Inea japi nirú echoná

Inea: Jena’í mi riwimea

Notas

Notas

1 JEOBÁ

Onorúami riwalá ko Jeobá ju; echi riwalá ko aniwáami ju “japi ne echi riká isima japi binoy nakí”. Echi Onorúami Jeobá bi ne walubéala ju, echi niwali suwaba namuti. Echi ko suwaba omeri niwayá japi iyiri niwánali.

Echi Onorúami riwalá ko osorúami nili hebreo niraa naó letras. Alí español niraa ko ju YHWH o JHVH. Ne mulipi 7.000 uchuwi echi Onorúami riwalá echoná Bíbliachi, hebreo niraa osorúami. Echi pagótami omáana piréami aní echi Onorúami riwalá Jeobá japi riká aboni raʼíchami ju.

Cap. 1, párr. 15, nota

2 ECHI BIBLIA RIOSI NATÁALA JU

Onorúami nijíala ju echi Biblia, we nalí néeli jaré rijoi japi osomea, ¿chúriká isili? Japi riká bilé patrón nulé echi nóchami japi osomea bilé carta alí ané chu aníami osomea. Echi nóchami ko osá echi carta, we nalí echi patrón nulá japi chu aníami uchama echoná oselichi. Echi riká cho niwárami ju Biblia, Onorúami espíritu santo jitra kuʼírili echi rijoi japi Biblia osomea jiti la Jeobá natáala ju. Ayénachó Onorúami ko espíritu jitra machírali japi riwali alí japi rimuli echi osomea.

Cap. 2, párr. 5

3 ECHI BUSURÉ JAPI JEOBÁ NIJÁ

Japi tamujé busurewi Jeobá we natéami ju alí ne bichíwali ju. Japi riká echi busuré “átamo sinibí ʼyénasagá echi auché jaré chati sitíi oláami pagótami yuwa, echalí ʼyémitamo ketasi waminabi galabé ologá ʼyénabo”; na busuré ko jéaní, ata yúa napawísaká echi pagótami chati nokáami ata risoa nílipo (1 Corintios 15:33). Bilecho busuré ko jéaní: “Ayénachó mapu ikí talí bilé rijói ichá, echirigá achigórigá echi binói rijói auchecho ku ʼwima”; na busuré ko bineri: ami chati isíami nísakó alí echi riká bi mi isísakó ami we risoa nílima (Gálatas 6:7).

Cap. 2, párr. 12

4 PROFECÍA

Bilé profecía ko ju japi Onorúami aní. Nawesa japi Onorúami isima, piri ta ke nokisare, piri ke aʼlá ju, o japalí Onorúami aní piri ikimea echi japi ke nijéwima. Ayénachó nawesa japi ikimea pe aminánami. Wiká profecías japi anili echi Biblia ma echi riká ikili.

Cap. 2, párr. 13

5 JAPI IKIMEA RIWEILI ECHI MESÍAS

Jesús, Mesías ju jiti suwaba namuti ikili japi riká echi Biblia anili japi ikimea. Iné echi recuadro “ Japi ikimea riweili echi Mesías”.

Cap. 2, párr. 17, nota

6 ¿CHÚSIÁ NIWALI ONORÚAMI NA KAWÍ?

Jeobá ko nakili japi na kawí we baʼóami nima alí pirélima echi pagótami japi a nijéwiami ju ko Jeobá. Echi riká isima japi riká anili. Ma mulipi, echi Onorúami isima japi riká ma ke che nirúlima cha nokáami alí sinibí pirélima echi pagótami japi nijéwami ju.

Cap. 3, párr. 1

7 ECHI DIABLO SATANÁS

Echi ángel japi bachá ke nijéwili Onorúami echi ko ju Satanás; echi Satanás ko aniwáami ju “sayérami”, jiti echi ko we sayeri Jeobá. Ayénachó aniliwa Diablo, echi ko aniwáami ju “ikaléami” jiti we ikaleka raʼicha Onorúami jitra alí ikaleka ruyé echi pagótami.

Cap. 3, párr. 4

8 ÁNGELES

Jeobá ko bachá niwali echi ángeles kecho niwayá echi kawí. Echi ko niwárami nili jiti ripá riwigachi pirélima. Wiká ángeles nirú, 100 millones simírikami (Daniel 7:10). Suwaba echi ángeles a riwewi; echi ko nijéwami ju alí ke niráami, nakili japi echi pagótami Jeobá bi nijéwima. Echi ángeles ko ke chopi iyiri nóchami ju. Jaré ko nocha japoná atí Jeobá, jaré ko nawésami ju o tibula echi pagótami japi nijéwami ju jena Wichimóbachi piréami, jaré ko iʼwiri Jeobá jiti castigo iyama echi cha nokáami alí jarecho ko iʼwiri echi japi bineria éena Jeobá jitra (Salmo 34:7; Apocalipsis 14:6; 22:8, 9). Ayénachó echi ángeles iʼwírima Jesús japalí Armagedón kaachi (Apocalipsis 16:14, 16; 19:14, 15).

Cap. 3, párr. 5; cap. 10, párr. 1

9 CHATI NOKIWÁAMI

Echi chati nokiwáami ko ju japalí ta chati namuti isínilisa, japalí ta chati natasa alí japalí chati isisá japi Jeobá ke galé. Japalí ta chati namuti nokáami nisa tasi ta Onorúami amígowala nipo. Onorúami ko osoká nijili japi chúriká tamujé busuréwima jiti ta ke chati nokiboa. Echi Adán alí Eva echi ko ke chati nokáami nili jiti Jeobá ne bachá niwali, japalí jona ke nijéwili Jeobá, ma chati nátami nili. Adán alí Eva ochérami ayenli alí suwili, tamujé ayénachó ochérami ayénisimi alí suwí, jiti ta Adán alí Eva jona síkami ju.

Cap. 3, párr. 7; cap. 5, párr. 3

10 ARMAGEDÓN

Echalí nima japalí Onorúami suwaba suwábima echi chati namuti japi Satanás isili. Ma ke nirúlima echi cha nokáami.

Cap. 3, párr. 13; cap. 8, párr. 18

11 ECHI ONORÚAMI GOBIÉRNOWALA

Echi Onorúami ko wilali bilé silíami echoná ripá riwigachi. Echi silíami ko Jesús ju. Pe aminana, Jeobá ko isima jiti echi Jesús suwaba suwábima echi cha nokiwáami. Echi Onorúami Gobiérnowala nulama omáana Wichimóbachi.

Cap. 3, párr. 14

12 JESUCRISTO

Onorúami ko ne bachá niwali Jesús. Jeobá ko júali Jesús jenaʼí Wichimóbachi jiti mukumea echi pagótami jitra. Japalí miʼari, Jeobá ko ku wilásili. Jipi, Jesús walúala silíami ju echoná ripá riwigachi.

Cap. 4, párr. 2

13 PROFECÍA JAPI 70 TARALI JU

Echi Biblia ko anili japi chu kabú nawama Mesías. Nawama riweili ma mulipi suwíbachi “69 tarali”, na ko chotásima riweili 455 bamíali a.C., ku sunima bamíali 29.

¿Chúsiá suwénili bamíali 29? Echi 69 tarali chotásili bamíali 455 a.C. Echalí bamíali ku nawali Nehemías atéwisia echi ciudad echomí Jerusalén (Daniel 9:25; Nehemías 2:1, 5-8). Ata machí japi bilé “tarali” 7 rawé ju. Jenaʼí aní japi bilé “tarali” 7 bamíali nili, jiti echi Biblia ko aní japi echi profecías “bilepi rawé bilé bamíali ju” (Números 14:34; Ezequiel 4:6). Jiti bela bilé “tarali” 7 bamíali nili alí 69 tarali 483 bamíali nili (69 x 7). Ami tarásaká echi bamíali 455 a.C., alí mi sumárisa 483 bamíali a sibama bamíali 29. ¡Echalí bamíali inárachi pakoli echi Jesús alí Mesías nili! (Lucas 3:1, 2, 21, 22).

Ayénachó echi profecía anili japi simírima bilecho tarali, checho 7 bamíali. Echi bamíali 33, echalí mukumea riweili echi Mesías, alí bamíali 36, chotásili nawisasia japi isímaré echi Onorúami Gobiérnowala omáana piréami, ke judíos bi. (Daniel 9:24-27).

Cap. 4, párr. 7

14 TRINIDAD KE BICHÍWALI JU

Echi Biblia ko bineri japi Onorúami niwali suwaba namuti, japi ne bachá niwali Jesús ju (Colosenses 1:15, 16, TNM). Jesús ko ke Suwaba Omériami ju japi riká Onorúami. Jesús ko ke siné anili japi Onorúami ju. Jiti bela jéanila ko: “Mapujiti echi Onorúami ne wabé simírami Walubela ju, ketasi mapurigá Nijé” (Juan 14:28; 1 Corintios 15:28). Jaré pagótami ko mayé japi Onorúami, Jesús alí echi espíritu santo, japi bikiaka bilepi bi ju, echi ko Trinidad ané. Echoná Bíbliachi ko tasi aní echi “trinidad” jiti echi ko ke bichíwali ju.

Echi Onorúami iwigala o espíritu santo ko ju echi Onorúami jiwérala japi ke ritiwá; echi ko nee echi jiwérala japalí isínili bilé namuti. Echi jiwérala ko ke bilé pagótami ju. Japi riká echi bacháwala japi najátili Cristo olali espíritu santo jiti Jeobá aneli: “Nijeni ʼyama Nijé wabé Galabé Iwigala” (Hechos 2:1-4, 17).

Cap. 4, párr. 12; cap. 15, parr. 17

15 ECHI KURSI

¿Chúsiá echi testigo ke nee kursi?

  1. Echi kiʼyáwala pagótami japi olali bilé religión, japi ke bichíwali bineri, echi ko ma oláami nili kursi. Japalí kecho nawáachi Jesús jenaʼí Wichimóbachi, echi pagótami kiʼyáwala jéaniyá riwá japi echi Wichimóbachi iyela ju sinéami, alí omáwili niwíwami nili echi kursi jáwika alí echoná we chati nokali japi riká nasawía jarecho yúa, echi riká nokali omáwilia dioses. Japalí mukuli Jesús simírilachi nili 300 bamíali, japi Jesús bichíwiami nili tasi néeli echi kursi jiti nijéwima Onorúami. Echi silíami Roma nuláami Constantino riwéami, nakiyé japi wiká pagótami japi ke bichíwiami nili, bichíwima japi Jesús mukuli echoná kúrsichi alí nakiyé japi simama echoná iglesias. Nalí be, tasi bichíwali ju japi Jesús mukuli kúrsichi. Bilé libro, diccionario católico, aní japi echi kiʼyáwala ma olali kursi kecho nawáachi Jesús jenaʼí Wichimóbachi, ayénachó aní japi echi kiʼyáwala achó olali kursi tákoré ke bichíwili japi isili Cristo (New Catholic Encyclopedia).

  2. Jesús ko ke mukuli echoná kúrsichi. Echi raʼíchali griego niraa japi jipi osowá japi riká “kursi” echi ko aniwáami ju “bilé toni” o “usí wachía wilíami”. Bilé Biblia aní japi echoná Nuevo Testamento griego niraa tasi namuti aní japi niruili okuá usí michótami japoná mukuli Jesús. (The Companion Bible). Jesús ko miʼari michoka echoná tonchi o bilé usírili wachía wilíami.

  3. Jeobá ko ke nakí japi ta néepo echi imágenes ke cho nakí japi ta amachíkipa echi (Éxodo 20:4, 5; 1 Corintios 10:14).

Cap. 5, párr. 12

16 NATABO JAPALÍ JESÚS MUKULI

Jesús ko nuleli echi discípulos japi newalama japalí binoy mukúlachi. Echi riká nokali bamíali niraa, 14 inárachi michá nisán, japi riká anili echi calendario judío, alí japi jipi ko ju echi michá marzo o abril. Echalí rawé echi israelitas napawili Pascua kaachi. Japalí ta newalá japalí Jesús mukuli, sinéami japi sili echoná napawíliwachi echi pan muchúwami chapiká simeri, alí ayénachó vino maníami. Echi vino ko aniwáami ju Jesús lalá alí echi pan ko Jesús ripokala. Japi Jesús yúa simama ripá riwigachi nulasia koʼwá pan japi simériwa echoná alí bají vino. Sinéami napawila echalí rawé, ayénachó japi jenaʼí Wichimóbachi pirélima, tákoré echi ko ke bají vino alí ke cho koʼyé pan, nalí we natéami niraa ineni echi napawíliwami.

Cap. 5, párr. 21

17 ECHI RAʼÍCHALI NEʼPHESH ALÍ PSY·KHEʼ ECHONÁ BIBLIA

Echi raʼíchali neʹphesh, hebreo niraa, alí echi raʼíchali psy·kheʹ, griego niraa, echoná Biblia tarahumara, isini kaachi osowá “aliwala”. Nalí be jepuná raʼíchali ke echi aniwáami ju, jiti echoná Onorúami Raʼicháala tasi ta biné japi ta olá bilé “aliwala”, japi a bijí bité japalí echi pagótami suwisaa. ¿Piri ju neʹphesh alí psy·kheʹ? Echi ko aniwáami ju: 1) echi pagótami, 2) animales alí 3) japalí bilé pagótami o bilé animal a bijí bité; ayénachó anéliwa japalí bilé ma ke che bité, japi ma mukuli. A nirú wiká textos echoná Biblia tarahumara japoná jepuná raʼíchali, neʹphesh alí psy·kheʹ, a oserúami ju japi riká “pagótami”, “namuti” o “japalí bilé a bité, o japalí bilé ma mukuli”. Ma inepo jaré textos:

  • Pagótami. “Mapalí echi Noé riwéami rijói bitéali [...] osá nawó pagótami [psy·kheʹ, griego niraa] galá bichíiga moʼwili echoʼná pachá árkachi mapurigá aboni echoʼná galá kuʼwíratami níima” (1 Pedro 3:20). Jenaʼí echi raʼíchali “psy·kheʹ” ko ju echi “pagótami”. ¿Jépuká nili? Noé, echi upila, echi bikiá kúchuwala alí upila si.

  • Echi animales. “Echalí echi walubé baʼwí suwaba waminá lá najítali, mapurigá bilé mukúami lalá niráa. Aʼlí suwaba namuti [psy·kheʹ, griego niraa] echoʼná walubé baʼwírali nirúami, we yáati waminá suwili” (Apocalipsis 16:3). Jenaʼí echi raʼíchali “psy·kheʹ” echi ko ju “namuti, o animales”.

  • Japalí echi pagótami o echi animales a piré o ma ke piré. “Ke wesi waminabi wabé simírami galéami ju ketasi mapurigá bilé rijói mapu kuʼwíraga mukuli [psy·kheʹ, griego niraa] mapujiti binói wabé galeli binói amígowala” (Juan 15:13). Jenaʼí echi raʼíchali “psy·kheʹ” echi ko ju “japi ma mukuli”, o japi bilé ma ke bité.

    Isini kaachi ko, neʹphesh alí psy·kheʹ, echoná Onorúami Raʼicháala, aniwáami ju japalí bilé pagótami we nochánali, o we kanílika isimí (Mateo 22:37, TNM; Deuteronomio 6:5). Ayénachó aniwáami ju japi echi pagótami, o echi animales, we loché. Isini kaachi japalí bilé pagótami mukusaa, echi ko aneliwa neʹphesh alí psy·kheʹ (Números 6:6, nota; Proverbios 23:2, nota; Isaías 56:11, nota; Ageo 2:13, nota).

Cap. 6, párr. 5, nota; cap. 15, párr. 17

18 ESPÍRITU

Echi raʼíchali hebreo ruʼach alí griego niraa pneuʼma, español niraa ko osowá japi riká “espíritu”. Echoná Biblia tarahumara niraa, osowá japi riká “iwigá”. ¿Piri ka ju ruʼach alí pneuʼma? Sinibí jepuná ko aniwáami bilé namuti japi echi pagótami ke omero inea (invisible), japi riká echi iká, japi ta iwila o japalí bilé pagótami o bilé animal iwila. Ayénachó, japalí raʼichawa echi “ángeles” alí “demonios” jitra. Echi “Onorúami iwigala”, o “espíritu santo” (Onorúami jiwérala) ayénachó ruʼach alí pneuʼma ju. Echoná Onorúami Raʼicháala tasi ta biné japalí bilé pagótami mukusaa japi machiina bilé namuti japi bité biléanachó (Éxodo 35:21; Salmo 104:29; Mateo 12:43, TNM; Lucas 11:13).

Cap. 6, párr. 5, nota; cap. 15, párr. 17

19 GEHENA

Jaré Biblias ko osá echi raʼíchali griega Gehena japi riká “infierno”, o japoná waʼlú rajá alí echi Diablo ikosi echi pagótami japalí suwisaa. Nalí be, jepuná ke bichíwali ju. Gehena biléana nili mulipi ayé Jerusalén, japoná ikósiwami nili basura. Ke wesi machí, achi echoná ikósiwami nili echi pagótami o animales japi kecho mukuyé, japalí Jesús biteili. Japalí Jesús jéaneli japi jaré pagótami echomí Gehena simama, echi ko aniyá ruli japi suwábitami nima alí japi ma ke siné ku pirélima (Mateo 5:22; 10:28, TNM).

Cap. 7, párr. 20

20 PADRENUESTRO

Echi oración japi Jesús binérili echi discípulos jériwewi Padrenuestro, jiti machimea chúriká raʼichama Onorúami yúa. Jesús ko tamujé binérili japi ta tánipo Onorúami jaré namuti, japi riká:

  • “Kiti riwé japi echi pagótami cha riká raʼichama mujé riwalá jitra”

    Ata tani Jeobá jiti echi pagótami ma ke cha riká raʼichama echi riwalá jitra, alí ma ke iyiri namuti ikaleka animea echi jitra. Echi riká sinéami japi ripá piréami ju alí jenaʼí Wichimóbachi riwíwima echi Onorúami riwalá.

  • “Wilá bilé Silíami jiti nulama jenaʼí”

    Ata tani japi echi Silíami japi Onorúami wilali nulama jenaʼí Wichimoba alí japi we simá riwélima jenaʼí, jiti suwábima echi namuti chati japi Satanás isimí.

  • “Isí japi mi binoy nakí jenaʼí Wichimóbachi, japi riká mi isimí ripá riwigachi”

    Ata tani Onorúami japi checho ku isima japi riká nakiyé ne chokichí jonsa: japi echi pagótami japi aʼlá nijéwami ju ko checho ku aʼlá sébali oláami nima, alí japi sinibí we kanílika pirélima jenaʼí Wichimóbachi we baʼóachi. Echi riká nakiyé Jeobá ne kulí jonsa japalí niwali echi pagótami.

Cap. 8, párr. 2

21 JEOBA KU NATÉTILI

Jeobá ko júali Jesús jiti mukumea jiti echi pagótami echi riká omérima sinibí pirea. Japalí Adán ke nijéwami nili ma ke che biteili echoná japoná we baʼóachi nili alí echi kúchuwala ko risoa nili alí suwili. Jiti bela nawala ko Jesús mukumeya jiti echi pagótami checho ku pirélima ke risoa nílika. Jesús mukuli jiti tamujé checho ku Jeobá amígowala nipo. Jeobá ko júali Jesús jiti mukumea jiti ku wikáwima echi namuti chati japi ta noká. Jiti Jesús mukuli, sinéami a omérima sinibí pirea alí ma ke che chati nokáami nipo.

Cap. 8, párr. 21; cap. 9, párr. 13

22 1914, ¿CHÚSIÁ WE NATÉAMI NILI ECHALÍ BAMÍALI?

Echi profecía Daniel capítulo 4 aní japi Onorúami wilama bilé silíami japi ma chotásili nulayá 1914.

¿Piri ju japi aní echi profecía? Jeobá ko isili japi echi silíami Nabucodonosor rimuma japi ikimea riweili aminánami. Rimuli bilé okó mitétami. Echoná jonsa echi okó mitétami moa achaari bilé namuti japi iyiri “anillo de fierro” alí cobre jiti ke sawarama kecho “siete tiempos” simírisa (Daniel 4:1, 10-16).

¿Piri aniwáami ju echi profecía? Echi okó aniwáami ju echi Silíami japi Onorúami wilama. Ne chokichí jonsa Onorúami jáwili jepi nima nuláami echomí Jerusalén jiti echi nima japi nulema echi israelitas (1 Crónicas 29:23). We nalí echi silíami ke nijéwili Jeobá, jiti bela ma ke nirú echi silíami. Japalí Jerusalén najunárami nili bamíali 607, kecho nawáachi Cristo jenaʼí Wichimóbachi (a.C.). Echalí bamíali jona chotásili “siete tiempos” (2 Reyes 25:1, 8-10; Ezequiel 21:25-27). Jesús ko anili japi Jerusalén piréami risoa olárami nima jarecho jitra. Echi riká olari “wiʼlibé bamíali niraa” ma simírisa. Japi riká aní jenaʼí “wiʼlibé bamíali niraa” echi ikí cho ju “siete tiempos” (Lucas 21:24). Ke simíriachi “siete tiempos” japalí Jesús nawali jenaʼí Wichimóbachi. Jeobá anili japi wilama bilé silíami ma suwíbachi “siete tiempos”. Echi silíami japi wilari Jesús ju, alí japi nijéwami ju ko sinibí pirélima jenaʼí Wichimóbachi (Lucas 1:30-33).

¿Chu ikipi bamíali nili “siete tiempos”? Japalí nisa “siete tiempos” nili 2.520 bamíali. ¿Chúriká machí japi “siete tiempos” nili 2.520 bamíali? Echi Biblia ko aní japi bikiá miná nasipa tiempos ayeni 1.260 rawé (Apocalipsis 12:6, 14, TNM). “Siete tiempos” ju 2.520 rawé (1.260 x 2). Japalí Bíbliachi anisaa profecías, bilé rawé ju bilé bamíali. Jiti bela 2.520 rawé ju 2.520 bamíali (Números 14:34; Ezequiel 4:6).

607 a.C. jonsa, tarasa 2.520 bamíali, ayeni 1914. Echi bamíali nili japalí Jeobá wilali Jesús jiti silíami nima ripá riwigachi jonsa.

Cap. 8, párr. 23

23 ARCÁNGEL MIGUEL

Arcángel aniwáami ju japi bilepi walúala ángel ju. Echoná Bíbliachi, pe bilepi bi arcángel aníami chukú, echi riwalá ko Miguel ju (Daniel 12:1; Judas 9, TNM).

Miguel ju japi nulé ángeles japi Onorúami nijéwami ju ripá riwigachi piréami. Echi Biblia aní: “Migueli riwéami, we nikówali; ayénachó ne siʼnéami echi auché jaré Riosi kapitánawala nakówali, echi wabé aparúami walubé sitákami namuti sayéraga, ayénachó sayéraga binói kapitánawala” (Apocalipsis 12:7). Ayénachó aní japi Jesús walúala ju japi nulé echi ángeles. Miguel cho riwaliwa Jesús (Apocalipsis 19:14-16).

Cap. 9, párr. 4, nota

24 ECHI WAMINÁNOMÍ RAWÉ O JUBÁ RAWÉ

Jepuná raʼíchali ko ju japalí ikimea namuti we natéami jenaʼí Wichimóbachi, japalí kecho nawáachi echi Silíami japi Onorúami wilali alí suwábima echi namuti chati japi Satanás isimí. Echi profecías echoná Bíbliachi aní jepuná raʼíchali “mapalí ke me ayó nima echalí ne jubá suwibálawachi rawé” alí “churigata galá machiboa mapalí ma ke ʼme ayó sébachi níima” (Mateo 24:3, 27, 37). Echi “waminánomí rawé” o jubá rawé chotásili japalí Jesús silíami nili 1914, alí ku sunima japalí suwábisa sinéami japi a nijewi Satanás, echi ko oyárami nima Armagedón kaachi (2 Timoteo 3:1; 2 Pedro 3:3).

Cap. 9, párr. 2

25 CHECHO KU PIRÉLIMA

Japi che ku pirélima ko ju japi ma suwili. Echi Biblia ko raʼicha japi nueve pagótami ku owínili. Onorúami ko kuʼírili Elías, Eliseo, Jesús, Pedro alí Pablo jiti omérima ku owintia echi japi suwili. Jeobá ko aní japi checho ku pirélima japi “galabé oláami” ju alí “chati oláami ayénachó” jiti pirélima jenaʼí Wichimóbachi (Hechos 24:15). Echi Biblia aní japi ayénachó jaré pagótami simama pirélisia ripá riwigachi. Echi ko chapirúami ju japi ripá simama. Onorúami isili napabúa jiti Jesús yúa nulama ripá riwigachi (Juan 5:28, 29, TNM; 11:25; Filipenses 3:11; Revelación 20:5, 6).

Cap. 9, párr. 13

26 ESPIRITISMO ALÍ DEMONIOS

Echi demonios ko we ikalea ané echi pagótami. Jaré pagótami ko echi demonios yúa raʼichi, jarecho ko echi sukurúami yúa simía, jarecho ko echi owirúami yúa. Nalí japi noká ko pe demonios yúa raʼichi. Japi echi riká noká ko espiritismo ju. Jeobá ko aní japi ke aʼlá ju. Japi sukurúami yúa simía, echi owirúami ma, jéaní bilé mukusaa echi aliwala ko a bijí iyena alí japi echi chuwí isimí majaria. Ke bichíwali ju japi echi riká ju. Echi riká noká echi demonios jiti echi pagótami ke nijéwima Onorúami. Jipi rawé nirú wiká namuti japi riwaliwa astrología, adivinación, magia, brujería, supersticiones, ocultismo alí sobrenatural; echi ikí namuti noká echi demonios jiti echi pagótami bichíwima. Echi demonios ko noká japi echi pagótami olama libros magia uchúwami, horóscopos, japi echi buyama películas, carteles, canciones japi magia jitra raʼicha, buyaní japi riká ko we aʼlá ka. Japi mutewi echi japi ma suwili echi riká omáwachi echi demonios ko we kanili. Jiti echi pagótami omérima néea echi jiwérala japi echi demonios nijí, echi ko pewa drogas alí bají alcohol (Gálatas 5:20, 21; Revelación 21:8).

Cap. 10, párr. 10; cap. 16, párr. 4

27 JEOBÁ BI NULÁSARÉ

Jeobá ju japi suwaba omeri, jiti la omérili niwayá suwaba namuti japi ikí nirú (Revelación 15:3). Echi niwali suwaba japi ikí nirú, Jeobá Walubéala ju jenaʼí Wichimóbachi. Jiti bela Jeobá bi bineli ju japi nulésaré sinéami (Salmo 24:1; Isaías 40:21-23; Revelación 4:11). Jeobá isili nijía leyes jiti machiboa japi chúriká nakí Onorúami japi ta nokiboa. Jeobá bi ju japi aní jépuká nima nuláami. Ata galésaká Onorúami alí ata nijéwisaká, echi riká newaré japi ta nakí jiti Onorúami tamó nulema (1 Crónicas 29:11).

Cap. 11, párr. 10

28 JAPALÍ BILÉ MUKÍ ROPÉAMI ECHI TAA MIʼLINÁLISA

Ke aʼlá ju japi bilé mukí ropéami miʼama echi taa muchi japalí kecho ocheri. Japalí echi mukí ma roparali, echi taa muchi ko ma iwía atí japi riká sinéami echi pagótami. Echi riká ti machí japi ma bilé taa muchi ochérima.

Cap. 13, párr. 5

29 TRANSFUSIONES DE SANGRE

Japalí bilé nayusa, echi doctores ko soka roʼé la. Isini kaachi, a roʼémiré jaré namuti japi echi la olá, japi riká: plasma, glóbulos rojos, glóbulos blancos o plaquetas ma. Echi doctores ko soka roʼé echi nayúami jarecho pagótami níwala la. Ayénachó a omero soka roʼé echi nayúami aboi níwala la japi jariwérami ju.

Cap. 13, párr. 13

30 BINERIA ALÍ BUSUREWIA

Echi Biblia aní aʼlá busuréwipo: ata ruyéliwa, binériwa, raʼámiwa, anewa japi piri ke aʼlá ju. Jeobá ko tasi siné iyoka nijí busuré. Jeobá ke cha riká aneka tamó raʼami (Proverbios 4:​1, 2). Jiti Onorúami we kanílika nijí busuré we kanílika nijéwipo japi echi nulá (Proverbios 12:⁠1). Jeobá ko ke iyoka raʼami japi echi amígowala ju jiti we galé. Ruyé japi isili tasi aʼlá nili, echi riká ané jiti isima japi riká Onorúami nakí. Japi ma kúchuwami ju raʼámisaré echi kuuchi jiti nokimea japi riká Jeobá. Ruyésaré chúsiá we natéami ju aʼlá nijéwami niwa. Binérisaré jiti we nakimea Jeobá alí echi Biblia, jiti echoná aní japi aʼlá ju.

Cap. 14, párr. 13

31 ECHI DEMONIOS

Espíritus japi ke néwati jari alí we jiwérami ju. Echi ko ángeles ju japi ke nijéwili Onorúami alí chati ayénili alí sayeri (Génesis 6:⁠2; Judas 6). Satanás yúa napawili alí ke nijéwili Jeobá (Deuteronomio 32:​17; Lucas 8:​30; Hechos 16:​16; Santiago 2:​19).

Cap. 16, párr. 4