Go na content

Go na table of contents

Yesus—San sma e taki fu en?

Yesus—San sma e taki fu en?

Yesus—San sma e taki fu en?

„A no de fu taki dati Yesus fu Nasaret na a moro prenspari sma na ini a historia.”—H. G. Wells, historia skrifiman fu Ingrisikondre.

„Krestes na a moro apartiwan fu ala den prenspari sma na ini a historia.”—Philip Schaff, sabiman fu kerkitori èn historia skrifiman fu Switserland.

SUMA na a moro prenspari sma di ben de na libi? San e meki taki wan sma de prenspari? Na a koni di a abi fu seti srudati afersi? Na fu di a tranga? Na fu di a koni? Noso wan sma de prenspari fu di den sani di a taki èn den sani di a du, abi krakti tapu a fasi fa sma e tyari densrefi? Noso na a eksempre di a gi sma e meki taki a de prenspari?

Luku san historia skrifiman, sabidensiman, sabiman, skrifiman, politiek fesiman nanga tra sma fu a ten disi èn fu a ten di pasa, taki fu a man Yesus Krestes, fu Nasaret:

„Yesus fu Nasaret ben de a moro prenspari sma di ben libi na ini den tu dusun yari di pasa èn na ini a heri libisma historia. Yu ben o abi fu kenki furu sani fu taki dati a sani disi no tru.”—Reynolds Price, Amerkan skrifiman èn Bijbel sabiman.

„Wan man sondro fowtu gi ensrefi leki wan srakti-ofrandi gi a bun fu trawan èn sosrefi gi den feanti fu en. Na so fasi, a tron a frulusuman fu grontapu. A sani di a du, bun dorodoro.”—Mohandas K. Gandhi, politiek fesiman èn kerki fesiman fu India.

„Di mi ben de wan pikin ete, mi ben kisi leri fu Bijbel èn fu a Talmud. Mi na wan Dyu, ma a man disi fu Nasaret hari mi prakseri srefisrefi.”—Albert Einstein, wan sabidensiman di gebore na ini Doisrikondre.

„Gi mi, Yesus Krestes na a moro prenspari sma na ini a heri historia, iya, leki a Manpikin fu Gado èn leki a Manpikin fu Libisma, a prenspari trutru. Ala san a ben taki noso du, warti gi wi na ini a ten disi. A sani disi yu no man taki fu iniwan tra sma di e libi noso di dede.”—Sholem Asch, skrifiman di gebore na ini Polen. A pisi disi teki puru fu a tijdschrift Christian Herald; na den skrifi den wortu skoinsi.

„Dritenti na feifi yari langa, mi ben de wan sma di no ben bribi na ini nowan sani. Feifi yari pasa, mi bigin bribi na ini Yesus. Di mi bigin bribi den leri fu Yesus Krestes, dan disi ben kenki mi heri libi.”—A Rosia heiheiman Leo Tolstoy, di de wan skrifiman èn filosofiaman.

„Nowan enkri sma na ini a historia ben abi so furu krakti tapu sma leki Yesus, èn te now ete moro nanga moro sma e poti bribi na ini en.”—Kenneth Scott Latourette, Amerkan skrifiman èn historia skrifiman.

„Wi kan taki dati den sani di sma skrifi fu Yesus na anansitori? Nôno, soleki fa a sori dan den sani dati a no anansitori. Tra fasi leki dati, nowan sma e tweifri efu den tori di e taki fu Sokrates tru, aladi den tori dati no e taki sani so finifini leki den tori di e taki fu Yesus Krestes.”—Jean-Jacques Rousseau, filosofiaman fu Fransikondre.

A de krin fu si taki Yesus Krestes musu de a moro bigi eksempre gi wi, iya, moro leki iniwan tra sma. Paulus ben de wan man fu a fosi yarihondro, di ben kisi furu skoroleri èn di Yesus ben teki fu de en bakaman so taki a ben kan fruteri den pipel fu En. Paulus ben gi wi a deki-ati fu „poti ala wi prakseri” na Yesus (Hebrewsma 12:2; Tori fu den Apostel 9:3). San Yesus kan leri wi fu a fasi fa wi musu libi? Fa a libi fu en kan tyari wini kon gi yu?