Go na content

Go na table of contents

„Tan buweisi sortu sma unu de”

„Tan buweisi sortu sma unu de”

„Tan buweisi sortu sma unu de”

„Tan ondrosuku efu unu de na bribi; tan buweisi sortu sma unu de.”​—2 KORENTESMA 13:5.

1, 2. (a) Te wi e tweifri na a bribi fu wi, dan fa dati kan abi krakti tapu wi libi? (b) Sortu sani ben pasa na ini a fosi yarihondro, di ben meki kande taki son sma no ben sabi na sortu fasi den musu libi?

NA WAN boitipresi, wan man e waka wan pasi teleki a e kon na wan pisi pe a pasi e prati na tu. Fu di a no sabi sortuwan fu den tu pasi disi o tyari en go na a presi pe a musu go, meki a e aksi den sma di e pasa efu den sabi sortuwan a musu teki. Ma den sma e taigi en difrenti sani. Fu di a man kon bruya, meki a no man waka go moro fara. Te wi e tweifri na a bribi fu wi, dan wi kan kon bruya tu. A tweifri di wi e tweifri na a fasi disi, kan meki taki wi no man si krin sortu bosroiti wi musu teki, èn a bakapisi de taki wi no sabi na sortu fasi wi musu libi.

2 Na ini a fosi yarihondro, wan sani ben pasa na ini Korente, na Grikikondre, di ben meki taki son sma na ini a Kresten gemeente drape bigin tweifri kande. Yu ben abi „kefalek bun apostel” di ben e tweifri na a posisi fu na apostel Paulus, èn den ben taki: „Den brifi fu en hebi èn den krakti, ma te ensrefi de dya, dan a swaki èn den sani di a e taki, na soso sani” (2 Korentesma 10:7-12; 11:5, 6). A kan taki a denki di den sma dati ben abi, ben meki taki sonwan na ini a gemeente na Korente no ben sabi na sortu fasi den musu libi.

3, 4. Fu san ede wi musu poti prakseri na a rai di Paulus ben gi den brada nanga sisa na ini Korente?

3 Paulus ben seti a gemeente na ini Korente di a ben go drape na ini 50 G.T. A ben tan na ini Korente ’wán yari nanga siksi mun, èn a ben e leri sma drape a wortu fu Gado’. Iya, „furu fu den Korentesma di ben arki Paulus tron bribiman èn den teki dopu” (Tori fu den Apostel 18:5-11). Paulus ben e broko en ede trutru nanga a yeyefasi fu den Kresten brada nanga sisa fu en na ini Korente. Boiti dati, den brada na ini Korente ben skrifi brifi gi Paulus fu aksi en rai na ini son tori (1 Korentesma 7:1). Dati meki a ben gi den heri moi rai.

4 „Tan ondrosuku efu unu de na bribi”, na so Paulus ben skrifi gi den, „tan buweisi sortu sma unu de” (2 Korentesma 13:5). Te den brada nanga sisa na ini Korente ben o gebroiki a rai disi, dan dati ben o yepi den fu no tweifri na sortu fasi den musu libi. Na ini a ten disi, a rai disi kan yepi wi na a srefi fasi tu. Fa wi kan gebroiki a rai fu Paulus dan? Fa wi kan ondrosuku efu wi de na bribi? Èn san wi musu du fu buweisi sortu sma wi de?

„Tan ondrosuku efu unu de na bribi”

5, 6. Sortu sani wi kan gebroiki fu ondrosuku efu wi de na bribi, èn fu san ede a sani dati na a moro bun sani di wi kan gebroiki fu du disi?

5 Nofo tron sma e ondrosuku wan sani, noso wan tra sma, èn den abi spesrutu markitiki na san den e hori densrefi te den e du dati. A sani di wi o ondrosuku now a no a bribi fu wi, noso den difrenti sani di wi e bribi. A sani di wi musu ondrosuku, na wisrefi. Wi abi tumusi bun markitiki na san wi musu hori wisrefi te wi o ondrosuku wisrefi. Wan singi di a psalm skrifiman David ben skrifi, e taki: „A wet fu Yehovah bun dorodoro, a e tyari a sili kon baka. A frumane fu Yehovah de soifri, a e meki a sma di no abi ondrofeni tron wan koni sma. Den komando fu Yehovah de reti, den e meki na ati prisiri; a komando fu Yehovah krin, a e meki den ai brenki” (Psalm 19:7, 8). Na ini Bijbel, yu abi den volmaakti wet nanga den bun rai fu Yehovah, sosrefi den frumane fu en di wi kan frutrow, èn den krin komando fu en. A boskopu di skrifi na ini Bijbel, na a moro bun sani di wi kan gebroiki fu ondrosuku wisrefi.

6 Fu a boskopu disi di Gado meki sma skrifi, na apostel Paulus ben taki: „Bika a wortu fu Gado de na libi, a abi krakti, èn a srapu moro wan feti-owru di e koti na tu sei; a e koti go so dipi taki a e prati sili nanga yeye srefi, èn a e prati bonyo nanga a bonyo-fatu fu makandra; a man si krin san na ati e denki èn san a abi na prakseri” (Hebrewsma 4:12). Iya, a wortu fu Gado kan ondrosuku wi ati fu tyari kon na krin suma wi de trutru. Fa wisrefi kan gebroiki a krakti boskopu disi di kan doro te na ini a dipi fu wi ati? A psalm skrifiman e sori krin fa wi kan gebroiki a wortu fu Gado fu ondrosuku wi ati. A ben singi: „Koloku fu a sma . . . [di] en prisiri de na ini a wet fu Yehovah, èn na ini en wet a e leisi nanga wan safri sten dei nanga neti” (Psalm 1:1, 2). „A wet fu Yehovah” de fu feni na ini a Wortu di Gado meki sma skrifi, namku a Bijbel. Wi musu prisiri fu leisi a Wortu fu Yehovah. Iya, wi musu poti ten na wan sei fu leisi en nanga wan safri sten, noso fu denki dipi fu en. Te wi e du disi, dan wi musu ondrosuku wisrefi nanga yepi fu den sani di skrifi na ini.

7. San na a moro bun fasi fu ondrosuku efu wi de na bribi?

7 Sobun, a moro bun fasi fu ondrosuku efu wi de na bribi, na fu leisi èn denki dipi fu Gado Wortu, èn fu luku efu a fasi fa wi e tyari wisrefi e kruderi nanga san wi e leri. Wi kan breiti taki wi abi furu sani di kan yepi wi fu frustan Gado Wortu.

8. Fa den buku di „a getrow èn koni srafu” e tyari kon na doro, kan yepi wi fu ondrosuku efu wi de na bribi?

8 Yehovah sorgu taki wi e kisi leri nanga rai, nanga yepi fu den buku di „a getrow èn koni srafu” e tyari kon na doro fu yepi wi frustan den Buku fu Bijbel (Mateyus 24:45). Fu eksempre, luku a faki di nen „Denki dipi fu den aksi disi”, na a kaba fu pikinmoro ala den kapitel fu a buku Kon krosibei na Yehovah. * Iya, den faki na ini a buku disi e gi wi heri moi okasi fu denki dipi fu sani! Furu sani di skrifi na ini den tijdschrift fu wi, namku A Waktitoren nanga Ontwaakt!, e yepi wi tu fu ondrosuku efu wi de na bribi. Na ini den lasti Waktitoren di kon na doro, wan tu artikel skrifi di e taki fu a Bijbel buku Odo. Fu den artikel disi, wan Kresten uma taki: „Den artikel disi de wan bigi yepi gi mi. Den e yepi mi fu ondrosuku efu a fasi fa mi e taki, a fasi fa mi e tyari misrefi, èn a fasi fa mi e denki, e kruderi trutru nanga den regtfardiki markitiki fu Yehovah.”

9, 10. Sortu yepi Yehovah gi wi fu tan ondrosuku efu wi de na bribi?

9 Wi e kisi bun furu rai nanga deki-ati sosrefi na den gemeente konmakandra, den kring konmakandra, nanga den kongres. Disi na wan tu fu den sani di Gado seti fu yepi den sma fu suma Yesaya ben taki wan profeititori, taki: „A musu pasa na ini a kabapisi fu den dei taki a bergi fu na oso fu Yehovah sa poti kon steifi moro hei leki na ede fu den bergi, èn fu tru den sa opo en kon moro hei leki den pikin bergi; èn na en ala den nâsi musu go. Èn fu tru, furu pipel sa go èn taki: ’Un kon, èn meki wi opo go na a bergi fu Yehovah, . . . èn a sa leri wi fu den pasi fu en, èn wi sa waka na tapu den pasi fu en’” (Yesaya 2:2, 3). A de wan blesi trutru fu kisi leri fu den pasi fu Yehovah na so wan fasi.

10 Wan tra sani di wi no musu frigiti, na a rai fu den wan di lepi na yeye fasi, sobun den Kresten owruman sosrefi. Bijbel e taki fu den: „Brada, srefi efu wan sma meki wan fowtu bifo a sabi, dan unu di na lepi Kresten musu pruberi na wan safri-ati fasi fu tyari so wan sma kon na tapu a reti pasi baka, ma unsrefi musu luku bun tu taki unu no kisi tesi” (Galasiasma 6:1). Wi kan de nanga bigi tangi taki wi e kisi a yepi disi di e tyari wi kon na tapu a reti pasi baka!

11. San wi musu du fu ondrosuku efu wi de na bribi?

11 Den buku fu wi, den Kresten konmakandra, èn den man di poti na wroko leki owruman, na heri moi sani di Yehovah gi wi fu yepi wi. Ma efu wi wani ondrosuku efu wi de na bribi, dan wi o abi fu ondrosuku wisrefi. Sobun, te wi e leisi den buku fu wi, noso te wi e arki rai di komoto fu Bijbel, dan wi musu aksi wisrefi: ’Disi abi fu du nanga mi? Mi e du a sani disi? Mi e hori misrefi na den prenspari leri fu a Kresten bribi?’ A fasi fa wi e denki fu den leri di wi e kisi nanga yepi fu den sani di Yehovah seti, abi krakti sosrefi tapu a yeyefasi fu wi. „Wan sma di e denki soleki fa libisma e denki no e teki den sani di abi fu du nanga a yeye fu Gado, bika a e si den sani dati leki don sani”, na so Bijbel e taki. „Ma a sma di abi a yeye fu Gado, e ondrosuku ala sani” (1 Korentesma 2:14, 15). Meki wi de nanga tangi ala ten gi den sani di wi e leisi na ini den buku nanga den tijdschrift fu wi, den sani di wi e yere na den konmakandra fu wi, èn den sani di den Kresten owruman e leri wi. Iya, meki wi hori na prakseri ala ten o prenspari den sani disi de gi wi na yeye fasi.

„Tan buweisi sortu sma unu de”

12. San wi abi fu du fu man buweisi sortu sma wi de?

12 Fu man buweisi sortu sma wi de, wi abi fu ondrosuku wisrefi. Iya, wi kan de na ini a waarheid, ma a de so taki wi e libi akruderi a waarheid trutru? Efu wi wani buweisi sortu sma wi de, dan wi abi fu sori taki wi na lepi sma, èn taki wi abi furu warderi gi den yepisani di wi e kisi na yeye fasi.

13. San na wan buweisi di e sori taki wi na lepi sma, soleki fa Hebrewsma 5:14 e taki?

13 Fa wi kan sabi efu wi na lepi Kresten? Na apostel Paulus ben skrifi: „Tranga nyanyan na gi lepi sma, gi den sma di leri fa fu gebroiki den frustan fu man si sani krin, so taki den kan sabi san bun èn san no bun” (Hebrewsma 5:14). Wi e sori taki wi na lepi Kresten te wi e leri fa fu gebroiki wi frustan fu man si sani krin. Wan sportman musu gebroiki son titei na ini en skin ibri tron baka, fu kan du a sport fu en moro bun. Na so a de tu taki te wi e gebroiki Bijbel gronprakseri na ini wi libi, dan wi e leri fu gebroiki wi frustan fu man si sani krin.

14, 15. Fu san ede wi musu du ala muiti fu studeri den dipi tori fu Gado Wortu fayafaya?

14 Ma bifo wi kan leri fa fu gebroiki wi frustan fu man si sani krin, dan wi musu kisi sabi fosi. Èn fu kisi sabi, a de tumusi prenspari fu studeri. Te wi e studeri doronomo, spesrutu te wi e studeri den dipi tori fu Gado Wortu, dan wi sa kon frustan sani moro bun. Na ini den yari di pasa, A Waktitoren taki fu difrenti dipi tori fu Bijbel. San wi e du te wi e si wan artikel di e taki fu den dipi tru tori fu Bijbel? A de so taki wi no e leisi den artikel dati, soso fu di den e taki fu ’wan tu sani di muilek fu frustan’? (2 Petrus 3:16) Nôno, na presi fu dati, wi e du moro muiti fu kon frustan san na artikel e taki.​—Efeisesma 3:18.

15 San wi kan du efu wi no lobi fu studeri? A de tumusi prenspari taki wi e meki muiti fu kisi prisiri fu studeri, noso fu kweki wan lostu gi dati (1 Petrus 2:2). * Efu wi wani gro kon tron lepi sma, dan wi musu leri fu teki krakti fu ’tranga nyanyan’, noso den dipi tru tori di de na ini Gado Wortu. Efu wi no e du dati, dan wi no sa abi frustan fu furu sani. Ma fu buweisi taki wi na lepi sma, wi sa abi fu du moro leki fu kon frustan sani nomo. Na ini wi aladei libi wi musu gebroiki a sabi di wi kisi fu di wi e studeri fayafaya.

16, 17. Sortu deki-ati a disipel Yakobus e gi fu a tron di wi musu tron „sma di e du san a wortu e taki”?

16 Wan tra fasi fa wi e buweisi sortu sma wi de, na te wi e sori taki wi e warderi a waarheid, sobun te wi e du sani di e sori taki wi abi bribi. A disipel Yakobus ben gebroiki wan heri moi agersitori fu sori taki wi musu ondrosuku wisrefi na a fasi disi tu. A ben taki: „Un musu tron sma di e du san a wortu e taki, èn un no musu de sma di e yere nomo, fu di unu e kori unsrefi nanga prakseri di no tru. Bika efu wan sma e yere a wortu, ma a no e du san a wortu e taki, dan a de leki wan sma di e luku en fesi na ini wan spikri. A e luku ensrefi, dan a e gowe, èn wantewante a e frigiti sortu sma a de. Ma te wan sma e luku finifini san skrifi na ini a volmaakti wet di e meki sma kon fri, èn te a e tan du dati, dan a sma disi o de koloku, bika a no de wan sma di e frigiti san a yere, ma a de wan sma di e du san a wortu e taki.”​—Yakobus 1:22-25.

17 Yakobus e taki: ’Luku finifini na ini Gado wortu di de leki wan spikri, èn ondrosuku yusrefi. Tan du disi, èn ondrosuku yusrefi fu si efu yu e libi akruderi san skrifi na ini Gado wortu. Baka dati yu no musu frigiti esi-esi san yu ben si na ini na agersi spikri disi. Tyari kenki kon na ini yu libi te dati de fanowdu.’ Ten na ten, a kan de wan muilek sani fu gi yesi na a rai disi.

18. Fu san ede a kan de wan muilek sani fu gi yesi na a rai fu Yakobus?

18 Meki wi teki fu eksempre, a komando fu teki prati na a Kownukondre preikiwroko. „Nanga na ati wan sma e bribi, èn dati sa meki taki a o kon de regtfardiki”, na so Paulus ben skrifi, „ma nanga a mofo a e meki bekènti na sma taki a e bribi, èn dati sa meki taki a o kisi frulusu” (Romesma 10:10). Fu kan meki bekènti na sma taki wi de na bribi, so taki wi kan kisi frulusu, wi sa abi fu tyari wan tu kenki kon na ini wi libi. Furu fu wi no e feni en wan makriki sani fu teki prati na a preikiwroko. Efu wi wani de fayafaya na ini a preikiwroko èn efu wi wani poti en leki a moro prenspari sani na ini wi libi, dan wi sa abi fu tyari moro kenki kon èn wi sa abi fu tapu nanga son sani (Mateyus 6:33). Ma te wi e du a wroko disi di Gado gi wi, dan wi de koloku fu di na so fasi Yehovah e kisi prèise. Wi kan taki fu wisrefi taki wi na fayafaya Kownukondre preikiman?

19. Sortu sani wi musu du fu sori taki wi abi bribi?

19 Sortu sani wi musu du fu sori taki wi abi bribi? Paulus e taki: „Du den sani di unu ben leri èn di unu ben bribi, sosrefi den sani di unu ben yere èn di unu ben si na mi; dan a Gado fu vrede sa de nanga unu” (Filipisma 4:9). Wi e buweisi sortu sma wi de, te wi e du san wi leri, san wi e bribi, san wi yere, èn san wi si. Iya, wi e buweisi sortu sma wi de te wi e du ala san wi pramisi fu du leki Kresten di gi densrefi abra na Gado èn leki bakaman fu Yesus. „Disi na a pasi. Waka na tapu”, na so Yehovah e taki nanga yepi fu a profeiti Yesaya.​—Yesaya 30:21.

20. Sortu sma de wan bigi blesi gi a gemeente?

20 Mansma nanga umasma di de fayafaya studenti fu Gado Wortu, di de fayafaya preikiman fu a bun nyunsu, di e tan hori den soifri retifasi, èn di de loyaal bakaman fu a Kownukondre, na wan bigi blesi gi a gemeente. Fu di den de drape, meki a gemeente fu den e kon moro tranga. Den de wan bigi yepi trutru, spesrutu fu di so furu nyun sma de di musu kisi sorgu na yeye fasi. Te wi e teki a rai fu Paulus fu ’tan ondrosuku efu wi de na bribi, èn fu tan buweisi sortu sma wi de’, dan wi sosrefi kan abi krakti tapu trawan na wan bun fasi.

Prisiri fu du a wani fu Gado

21, 22. Fa wi kan prisiri fu du a wani fu Gado?

21 „Mi prisiri fu du yu wani, o mi Gado”, na so Kownu David fu owruten Israel ben singi, „èn yu wet de na ini den inisei pisi fu mi” (Psalm 40:8). David ben e prisiri fu du a wani fu Gado. Fu san ede? Fu di a wet fu Yehovah ben de na ini na ati fu David. David no ben e tweifri sortu pasi a ben musu waka.

22 Te a wet fu Gado de dipi na ini wi, dan wi no e tweifri sortu pasi wi musu waka. Wi e prisiri fu du a wani fu Gado. Fu dati ede, awinsi san wi e du, meki wi „du ala muiti” aladi wi e dini Yehovah nanga wi heri ati.​—Lukas 13:24.

[Futuwortu]

^ paragraaf 8 Yehovah Kotoigi tyari en kon na doro.

^ paragraaf 15 Efu yu wani sabi fa fu studeri bun, dan luku bladzijde 27-32 fu a buku Kisi wini fu a Theokrasia Diniwroko-skoro, di Yehovah Kotoigi tyari kon na doro.

Yu e memre disi ete?

• Fa wi kan ondrosuku efu wi de na bribi?

• San wi musu du fu buweisi sortu sma wi de?

• Fa wi kan sori taki wi na lepi Kresten?

• Fa den sani di wi e du fu di wi abi bribi, e yepi wi fu ondrosuku wisrefi?

[Aksi fu a tori disi]

[Prenki na tapu bladzijde 23]

Yu sabi san na a moro prenspari fasi fu ondrosuku efu yu de na bribi?

[Prenki na tapu bladzijde 24]

Wi e sori taki wi na lepi Kresten te wi e gebroiki wi frustan fu man si sani krin

[Prenki na tapu bladzijde 25]

Wi e buweisi sortu sma wi de, te wi ’no de sma di e frigiti san wi yere, ma sma di e du san a wortu e taki’