia marama meitaki te au taeake i teia tuatua mou. Kua ako aia ia ratou e: “Kia tuku atu kotou i to kotou au kopapa ei atinga ora, e te tapu, e tau oki i te Atua, ko te akamori e tau ïa ia kotou.” (Roma 12:1) Toou kopapa, te kapiti maira i toou manako, toou ngakau e toou maroiroi. Teia au mea pouroa, ka taangaanga koe ei tavini i te Atua. (Mareko 12:30) Karanga a Paulo e ko tera tu akamorianga ngakau katoa, e atinga te reira. Ko te tuatua atinga, te o maira tetai akamatakiteanga. I raro i te Ture a Mose, ko tetai ua atu atinga tei kino, ka kopaeia te reira e te Atua. (Levitiku 22:18-20) Mei tera katoa te tu me rave tetai Kerititiano i te kino, ka kopae katoa te Atua i tana akamorianga. Akapeea ra te reira e tupu ei?

6, 7. Akapeea ra tetai Kerititiano i te taviivii anga i tona kopapa, e eaa te ka tupu?

⁶ Kua ako a Paulo i te au Kerititiano i Roma e: “Auraka e orongaia to kotou kopapa ei taoonga-tamaki na te kino.” Akakite katoa aia e, “kia tamate ra kotou i ta te kopapa.” (Roma 6:12-14; 8:13) I roto i tana reta i muao ana, kua oronga mai a Paulo i tetai au akaraanga no runga i tetai au angaanga kino o te kopapa. No  runga i te tangata ara ua nei, te akakite ra a Roma 3:13-18 e: “Kua ki to ratou vaa i te tao e te akakino.” “E viviki to ratou vaevae i te akamaringi toto.” “Kare rava e mataku i te Atua i mua i to ratou mata.” Ka taviivii te Kerititiano i tona kopapa me kore i te au mero o tona kopapa, me taangaanga aia i te reira no te au peu kino. Ei akaraanga, i teia tuatau me akarakara tetai Kerititiano i tetai au mea tau kore mei te au peu ainga viivii me kore i te au peu ta ua, te akatika ra aia i tona mata kia akara i te au mea kino, taopenga mai, ko tona kopapa katoa tana e taviivii ra. Kare tana akamorianga e riro ei mea tapu e kare te Atua e āriki i te reira. (Deuteronomi 15:21; 1 Petero 1:14-16; 2 Petero 3:11) Ko tera ta te tamataora tau kore ka akatupu!

⁷ Te taka meitaki ua ra e e apainga puapinga te o maira me iki tatou i ta tatou tamataora. No reira, ka inangaro tatou i te iki i te tu tamataora te ka akamanea i ta tatou atinga ki te Atua. Teianei, ka uriuri tatou e ka akapeea e rauka ai ia tatou i te akataka e eaa te mea tau e eaa te mea tau kore.

8, 9. (a) Eia nga tuanga o te tamataora tei akatakaia mai? (e) Eaa te au tu tamataora ta tatou ka kopae, e no teaa ra?

⁸ E rua ïa nga tuanga tamataora ta tatou ka akara. Okotai, e mea tau kia kopae pakari te Kerititiano; tetai, te o maira te au tamataora penei kare e tau e penei ka tau kia āriki. Ka akamata tatou na te akamanakoanga i te tuanga mua​—te tamataora ta te au Kerititiano ka kopae.

⁹ Mei tei akakiteia i roto i te Pene 1, te akaari maira tetai au tu tamataora i te au peu e akaapa tikaia ra i roto i te Pipiria. Ei akaraanga, akamanako ana i te au Web site pera te au teata, te au porokaramu tivi, e te au imene  tuatua viivii e akamaroiroi ra i te au peu tamatakutaku a te temoni, e te au peu viivii o te ainga e te akaturi. I te mea e te turuturu ra tera tu tamataora i te au angaanga e patoi ra i te au kaveinga Pipiria me kore, te aati ra i te au ture Pipiria, ka anoanoia te au Kerititiano mou kia kopae takiri i te reira. (Angaanga 15:28, 29; 1 Korinetia 6:9, 10; Apokalupo 21:8) Na te patoi takiri anga i tera tu tamataora tau kore, te akapapu ra koe kia Iehova e te rikarika ra koe i te kino e te kopae ngaueue kore ra koe i te reira. Na tera mataara, te akaari ra koe e e “akarongo pikikaa kore” tikai toou.​—Roma 12:9; Salamo 34:14; 1 Timoteo 1:5.

10. Eaa te tu kotoeanga tarevake a tetai aronga no runga i te tamataora, e eaa te tumu i kino ei?

¹⁰ Penei te manako ra tetai aronga e kare e kino ana me akarakara i te tu tamataora e akaari tika maira i te au peu anoano tika kore. Karanga ratou e, ‘Ka akarakara ua au i tera au mea i runga i te tivi kare ra oki au e rave i te reira au peu.’ E tarevake tikai tera tu kotoeanga, te akavare ua ra koe ia koe uaorai. (E tatau ia Ieremia 17:9.) Me te navenave ra tatou i te akarakara i ta Iehova e akaapa ra, te rikarika tikai ra ainei tatou i te kino? Me akara putuputu ua rai tatou i te reira, ka matorutoru to tatou akava ngakau. (Salamo 119:70; 1 Timoteo 4:1, 2) Taopenga mai, ka āriki tatou e te mako ua ra te peu viivii a etai ke.

11. Eaa te openga kino ta te tamataora tau kore i akatupu mei tei tataia i roto ia Galatia 6:7?

¹¹ Kua tupu tikai teia. Kua akakeuia tetai au Kerititiano kia akaturi no te mea kua matau ua ratou i te akarakara i teia au tamataora tau kore. Kia tupu roa te kino kia ratou i kite ei ratou i te tika o ta te Pipiria e akakite ra e, “ko ta te tangata e ruru ra, ko tana ra ïa e kokoti.” (Galatia 6:7)  Inara, ka rauka ua i te kopae i tera kino. Me tatanu koe i te au mea mā i roto i toou manako, ka mataora koe i te kokoti i te au mea tau i roto i toou oraanga.​—Akara i te pia “ Eaa ra te tu Tamataora Taku ka Iki?”

12. Eaa te pirianga o Galatia 6:5 ki te tamataora, e eaa te aratakianga ka rauka ia tatou no ta tatou uaorai au ikianga?

¹² Teianei ka uriuri tatou i te rua o te tuanga​—te tamataora e akaari maira i te au angaanga kare te Tuatua a te Atua e akaapa tika maira me kore e āriki tika ra. Me iki i te tamataora mei te reira te tu, ka anoanoia te au Kerititiano tataki tai kia rave i ta ratou uaorai ikianga no tana e manako ra e kua tau. (E tatau ia Galatia 6:5.) Inara, ka rauka ia tatou te aratakianga i roto i teia turanga. E au kaveinga me kore e au tuatua mou to roto i te Pipiria te ka tauturu ia tatou kia kite i to Iehova aerenga manako. Na te aru anga i taua au kaveinga ra, ka rauka ia tatou kia kite “i to te Atu ra [to Iehova] anoano” i roto i te au mea ravarai, kapiti mai i ta tatou ikianga no te tamataora.​—Ephesia 5:17.

13. Eaa te ka akakeu ia tatou kia kopae i te tu tamataora te ka akamareka kore ia Iehova?

¹³ Te māramaia atura e kare e aiteite ana te mārama e te kite o te au Kerititiano pouroa. (Philipi 1:9) E tetai, te kite ra te au Kerititiano e e tuke tuke to ratou inangaro no runga i te au tu tamataora. No reira, kare e rauka ia tatou kia tapapa atu e ka aiteitei ua te tu tamataora ta te au Kerititiano pouroa ka iki. Te taka ua ra e, me tuku tatou i te au kaveinga Pipiria kia arataki i to tatou aerenga manako e to tatou ngakau, ka akakeuia tatou kia kopae i tetai ua atu tu tamataora te ka akamareka kore ia Iehova.​—Salamo 119:11, 129; 1 Petero 2:16.

14. (a) Me iki i ta tatou tamataora, eaa te au mea ka tau kia akamanako tatou? (e) Akapeea tatou me tuku i te au anoano o te Patireia na mua i roto i to tatou oraanga?

 ¹⁴ E mea puapinga ke atu tetai ka anoanoia tatou kia akamanako me iki i ta tatou tamataora ka inangaro: koia oki toou taime. Noatu te tau ua ra te tu o taau tamataora, inara ko te taime e akapou ra koe ki te reira, te akaari maira e eaa te mea puapinga atu kia koe. E tika e, ko te au mea e piri atura ki te akamorianga i te Atua tei  puapinga roa atu ki te au Kerititiano. (E tatau ia Mataio 6:33.) Eaa i reira taau ka rave ei akapapu e ko te au anoano o te Patireia te mea mua i roto i toou oraanga? Kua akakite te apotetoro ko Paulo e: “E tenana, kia matakite i to kotou aerenga, eiaa mei ta te kite kore, mei ta te aronga pakari ra. Ma te taporoporo marie i te tuatau.” (Ephesia 5:15, 16) E tika rai e na te akataka meitaki anga i te maata o te taime ka tuku koe no te tamataora, ka tauturu te reira ia koe kia rava toou taime no “te au mea e maata ua atu te meitaki”​—te au angaanga te ka akameitaki roa atu i toou turanga pae vaerua.​—Philipi 1:10.

15. Eaa i puapinga ai kia matakite me iki i ta tatou tamataora?

¹⁵ E mea tau katoa kia matakite tatou me iki i ta tatou tamataora. Eaa ra te aiteanga o te reira? Ka akamanako akaou ana i te akaraanga o te apara. Ko te ngai meitaki ua taau e matipi mai kia kore koe e kai atu i te ngai pe. Ka akapera rai koe me iki i taau tamataora, kia matakite e te taka ra ia koe e ko teea te mea tau e te mea kare e tau ana. Ko te Kerititiano matakite, ka kopae aia i te tu tamataora e patoi tika ra i te au kaveinga Pipiria e pera katoa te au tamataora e o maira te au mea te ka takino i tona pirianga kia Iehova. (Maseli 4:25-27) Ka riro te aru anga i te ako a te Tuatua a te Atua ei tauturu ia koe kia kopae i te au tu tamataora tau kore.

16. (a) Akapeea tatou me akaata mai i to Iehova aerenga manako no runga i te kaveinga no te mea tika e te mea tarevake? (e) Akapeea te akono anga i te au kaveinga Pipiria i te riro mai anga ei angaanga matau naau i te rave?

¹⁶ Me iki i te tamataora, e na mua ana te au Kerititiano mou i te akara e eaa ra to Iehova manako no runga i te reira. Te akakite maira te Pipiria e eaa to Iehova manako  e tona au turanga. Ei akatauanga, kua akakite mai te Ariki ko Solomona i tetai au mea e riri ana a Iehova, mei “te arero pikikaa, e te rima i maringi ei te toto ara kore ra; Ko te ngakau i akakoro i te tuatua kino ra, te vaevae e oro viviki e rave i te kino.” (Maseli 6:16-19) Te aite ra ainei toou manako ki to Iehova? “Ko kotou, tei inangaro ia Iehova, kia rikarika i te kino.” (Salamo 97:10) Ka anoanoia koe kia akaari mai na roto i taau tamataora ka iki e te rikarika tikai ra koe i te au mea ta Iehova e rikarika ra. (Galatia 5:19-21) E akamaara katoa e ko taau e rave ngaro ua ra, na te reira e akaari mai i toou tu tikai, kare na te au mea taau e rave ra i te ngai tangata. (Salamo 11:4; 16:8) No reira, me e inangaro tikai toou i te akaari mai i to Iehova aerenga manako no runga i te au mea tika i roto i toou oraanga, ka rave ua rai koe i te au ikianga tei tau ki te au kaveinga Pipiria. Ka riro tera ei angaanga matau naau i te rave.​—2 Korinetia 3:18.

17. I mua ake ka iki ei i te tamataora, eaa ra te au uianga ka tau kia ui tatou?

¹⁷ Eaa akaou atu taau ka rave i te akapapu e te aru ra koe i to Iehova aerenga manako me iki i taau tamataora? E akamanako no runga i te uianga e, ‘Eaa ra ta teia ka akatupu kiaku e toku pirianga ki te Atua?’ Ei akatauanga, i mua ake ka iki ei koe kia akara i tetai teata, e ui kia koe uaorai e, ‘Mei teaa ra te tu ta teia teata ka akatupu ki toku  akava ngakau?’ Ka akara ana tatou e eaa te au kaveinga ka tau no teia tumu manako.

18, 19 (a) Akapeea te kaveinga i roto ia Philipi 4:8 i te tauturu anga ia tatou kia akapapu e me te tau ra te tamataora ta tatou i iki? (e) Eaa etai atu au kaveinga te ka tauturu ia koe kia iki i te tamataora meitaki? (Akara i te tataanga i raro ake.)

¹⁸ Ka kite tatou i teia kaveinga puapinga i roto ia Philipi 4:8, e na ko ra e: “Ko te au mea mou ra, te au mea tau meitaki ra, te au mea tika ra, te au mea viivii kore ra, te au mea rekarekaia ra, te au mea rongo meitaki ra, te vai ra tetai meitaki, te vai ra tetai mea paapaaia ra, e akamaara i taua au mea ra.” E tika e kare a Paulo e uriuri ra no runga i te tamataora, mari ra no runga i te manako o te ngakau, ko te mea puapinga ïa e mareka ai te Atua. (Salamo 19:14) Inara, ka tau katoa te kaveinga o te au tuatua a Paulo no runga i te tamataora. Mei teaa ra te tu?

¹⁹ E ui kia koe uaorai e, ‘Te riro ra ainei taku au teata e iki ana, te au tarekareka vitio, te imene, me kore tetai ua atu tu tamataora, ei akaki i toku manako ki “te au mea viivii kore”?’ Ei akatauanga, me oti koe i te akara i tetai teata, eaa te mea maata i roto i toou manako? Mei te mea e e au mea reka, e au mea ma, e ka puapingaia koe, ka kite koe i reira e te tau ra taau tamataora. Inara, me te akakeu ra te reira ia koe kia manako i te au mea tau kore, tera te aiteanga, kare taau tamataora e tau ana e ka takino te reira ia koe. (Mataio 12:33; Mareko 7:20-23) No teaa ra? No te mea, me ka manako ua koe i te au mea tau kore, kare toou manako e mou ki runga i te au mea meitaki, ka taviivii te reira i toou akava ngakau tei tereniia e te Pipiria e ka takino i toou pirianga ki te Atua. (Ephesia 5:5; 1 Timoteo 1:5, 19) I te mea e ka riro teia tu tamataora ei takino ia koe uaorai, ka anoanoia koe kia kopae  pakari i te reira. * (Roma 12:2) Kia aite koe mei te tata taramo tei pati kia Iehova na roto i te pure e: “E akaariu ke i toku mata kia kore e akara i te mea puapinga kore.”​—Salamo 119:37.

20, 21 Eaa te pirianga o 1 Korinetia 10:23, 24 ki te ikianga i te tu tamataora tau?

²⁰ Kua taiku mai a Paulo i tetai kaveinga puapinga te ka anoanoia tatou kia akamanako me rave i tetai au ikianga no tatou uaorai. Kua akakite aia e: “E tika te au mea katoa iaku, kare ra te au mea katoa e tamaata i te meitaki. Auraka rava e tangata e kimi i tona uaorai meitaki, e kimi ra te tangata ravarai i to etai ke ra.” (1 Korinetia 10:23, 24) Eaa te pirianga o tera kaveinga ki te ikianga i te tu tamataora tau? Ka anoanoia koe kia ui kia koe uaorai e, ‘Eaa ra ta etai ke ka manako no runga i te tamataora taku ka iki?’

²¹ Penei ka meitaki ua toou akava ngakau me piri koe ki tetai tu tamataora taau e manako ra e “e tika” me kore te tau ua ra. Inara, me te kite ra koe e kare te akava ngakau o te au taeake e āriki ana i te reira, penei ka iki koe eiaa e rave i te reira. No teaa ra? No te mea kare koe e inangaro kia riro tera ei ara naau ki toou taeake, e kia riro katoa ei ara naau i te Mesia mei ta Paulo i akakite, no te mea, ka ngata roa atu i reira no toou taeake kia vai tiratiratu ki te Atua. Kia akamanako marie ra koe i te ako a te Pipiria e na ko ra e: “Auraka kotou kia riro ei turorianga.” (1 Korinetia 8:12; 10:32) E akarongo ana te au Kerititiano mou i teia tuatau ki te ako a Paulo, na te kopae  anga i te tu tamataora penei te tau ua ra kia rave ratou, inara kare e riro ei meitaki no etai ke.​—Roma 14:1; 15:1.

22. No teaa te au Kerititiano ka akangateitei ei i te au manako tukeke no runga i te tamataora?

²² E tuanga ke mai tetai no runga i te kimi anga i te meitaki no etai ke. Te Kerititiano e manamanata ra tona akava ngakau i tetai au mea, eiaa aia e mārō e kia aru pouroa te au Kerititiano i roto i te putuputuanga i tona akava ngakau no runga i te tu tamataora tei tau kiaia. Me ka akapera aia, aite rai aia mei tetai tangata e akaoro ra i tona patikara i runga i te mataara tei mārō e kia akaaite mai te katoatoa i te viviki o to ratou patikara ki tona. Kare tera tu i te mea meitaki. Tetai Kerititiano kare e tau ana te au tamataora ki tona akava ngakau, kia riro tona aroa Kerititiano ei akakeu iaia kia akangateitei i tona au taeake tei tuke to ratou manako no runga i te tamataora, inara te tau ra rai ki te au kaveinga a te Pipiria. Na tera mataara, ‘te kitea meitakiia ra tona tu maru i te tangata katoa.’​—Philipi 4:5; Koheleta 7:16.

23. Akapeea koe i te akapapu anga e kia iki koe i te tu tamataora tau?

²³ No reira, ka akapeea koe i te akapapu anga e kia iki koe i te tu tamataora tau? E kopae i tetai ua atu tu tamataora e akaari tika maira i te au peu viivii e te au anoano tika kore e akaapa tikaia ra e te Tuatua a te Atua. E aru i te au kaveinga Pipiria te ka tau ki te au tu tamataora kare i taiku tikaia mai i roto i te Pipiria. Kopae i te tu tamataora te ka takino i toou akava ngakau, e kia papa ua i te akakore i te tu tamataora te ka takino i te akava ngakau o etai ke, i to tatou au taeake tikai i roto i te tuatua mou. No reira, kia riro taau ikianga ngaueue kore ei akakaka i te Atua e ei tauturu ia koe e toou ngutuare tangata kia noo tamou i roto i tona aroa.