PENE 2
Akava Ngakau Meitaki i Mua i te Atua
“Ei akava-ngakau meitaki to kotou.”—1 PETERO 3:16.
1, 2. Eaa koe ka anoano ei i tetai tangata ei arataki ia koe na tetai ngai kare koe i kite? Eaa te aratakianga ta Iehova i oronga mai?
AKAMANAKO ana e te aere ra koe na roto i te metepara. Tauiui ua te turanga o te enua no te ririnui o te matangi e pupui ra i te one mei tera ngai ki tera, e ka viviki ua koe i te ngaro. Akapeea koe e kite ei ka naea me aere? Ka anoano koe i tetai arataki. Penei tetai kaveinga (compass), te rā, au etu, tetai māpu, GPS (Global Positioning System), e penei tetai tangata tei kite meitaki i te metepara. E mea puapinga kia rauka tetai aratakianga, no te mea me kite koe e te aere ra koe kiea, ka ora koe.
2 Maata te turanga ngatā o te oraanga e aro ana tatou, e ka ngaro tatou i tetai taime. Kua oronga mai ra a Iehova i te akava ngakau no tatou tataki tai ei arataki ia tatou. (Iakobo 1:17) Akara tatou eaa te akava ngakau, e akapeea te reira me angaanga. E oti apii tatou akapeea me tereni i to tatou akava ngakau, eaa te tumu ka akamanako ei tatou i te akava ngakau o etai ke, e akapeea te akava ngakau mā me akameitaki atu i to tatou oraanga.
EAA TE AKAVA NGAKAU E AKAPEEA TE REIRA ME ANGAANGA?
3. Eaa te akava ngakau?
3 To tatou akava ngakau, ko te kite i roto i to tatou manako e te ngakau, e eaa te mea tika e te mea tarevake. E apinga aroa umere te reira no ko ia Iehova. Roto i te Pipiria, te tuatua Ereni no te “akava ngakau,” tona aiteanga e “kite ia koe uaorai.” Me angaanga meitaki te akava ngakau, ka kite tatou e koai tikai tatou. Ka tauturu te reira ia tatou kia kite eaa tikai to roto i to tatou manako e to tatou ngakau. Ka arataki ia tatou kia rave i te meitaki e kia kopae i te kino. Ka akatupu i te mataora me rave tatou i te ikianga meitaki me kore ka kinokino me tarevake ta tatou ikianga.—Akara i te Au Manako Poto 5.
4, 5. (a) Eaa tei tupu te kopae anga a Adamu e Eva i to raua akava ngakau? (e) Eaa tetai au akaraanga Pipiria no runga i te tu e angaanga ana te akava ngakau?
4 Ka rauka ia tatou kia iki me ka akarongo ki to tatou akava ngakau e me kare. Kua iki a Adamu e Eva kia kore e akarongo i to raua akava ngakau, e tei tupu kua ara raua. I muri ake kua kinokino to raua akava ngakau inara kua tureti; kua akarongo kore ke ana raua i te Atua. (Genese 3:7, 8) Noatu e akava ngakau apa kore to raua, kua kite raua e e tarevake kia akarongo kore i te Atua, inara kua iki rai raua kia kopae i to raua akava ngakau.
5 E maata te tangata apa ua tei akarongo ki to ratou akava ngakau. Ko Iobu tetai akaraanga meitaki. Rave aia i te au ikianga meitaki, rauka iaia kia karanga e: “Kare toku ngakau e tapepe mai iaku i toku au rā katoa.” (Iobu 27:6) Ko te “ngakau” ta Iobu e tuatua ra, ko tona akava ngakau, ko te kite i te tika e te tarevake. Kareka a Davida, i tetai au taime, kua kopae aia i tona akava ngakau e kua akarongo kore ia Iehova. Muri ake kua kinokino tikai aia mei te mea ra e “kua akaapa” tona ngakau iaia. (1 Samuela 24:5) Ko to Davida akava ngakau teia e akakite ra e kua tarevake aia. Me akarongo aia ki tona akava ngakau, ka kite aia e kare aia e rave akaou i tera tarevake.
6. Eaa tatou ka karanga ai e e apinga aroa te akava ngakau no ko i te Atua?
6 Te aronga kare i kite i te Atua, te kite ra rai ratou e e meitaki tetai au mea e e tarevake tetai. Karanga te Pipiria: “To ratou manako, te akaapa ra, e te akatika ra, ratou ratou uaorai.” (Roma 2:14, 15) Ei akaraanga, te kite ra te maataanga o te tangata e e tarevake te tā tangata e te keikeia. Kare ra ratou i kite e te akarongo ra ratou ki to ratou akava ngakau, te kite i te tika e te tarevake ta Iehova i tuku ki roto ia ratou. Te aru katoa ra ratou i ta Iehova au kaveinga, me kore te tuatua mou tana i oronga mai ei tauturu ia tatou kia rave i te au ikianga meitaki i roto i te oraanga.
7. Eaa to tatou akava ngakau ka tarevake ei i tetai taime?
7 Inara i tetai taime e tarevake ana to tatou akava ngakau. Penei ka riro to tatou uaorai manako ngakau apa ua ei akatarevake ia tatou. Kare e rauka ua mai te akava ngakau meitaki. Ka anoanoia kia tereni i te reira. (Genese 39:1, 2, 7-12) Kua oronga mai a Iehova i te vaerua tapu e te au kaveinga Pipiria ei tauturu ia tatou. (Roma 9:1) Ka akara meitaki tatou akapeea me tereni i to tatou akava ngakau.
AKAPEEA ME TERENI I TO TATOU AKAVA NGAKAU?
8. (a) Eaa ta to tatou manako ngakau ka akatupu ki to tatou akava ngakau? (e) Eaa ta tatou ka ui kia tatou uaorai i mua ake ka rave ei i tetai ikianga?
8 Manako tetai aronga e ko te akarongo ki to ratou akava ngakau tona aiteanga, kia aru i to ratou manako. Kia rave i ta ratou uaorai e inangaro ra. Inara e manako ngakau apa ua to tatou, e penei ka arataki ke ia tatou. E ririnui te akakeuanga a to tatou manako ngakau i te akavare i to tatou akava ngakau. Karanga te Pipiria: “E pikikaa maata to te ngakau i te au mea katoa nei, e kua kino takiri: koai te kite?” (Ieremia 17:9) Penei ka manako tatou e te meitaki ra tetai apinga noatu e e kino. Ei akaraanga, i mua ake ka riro ei a Paulo ei Kerititiano, kua takinokino aia i te iti tangata o te Atua. Irinaki aia e e tika tana e rave ra. Kiaia, e akava ngakau meitaki tona. I muri mai ra karanga aia e: “Ko te akara matatio mai iaku nei, ko [Iehova] ïa.” (1 Korinetia 4:4; Angaanga 23:1; 2 Timoteo 1:3) Tona kite anga e mei teaa to Iehova manako no tana i rave, kite aia e ka anoanoia aia kia taui. No reira, i mua ake ka rave ei tatou i tetai mea, e ui kia tatou uaorai, ‘Eaa ta Iehova e inangaro maira iaku kia rave?’
9. Eaa te aiteanga o te mataku i te Atua?
9 Me e inangaro toou i tetai tangata, kare koe e akamareka kore iaia. No to tatou inangaro ia Iehova, kare tatou e rave i tetai mea te ka akamareka kore iaia. Ka anoanoia kia matutu to tatou mataku i te akamareka kore iaia. Ka kite tatou i teia mei te akaraanga o Nehemia. Kare rava aia i akariro i tona taoonga tutara ei akamaata i tana apinga. Eaa te tumu? Akakite aia e “no te mea te mataku ra au i te Atua.” (Nehemia 5:15) Kare a Nehemia e inangaro i te rave i tetai mea te ka akamareka kore ia Iehova. Mei ia Nehemia rai, mataku katoa tatou i te akamareka kore ia Iehova me rave i tetai mea tarevake. Ka kite tatou eaa te ka akamareka ia Iehova me tatau tatou i te Pipiria—Akara i te Au Manako Poto 6.
10, 11. Eaa te au kaveinga Pipiria te ka tauturu ia tatou kia rave i te au ikianga meitaki no runga i te kava?
10 Ei akaraanga, penei ka anoanoia tetai Kerititiano kia iki me ka inu i te kava e me kare. Eaa te au kaveinga te ka tauturu iaia kia rave i te ikianga tau? Kare te Pipiria e akaapa ana i te inu kava. Te akakite ra te reira, e apinga aroa te wina no ko i te Atua. (Salamo 104:14, 15) Inara kua akakite a Iesu ki tana au pipi eiaa e inu maata kia “kona.” (Luka 21:34) E kua akakite a Paulo ki te au Kerititiano kia kopae i te au tamataora anga “akatietie e te kona [kava].” (Roma 13:13) Karanga aia e ko te kona kava “kare anake ïa e noo i te basileia o te Atua.”—1 Korinetia 6:9, 10.
11 Penei ka ui tetai Kerititiano kiaia rai: ‘Mei teaa tikai te puapinga o te kava kiaku? Ka anoanoia ainei te kava ei akamarū iaku? Ka inu ainei au te kava ei akaari e, e tangata ai au? Ka rauka ainei iaku i te akaiti mai i taku ka inu? * Ka mataora ainei au e toku au oa me kare e inu kava?’ E pati tatou i ta Iehova tauturu kia rave i te au ikianga tau. (E tatau ia Salamo 139:23, 24.) Ka tereni teia i to tatou akava ngakau kia tau ki te au kaveinga Pipiria. E maata atu ra te ō maira.
EAA TATOU KA AKAMANAKO EI I TE AKAVA NGAKAU O ETAI KE
12, 13. Eaa ra to tatou akava ngakau ka tuke ei ki to tetai ke? Ka akapeea ra tatou?
12 Kare e aiteite ana te akava ngakau o te katoatoa. Penei ka tika i toou akava ngakau kia rave i tetai mea kare e tika i to tetai ke. Ei akaraanga, penei ka iki koe kia inu i te kava, kareka tetai mai tangata kare aia e inangaro. No teaa ka tuke ei te manako o tetai nga tangata no runga i teia?
13 E riro ana te tu oraanga i tupu mai ei tetai tangata, te tu o tona ngutuare tangata, tana i na roto ana e te vai atura, ei akatuke i tona manako no runga i tetai mea. I te mea e ngatā tikai no tetai tangata kia akaiti mai i tana inu kava i te tuatau i topa, kua iki rai aia kia akakore takiri i te inu. (1 Ariki 8:38, 39) I na me oronga koe i te kava ki tetai tangata e kua patoi mai aia, ka riri ainei koe? Ka māro ainei koe iaia kia inu me kore kia akakite mai eaa te tumu i patoi ei aia? Kare, no te mea te akangateitei ra koe i tona akava ngakau.
14, 15. Eaa tei tupu ana i te tuatau o Paulo? Eaa te akoanga meitaki ta Paulo i oronga mai?
14 I to Paulo tuatau, kua tupu tetai mea tei akaari mai e e tuke tetai au akava ngakau. Tetai au kiko manu tei okoia i ko i te makete, kua taangaangaia ana no te akamorianga pikikaa ei atinga ki te au itoro. (1 Korinetia 10:25) Kare a Paulo i manako ana e tarevake kia oko e kia kai i teia kai. Kiaia, no ko ia Iehova te au kai ravarai. E tuke ra te manako o tetai au taeake tei akamori itoro ana. Kia ratou e tarevake kia kai i teia kiko manu. I manako ana ra a Paulo e: ‘Te mako ua nei toku akava ngakau e tika anga toku kia kai i taku ka inangaro’?
15 Kare a Paulo i manako akapera ana. No te mea e puapinga tikai te manako o tona au taeake kiaia, kare i reira aia i rave i tona uaorai anoano. Akakite a Paulo e “eiaa [tatou] e akatika i ta tatou uaorai. . . . Kare katoa oki te Mesia i akarekareka iaia uaorai.” (Roma 15:1, 3) Mei ia Iesu rai, e maata atu to Paulo inangaro i etai ke.—E tatau ia 1 Korinetia 8:13; 10:23, 24, 31-33.
16. Eaa te tumu kare tatou e akava i to tatou taeake no te mea e tuke tona akava ngakau?
16 Akapeea i reira me kua rave tetai tangata i tetai angaanga kare e tano ana kia tatou? Kia matakite tatou, auraka kia akaapa atu e kia māro e kua tano tatou e kua tarevake aia. (E tatau ia Roma 14:10.) Kua oronga mai a Iehova i to tatou akava ngakau ei akava ia tatou uaorai, kare ei akava i tetai ke. (Mataio 7:1) Kare roa tatou e inangaro kia riro ta tatou ikianga ei akatupu i te ke i roto i te putuputuanga. Mari ra, ka kimi tatou i te ravenga ei akatupu i te aroa e te tu rotai.—Roma 14:19.
KA PUAPINGAIA TATOU MEI TE AKAVA NGAKAU MEITAKI
17. Eaa tei tupu ki te akava ngakau o tetai aronga?
17 Kua tata te apotetoro ko Paulo: “Ei akava-ngakau meitaki to kotou.” (1 Petero 3:16) Te mea taitaia ra, me kopae te tangata i ta Iehova au kaveinga, i te openga kare to ratou akava ngakau e akamatakite akaou mai ia ratou. Karanga a Paulo e kua “tungia to ratou akava-ngakau ki te auri vera.” (1 Timoteo 4:2) I pakapaka ana rai koe i te ai? Me tupu ake te reira ka kino takiri toou pakiri e kare e angaanga akaou te ngai i pakapaka. Me rave ua rai tetai tangata i te au mea tarevake, ka aite rai tona akava ngakau mei tetai mea tei “tungia” e i te openga, kare te reira e angaanga akaou.
18, 19. (a) Eaa ta te akava ngakau kinokino e te akamā e apii maira ia tatou? (e) Eaa ta tatou ka rave me kinokino to tatou akava ngakau no te ara kua tataraara ke ana tatou?
18 Me kinokino to tatou ngakau, penei te akakite maira te reira e e apinga tarevake ta tatou i rave. Ka tauturu teia ia tatou kia kite eaa te reira e kia akamutu. Ka inangaro tatou kia kite eaa to tatou tarevake e kia kore e rave akaou i te reira. Ei akaraanga, te Ariki ko Davida; noatu kua ara aia, kua akakeu ra tona akava ngakau iaia kia tataraara. Kua rikarika aia i tana i rave e kua inangaro tikai i te akarongo kia Iehova i te au tuatau ka aereia. No tana i na roto, rauka ia Davida kia tuatua e “te meitaki ra oki koe, e [Iehova], e kua tika ia koe i te akakore mai i te ara nei.”—Salamo 51:1-19; 86:5; akara i te Au Manako Poto 7.
19 Inara i muri roa ake i to tetai tangata tataraara anga, penei ka kinokino rai tona akava ngakau no tana i rave. Ka akatupu te reira i te mamae ngakau kiaia e ka manako aia e kare ona puapinga. Me te manako akapera ra koe i tetai au taime, e akamaara ra e kare e rauka ia koe i te taui i te au mea tei tupu i mua ana. Kua akakore e kua takore takiri a Iehova i taau ara, noatu me kua mārama koe e me kare, i te mea tika e te mea tarevake. Kua mā koe i mua ia Iehova e te rave nei koe i te mea tika. Penei ka akaapa rai toou ngakau ia koe, inara te karanga ra te Pipiria e: “E maata te Atua i to tatou ngakau.” (E tatau ia 1 Ioane 3:19, 20) Tera te aiteanga, e ririnui atu tona aroa e tana akakoreanga ara i to tatou ngakau kinokino e te akamā. Kia papu ia koe e kua akakore a Iehova i taau ara. Me āriki tetai tangata i ta Iehova akakoreanga ara, ka rauka iaia te akava ngakau ‘au e ka mataora aia i te tavini ia Iehova.—1 Korinetia 6:11; Ebera 10:22.
20, 21. (a) Kua tataia teia puka ei tauturu ia koe kia rave i teaa? (e) Eaa te tikaanga ta Iehova i oronga mai? Akapeea tatou me taangaanga i te reira?
20 Kua tataia teia puka ei tauturu ia koe i te tereni i toou akava ngakau kia akamatakite e kia paruru ia koe i teia tuatau openga e te ngatā. Ka tauturu katoa te reira ia koe kia taangaanga i te au kaveinga Pipiria i roto i te au turanga ke ke o toou oraanga. Kare teia puka i oronga mai i tetai papa ture no ta tatou ka rave i roto i te au turanga ravarai. Te akono nei tatou i “te ture a te Mesia,” tei akatumuia ki runga i te au kaveinga a te Atua. (Galatia 6:2) Kare tatou e kimi kotoeanga no te rave i tetai tarevake no te mea ua nei e kare e ture i akatakaia no te reira. (2 Korinetia 4:1, 2; Ebera 4:13; 1 Petero 2:16) Ka taangaanga ra tatou i to tatou tikaanga kia akaari i to tatou inangaro no Iehova.
21 Me akamanako oonu tatou i te au kaveinga Pipiria e me akono i te reira, ka kite tatou i te taangaanga i to tatou kite ngakau, kia aite mei ta Iehova e manako ra. (Ebera 5:14) Te ka rauka mai, e akava ngakau tei tereniia ei arataki ia tatou i roto i te oraanga, e ka tauturu ia tatou kia noo tamou i roto i te aroa o te Atua.
^ Karanga te au taote e e mea ngatā tikai no te aronga kona kava kia akaiti mai i ta ratou ka inu; e ngari ake e akakore takiri i te inu i te kava.