Go na content

Go na table of contents

Yu kan de koloku nownow kaba

Yu kan de koloku nownow kaba

WAN dei, nowan sma o siki, owru, noso dede moro. Yu kan abi a libi dati tu! Ma nownowde ala sma abi problema nanga broko-ede. San kan yepi yu fu abi wan koloku libi na ini a ten disi? Bijbel e sori fa yu kan abi wan koloku libi nownow kaba. Meki wi go luku wan tu sani di kan meki en muilek gi wi na ini a libi èn fa Bijbel kan yepi wi.

FA FU DE TEVREDE NANGA SAN YU ABI

A rai fu Bijbel: „No meki a fasi fa unu e libi sori taki unu lobi moni. Ma un musu breiti nanga den sani di unu abi now.”​Hebrewsma 13:5.

Na ini a ten disi, bun furu sani de di sma feni taki wi musu abi. Ma Bijbel e taki dati wi musu ’breiti nanga den sani di wi abi now’. Ma fa?

No abi „lobi gi moni”. Sma e du ala san den man fu kon abi moni awinsi den pori den gosontu, den osofamiri, awinsi den lasi den mati noso bun maniri, èn awinsi den lasi lespeki gi densrefi (1 Timoteyus 6:10). A no warti fu lasi ala den sani dati, fu moni ede! No frigiti taki moni „no o sari” a sma di lobi moni.​—Preikiman 5:10.

Libisma prenspari moro gudu. A no de fu taki dati wi breiti nanga den sani di wi abi. Ma den sani dati no kan sori lobi noso warderi gi wi. Soso libisma man du dati. Te wi abi „wan trutru mati”, dan dati e yepi wi fu abi moro prisiri na ini a libi.​—Odo 17:17.

WI KAN DE KOLOKU NOWNOW KABA TE WI E GI YESI NA DEN RAI FU BIJBEL

FA FU HORIDORO TE YU SIKI

A rai fu Bijbel: „Wan ati di e prisiri, bun leki dresi.”​Odo 17:22.

Wan ati di e prisiri, „bun leki dresi” fu di a o yepi wi fu horidoro te wi siki. Ma fa wi kan de nanga prisiri te wi siki?

De nanga tangi. Te wi e prakseri soso den problema fu wi, dan a o gersi leki wi „heri libi” no bun (Odo 15:15). Na presi fu dati yu musu ’sori taki yu de nanga tangi’, soleki fa Bijbel e taki (Kolosesma 3:15). Leri fu warderi den bun sani na ini a libi, awinsi fa den pikin. Wan moi sondongo, wan switi winti, noso a lafu fu wan lobiwan fu wi, na sani di kan gi wi prisiri na ini a libi.

Du sani gi trawan. Awinsi wi siki, toku ’wi sa de moro koloku te wi e gi sani, leki te wi e kisi sani’ (Tori fu den apostel 20:35). Wi e firi bun te wi e si taki tra sma e warderi a muiti di wi e du gi den. Disi e yepi wi fu no prakseri wi eigi problema. Wi eigi libi o kon moro bun te wi e yepi trawan fu meki den libi kon moro bun.

FA FU KON ABI WAN MORO BUN TROWLIBI

A rai fu Bijbel: „Kon sabi san na den moro prenspari sani.”​Filipisma 1:10.

Te trowpaar no abi nofo ten gi makandra, dan dati kan pori a trowlibi fu den. Wan man nanga en frow musu si a trowlibi fu den leki wan fu den moro prenspari sani na ini den libi.

Du sani makandra. Seti sani fu du sani makandra. Bijbel e taki: „Tu sma moro bun leki wán” (Preikiman 4:9). Un kan bori nyanyan makandra, oefen un skin, sidon relaks èn dringi wan sani, noso du wan sani di un lobi.

Sori yu trowpatna taki yu lobi en. Bijbel e gi wan man nanga en frow deki-ati fu lobi èn fu lespeki makandra (Efeisesma 5:28, 33). Wan switi lafu, wan switi brasa, noso wan pikin kado kan yepi kaba fu meki a trowlibi waka moro bun. A no de fu taki dati sma di trow mag abi seks soso nanga a trowpatna fu den.​—Hebrewsma 13:4.