Go na content

Go na table of contents

Wi kan sori sari-ati gi trawan aladi grontapu ogri

Wi kan sori sari-ati gi trawan aladi grontapu ogri

Wi kan sori sari-ati gi trawan aladi grontapu ogri

WAN man na ini Burundi ben kisi malaria èn a kon siki seryusu. A ben musu go na ati-oso wantewante. Ma fa a ben o go? Oto no ben de fu tyari en go. Tu bun mati fu en kon yepi en. Den poti en na tapu wan baisigri, èn den pusu en feifi yuru langa na tapu den bergipasi fu a kontren dati. A no de fu taki dati den man disi ben weri srefisrefi baka dati. Den poti en na ini wan bus di tyari en go na a moro krosibei ati-oso. Wan tu dei baka dati, a man disi ben e firi moro bun.

Na ini wan tra kontren fu grontapu, wan grupu sma ben go yepi nanga a wroko di ben de fu du, baka di a bigi winti Katrina pori a kontren di sma sabi leki a Golf van Meksikow na Amerkankondre. A rampu disi pasa na ini augustus 2005. A grupu disi feni wan oso di ben broko fu di bon ben fadon na en tapu. Aladi den wrokoman disi no ben sabi a sma di ben abi na oso, toku den wroko heri dei fu koti den bon di ben fadon èn fu puru tra broko sani. Na uma di ben abi na oso ben taki: „Mi no sabi fa fu taki [den sma] disi tangi.”

Nyunsu nanga koranti e poti bun furu prakseri na den ogri-ati sani di e pasa na grontapu. Nofo tron den tori dati e meki taki sma e frigiti den sani di trawan e du ibri dei fu yepi den wan di de na nowtu. Ma aladi dati de so, toku sma na ala sei trutru wani taki trawan e sori lobi, switifasi, nanga sari-ati gi den. Wi alamala wani trutru taki trawan sori sari-ati gi wi! Nofo tron, disi de fu si moro krin na Kresnetiten te furu sma e taki noso e singi fu ’vrede nanga switifasi gi libisma’.—Lukas 2:14, King James Version.

A kan de wan muilek sani fu sori sari-ati gi trawan na ini wan grontapu pe furu sma no abi switifasi. Furu sma e denki taki den musu grofu èn taki den no musu sori sari-ati gi trawan efu den wani abi bun bakapisi na ini libi. Furu sma e libi nanga a denki taki a moro bun fu de wan ogri-ati sma, leki fu de wan sma di abi sari-ati nanga trawan. Te sma gridi èn te den e denki densrefi nomo, dan dati e tapu den fu sori sari-ati gi trawan.

A sani disi e meki taki furu sma e suku den eigi bun, awansi dati e hati den firi fu trawan, noso awansi dati e tyari takru bakapisi kon gi sma. Nofo tron sma abi furu lespeki gi pôpi sportman, pokuman, noso sma di e prei na ini felem, èn di no e sori nowan sari-ati gi trawan. Son politiekman abi den srefi fasi disi.

Fu dati ede, a bun te wi e aksi wisrefi: Fu san ede wi musu sori sari-ati gi trawan? A e tyari wini kon te wi e sori sari-ati gi trawan? Èn san kan yepi wi fu sori sari-ati gi sma? A tra artikel sa poti prakseri na den aksi disi.

[Faki na tapu bladzijde 3]

•A tru taki sari-ati na wan swakifasi?

•A e tyari wini kon te wi e sori sari-ati gi trawan?

•Na sortu fasi yu kan sori sari-ati gi sma?