Go na content

Go na table of contents

Wi musu du bun, noso wi musu hori wisrefi nomo fu no du sma ogri?

Wi musu du bun, noso wi musu hori wisrefi nomo fu no du sma ogri?

Wi musu du bun, noso wi musu hori wisrefi nomo fu no du sma ogri?

„SAN yu no wani taki sma du nanga yu, no du dati nanga trawan.” Sma taki dati na a pôpi Sneisi leriman nanga filosofiaman, Konfusius, ben skrifi na odo disi di e sori wi fa wi musu tyari wisrefi na wan fasi di fiti. Na ini a ten disi, sowan 2500 yari baka dati, furu sma e bribi ete taki wan sma opregti te a e hori ensrefi fu no du tra sma ogri.

Fu taki en leti, a gronprakseri disi fu Konfusius abi en bun sei. Ma na a tra sei, Bijbel e tyari tra sani kon na krin di abi fu du nanga a fasi fa libisma musu tyari densrefi, èn a fasi fa den musu handri nanga makandra. Boiti taki Bijbel e taki fu a sondu di wan sma e du te a e du tra sma ogri, Bijbel e taki tu fu a sondu di sma e du te a no e du san a ben musu du. A Kresten disipel Yakobus ben skrifi: „Efu wan sma sabi fa fu du san bun èn toku a no e du en, dan dati na wan sondu gi en” (Yakobus 4:17). Na presi taki Yesus Krestes leri Kresten fu no du tra sma ogri, a gi a rai: „Ala sani di unu wani meki sma du gi unu, na dati unu musu du gi den.”—Mateyus 7:12.

Na a bigin Gado ben abi na prakseri taki libisma ben musu handri nanga trawan neleki fa den wani taki tra sma handri nanga den. Na a fasi fa Gado meki libisma, a gi a moro moi eksempre fu sori wi fa wi kan broko wi ede nanga trawan: „Gado ben go moro fara fu meki libisma akruderi a prenki fu en, akruderi a prenki fu Gado a ben meki en; leki man èn leki uma a ben meki den” (Genesis 1:27). Disi wani taki dati na wan lobi-ati fasi Gado gi libisma wan konsensi, èn te a e wroko bun, a o sori sma fa den ben musu libi nanga trawan soleki fa den wani taki tra sma libi nanga den.

Furu sma na ini a ten disi, e nyan pina fu sma di no e hori a firi fu trawan na prakseri, èn di e denki densrefi nomo. Den sma disi di e nyan pina no abi nowan howpu, noso fasi fu komoto na a situwâsi disi. A de krin fu si, taki moro de fanowdu leki fu no du san ogri, èn san takru gi trawan. Ma na presi fu dati, wi musu du san bun, èn san kan de wan yepi gi den. Fu di dati de so, meki Yehovah Kotoigi e teki a bosroiti fu yepi trawan fu leri a moi howpu di de fu feni na ini Gado Wortu. Te den e tyari a bun nyunsu fu Bijbel go gi den birtisma fu den, dan den e du disi nanga lobi. Den e du sani gi trawan neleki fa den wani taki trawan du sani gi den.