Qara amadowa massie

Furchonniwa massie

Laꞌinannihu Mamira Higgineeti?

Laꞌinannihu Mamira Higgineeti?

“Gordoho heeꞌrattohu Kaaliiqa ballo, atewa hige laeemmo.”—FAR. 123:1.

FAARSO: 143, 124

1, 2. Yihowawa hige laꞌꞌate yaa mayyaate?

 HEEꞌNOOMMOHU ‘qarrissannote goofimarchu yannaraati’; konnira barru fuleennanke uullate aana addu keeri woꞌma geeshsha heeshsho qarru woꞌminota ikkitanni hadhannoti egennantinote. (2 Xim. 3:1) Konni daafira ninkeneeto, ‘Kaaꞌlonna biddishsha afiꞌrate ayewa hige laeemmo?’ yine xaꞌma hasiissannonke. Tenne xaꞌmora ‘Laeemmohu Yihowawa higeeti’ yine qolleemmoha ikkara dandaanno; qoleno hatto yee qolanke garankolla.

2 Ikkollana Yihowawa hige laꞌꞌate yaa mayyaate? Heeshshonke giddo lowo qarri iillannonke yannara Yihowa illachisha dandiineemmohu hiittoonniiti? Lowo xibbi diri albaanni, faarsaasinchu Yihowa kaaꞌlo afiꞌrate Isiwa hinge laꞌꞌa hasiissannonketa xawisino. (Faarso 123:1-4 nabbawi.) Ninke Yihowawa hinge laꞌneemmo gara, soqqamaanchu mootichasi laꞌꞌanno gari ledo taashshino. Faarsaasinchu hatto yaasi mayyaate? Soqqamaanchu mootichisiwa hige laꞌꞌannohu itannorenna agarooshshe afiꞌrate calla diꞌꞌikkino; hatteentenni mootichisi maa hasiꞌrannoro wodanche isi hasiꞌrannore assateeti. Hatteente gede, ninkeno Yihowa maa assinammora hasiꞌrannoro afate, Qaalesi barru baala xiinxallanna, aannonke biddishsha harunsa hasiissannonke. Yihowa kaaꞌlo hasiissannonke yannara kaaꞌlannonkehu, hatto assinummoro callaati.—Efe. 5:17.

3. Woꞌmante yannara Yihowawa hinge laꞌneemmokki gede guficho ikkannonkeri maati?

3 Woꞌmante yannara Yihowawa hige laꞌꞌa hasiissannonketa anfoommoha ikkirono, mito woyite hedonke billaallitara dandiitanno. Yesuusira muli jaala ikkitinote Maartara iillinoseri tenne leellishanno. Ise “loossanno loosi batiꞌreennase” hedose billaallitino. (Luq. 10:40-42) Ammanantino mancho Maartara Yesuusi ledose heeꞌreenna hedose billaallitinoha ikkiro, ninkerano hattoori iillankera dandaannoti egennantinote. Ikkina Yihowawa hinge laꞌneemmokki gede guficho ikkannonkeri maati? Konni birxichira wolootu assooti hedonke billaallitanno gede assara dandaanno gara ronseemmo. Qoleno woꞌmante yannara Yihowawa hinge laꞌꞌa dandiineemmo gara xiinxallineemmo.

AMMANAMINO MANCHI MUXXE QOOSSO HOOGINO

4. Muse Hexxote Gobba eikki gatasi dhagge ikkitannonkehu mayiraati?

4 Muse biddishsha afiꞌrate Yihowawa hige laino. Isi “Illete leellannokki Magano afinohu gede asse hede noowa kaajje” heeꞌrino. (Ibiraawoota 11:24-27 nabbawi.) Qullaawu Maxaafi “Kaaliiqi albaanni uurre hasaawannoha Muse gedee himanaancho hakkunni kawa Israeelete gobbara anfe diegenninoonni” yee kulannonke. (Mar. 34:10) Musera Yihowa ledo lubbote jaaloomi noosiha ikkirono, isi Hexxote Gobba eikki gatino. (Kir. 20:12) Musera guficho ikkinosiri maati?

5-7. Israeele Gibitsetenni fultuhunni shiima yanna gedensaanni mayi qarri kalaqamino? Muse konne qarra tirinohu hiittoonniiti?

5 Isiraeele Gibitsetenni fultuhunni lamu agani gedensaanni, Siina Ilaala nafa iillitukki qarru kalaqamino. Israeelete manni waa hooge xiixamino. Hattono Musera gunguma hanafino; coyi bushanni haꞌrita Muse, “Kinchunni gante shitaeraatina konne manna hiisso?” yee Yihowawa hige raarino. (Ful. 17:4) Yihowa Musera biddishsha uyinosi. Siqqo haaꞌre Korebi yinanniwa noo kincho ganiro wayi dhoohe fulannota kulinosi. Qullaawu Maxaafi “Muse Israeelete geerri laꞌꞌanna Kaaliiqi yiinosi gede assi” yaanno. Israeele waa kassi yita geeshsha aggino; konni garinni kalaqamino qarra tirroonni.—Ful. 17:5, 6.

6 Qullaawu Maxaafi togo yaanno: “Hakko dargira, Maasahinna Meriiba yine suꞌma fushshini. Hatto yinoonnihu ‘Kaaliiqi ledonke noonso dino?’ yitanni Kaaliiqa jiffinohuraatinna abbooshshidhinohuraati.” (Ful. 17:7) “Maasahinna Meriiba” yinanni qaalla “jifanna” “abbooshshiꞌra” yitanno tiro afidhino daafira, hakkonne bayicho hatto yee suꞌma garankolla.

7 Yihowara hatte yannara mayi macciishshaminosi? Israeele assitinore Musera finqiltinohu gede asse calla ikkikkinni, Maganimmasi huluullantinohu gede asse laino. (Faarso 95:8, 9 nabbawi.) Israeele soꞌro loossino. Hatte yannara Muse Yihowawa hige laino; wole yaattonni Yihowa uyinosi biddishsha seekke harunsino.

8. Israeele halalla 40 diro hadhu gedensaanni mayi ikkino?

8 Ikkollana mitu 40 diri gedensaanni Israeele Hexxote Gobba iilla rakke heedheenna xaano hattoo qarri kalaqamino. Hatte yannarano Israeele noohu yannate gedensaanni Meriiba yinoonni bayichooti. Ikkollana kuni bayichi Qaadeesi yinanni qooxeessira Hexxote Gobba danni mule noohonna aleenni kullihu Meriiba yinanni bayichinni baxxinoho. a Israeele xaano waa hoogge gunguntino. (Kir. 20:1-5) Tenne yannara, Muse soꞌro loosino.

9. Yihowa Muse mayyee hajajinosi? Muse kayinni maa assino? (Hanafote noo misile lai.)

9 Muse mannu finqilita maa assiyya? Hatte yannarano isi Yihowa biddishsha afiꞌrate woꞌnaalino. Ikkollana hatte yannara Yihowa kincho gananno gede dihajajinosi. Hatteentenni siqqo haaꞌre manna kinchunniwa gamba asse kinchoho coyiꞌranno gede kulinosi. (Kir. 20:6-8) Muse kayinni kinchoho dicoyiꞌrino. Hatteentenni isi gamba yiino manna “Kiꞌne haxawarrootu! Halaalinta kunni kinchi giddonni kiꞌnera waa uyinoꞌneni?” yee hiddannaawe coyiꞌrino. Hakkiinni kincho mitte hige calla ikkikkinni lame hige ganino.—Kir. 20:10, 11.

10. Yihowa Muse assinorira mayi macciishshaminosi?

10 Yihowa Musera lowo geeshsha hanqino. (Mar. 1:37; 3:26) Yihowa togo hanqinohu mayiraati? Hanqanno gede assinosihu babbaxxino korkaati heeꞌrara dandaanno. Aleenni qummi assininte gede, Yihowa hanqino korkaati giddo mittu, Muse uyinoonnisiha haaro biddishsha harunsa giwino daafira ikkara dandaanno.

11. Muse kincho ganasi, Yihowa assino coyi maalale lawannokki gede assitinoha ikkara dandaanno yineemmohu mayiraati?

11 Yihowa hanqinohu wolu korkaatino heeꞌrara dandaanno. Umihu Meriiba yinanni qooxeessira noo kinna jaamatenna jajjabbate. Mittu manchi tenne kinna hirretenni ganirono, waa fushshara didandaanno. Layinki Meriiba qooxeessira noo kinna kayinni baxxitinote; tini kinna kaajjille afidhinokkitenna bolottaamete. Bolottaame kinna giddiido fano ikkitino daafira, duucha woyite togoo kinna noo qooxeessira wayi heeꞌranno; konnira tenne kinna giddonni waa afiꞌra dandiinanni. Muse kuri bolottaamma kinna lame hige ganasi, mannu wayi fulinohu Yihowa kaaꞌlonni ikkikkinni kalaqamunni ikkinohu gede asse coyiꞌranno gede assitino ikka? Muse kinchoho coyiꞌra agure kincho ganasi, maalale ikkino coyi maalale lawannokki gede assitino ikka? b Togooti yine afoo wonshine coyiꞌra didandiineemmo.

MUSE FINQILINOHU HIITTOONNIITI?

12. Yihowa Museranna Aaroonira hanqinohu wolu korkaati maa ikkara dandaanno?

12 Yihowa Museranna Aaroonira hanqanno gede assinosihu wolu korkaatino heeꞌrara dandaanno. Muse mannaho “Kunni kinchi giddonni kiꞌnera waa uyinoꞌneni?” yiinota qaagi. Muse “uyinoꞌneni?” yiinohu isonootonna Aarooni kulate ikkikki digatino. Muse hatto yee coyiꞌrasi maalalete Buicho ikkinoha Yihowa ayirrisannokkita leellishshanno. Faarso 106:32, 33 tenne hedo ledo sumuu yitanno; qummeeshshu togo yaanno: “Meriiba buꞌa mule mannu Kaaliiqa hanqisisi; insanni kainohunni Muse qarru aana uwi. Lowo geeshsha aarsitinosi daafira Muse hiddannaawe coyiꞌri. c (Kir. 27:14) Muse assinori, Yihowara hasiisanno ayirrinyi gatanno gede assino. Yihowa Musenna Aarooni “Lamunku Meriiba Wayiwa hajajoꞌya huntinoonni” yiinonsa. (Kir. 20:24) Ee, insa shota ikkinokki cubbo loossino!

13. Yihowa Musera yiino yoo taashsho xeꞌinota diꞌꞌikkitino yineemmohu mayiraati?

13 Musenna Aarooni Yihowa daga massaggannore ikkitino daafira, Yihowa wolu manninni roore xaꞌmannonsa. (Luq. 12:48) Yihowa Israeelete daga isira gara gibbino daafira hatti ilama woꞌma Kanaani gobba eꞌannota hoolino. (Kir. 14:26-30, 34) Konnira Yihowa Muse finqilinotera, hattoo yoo yaasi garankolla. Wolu finqilino manninte gede, Yihowa Museno Hexxote Gobba eannota hoolino.

QARRAHO KAIMA IKKINORE

14, 15. Muse finqilanno gede assinosiri maati?

14 Muse finqilanno gede assinosiri maati? Faarso 106:32, 33 togo yitanno: “Meriiba buꞌa mule mannu Kaaliiqa hanqisisi; insanni kainohunni Muse qarru aana uwi. Lowo geeshsha aarsitinosi daafira, Muse hiddannaawe coyiꞌri.” Israeele hanqissinohu Yihowa ikkirono, hiddannaawe coyiꞌrinohu kayinni Museeti. Muse isonooto qeeꞌla hoogasi, gura qiniite laikki coyiꞌranno gede assitinosi.

15 Muse wolootu assooti guficho ikkasira wodhino daafira, Yihowawa hige laꞌꞌa hoogino. Muse umo kalaqamino qarra garunni tirino. (Ful. 7:6) Ikkollana finqila ikkinohu Israeelete manni ledo lowo diro keeshshasi, hexxo mudhannonna cinca hooganno gede assitinosiha ikkara dandaanno. Muse Yihowa ayirrisanno gara heda agure, umisi daafira calla heda hanafino ikka?

16. Muse assoote seekkine heda hasiissannonkehu mayiraati?

16 Ammanamino masaalaanchira Musera nafa hedosi billaallitinohanna gufiꞌrinoha ikkiro, ninkerano togoori iillankera dandaanno. Ninkeno Muse gede wole gobba yaano Yihowa qixxeessinota haaro alame eate ranke heeꞌnoommo. (2 Phe. 3:13) Tini kaajja qoosso gatte baꞌankera dihasiꞌneemmo. Ikkollana tenne mixonke wonshiꞌrate, Yihowawa hinge laꞌꞌa, yaano woꞌmante yannara isi fajjo assa hasiissannonke. (1 Yoh. 2:17) Muse loosino soꞌronni maa ronseemmo?

WOLOOTU ASSOOTI HEDOꞌNE BILLAALLITANNO GEDE ASSARA WODHITINOONTE

17. Hanqisannori iillannonke woyite ninkeneeto qeeꞌlate mayi kaaꞌlannonke?

17 Hanqisannori iillannoꞌne woyite cinca hoogginoonte. Mittu qarri hige hige iillannonke woyite nafa, “Dancha looso loosa ceeꞌminoonke. Hexxo mudha hoongummoro, yanna iillitanno woyite mixxineemmo.” (Gal. 6:9; 2 Tes. 3:13) Hanqisannori iillannonke woyite woy wolootu ledo coyi kawa kaꞌꞌaa higannonke yannara arrawonkenna hanqo eemadha dandiineemmo? (Law. 10:19; 17:27; Mat. 5:22) Mannu hanqisannonke woyite ‘Maganoho uyiꞌne agura’ hasiissannonke. (Roomu Sokka 12:17-21 nabbawi.) Woꞌmante yannara Yihowawa hinge laꞌneemmoha ikkiro, isi hedino yannara yoo yaa geeshsha cincatenni agadhineemmo; tini qolte iso ayirrinseemmota leellishshanno. Ninke uminke rabbisiꞌrate woꞌnaalleemmoha ikkiro kayinni, tini Yihowa ayirrinseemmokkita leellishshanno.

18. Biddishsha harunsa hasiissannonkehu mayiraati?

18 Haaro biddishsha seekkitine harunse. Yihowa aannonkeha haaro biddishsha ammanamme harunsineemmo? Hatto ikkiro, mitto coye alba loonseemmo garinni calla diloonseemmo. Hatteentenni Yihowa dirijjitesi widoonni aannonke biddishsha ranke harunsineemmo. (Ibi. 13:17) Qoleno ‘borreessine worroonnihunni saꞌneemmokki’ gede qoropha hasiissannonke. (1 Qor. 4:6) Hatto assineemmoha ikkiro, Yihowawa hinge laꞌnanni heeꞌnoommota leellinsheemmo.

Muse wolootu soꞌro loossu yannara assinorinni maa ronseemmo? (Gufo 19 lai)

19. Wolootu soꞌro Yihowa ledo noonke jaalooma huntannokki gede qoropha dandiineemmohu hiittoonniiti?

19 Wolootu soꞌro Yihowa ledo nooꞌne jaalooma huntara wodhitinoonte. Woꞌmante yannara Yihowawa hinge laꞌneemmoha ikkiro, wolootu loossanno soꞌro Isi ledo noonke jaalooma huntara diwodhineemmo. Hakko iso Muse gede Maganu dirijjite giddo baxxitino qoosso noonkeha ikkiro, hatto assa hasiissannonke. Mittu mittunku ‘waajjatenninna huxiꞌratenni gatonke woꞌma ikkitanno gede assiꞌra’ hasiissannonkeha ikkirono, Yihowa kaajjado biddishsha fushshe hakko biddishshi garinni calla yoo diyaannonke. (Fil. 2:12) Hatteentenni roore qoosso heedhunkero, Yihowa wolootaho lawishsha ikkinammora hasiꞌranno. (Luq. 12:48) Ikkollana Yihowa banxeemmoha ikkiro, mittu coyino guficho diꞌꞌikkannonke woy isi baxilliwiinni dibadannonke.—Far. 119:165; Rom. 8:37-39.

20. Maa assate murciꞌra hasiissannonke?

20 Tenne heeꞌnoommote qarrissanno yannara, fajjosi maatiro afate woꞌmante yannara ‘gordoho noohuwa hinge laꞌno.’ Wolootu assooti Yihowa ledo noonke jaalooma hunara wodhinoonke. Muse lawishshinni tenne ronseemmo. Wolu manni laanfenni giirama agurre, ‘mararanke geeshsha Maganinkewa hinge laꞌꞌate’ murciꞌno.—Far. 123:1, 2.

a Kuni Meriiba yinanni bayichi Refidiimi mule noohu Meriiba yinanni bayichinni baxxinoho. Umiha Meriiba yinanni bayicho qummi assinoonnihu Maasahi ledooti; layinkiha qummi assinoonnihu kayinni Qaadeesi ledooti. Ikkollana lamenka bayicho Meriiba yinoonnihu hakko bayichira kalaqamino qarrinniiti. Maganu Qaale Xiinxalli yinanni buukileetera gafa 7, qoola 38 noo kaarta lai.

b Jooni Beeki yinanni pirofeeserichi tenne daafira xawisanni togo yiino: “Mitte Ayihudete borro leellishshanno garinni, finqiltino Israeele Muse togo yitino: ‘Muse konni kinchi gara seekke afino! Maalale loosate wolqa noosita leellisha hasiꞌriro, hanni wolu kinchi giddonni waa fushshonkena!’” Ikkollana togo yitannoti Ayihudete borrooti.

c Birra 15, 1987nnite Agarooshshu Shaera nooha “Nabbawaano Xaꞌmitanno Xaꞌmo” yaanno birxicho lai.