Hanenty ty anatiny ao

Ho amy loha hevitsy any

LAHATSORATSY FIANARA 38

Asehò hoe Azo Atokisa Iha

Asehò hoe Azo Atokisa Iha

“Mitanjaky sekirè ty olo azo atokisa.”​—OHAB. 11:13.

HIRA 101 Miara-miasa sy Miray Saina

HO HITANAO ATO *

1. Akory ty ahaizantsika hoe azo atokisa ty olo raiky?

 MIEZAKY mitanjaky ty safàny avao ty olo azo atokisa sady mivola ty marina avao. (Sal. 15:4) Hain’olo hoe azo iantehera ie. Teantsika laha zay ty tsapani-rahalahy noho anabavintsika reo mikasiky antsika. Ino ty azontsika atao mba hahavy an-drozy hatòky antsika?

2. Akory ty ampisehoantsika hoe azo atokisa tsika?

2 Tsy azontsika foroseva hatòky antsika ty olo fa tsy maintsy asehontsika amy ty raha ataontsika tse hoe azo atokisa tsika. Azo ampitovizy amy drala ty fatokisa. Sarotsy azo raha io kanefa malaky trobo. Fe tsy hiala mihintsy ty fatokisantsika ani-Jehovah. Afaky matoky azy avao tsika satria “azo atokisa Ie amy ty raha iaby ataony.” (Sal. 33:4) Teany hanahaky azy koa tsika. (Efes. 5:1) Ndao tsika handiniky mpanomponi-Jehovah vitsivitsy nanahaky ani-Baban-drozy an-danitsy any iny ka nampiseho hoe azo atokisa. Bakeo koa tsika hiresaky toetsy limy hanampy antsika ho azo atokisa.

TAHAFO MPANOMPONI-JEHOVAH AZO ATOKISA REY

3-4. Akory ty nampisehoani-Daniela mpaminany hoe azo atokisa ie, le tokony handrisiky antsika hieritseritsy ino raha zay?

3 Tena modely soa Daniela mpaminany satria niazo atokisa. Niandevo ta Babylona any ie, fe ndre zay le nasehony avao hoe niazo iantehera ie sady niazo atokisa. Vomaiky natoky azy ty olo lafa ie nampeani-Jehovah hanambara ty dikani-nofini-Nebokadnezara Mpanjaka. Ndraiky andro, le tsy maintsy nivolanini-Daniela tamy mpanjaka iny hoe neloky taminy Jehovah, ndre tsy ho teani-mpanjaka iny aza ty haharè ani-raha zay. Tena nila herim-po raha zay satria lahilahy nasiaky noho satà Nebokadnezara. (Dan. 2:12; 4:20-22, 25) Mbo nasehoni-Daniela avao hoe niazo atokisa ie tao maro tafara atoy, lafa nanazava soa ty dikani-hafatsy tena nampatahotsy nipetaky tamy rindrini-lapa ta Babylona ao iny. (Dan. 5:5, 25-29) Niambini-Dariosy Medianina noho manam-pahefà ambony nitendreny rey koa tafara atoy hoe “tena nahay raha biby” Daniela. Nieky rozy hoe ‘azo atokisa Daniela, tsy nanao tain-kafè mihintsy sady nanao ty marina avao.’ (Dan. 6:3, 4) Ndre manam-pahefà mpanompo sampy rey aza nieky hoe azo atokisa mpanomponi-Jehovah io!

4 Eritsereto zao lafa iha mandiniky ty modelini-Daniela: ‘Manao akory ty fahaizan’olo tsy Vavolombeloni-Jehovah rey ahy? Malaza ho mahavita asa noho azo atokisa va aho?’ Manino moa tsika ro tena mila mieritseritsy ani-fanontanea reo? Satria manome voninahitsy ani-Jehovah tsika lafa azo atokisa.

Olo azo atokisa ro nifilini-Nehemia hikarakara raha bevata (Fehintsoratsy 5)

5. Ino ty nanampy ani-Hanania ho lasa olo azo atokisa?

5 Lafa baka namboatsy ndraiky ty rindrini-Jerosalema Nehemia Governora tamy 455 T.K., le nihenteany hoe ia ty lahilahy azo iantehera mba hikarakara soa ani-tanà io. Nifily olo maromaro Nehemia, le anisani-zay Hanania, azy sefoni-Lapa iny. Mivola ty Baiboly fa lahilahy “farani-ze azo atokisa [Hanania] sady natahotsy ani-Ndranahary marina iny mandilatsy ty olo maro.” (Neh. 7:2) Tea ani-Jehovah Hanania sady natahotsy hanao raha mampalahelo azy. Zay ro nandrisiky azy hanao soa ani-ze andraikitsy nampanaovy azy. Hanampy antsika hanatanteraky soa ty fanompoantsika a Ndranahary koa toetsy reo.

6. Akory ty nampisehoani-Tykiko hoe nama azoni-apostoly Paoly atokisa ie?

6 Diniho ty modelini-Tykiko, rahalahy raiky niaraky niasa tamy apostoly Paoly sady natokisany. Lafa Paoly nigadrà, le niantehitsy tamy Tykiko. Nivola ie fa “mpanompo azo atokisa” Tykiko. (Efes. 6:21, 22) Natoky Paoly fa ho avini-Tykiko amy rahalahy ta Efesosy noho ta Kolosia any rey taratasy nampandesy azy rey. Haini-Paoly koa fa hampahery noho hampionona ani-rahalahy reo ie. Mampitiaro antsika ani-lahilahy tsy mivaliky noho azo atokisa mikarakara ty raha ilàntsika ara-panahy amy henanizao reo ty ohatsini-Tykiko.​—Kol. 4:7-9.

7. Manao akory azo atokisa zao laha hentea ty raha ataoni-anti-panahy noho mpikarakara fiangona reo?

7 Tena falifaly koa tsika henanizao satria azo atokisa anti-panahy miaraky amy mpikarakara fiangona reo. Manahaky ani-Daniela, Hanania, noho Tykiko rozy ka manao soa ty andraikitsin-drozy. Lafa tsika, ohatsy, manatriky fivoria andavanandro, le fa haintsika hoe fa vita zara iaby ty anjara hatao amy fandahara iny iaby. Falifaly ty anti-panahy lafa manoma soa noho manao ty anjarany ze rahalahy noho anabavy namea anjara amy fivoria! Lafa manasa mpianatsy Baiboly hanatriky fivoria farani-herinandro koa tsika, le tsy misalasala hoe tsy hisy olo hanao lahateny ho ahi-ty maro ty ao. Matoky koa tsika hoe tsy maintsy hahazo boky noho gazety hampiasantsika amy fanompoa. Mikarakara soa antsika vatany rahalahy tsy mivaliky reo. Isaorantsika Jehovah nanome an-drozy! Ka ino koa ty azontsika atao mba hampisehoa hoe azo atokisa tsika?

AZO ATOKISA IHA LAHA MAHATANJAKY SEKIRÈ

8. Manino tsika ro tokony hahay handanjalanja lafa manontany mikasiky ty olo hafa? (Ohabolana 11:13)

8 Teantsika rahalahy noho anabavintsika reo ka teantsika ty hahay hoe manao akory rozy zay. Fe ndre zay, le tokony hanaja ty sekiren-drozy tsika. Nisy Kristiana sisany tamy taonjato voalohany, ohatsy, ‘nimpitsikotsiko noho nilikilitsy tamy fiainan’olo ka niresaky raha tsy tokony horesahy.’ (1 Tim. 5:13) Azo antoky fa tsy teantsika ty hanahaky an-drozy. Fe ndao hatao hoe misy olo raiky miresaky raha manoka amintsika, le volaniny amy zay tsika mba tsy hiresadresaky ani-raha iny amin’olo hafa. Mety miresaky amintsika mikasiky ty arety mahazo azy, ohatsy, ty ranabavy raiky na mitantara ty raha sarotsy atrehiny, le volaniny tsika mba tsy hanambara ani-raha iny amin’olo hafa. Tokony hanaja azy tsika ka tsy hivolambola amin’olo. * (Vakio Ohabolana 11:13.) Ndao tsika handiniky raha vitsivitsy ahità hoe amy raha manao akory iaby ro tena vatan-draha ty mitanjaky sekirè.

9. Akory ty ampisehoan’olo kiraidraiky an-trano ao hoe azo atokisa ie?

9 Anovo ze hahavy ty fianakavianao hatòky anao. Tokony samby hiezaky hitanjaky ty sekirè an-trano ao ty olo kiraidraiky anatini-fianakavia raiky. Eritsereto hoe misy ranabavy raiky, mampihehy ani-valiny ty raha fataony lafa rozy an-trano ao. Horesahini-lahilahy iny amin’olo hafa va raha iny ndre mahamenatsy ani-ranabavy iny aza? Mazava ho azy fa tsy hanao ani-zay ie! Teany valiny iny, le tsy ta hanao raha mampalahelo azy mihintsy ie. (Efes. 5:33) Teani-tanora koa laha mba andesy amim-panajà rozy. Tena mila mitiaro ani-zay ty ray aman-dreny. Tsy tokony hanao raha mahamenatsy ty anan-drozy rozy ka hiresaky ty hadisoani-anany iny amin’olo hafa. (Kol. 3:21) Mila ampianary ho hendry koa ty ajà mba tsy hiresadresaky amin’olo hafa mikasiky ty raha mety hahamenatsy ty olo an-trano ao. (Deot. 5:16) Laha samby miezaky mitanjaky ty sekirè an-trano ao ty olo kiraidraiky amy fianakavia raiky, le tena hifandramby soa rozy.

10. Manao akory tena nama zao? (Ohabolana 17:17)

10 Anovo ze hahavy ty namanao hatòky anao. Misy fotoa tsika tena ta hiresaky amy namantsika ty raha tsapantsika. Fe mety ho sarotsy ty hanao ani-zay kindraiky. Mety tsy mahazatsy antsika ty miresaky amin’olo ze raha an-tsaintsika noho am-pontsika any. Mety halahelo koa tsika lafa mahay hoe nambarani-namantsika iny olo hafa raha iny. Fe soa avao fa mana nama azontsika iresaha ty fihetseham-pontsika tsika. Falifaly tsika satria tsy hiresaky ty sekirentsika amin’olo hafa mihintsy rozy! Zay ro atao hoe “tena nama.”​—Vakio Ohabolana 17:17.

Tsy ambarani-anti-panahy amy fianakaviany ty sekireni-fiangona (Fehintsoratsy 11) *

11. a) Akory ty ampisehoani-anti-panahy noho ty valiny hoe azo atokisa rozy? b) Tsy resahini-anti-panahy io amy fianakaviany mihintsy ty sekireni-fiangona. Ino ty azontsika ianara baka amy zay? (Henteo sary io.)

11 Anovo ze hahavy ani-rahalahinao noho anabavinao reo hatòky anao. “Pilasy fivonia amy tsioky noho fialofa” ho ani-rahalahy noho anabavin-drozy reo ty anti-panahy mahatanjaky sekirè. (Isaia 32:2) Tsy misalasala miresaky ty raha iaby amy anti-panahy reo tsika satria matoky hoe hotanjahin-drozy sekirè ze raha volanintsika amin-drozy. Tsy tokony hoforosevantsika hanambara sekirè amintsika rozy. Tena ankasitrahantsika koa valini-anti-panahy rey satria tsy sokisokirin-drozy hampiboraky ty sekiren’olo hafa amin-drozy ty valin-drozy. Tena soa vatany laha tsy mahay ty sekirè mikasiky ani-rahalahy noho anabaviny reo ty valini-anti-panahy. Nivola valini-anti-panahy raiky zay hoe: “Tena falifaly aho fa tsy resahini-valiko amiko ty mikasiky olo mila fanampea amy anti-panahy rey, ndre ty anaran-drozy aza. Teako hoe tanjahiny ho sekirè raha rey amy zay aho mba tsy miasa loha amy raha tsy misy azoko atao. Vokatsini-zay, le lasa azoazoko soa ty aiko lafa miresaky amin’olo amy fiangona eo aho. Lasa matoky koa aho hoe ndre ino ino resahiko amy valiko, le hotanjahiny sekirè raha zay.” Azo antoky fa teantsika iaby laha mba malaza ho azo atokisa tsika. Ino ty hanampy antsika hahavita ani-zay? Ndao tsika handiniky toetsy limy.

MIEZAHA HANA TOETSY HANAMPY ANAO HO AZO ATOKISA

12. Manino tsika ro mivola fa miory amy fitiava ty fatokisa? Manomeza ohatsy.

12 Miory amy fitiava ty fatokisa. Nivola Jesosy fa ty fitiava ani-Jehovah noho ty fitiava ty namantsika ro didy roe farani-ze bevata. (Mat. 22:37-39) Ty fitiavantsika ani-Jehovah ro mandrisiky antsika hiezaky ho azo atokisa manahaky azy. Teantsika koa rahalahy noho anabavintsika reo ka miezaky tsy mivolambola ty sekiren-drozy tsika. Tsy tokony horesahintsika amin’olo mihintsy ze raha mety hahamenatsy na hampalahelo an-drozy.​—Jaona 15:12.

13. Manino ty fiambanea ro manampy antsika ho azo atokisa?

13 Hanampy antsika ho azo atokisa ty fiambanea. Laha miambany, ohatsy, ty Kristiana raiky le tsy hirengirengy ie hoe ie ro nahay voalohany mikasiky ty raha raiky. (Fil. 2:3) Tsy ataony ze hahavy ty olo hafa hieritseritsy hoe misy raha bevata hainy fe tsy azony ambarambara olo. Ty fiambanea koa le misaka antsika tsy hampiparitaky ty hevitsintsika manoka mikasiky ty raha tsy resahini-Baiboly na boky noho gazetintsika rey.

14. Manino ty fahaiza mandiniky ro manampy antsika ho azo atokisa?

14 Ty fahaiza mandiniky le hanampy ty Kristiana hahay hoe ombia ie ro tokony hitsỳ le ombia ro tokony hivola. (Mpito. 3:7) Misy fomba fivolana zay manao ho zao hoe: “Ze mangina volamena.” Laha atao amy safà hafa le hoe soa kokoa ty tsy mivola fa mitsỳ amy fotoa sisany. Zay mahavy ty Ohabolana 11:12 mivola hoe: “Mitsỳ ty olo mahay mandiniky soa.” Toy misy ohatsy. Misy anti-panahy raiky mana traikefa niangavia matetiky mba hanampy ty fiangona hafa handamy ty raha manahira an-drozy. Hoy anti-panahy namany rey: “Miamby soa avao ie mba tsy hiresaky fanazavà sekirè mikasiky ani-fiangona rey.” Satria hendry anti-panahy io, le lasa manaja azy ty anti-panahy hafa amy fiangona misy azy eo. Matoky rozy fa tsy hampiboraky ty sekiren-drozy amin’olo hafa ie.

15. Manomeza ohatsy mampiseho hoe atokisan’olo ty olo manao ty marina.

15 Mila manao ty marina avao koa tsika laha ta ho azo atokisa. Atokisantsika ty olo manao ty marina satria haintsika hoe hivola ty marina avao ie. (Efes. 4:25; Heb. 13:18) Ndao tsika hangalaky ohatsy: Eritsereto hoe ta hanasoa ty fahaizanao mampianatsy iha. Mangataky olo raiky amy zay iha mba hijanjy ty anjaranao noho hanoro hevitsy anao lafa misy raha tokony hohasoavinao. Olo manao akory ro tena hatokisanao hoe hanoro hevitsy anao vatany? Olo mivola ze raha teanao ho re avao sa olo mivola ty marina? Mazava ty valiny. Mivola ty Baiboly hoe: “Aleo anatsy tsy aolakolaky, tozay fitiava avony. Ty fery ataoni-nama ro ahità hoe tsy mivaliky ie.” (Ohab. 27:5, 6) Amy voalohany tse aloha, maharary ty maharè ani-safàni-namantsika iny, fe hahasoa antsika raha iny lafa mandeha ty fotoa.

16. Akory ty ampisehoani-​Ohabolana 10:19 hoe tena ilà ty fifehezam-bata?

16 Tena ilà ty mana fifehezam-bata laha teantsika ty hatokisan’olo. Manampy antsika hifehy ty lelantsika avao toetsy io laha sanatria ka manaly ta hanambara sekirèn’olo tsika. (Vakio Ohabolana 10:19.) Mety ho sarotsy amintsika ty mifehy ty vatantsika lafa tsika mampiasa tranonkala fifandrambesa. Laha tsy mitandrina tsika, le mety hampiboraky sekirè amin’olo maro. Sady lafa ty raha alefa amy fitaova elektroniky, le mety tsy ho haintsika ty fomba hampiasàn’olo hafa ani-raha iny na ty loza mety haterakiny. Hanampy antsika hitsỳ avao koa ty fifehezam-bata lafa misy mpanohitsy miezaky manokitsy antsika hivola raha mety hahavoan-doza ani-rahalahy noho anabavintsika reo. Mety hiseho raha zay amy tany andrarà ty asantsika rey any laha, ohatsy, ka ataoni-polisy ankety tsika. Afaky orihintsika amy zay torolala ho zao iny hoe ‘hiliantsika ty vavantsika.’ (Sal. 39:1) Fe tsy lafa misy raha manahaky ani-zay avao, fa ndre amy raha hafa koa. Mila miezaky tsika mba ho azon’olo iaby atokisa, ndre amy fianakaviantsika zay, ndre amy ty namantsika, ndre amy rahalahy noho anabavintsika reo, ndre ia ndre ia. Ka laha teantsika ty ho azo atokisa, le mila mana fifehezam-bata tsika.

17. Ino ty azontsika atao mba hifampatoky ty olo amy fiangona eo?

17 Falifaly biby tsika satria nitaomini-Jehovah ho anatini-fianakavia misy olo be fitiava noho azo atokisa! Samby mila miezaky iaby tsika mba hatokisani-rahalahy noho anabavintsika reo. Laha miezaky mampiseho fitiava, miambany, mahay mandiniky, manao ty marina, noho mana fifehezam-bata tsika kiraidraiky, le lasa hifampatoky ty olo amy fiangona eo. Mila miezaky avao tsika mba hampiseho hoe azon’olo atokisa. Loniky lahy tsika hanahaky ani-Jehovah Ndranaharintsika ka hiezaky ho azo atokisa avao.

HIRA 123 Ekeo Foana ny Fahefan’i Jehovah

^ Laha teantsika hatòky antsika ty olo, le tsy maintsy asehontsika tse hoe azo atokisa tsika. Ho hitantsika amy lahatsoratsy toy ato hoe manino ro tena ilà ty mifampatoky, le ino iaby ty toetsy ilà mba hahavy antsika hatokisan’olo.

^ Laha haintsika hoe nanao fahotà bevata ty olo raiky amy fiangona eo, le tokony hampirisihintsika hila fanampea amy anti-panahy ie. Laha tsy manao ani-zay ie, le tsika ro hiresaky ani-raha iny amy anti-panahy satria tsy mivaliky amy Jehovah noho amy fiangona tsika.

^ SARY: Nandamy raha tamy fiangona ao anti-panahy io, fe tsy resadresahiny amy fianakaviany ty raha tany.