Qara amadowa massie

Furchonniwa massie

XIINXALLOTE BIRXICHO 38

‘Anewa Amme! Ani Fooliishshiisheemmoˈnena’

‘Anewa Amme! Ani Fooliishshiisheemmoˈnena’

‘Kiˈne daafurtinoonnirinna duhu ayirrinoˈneri baalu anewa amme! Ani fooliishshiisheemmoˈnena.’—MAT. 11:28.

FAARSO 17 “Kaaˈla Hasiˈreemmo”

GUULCHO *

1. Maatewoosi 11:28-30 kultanno garinni Yesuusi mayi qaale eino?

YESUUSI macciishshanni noosi mannira ‘Anewa Amme! Ani Fooliishshiisheemmoˈnena’ yee jawaachishanno qaale coyiˈrinonsa. (Maatewoosi 11:28-30 nabbawi.) Yesuusi eino qaali shaaˈˈa diˈˈikkino. Hanni lawishshaho, isi buutote dhibbi waadannose manchora assinore hendo.

2. Yesuusi dhibbu waadannose manchora maa assino?

2 Tini mancho lowo geeshsha kaaˈlo hasidhino. Ise hurre afiˈrate lowo akimootiwa hadhino. Qoleno 12 diro woˈma dhibbu waadinoseha ikkirono hurre diafidhino. Muse Seeri garinni ise battaabbinote. (Lew. 15:25) Tini mancho Yesuusi dhiwantinore hursanni noota macciishshituti, isinni xaada hasidhino. Isinni xaadduti uddanosi qacce kisse bayichonko hurtu. Yesuusi ise hurse calla diagurinose; hatteentenni albi gede ayirrado mancho assinose. Lawishshaho, Yesuusi ise hasaawisi woyite shaqqillunni “beettoˈya” yee woshshe ayirrisannoseta leellishino. Ise fooliishshonna jawaante afidhinoti dihuluullissannote!—Luq. 8:43-48.

3. Hiikkuri xaˈmuwara dawaro afiˈneemmo?

3 Mancho Yesuusinni xaadate iso hasidhanni hadhinota wodanche. Ise Yesuusi isewa daara agartukkinni ise umise martino. Yannankera ninkeno Yesuusiwa marate sharrama hasiissannonke. Xaa yannara Yesuusi isiwa maranno manni dhibba maalaletenni dihursanno. Ikkirono, xaano ‘Anewa Amme! Ani Fooliishshiisheemmoˈnena’ yee koyisanni noonke. Konni birxichira aante noote onte xaˈmuwara dawaro afiˈneemmo: Yesuusiwa mara dandiineemmohu hiittoonniiti? Yesuusi “qambaraˈya qotiˈnera dukke” yaasi mayyaate? Yesuusi lawishshinni maa ronseemmo? Isi uyinonke loosi fooliishsho aannonke yineemmohu mayiraati? Yesuusi qambara duqqine fooliishsho afiˈne heeˈra dandiineemmohu hiittoonniiti?

“ANEWA AMME”

4-5. Yesuusiwa mara dandiineemmoti mite doogga hiikkuriiti?

4 Yesuusiwa mara dandiineemmoti mitte doogo, dandiinummo deerrinni isi coyiˈrinorinna assinori daafira ronseeti. (Luq. 1:1-4) Ninke riqiwe wolu hatto assankera didandaanno; Qullaawu Maxaafi Yesuusi daafira rosiisannore xiinxalla ninke mitti mittinke qeechaati. Qoleno cuuamate murciˈnenna Kiristoosi rosaano ikkine isiwa mara dandiineemmo.

5 Yesuusi “Anewa amme” yiino koyishsha adhineemmoti wole doogo, kaaˈlo hasiissunkero songote cimeeyyewa marate. Yesuusi geˈreewosi towaatate kuri ‘elto’ ikkitino labballo horoonsiˈranno. (Efe. 4:7, 8, 11; Yoh. 21:16; 1 Phe. 5:1-3) Kaaˈlo afiˈrate cimeeyyenniwa ninke uminke mara hasiissannonke. Cimeeyye ninke hasaaphinummokki wodaninkera noore affe kaaˈlitannonke yine agadha dihasiissannonke. Hanni Juuliyeni yinanni rodii lawishsha laˈno; isi togo yiino: “Fayyimmate qarrinni kainohunni Beeteelete soqqanshoˈya agure fulummo; hakkiinni jaallaˈya giddonni mittu cimeeyye towaanyo assitaera xaˈmiˈrammora amaalie. Umi qara cimeeyyete towaanyo hasiissannoeha dilawinoe. Gedensoonni kayinni kaaˈlo xaˈmiˈrumo; insa assitinoe towaanyo heeshshoˈya giddo afiˈroommote muxxe elto giddo mittete.” Juuliyeni kaaˈlitute lamu cimeessinte gede ammanantino cimeeyye Kiristoosi “hedo” huwatate yaano isite gedee hedonna akati heeˈrannonke gede kaaˈlitannonke. (1 Qor. 2:16; 1 Phe. 2:21) Togoo kaaˈlo ninkera lowo eltooti!

“QAMBARAˈYA QOTIˈNERA DUKKE”

6. Yesuusi “Qambaraˈya qotiˈnera dukke” yaasi mayyaate?

6 Yesuusi “Qambaraˈya qotiˈnera dukke” yaasi “Silxaaneˈya ayirrisse “ yaasi ikkitara dandiitanno. Qoleno “qambara ane ledo dukkine ledoˈya Yihowara soqqame” yaanni nooha ikkara dandaanno. Lamenti yaatto, qambara duqqa yiniti looso ikkitinota leellishshanno.

7. Maatewoosi 28:18-20 kultanno garinni hiikkonne looso uyinoonninke? Maa addaxxa dandiineemmo?

7 Heeshshonke Yihowara sayinse uyine cuuammeemmo woyite, Yesuusi koyishsha adhinanni heeˈnoommo. Yesuusi baalunku manni isiwa daanno gede koyisino; isi giddonsanni Maganoho soqqama hasidhannore haaˈranno. (Yoh. 6:37, 38) Kiristoosi harunsaano baalanti Yihowa Yesuusira uyinoha kaajja looso loosate qoosso afidhino. Konne looso loonseemmo yannara, Yesuusi duuchanka woyite ninke ledo heeˈre kaaˈlannonketa addaxxa dandiineemmo.—Maatewoosi 28:18-20 nabbawi.

“ANEWIINNI ROSSE”

Yesuusi gede wolootu fooliishsho afidhanno gede assino (Gufo 8-11 lai) *

8-9. Umo heeshshi assanno mannira Yesuusiwa daa diqarrissannonsa yineemmohu mayiraati? Ninkeneeto hiikkuri xaˈmuwa xaˈma hasiissannonke?

8 Umo heeshshi assanno mannira Yesuusiwa daa diqarrissannonsa. (Mat. 19:13, 14; Luq. 7:37, 38) Hatto yineemmohu mayiraati? Hanni Yesuusinna Farisootu mereero noo badooshshe laˈno. Kuri ammaˈnote murrooti kaajjaddahonna naaxxaleeyyete. (Mat. 12:9-14) Yesuusi kayinni manna baxannohonna umo heeshshi assannoho. Farisootu leellama baxxannoreetinna dagate giddo noonsa silxaanenni naaxxitannoreeti. Yesuusi hattoo hasatto giwino; isi harunsaanosi mimmitinsara woriidi soqqamaancho ikkitara rosiisino. (Mat. 23:2, 6-11) Farisootu wolootaho aanaanni higge waajjishiishshe gashsha hasidhanno. (Yoh. 9:13, 22) Yesuusi kayinni woloota baxillunninna shaqqadu qaalinni fooliishshiishino.

9 Yesuusi lawishshinni ma ronseemmo? Ninkeneeto togo yine xaˈma hasiissannonke: ‘Wolootu shaqqadonna umo heeshshi asseemmoha ikkoommohu gede assite laˈannoe? Wolootaho soqqamate yee mannu mishanno looso looseemmo? Wolootaho shaqqille leellisheemmo?’

10. Yesuusi ledosi loosanno manna ma garinni amadino?

10 Yesuusi wolootu ledosi loossu yannara salaamenna hagiirre afidhanno gede assino; hattono insa qajeelsa baxanno. (Luq. 10:1, 19-21) Isi rosaanosi xaˈmo xaˈmitanno gede jawaachishino; hattono hedonsa coyidhanna macciishsha baxanno. (Mat. 16:13-16) Shaqqado basera kayinsoonni muro gede rosaanosi lattino. Insa Yesuusi rosiisino roso adhitino daafira danchu loosinni guma laaltino.

Baxillaanonna wolootu huxuxxi yitukkinni shiqqannore ikkino

Diinaggaambe soqqammo

Umo heeshshi assineemmorenna chaachaara ikkino *

11. Ninkeneeto hiikkuri xaˈmuwa xaˈma hasiissannonke?

11 Atera silxaane noohe? Hatto ikkiro ateneeto togo yite xaˈmi: ‘Loosu bayicho woy mini giddo woloota ma garinni amadeemmo? Keeru heeˈranno gede asseemmo? Wolootu xaˈmo xaˈmitanno gede jawaachinsheemmo? Hedonsa coyidhanno woyite macciishsheemmo?’ Farisootu gedeere ikka dihasiˈneemmo; insa xaˈmo xaˈmannonsa manna dibaxxanno, hattono insatenni baxxitino hedo noonsa mannira darte iillishshanno.—Maq. 3:1-6; Yoh. 9:29-34.

“FOOLIISHSHO AFIDHINANNI”

12-14. Yesuusi uyinonke looso loosa fooliishsho afiˈneemmo gede assitannonke yineemmohu mayiraati?

12 Yesuusi uyinonke looso loosa fooliishsho afiˈneemmo gede assitannonke yineemmohu mayiraati? Hatto yineemmo gede assannonkehu batinyu korkaati no; hanni kuri giddo boode laˈno.

13 Taalle nookki loosiisaano noonke. Qaru Loosiisaanchinke Yihowa galatiweelonna kaajjado mooticha diˈˈikkino. Isi loonseemmo looso naadanno. (Ibi. 6:10) Qoleno Yihowa uyinonke looso loosa dandiineemmo wolqa aannonke. (2 Qor. 4:7; Gal. 6:5) Mootenke Yesuusino dancha lawishsha ikkinonke. (Yoh. 13:15) Ninke towaatate shoomantino cimeeyyeno ‘jawu allaalaanchi’ Yesuusi lawishsha harunsate woˈnaaltanno. (Ibi. 13:20; 1 Phe. 5:2) Insa ninke towaatate, rosiisate, massagatenna agarate dandiiture baala assitanno.

14 Ledonke loossannori baalunkunni woyyitinoreeti. Ninke loonseemmohu gedeeha hagiirsiisanno looso loosannohunna ninke gede baxxannonsa jaalla noonsahu wolu manni dino. Hanni danchu amanyooti noonsare ikkiturono, insaneeto keeraano ikkitinohu gede assite laˈannokkiri ledo loosate afiˈnoommo qoosso hendo. Insa lowo dandoo noonsare ikkiturono, dhukansa affinoreeti; hattono wolootu insanni roortinohu gede assite heddanno. Insa ninke ledonsa loonseemmori gede assita calla ikkikkinni jaallansa gede assite laˈannonke. Baxxannonke daafira heeshshonsa nafa ninke daafira sayise aate badhera dihigganno.

15. Loonsanni heeˈnoommo loosi hiittooho?

15 Taalle nookki loosi noonke. Mannaho Yihowa daafira halaale rosiinseemmo, hattono Daawuloosi kapho xawo fushshineemmo. (Yoh. 8:44) Sheexaanu mannaho duhe afannokki duha duhisiisino. Lawishshaho, isi Yihowa cubbonke gatona diyaannonke hattono baxannonkehu dino yine hendammora hasiˈranno. Kuni, mannu hexxo mudhanno gede assannoho gawajjanno kaphooti! Kiristoosiwa marrummoro, isi cubbonke gatona yaannonke. Yihowa baalanka lowo geeshsha baxannonke. (Rom. 8:32, 38, 39) Mannu Yihowa addaxxa rosanno gede kaaˈlanna heeshshonsa woyyaabbanna laˈˈa lowo atooteeti.

YESUUSI QAMBARA DUKKINE FOOLIISHSHO AFIDHINE HEEDHE

16. Yesuusi dukke yiinonke duhi wolu duqqa hasiissannonke duhinni baxxinohu hiittoonniiti?

16 Yesuusi dukke yiinonke duhi heeshshonke giddo duqqa hasiissannonkehu wolu baalunku duhinni baxxinoho. Lawishshaho, barra uminsa looso loossanni hossannori giddo batinyu hawarro daafurtanno; hattono insa loosinsanni hagiirraamma diˈˈikkitanno. Yihowaranna Kiristoosira soqqammummoro kayinni hagiirrenna harshammo afiˈneemmo. Barra loosunniwa daafurre honsoommori hawarro gambooshshe haˈneemmohu sheshifante ikkara dandaanno. Kayinni gambooshshuwiinni hingeemmo woyite fooliishshonna jawaante afiˈneemmo. Qoleno sabbakate woˈnaallummoronna hojju xiinxallo assiˈnummoro, jawaantenna fooliishsho afiˈneemmo. Hatto assate sharrammummoro lowo atoote afiˈneemmo.

17. Maa ammane adha hasiissannonke?

17 Baalunkura noonke wolqa jilba afidhinota ammana hasiissannonke. Hakko daafira wolqankera aleenni ikkinore loosate woˈnaalleemmokki gede qoropha hasiissannonke. Lawishshaho, maalaamittete jiro duuˈnate sharrammanni lowo wolqa gundammora dandiineemmo. Yesuusi ‘Hegere heeshsho afiˈrate ma asso?’ yee xaˈminohu dureessu wedellichira yiinore wodanchino. Kuni wedellichi anjesinni kayise Muse Seera agadhannoho. Isi dancha mancho ikkikki digatino; korkaatuno Maarqoosi Wongeeli giddo Yesuusi iso ‘lae baxinosita’ borreessinoonni. Yesuusi wedellicha gashshaancho “Hadhe afiˈroottore baala hirte woxe buxanete beehi. Hakkunni gedensaanni hoodeˈya amo!” yee koyisinosi. Isi Yesuusa harunsa hasiˈrinoha ikkirono, “lowo jiro noosi daafira agura dihasiˈrino.” (Maq. 10:17-22) Hakko daafira isi Yesuusi qambarasi duhara koyisinosi koyishsha giwe ‘jirote’ borojjicho ikke heeˈra doodhino. (Mat. 6:24) Ate ikkoottoro maa doodhatto?

18. Yannate kiiro maa layiˈra hasiissannonke? Mayira?

18 Yannate kiiro heeshshonke giddo balaxisiinseemmo coyi maatiro layiˈra hasiissannonke. Mayira? Korkaatuno hatto assanke wolqanke hayyotenni horoonsiˈnanni heeˈnoommoronna teˈee buuxiˈrate kaaˈlitannonke. Hanni Maarki yinanni wedellichi yiinore laˈno: “Lowo diro bikku heeshsho heeˈranni noommoha lawinoe. Suwisaancho ikke soqqamanni noommoha ikkirono, duucha woyite hedeemmohu woxunna lowo geeshsha injiitino heeshsho heeˈrate daafiraati. Konnira ‘Heeshshoˈyara duhu batiˈrinohu mayiraati?’ yee hedeemmo. Hakkiinni umiˈya hasatto balaxisiisanni noommotanna Yihowara soqqamate horoonsiˈranni noommo wolqanna yanna hakkiinni gattinota ikkitinota huwatummo.” Maarki hedosinna heeshshosi gara biddi assiˈre Yihowara albinni roore soqqama hanafino. Isi lede togo yiino: “Xaano woxu daafira yaadeemmo woyiti nooha ikkirono, Yihowanna Yesuusi kaaˈlonni fonqolo ikkinoere qeela dandoommo.”

19. Gara ikkitino lao heedhannonke gede assiˈra hasiissannonkehu mayiraati?

19 Yesuusi qambara duqqine fooliishsho afiˈne heeˈrate sase coye assa hasiissannonke. Umihunni, gara ikkitino lao heedhannonke gede assiˈra hasiissannonke. Loonsanni heeˈnoommohu Yihowa looso ikkino daafira, isi hasiˈranno garinni loosa hasiissannonke. Ninke loosaasinete, Yihowa kayinni Loosiisaanchonkeeti. (Luq. 17:10) Yihowa looso ninke hasiˈneemmo garinni loosate woˈnaalleemmoha ikkiro, qambaru ledo wirrijjammanni heeˈnoommohu gedeeti. Lowo wolqa noosi handi nafa hawuuranno manchi qolanno raga haˈra giwe wirrijjamannoha ikkiro madiraranna daafurara dandaanno. Yihowa biddishsha harunsineemmoha ikkiro, guficho ikkannore qeelle, didandiineemmo yine hendoommo looso nafa loosa dandiineemmo. Yihowa fajjosi wonshannota ayino hoolasira dandaannokkita qaango!—Rom. 8:31; 1 Yoh. 4:4.

20. Yesuusi qambara duqqa hasiissannonkehu hiittoo hedonniiti?

20 Layinkihunni gara ikkitino hedonni kaˈne loosa hasiissannonke. Mixonke baxannonke Anninke Yihowa ayirranno gede assate. Umi xibbi diro Yesuusa haafurretenninna uminsa horora yite harunsa hanaffinnorira gedensoonni hagiirrinsa baino; hattono Yesuusi qambara duqqa agurte badhera higgino. (Yoh. 6:25-27, 51, 60, 66; Fil. 3:18, 19) Wole widoonni kayinni, uminsa horo agurte Maganohonna mannaho noonsa baxillinni kaˈe Yesuusi harunsaano ikkitinori, uullayidi heeshshonsa jeefissa geeshsha Yesuusi qambara hagiirrunni duqqite heedhino; insa iima Kiristoosi ledo soqqamate hexxo afidhino. Ninkeno insante gede gara ikkitino hedonni Yesuusi qambara duqqineemmoha ikkiro, hagiirraamma ikkine heeˈra dandiineemmo.

21. Maatewoosi 6:31-33 kultanno garinni Yihowa ma assannonketa dihuluullammeemmo?

21 Sayikkihunni noore ammanne heeˈra hasiissannonke. Uminke horo agurre heeˈratenna diinaggaambe loosate doodhinoommo. Yesuusi dartu iillannonketa kule qorowisiisinonke. Ikkirono, Yihowa iillannonke qarra baala cincine heeˈneemmo jawaante aannonketa addaxxa dandiineemmo. Qarra cincine saˈnummo kiiro roore jawaante afiˈneemmo. (Yai. 1:2-4) Qoleno, Yihowa hasiisannonkere aannonketa, Yesuusi towaatannonketanna roduuwinke jawaachishshannonketa addaxxa dandiineemmo. (Maatewoosi 6:31-33; nabbawi; Yoh. 10:14; 1 Tes. 5:11) Iillannonke fonqolo baala dandee saˈˈate kaaˈlannonkehu lowo coyi noonke!

22. Hagiidhineemmo gede assannonkeri maati?

22 Yesuusi hursino mancho fooliishsho afidhinohu hurtu yannaraati. Ise hegere fooliishsho afidhannohu kayinni ammanantinota Kiristoosi rosaancho ikkituro callaati. Ise Yesuusi qambara duqqate doodhitinoha ikkiro, iima isi ledo soqqamate qoosso afidhanno! Tini mancho Kiristoosi harunsaancho ikkate yite agurtinori afidhanno atoote hendiro garire diˈˈikkino. Hexxonke iimira haˈrano ikkito uullate aana hegerera heeˈra, Yesuusi “Anewa amme” yee koyisinonke koyishsha adhankenni tashshi yaannonke!

FAARSO 13 Kiristoosi Lawishshankeeti

^ GUFO 5 Yesuusi “Anewa amme” yee koyisinonke. Isiwa mara dandiineemmohu hiittoonniiti? Konni birxichira tenne xaˈmora dawaro afiˈneemmo; qoleno Kiristoosi ledo loonse fooliishsho afiˈra dandiineemmohu hiittoonniitiro ronseemmo.

^ GUFO 60 MISILLATE XAWISHSHA: Yesuusi woloota babbaxxitino doogganni fooliishshiishino.

^ GUFO 66 MISILLATE XAWISHSHA: Hatteente gede mittu rodii wolootu babbaxxino doogganni fooliishsho afidhanno gede assanni no.