Go na content

Go na table of contents

„Ibriwan sma di koni sa handri nanga sabi”

„Ibriwan sma di koni sa handri nanga sabi”

„Ibriwan sma di koni sa handri nanga sabi”

A TIRI di wi e kisi nanga yepi fu Gado Wortu, Bijbel, ’warti moro leki gowtu, iya, moro leki furu gowtu di meki kon krin’ (Psalm 19:7-10). Fu san ede disi de so? Fu di „a wet fu a koni sma [Yehovah] e gi libi, èn a e meki wan sma drai baka gi den trapu fu dede” (Odo 13:14). Te wi e fiti a wet na ini wi libi, dan a rai di komoto fu den Buku fu Bijbel no e meki a libi fu wi kon moro bun wawan, ma a e yepi wi tu fu wai pasi gi den trapu di kan pori wi libi. A de tumusi prenspari taki wi kisi sabi fu den Buku fu Bijbel, èn taki wi handri akruderi san wi leri!

Soleki fa a skrifi na ini Odo 13:15-25, dan Kownu Salomo fu owruten Israel ben gi rai di e yepi wi fu handri nanga koni, so taki wi kan abi wan moro bun èn wan moro langa libi. * Salomo e gebroiki syatu odo fu sori wi fa Gado Wortu kan yepi wi fu kisi a bun-ati fu trawan, fu tan getrow na ini a diniwroko fu wi, fu si trangaleri na a yoisti fasi, èn fu gebroiki koni te wi e suku suma wi o teki leki mati. A e sori tu taki a de wan koni sani fu libi wan famirigudu gi den pikin fu wi, èn sosrefi fu gi den pikin trangaleri na wan lobi-ati fasi.

A koni fu si sani krin e tyari wini kon

A koni fu si sani krin e tyari wini kon”, na so Salomo e taki, „ma a pasi fu den wan di e handri na wan bedrigi fasi, takru” (Odo 13:15). Wan buku e taki dati den wortu di vertaal nanga „a koni fu si sani krin”, noso bun frustan, „e sori go na wan sma di de nanga gosontu frustan, èn di e si sani na wan koni fasi, èn na wan yoisti fasi”. Te wan sma abi den fasi disi, dan a no e feni en muilek fu kisi a bun-ati fu trawan.

Luku a koni fasi fa na apostel Paulus ben handri nanga en Kresten brada Fileimon, di a seni Oneisimus go baka na en. Oneisimus, a srafu fu Fileimon, ben tron wan Kresten baka di a lowe fu en masra Fileimon. Paulus ben gi Fileimon a frumane fu teki Oneisimus baka na wan switi fasi, na a srefi fasi leki fa a ben o bari na apostel wan switikon. Fu taki en leti, Paulus ben taigi Fileimon taki a ben de klariklari fu pai iniwan paiman di Oneisimus ben abi na en. Iya, Paulus ben kan gebroiki a posisi di a ben abi fu gi Fileimon a komando fu teki Oneisimus baka. Ma na apostel ben teki a bosroiti fu seti na afersi disi na wan koni èn lobi-ati fasi. Paulus du disi, fu di a ben abi a frutrow taki Fileimon ben o du san a ben aksi en, èn taki a ben o du moro srefi leki san Paulus ben aksi en fu du. Wi musu handri na a srefi fasi disi nanga den brada nanga sisa fu wi, a no so?—Fileimon 8-21.

Na a tra sei, a pasi fu den wan di e handri na wan bedrigi fasi, takru, noso „tranga” (Da Bijbel na ini Sranantongo). Na sortu fasi? Wan sabiman taki dati a wortu di Salomo gebroiki dyaso wani taki „tranga noso kánkan, èn disi e sori go na a ogri-ati fasi fa ogrisma e handri. . . . A man di teki a fasti bosroiti fu du ogri, fu du sani sondro firi, èn fu no gi yesi na a bun rai fu trawan, e waka na tapu wan pasi di e tyari pori kon.”

Salomo e taki moro fara: „Ibriwan sma di koni sa handri nanga sabi, ma a sma di de sondro frustan sa panya donfasi go na ala sei” (Odo 13:16). A koni sma disi a nowan sma di e du sani na wan triki fasi. Dyaso konifasi abi fu du nanga sabi, èn a abi fu du nanga wan koni sma di e denki bun fosi a du wan sani. Te wan sma e krutu, noso e kosi wan koni sma sondro reide, dan a koni sma e dwengi en mofobuba. A e begi Gado fu yepi en fu sori a froktu fu a santa yeye, so taki a kan hori ensrefi (Galasiasma 5:22, 23). Wan sma di koni no e meki taki tra sma, noso situwâsi basi en. Na presi fu dati, a e tan dwengi ensrefi èn a no e go feti neleki den sma di e atibron gawgaw te sma afrontu den.

Wan koni sma e handri nanga sabi tu te a musu teki bosroiti. A sabi taki sma no e du koni sani te den no sabi seiker san den musu du, te den e handri akruderi a fasi fa den e firi, noso te den e du san tra sma e du. Fu dati ede, a e teki ten fu ondrosuku a situwâsi di a de na ini. A e luku ala sani finifini, èn a e luku sortu bosroiti a kan teki. Baka dati, a e suku rai na ini den Buku fu Bijbel èn a e bosroiti sortu Bijbel wet noso gronprakseri a kan gebroiki na ini a situwâsi fu en. A pasi fu so wan sma e tan reti.—Odo 3:5, 6.

„Wan getrow boskopuman na wan dresi”

Leki Kotoigi fu Yehovah, wi kisi a wroko fu meki wan boskopu fu Gado bekènti. Den wortu fu na odo di e kon now e yepi wi fu tan du wi wroko na wan getrow fasi. Na odo e taki: „Wan ogri boskopuman sa du san takru, ma wan getrow boskopuman na wan dresi.”—Odo 13:17.

Dyaso krakti e poti tapu den fasi fu a boskopuman. San e pasa te a boskopuman e drai, noso kenki a boskopu na wan ogri-ati fasi? Yu no denki a no sa kisi hebi strafu? Prakseri Gehasi, a futuboi fu a profeiti Elisa. Gridi ben meki taki a tyari wan falsi boskopu gi Na-aman, a legre edeman fu Siria. Gehasi ben kisi a gwasi siki di Na-aman ben abi fosi (2 Kownu 5:20-27). Ma san e pasa te a boskopuman no de getrow moro èn te a e tapu dorodoro fu meki a boskopu bekènti? Bijbel e taki: ’Fu tru, [efu] yu no e opo taki fu warskow na ogri sma fu drai en pasi, dan en leki wan ogri sma sa dede na ini en eigi fowtu, ma mi [Yehovah] sa aksi en brudu baka fu yu eigi anu.’—Esekièl 33:8.

Na a tra sei, a getrow boskopuman na wan dresi gi ensrefi èn gi den sma di e arki en. Paulus ben frumane Timoteyus: „Poti prakseri doronomo na yusrefi èn na den sani di yu e leri sma. Hori den sani disi, bika efu yu e du disi, dan yu sa frulusu yusrefi nanga den wan di e arki yu” (1 Timoteyus 4:16). Prakseri omeni bun a bun nyunsu fu a Kownukondre e tyari kon, te sma e meki dati bekènti na wan getrow fasi. A e meki taki sma di abi wan yoisti ati e wiki na yeye fasi, èn a e tyari den go na a waarheid di e meki den kon fri (Yohanes 8:32). Srefi te sma no wani arki a boskopu, toku a getrow boskopuman ’sa frulusu en eigi sili trutru’ (Esekièl 33:9). Meki wi no tapu noiti fu du a preikiwroko di wi kisi fu du (1 Korentesma 9:16). Èn meki wi luku bun ala ten fu no „preiki a wortu” na wan fasi di e meki a lasi krakti, noso fu no kenki a Bijbel boskopu soso fu meki en moro moi gi sma.—2 Timoteyus 4:2.

’A sma di e teki piri-ai e kisi grani’

Wan koni sma musu tapu en yesi te a e kisi bun rai? Odo 13:18 e taki: „A sma di no e teki trangaleri sa kon pôti èn a sa kisi syen, ma a sma di e teki piri-ai, na en sa kisi grani.” Wi na konisma efu wi de nanga tangi te wi e teki piri-ai, srefi te wi no aksi fu en. Bun rai kan de wan bigi yepi te wi no denki taki wi abi en fanowdu. Te wi gi yesi na a rai disi, dan wi kan kisi kibri gi sani di kan tyari sari kon, èn a kan yepi wi fu wai pasi gi rampu. Te wi no e poti prakseri na piri-ai, dan wi sa kisi syen.

Te wi du wan bun sani èn sma e prèise wi fu dati, dan a e gi wi prisiri èn deki-ati trutru. Ma wi musu fruwakti tu fu kisi piri-ai, èn wi musu teki en tu. Luku den tu brifi di na apostel Paulus ben skrifi gi Timoteyus. Na ini den brifi Paulus ben prèise Timoteyus gi a getrowfasi fu en, ma a ben gi en furu rai na ini den brifi tu. Paulus e gi a yongu man furu rai fu tan na bribi èn fu abi wan bun konsensi. A sori en sosrefi fa a musu handri nanga trawan na ini a gemeente, fa a musu dini Gado fayafaya, fa a musu de tevrede, fa a musu gi trawan rai, fa a ben musu kakafutu gi sma di fadon komoto na bribi, èn fa a musu du en diniwroko na wan bun fasi. Den yongusma na ini a gemeente musu breiti te den e kisi rai fu den moro lepisma na ini a gemeente.

„Waka nanga konisma”

A koni kownu e taki: „Wan winsi di e kon tru, switi gi a sili, ma a de wan tegu sani gi den donwan fu drai den baka gi san takru” (Odo 13:19). Wan buku e fruteri san na odo disi wani taki: „Te wan sma doro wan marki, noso te wan winsi fu en kon tru, dan a heri fasi fa a sma dati de e sori taki a e prisiri srefisrefi . . . Fu di a de wan tumusi prisiri sani te wan sma e doro wan marki, meki a no de fu taki dati a musu de wan tegu sani gi donman fu tapu nanga takrudu. Den sani di den wani, den kan kisi soso nanga yepi fu krukafasi, èn efu den ben o tapu nanga takrudu, dan den no ben o kisi prisiri fu di den no du san den winsi.” A de tumusi prenspari taki wi kweki den yoisti firi gi bun sani!

Den mati di wi abi kan abi furu krakti tapu a fasi fa wi e denki, den sani di wi lobi, nanga sani di wi no lobi! Salomo e taki tru tori di de fu ala ten, namku: „A sma di e waka nanga konisma, sa kon koni, ma a sma di abi demakandra nanga den wan sondro frustan, no sa abi bun bakapisi” (Odo 13:20). Iya, a demakandra di wi abi, srefi nanga yepi fu radio nanga telefisi, Internet, èn nanga yepi fu san wi e leisi, kan abi krakti tapu a sma di wi de, èn a sma di wi o tron. A prenspari srefisrefi taki wi gebroiki koni te wi e suku suma wi o teki leki mati!

„Libi wan famirigudu”

A Kownu fu Israel e taki: „Ala sortu rampu e miti sondari, ma den regtfardikiwan na den sma di e kisi bun bakapisi” (Odo 13:21). Te wan sma e du muiti fu handri na wan regtfardiki fasi dan a o kisi bun bakapisi, fu di Yehovah e sorgu gi den regtfardikisma (Psalm 37:25). Ma wi musu hori na prakseri taki „ten nanga sani di e pasa sondro fu fruwakti dati” kan miti wi alamala (Preikiman 9:11). Wi kan du wan sani fu de srekasreka te sani e pasa di wi no sabi na fesi?

„A sma di bun, sa libi wan famirigudu gi den bakapikin fu en”, na so Salomo e taki (Odo 13:22a). Papa nanga mama e libi wan warti famirigudu gi den pikin fu den, te den e yepi den fu teki sabi fu Yehovah, èn fu kweki wan bun banti nanga en! Ma efu a kan, dan a ben o de wan koni sani sosrefi fu seti sani na materia sei gi na osofamiri efu a kon de so taki a papa nanga a mama lasi libi tumusi fruku. Na furu presi, den osofamiri edeman kan seti wan verzekering, den kan meki wan testamenti, èn den kan poti moni na wan sei.

San wi kan taki fu a gudu fu den ogriwan? „A gudu fu a sondari na wan sani di tyari kon na wán gi a regtfardiki wan”, na so Salomo e taki moro fara (Odo 13:22b). Boiti den wini di wi e kisi now, dan den wortu disi sa kon tru te Yehovah o du san a pramisi, namku fu tyari „nyun hemel nanga wan nyun grontapu” kon pe „regtfardikifasi sa de” (2 Petrus 3:13). Na a ten dati den ogrisma no sa de moro, èn „den safri-ati sma srefi sa abi grontapu leki a gudu fu den”.—Psalm 37:11.

Wan koni sma e handri nanga koni, srefi te a no abi furu gudu. Odo 13:23 e taki: „A gron di wan pôtisma plugu sa gi furu nyanyan, ma wan sma de di sa figi puru fu di a no man krutu sani na wan reti fasi.” Wan pôtisma sa kisi furu te a e wroko tranga èn te a e kisi blesi fu Gado. Ma te retidu no de, èn te sma no e krutu sani na wan reti fasi, dan dati kan meki taki sma lasi ala en gudu.

„Suku en nanga trangaleri”

Sondu libisma abi trangaleri fanowdu, èn den abi disi fanowdu fu sensi den pikin-nengre ten. A kownu fu Israel e taki: „A sma di e kibri en tiki no lobi en manpikin, ma a wan di lobi en, na a sma di e suku en nanga trangaleri.”Odo 13:24.

Son leisi te wan sma abi wan tiki, soleki wan kownutiki, dan dati e sori taki a sma abi makti. Na Odo 13:24, a tiki e sori go na a makti di papa nanga mama abi. Te a tekst disi e taki dati sma musu gebroiki a tiki fu trangaleri, dan dati no wani taki spesrutu dati den musu gi a pikin fonfon. Na presi fu dati, a e sori go na den difrenti fasi fa sma kan gi den pikin fu den piri-ai. Son leisi, a kan de nofo te wan sma e gi wan pikin piri-ai na wan switi fasi, so taki a e kenki a takru fasi fa a e tyari ensrefi. Wan tra pikin kan abi moro hebi strafu fanowdu. Odo 17:10 e taki: „Piri-ai e wroko moro bun tapu wan sma di abi frustan, leki fu naki wan don sma wán hondro leisi.”

Ala ten papa nanga mama musu gi trangaleri na wan lobi-ati fasi èn nanga koni, so taki den pikin kan kisi wini fu dati. Wan lobi-ati papa, noso mama no sa tapu en ai gi den fowtu di en pikin e meki. Na presi fu dati, a papa noso a mama e luku sortu fowtu den pikin e meki so taki den kan puru den fowtu bifo den kon tron wan gwenti. Ma soleki fa wi kan frustan, dan wan lobi-ati papa noso mama e gi yesi na a frumane fu Paulus: „Papa, no tanteri den pikin fu unu, ma tan kweki den nanga a trangaleri èn a seryusu frumane fu Yehovah.”—Efeisesma 6:4.

Ma san o pasa te wan papa, noso wan mama e gi den pikin fu den pasi fu du san den wani, na presi fu gi den a piri-ai di den abi fanowdu? Den pikin sa de nanga tangi bakaten, te den papa noso mama e meki den du san den wani? Kwetikweti! (Odo 29:21) Bijbel e taki: „Te den libi wan boi sondro fu poti prakseri na en, dan a sa gi en mama syen” (Odo 29:15). Te papa nanga mama no e teki a frantwortu fu kweki den pikin bun, dan den e sori taki den abi mi-no-ke fasi èn taki den no lobi den pikin. Ma te den e tyari a frantwortu fu den na wan switifasi, èn na wan seryusu fasi, dan den e sori taki den e broko den ede nanga den pikin èn taki den lobi den.

Wan koni èn opregti sma di e handri nanga trutru sabi sa kisi blesi. Salomo e gi wi a dyaranti: „A sili fu a regtfardiki wan sa nyan en bere furu, ma a bere fu den ogriwan sa leigi” (Odo 13:25). Yehovah sabi san bun gi wi na ini ibri afersi fu wi libi; a sabi san bun na ini den osofamiri afersi fu wi, na ini a matifasi di wi abi nanga trawan, na ini wi diniwroko, noso te wi e kisi trangaleri. Te wi teki a rai di de fu feni na ini en Wortu na wan koni fasi, dan a no de fu taki dati wi sa kisi a moro bun fasi fu libi.

[Futuwortu]

^ paragraaf 3 Fu kon sabi moro fu san skrifi na ini Odo 13:1-14, dan luku A Waktitoren fu 15 september 2003, bladzijde 21-25.

[Prenki na tapu bladzijde 28]

Wan koni sma e dwengi en tongo, te a e kisi fu du nanga sma di e krutu en somarso

[Prenki na tapu bladzijde 29]

Wan getrow Kownukondre preikiman e du furu bun sani

[Prenki na tapu bladzijde 30]

A e gi wi deki-ati te sma e prèise wi, ma wi musu breiti tu te wi e kisi piri-ai

[Prenki na tapu bladzijde 31]

Wan lobi-ati papa noso mama no e tapu en ai gi den fowtu fu en pikin