PENE 8
Inangaro te Atua i te Aronga mā e te Viivii Kore
‘I te tangata viivii kore ra, e tu viivii kore katoa toou.’—SALAMO 18:26.
1-3. (a) Eaa te tumu ka akapapu ei tetai māma e te mako ra e te mā ra tana tamaiti? (e) Eaa te tumu i inangaro ei a Iehova i tona aronga akamori kia mā, e eaa te akakeu ra ia tatou kia vai mā ua?
TE AKAPAPA ra tetai māma i tana manga tamaiti ka aere raua ki tetai ngai. Akapapu meitaki aia e kia akapāīia te tamaiti e kia mako tona kakau e te mā. Kua kite aia e e mea puapinga te tu mā no te oraanga kopapa o tana tamaiti, e ka akaari mai te tu o te tamaiti, e mei teaa te tu o tona nga metua.
2 Te inangaro maira a Iehova to tatou Metua i te rangi, kia mā ua me kore kia viivii kore tona au tavini. Te akakite maira Tana Tuatua e: “E teianei, e aku au akaperepere * (2 Korinetia 7:1) E inangaro maata to Iehova ia tatou; kua kite aia e ka puapingaia tatou me mā ua tatou. Te tapapa katoa maira aia e kia riro to tatou tu mā ei Au Kite nona, ei akameitaki anga na te tangata iaia. Ae, ka riro to tatou tu mā e te tu mako ei akakakā ia Iehova e tona ingoa tapu.—Ezekiela 36:22; e tatau ia 1 Petero 2:12.
e, tei ia tatou taua au meitaki i tuatuaia maira, e tamā ua tatou ia tatou uaorai i te au viivii katoa o te kopapa e te vaerua, ma te akaope marie i te akonoanga tapu i te mataku anga atu i te Atua.”3 No te mea kua mārama tatou e te inangaro maira a Iehova i te aronga mā, na tera e akakeu ia tatou kia vai mā ua. No to tatou inangaro iaia, ka taangaanga tatou i to tatou oraanga na roto i te tu te ka apai mai i te akangateiteianga kiaia. Ka inangaro katoa tatou kia vai tamou rai i roto i tona aroa. No reira, ka kimi marie ana tatou e eaa te tumu ka anoanoia ai tatou kia mā, eaa te o maira ki te tāmā anga ia tatou, e ka akapeea e rauka ai ia tatou kia vai mā ua. Ka tauturu teia ia tatou kia kite e eaa te au ngai ka anoanoia tatou kia akatikatika.
EAA TE TUMU KA ANOANOIA AI TATOU KIA MĀ?
4, 5. (a) Eaa te tumu maata i anoanoia ai tatou kia mā ua rai? (e) Akapeea te au mea tini ta Iehova i anga i te akaari mai anga i tona tu mā?
4 Tetai mataara e arataki ana a Iehova ia tatou, koia oki na roto i tana akaraanga. Te akamaroiroi maira Tana Tuatua e kia “aru kotou i te Atua.” (Ephesia 5:1) Teia te tumu maata ka anoanoia ai tatou kia mā ua rai: Ko Iehova, te Atua ta tatou e akamori nei, e Atua mā aia e te viivii kore e te tapu i roto i te au mea ravarai.—E tatau ia Levitiku 11:44, 45
Roma 1:20) I angaia mai te enua ei kainga mā no te tangata. Kua akanoo a Iehova i te au ravenga tei karangaia e e ecological cycle, ei tāmā i te mareva e te vai. I anga mai te Atua i te enua na roto i te tu umere tikai te ka rauka i te enua kia tāmā iaia uaorai e te au mea tini ravarai i roto. Te taka meitaki ua ra e e mea puapinga tikai te tu mā kia Iehova, no te mea ‘nana i anga i te enua.’ (Ieremia 10:12) E tau rai i reira e kia riro te tu mā ei mea puapinga katoa kia tatou.
5 Te kitea nei to Iehova tu mā e te viivii kore, pera tona au arataa e manganui i roto i te au mea tini tana i anga. (6, 7. Akapeea te Ture i te akaketaketa mai anga e ka anoanoia te aronga e akamori ra i te Atua kia tāmā ia ratou?
6 Tetai tumu ke mai i anoanoia ai tatou kia vai mā ua, koia oki te umuumu maira a Iehova to tatou Tutara Ngateitei, kia mā ua rai tona aronga akamori. I raro i te Ture ta Iehova i oronga ki to Iseraela, e pirianga vaitata tikai to te tu mā e te akamorianga. Kua akataka mai te Ture e kia pāī te taunga maata e rua taime i te Ra Tapokiangaara. (Levitiku 16:4, 23, 24) Ka anoanoia te kau taunga kia orei i to ratou rima e te vaevae i mua ake ka oronga ai i te atinga kia Iehova. (Exodo 30:17-21; 2 Paraleipomeno 4:6) E 70 tu viivii ta te Ture i akataka mai te ka riro ei taviivii i tetai tangata i te pae kopapa e pera katoa i tana akamorianga. Me kua viivii tetai ngati Iseraela, kare aia e akatikaia kia piri ki roto i te akamorianga—me ka piri aia ki te akamorianga i roto i tera turanga, e mate tona utunga. (Levitiku 15:31) Tetai ua atu tangata kare e inangaro kia tāmā iaia mei tei umuumuia e te Ture, tei kapiti mai te pāī anga iaia e te tāmā anga i tona kakau, “ka tipu keia ïa tangata i te uipaanga nei.”—Numero 19:17-20.
7 Noatu kare tatou i raro i te Ture a Mose, te tauturu Malaki 3:6) Kare aia e āriki mai i ta tatou akamorianga mei te mea e kare te reira i te mea mā e te kino kore. (Iakobo 1:27) No reira, ka anoanoia tatou kia kite e eaa tana e tapapa maira mei ia tatou no runga i teia.
maira ra teia ia tatou kia mārama i to te Atua aerenga manako no runga i teia au mea e o maira te tu mā. Te taka meitaki ua ra e, te akaketaketa maira te Ture e ka anoanoia te aronga e akamori ra i te Atua, kia tāmā ia ratou. Kare a Iehova i taui. (AU MEA E O MAIRA TE TU MĀ I MUA I TE ATUA
8. I roto i teea au tu ta Iehova e tapapa maira ia tatou kia vai mā ua?
8 I roto i te Pipiria, e maata atu te o maira ki te tu mā i te pae kopapa. Ko te tu mā i mua i te aroaro o te Atua, te o maira te au tuanga ravarai o to tatou oraanga. E ā au tuanga maata ta Iehova e tapapa maira ia tatou kia mā—i roto i ta tatou akamorianga, te tu o to tatou oraanga, to tatou aerenga manako, e te pae kopapa. Ka akamanako ana tatou e eaa te o maira ki te au tuanga tataki tai.
9, 10 Eaa te aiteanga kia vai mā ua ta tatou akamorianga, e eaa ta te au Kerititiano mou ka kopae?
9 Akamorianga mā. Te aiteanga o te akamorianga mā, koia oki, auraka e kapiti i te akamorianga mou ki te akamorianga pikikaa. I te akaruke anga te ngati Iseraela i te oire Babulonia e kua oki atu ki Ierusalema, kua anoanoia ratou kia akarongo i teia ako tei akauruia mai e: “Ka aere kotou ki vao; auraka e arapaki ua atu i tetai mea viivii ra; . . . kia mā kotou.” (Isaia 52:11) Te tumu maata i oki ei te ngati Iseraela ki to ratou ipukarea, koia oki kia akamata akaou i te akamorianga a Iehova. Ka anoanoia kia mā taua akamorianga ra—auraka kia taviiviiia e tetai ua atu au apiianga, au angaanga, e te au peu akangateitei kore i te Atua a te au akonoanga pikikaa.
1 Korinetia 10:21.) Ka anoanoia te tu matakite, no te mea te koropiniia nei tatou e te au akonoanga pikikaa. I roto i te au enua e manganui, e pirianga to te au peu tupuna tukeke, te au angaanga, e te au akamaaraanga ki te au apiianga akonoanga pikikaa. Ei akaraanga, irinaki tetai au akonoanga e e apinga tetai i roto ia ratou te ka ora atu rai me mate te tangata. (Koheleta 9:5, 6, 10) Ka kopae te au Kerititiano mou i te au peu e o maira te au irinakianga pikikaa a te au akonoanga. * Auraka tatou e akatika i tetai ke kia māro ia tatou kia akaruke i te au turanga Pipiria o te akamorianga mā.—Angaanga 5:29.
10 Teia tuatau, kia matakite tatou te au Kerititiano mou, auraka kia taviiviiia e te akamorianga pikikaa. (E tatau ia11. Eaa te o maira ki te oraanga mā, e eaa i puapinga ai kia vai mā ua tatou i roto i teia tu?
11 Oraanga mā. Ko te oraanga mā, te o maira te kopae takiri anga i tetai ua atu au tu peu ainga viivii. (E tatau ia Ephesia 5:5.) E mea puapinga tikai kia mā ua tatou i roto i te au tu ravarai. Mei ta tatou ka kite i roto i te Pene 9 o teia puka, ka anoanoia tatou kia rere ke atu i te moeāana, e rauka ai kia vai tamou ua i roto i te aroa o te Atua. Ko te aronga moeāana kare e tataraara, kare ratou “e noo i te basileia o te Atua.” (1 Korinetia 6:9, 10, 18) I mua i te aroaro o te Atua, ko ratou tetai i roto i “te aronga viivii.” Me kare ratou e tāmā i to ratou oraanga, ‘e tuanga ta ratou ko te rua o te mate.’—Apokalupo 21:8.
12, 13 Eaa te pirianga i rotopu i te manako e te rave anga i tetai mea, e ka akapeea e rauka ai kia vai mā ua to tatou aerenga manako?
12 Aerenga manako mā. Ta te tangata e manako ra, ko tana ïa ka rave. Me akatika tatou i te au manako tarevake kia tupu i roto i to tatou ngakau, papu roa e ka rave tatou Mataio 5:28; 15:18-20) Mei te mea ra e ka akaki tatou i to tatou manako ki te au mea tiamā, ka akakeuia tatou kia akatupu i te au tu meitaki. (E tatau ia Philipi 4:8.) Ka akapeea ra e rauka ai ia tatou te aerenga manako mā? Ka anoanoia tatou kia kopae i tetai ua atu tu tamataora te ka taviivii i to tatou aerenga manako. * Tetai katoa, kia akaki i to tatou manako ki te au mea mā e te viivii kore na roto i te apii putuputu anga i te Tuatua a te Atua.—Salamo 19:8, 9.
i tetai angaanga kino. (13 E rauka ai ia tatou kia vai tamou i roto i te aroa o te Atua, e mea puapinga kia vai mā e te viivii kore ta tatou akamorianga, to tatou oraanga e to tatou aerenga manako. E maata atu te au mea ka uriuriia no runga i teia au
tuanga o te tu mā e te viivii kore i roto i tetai au pene ke atu o teia puka. Ka akara tatou i teianei i te ā o te tuanga—te tu mā i te pae kopapa.TE TU MĀ I TE PAE KOPAPA, EAA TE O MAIRA?
14. Eaa te tumu i puapinga ai ki etai ke ta tatou uaorai ikianga kia mā ua?
14 Te tu mā i te pae kopapa, te o maira te tāmā anga i to tatou kopapa e to tatou kainga. E mea puapinga ainei ki etai ke taau uaorai ikianga kia mā ua toou kopapa e toou kainga? Ae, e mea puapinga te reira ki te aronga akamori ia Iehova. Mei tei akakiteia i mua ake, e mea puapinga te reira kia Iehova no te mea e meitaki rai te reira no tatou, e ka riro katoa te reira ei akakakā iaia. Akamanako ana i te akatutuanga i orongaia mai i te akamata anga o teia pene. Me e repo ua ana te kakau o tetai tamaiti e te mako kore, ka umere rai te tangata e mei teaa ra te tu o tona nga metua, me kare ainei? No reira, kare tatou e inangaro kia riro to tatou kakau e te tu o to tatou oraanga ei akakino anga na te tangata i to tatou Metua i te rangi, me kore ei akatupu i te tu akangateitei kore no te karere ta tatou e tutu aere ra. Te karanga ra te Pipiria e: “Kare rava i tuku i te turorianga ki te tangata ravarai, kia kore e akakinoia te taoonga nei; Te akakite ua nei ra matou ia matou uaorai e e rave angaanga na te Atua i te au mea katoa nei.” (2 Korinetia 6:3, 4) Ka akapeea i reira tatou i te tāmā anga ia tatou i te pae kopapa?
15, 16 Eaa te o maira ki te au tu mā meitaki, e mei teaa ra te tu o to tatou kakau?
15 To tatou uaorai tu mā e te kakau. Noatu e tuke tuke te peu e te turanga o te oraanga i te au enua, ka rauka ua te puʼa e te vai ei tāmā ia tatou e ta tatou tamariki. Ko te tu mā meitaki, ka o mai te orei i te rima ki te puʼa e te vai Deuteronomi 23:12, 13
i mua ake ka kaikai ei, me akapapa i te kai, me oti mai i roto i te are meangiti, e me oti i te taui i te pikipiki o te pepe e te vai atura. E mea puapinga te orei i te rima ki te puʼa e te vai, ka paruru te reira ia tatou mei te maki e mei te mate. E tupu mai ana te au tu maki mei te eke, no te mea kare e oreiia ana te rima. Ka riro te orei putuputu i to tatou rima ei tauturu i te paruru ia tatou mei tera au tu maki. I te au enua kare e ngai vairanga repo tangata, e tanuia ana te reira ki roto i te one mei ta te ngati Iseraela rai e rave ana i mua ana.—16 Ka anoano katoaia kia puʼa putuputu i to tatou kakau kia mā e kia mako. Kare e inangaroia te kakau oko maata e te au vaito ou, te mea maata kia mā e te tau. (E tatau ia 1 Timoteo 2:9, 10) Noatu teiea tatou, ka inangaro tatou i te tu mako o to tatou kakau ‘kia akamanea i te tuatua a te Atua a to tatou Ora.’—Tito 2:10.
17. Eaa te tumu ka inangaro ei tatou i to tatou au are e to tatou kainga kia mā e te mako?
17 To tatou kainga. Penei kare to tatou are e to tatou kainga e purapura ana inara, ko te mea maata kia mā e te mako. Pera katoa to tatou au apinga akaoro e te au mea ke atu mei ta tatou puka, te kiri e te kete me aere tatou ki te uipaanga e te angaanga tutu aere. E tauta tatou kia vai mā ua teia au mea, a roto e a vao. E akamaara katoa e ka riro to tatou are e to tatou kainga mā ei ingoa meitaki no to tatou Atua. I na, te apii nei oki tatou i te tangata e e Atua mā a Iehova, e ka takore aia i te aronga e taviivii ra i te enua, e kare roa atu, ka akariro tona Patireia i te enua nei ei parataito. (Apokalupo 11:18; Luka 23:43) Kare e ekoko e ka inangaro tatou i te tu mā o to tatou are e ta tatou au apinga ei akaari ki etai ke e te akatupu nei tatou i te au tu mā te ka tau no te ao ou ta tatou e tapapa atu nei.
18. Akapeea tatou te akaari anga i te tu akangateitei no to tatou Are Uipaanga Patireia?
2 Paraleipomeno 34:10) Mei tera katoa rai te tu me uipa tatou i ko i to tatou Are Akaputuputuanga me kore i tetai au ngai ke atu e raveia ana ta tatou au akaputuputuanga e te au uruoaanga.
18 To tatou ngai akamorianga. Na to tatou inangaro ia Iehova e akakeu ra ia tatou kia akaari i te tu akangateitei no to tatou Are Uipaanga Patireia, koia oki to tatou au ngai akamorianga. Me aere mai te aronga ou ki te are uipaanga, ka inangaro tatou kia riro to tatou ngai akamorianga ei mea marekaia e ratou. Ka anoanoia kia tāmā e kia ripea putuputu i te reira kia vai manea ua. Na te akapapu anga e kia vai meitaki ua te turanga o to tatou Are Uipaanga Patireia, te akaari ra tatou i te tu akangateitei no te reira. E tikaanga meitaki tikai kia tauturu tatou i te tāmā e te ripea i to tatou ngai akamorianga. (KOPAE TATOU I TE AU TU E TE AU PEU VIIVII
19. Kia vai mā ua rai tatou i te pae kopapa, eaa te ka anoanoia kia kopae tatou, e akapeea te Pipiria i te tauturu anga ia tatou no runga i teia?
19 Kia vai mā ua tatou i te pae kopapa, ka anoanoia kia kopae tatou i te au tu e te au peu viivii mei te kai avaava, te kona kava, te kai vairakau akakona e te au apinga ka ānevaneva te manako. Kare te Pipiria i akakite tika mai i te ingoa o te au tu viivii e te tau kore pera te au peu rave matauia i teia tuatau, inara tei roto i reira te au kaveinga te ka tauturu ia tatou kia kite i to Iehova manako no runga i te reira. No te mea kua kite tatou i to Iehova manako no runga i teia au mea nei, ka riro to tatou inangaro iaia ei akakeu ia tatou kia aru i te mataara te ka mareka mai aia. Ka akamanako ana tatou e rima au kaveinga Tuatua Tapu.
20, 21 Ka inangaro a Iehova ia tatou kia matara mai mei teea au tu peu, e eaa te akakeuanga ririnui tei rauka ia tatou kia akono i te reira?
2 Korinetia 7:1) Inangaro a Iehova kia matara mai tatou mei te au peu e taviivii ra i to tatou kopapa e te riro ra ei takino i to tatou tu me kore i to tatou aerenga manako. No reira, kia kopae tatou i te au tu viivii e riro nei ei kino ki to tatou oraanga kopapa e to tatou manako.
20 “E aku au akaperepere e, tei ia tatou taua au meitaki i tuatuaia maira, e tamā ua tatou ia tatou uaorai i te au viivii katoa o te kopapa e te vaerua, ma te akaope marie i te akonoanga tapu i te mataku anga atu i te Atua.” (21 Te oronga maira te Pipiria i tetai akakeuanga ririnui no tatou, kia ‘tamā ia tatou uaorai i te au viivii katoa.’ Me akara meitaki tatou, te na ko ra a 2 Korinetia 7:1 e: “Tei ia tatou taua au meitaki i tuatuaia maira.” Eaa ra teia au meitaki? Mei tei taikuia mai i roto i te au irava i mua ake, kua taputou mai a Iehova e: “Naku e āriki atu ia kotou, E ei Metua au no kotou.” (2 Korinetia 6:17, 18) E akamanako ua ana ra e te taputou maira a Iehova e ka paruru, ka akono, e ka akaperepere aia ia tatou mei te metua e akaperepere i tana tamaiti me kore i tana tamaine. Inara, me ka kopae tatou i teia au viivii o te “kopapa e te vaerua,” i reira ua a Iehova e akatupu ei i teia au taputou. E manako kore tikai kia akatika i tetai ua atu tu me kore au peu viivii kia akangere ia koe i toou pirianga vaitata e te akaperepereia kia Iehova!
22-25. Eaa te au kaveinga Pipiria te ka tauturu ia tatou kia kopae i te au tu e te au peu viivii?
22 ‘E inangaro atu koe i to Atua ia Iehova ma to ngakau katoa, e ma to oraanga katoa, e ma to manako katoa.’ (Mataio 22:37) Ko teia tei maata rava atu i te au akauenga katoa ta Iesu i iki. (Mataio 22:38) Kua tau rai kia akaari tatou i teia tu inangaro no Iehova. E rauka ai ia tatou kia inangaro atu iaia ma te ngakau katoa, te oraanga katoa, e te manako katoa, ka anoanoia tatou kia kopae i te au peu te ka akapoto ua i to tatou oraanga me kore te ka akapoiri i to tatou manako tei orongaia mai e te Atua.
23 “Koia [ko Iehova] uaorai oki tei oronga mai i te ora, e te aʼo, e te au mea katoa.” (Angaanga 17:24, 25) E apinga aroa te oraanga no ko mai i te Atua. No to tatou inangaro Iaia, no reira ka akaperepere tatou i tera apinga aroa. Ka akakore tatou i tetai ua atu tu me kore au peu te ka takino i to tatou oraanga kopapa, no te mea ko tera au tu, e akangateitei kore tikai i te apinga aroa o te oraanga.—Salamo 36:9.
24 “E aroa atu koe i toou tangata tupu mei te aroa ia koe uaorai.” (Mataio 22:39) Maataanga i te taime, e riro ana teia au tu e te au peu viivii ei takino ia tatou e etai ke atu. Ei akaraanga, ka riro te auai e pupui maira te tangata kai avaava ki vao, ei takino i te tangata kare e kai avaava ana. Ko te tangata tei takino i etai ke, te aati ra aia i te ture a te Atua kia aroa atu i tona tangata tupu. Tera te aiteanga, te pikikaa ua ra aia e te inangaro ra aia i te Atua.—1 Ioane 4:20, 21
25 “E kauraro marie i te ui ariki e te aronga mana.” (Tito 3:1) I te au enua e manganui, me kai me kore me taangaanga tetai tangata i te au vairakau akakona mei te maruana e te vai atura, te aati ra aia i te ture. Ei au Kerititiano mou, kare tatou e kai ana me kore e taangaanga ana i teia au tu vairakau tei tureia.—Roma 13:1.
26. (a) Kia vai tamou rai i roto i te aroa o te Atua, eaa te ka anoanoia kia rave tatou? (e) Eaa i papu ei ia tatou e ko te oraanga mā i mua i te Atua te oraanga meitaki rava atu?
26 Kia vai tamou rai i roto i te aroa o te Atua, ka anoanoia tatou kia vai mā ua i roto i te au tuanga * Kare roa e ekoko e ko teia te oraanga meitaki rava atu no te mea e apii ua mai ana a Iehova ia tatou i te mea e puapinga ai tatou. (E tatau ia Isaia 48:17.) Tei puapinga roa atu, ka rauka ia tatou te merengo mou, no te mea kua kite tatou e ka riro to tatou oraanga mā ei apai mai i te ingoa meitaki no to tatou Atua, e rauka ai ia tatou kia vai tamou i roto i tona aroa.
katoatoa e o maira te tu viivii kore. Penei kare i te mea mama kia akaruke e kia kopae takiri i te au tu e te au peu viivii, inara ka rauka rai i te rave i te reira.^ para. 2 Te tuatua Ereni tei uriia ei “tamā,” te akataka maira te reira i te tu mā i te pae kopapa pera katoa te oraanga mā e te akamorianga mā.
^ para. 10 Akara i te Pene 13 o teia puka no tetai uriurianga no runga i te au akaepaepaanga e te au peu ka anoanoia te au Kerititiano mou kia kopae.
^ para. 12 Me iki i te tu tamataora tau, akara i te uriurianga i roto i te Pene 6 o teia puka.
^ para. 26 Akara i te pia “ Te Tauta ra Ainei au te Rave i te Mea Tika?” e te pia “ E Tika ra te au Mea Katoa i te Atua.”
^ para. 67 Kua tauiia te ingoa.