Atambaʼtaa mu matraxnuu

Ayuʼ náa naʼthí rí xú káʼnii nindxu̱u̱ ináa

CAPÍTULO 18

Lá gíʼmaa maxnaxíminaʼ ga̱jma̱a̱ majngúnʼ iyááʼ ráʼ.

Lá gíʼmaa maxnaxíminaʼ ga̱jma̱a̱ majngúnʼ iyááʼ ráʼ.

1. Ndiéjunʼ gátraximínáʼ nda̱wa̱á rí nitanigajmaa libro rígi̱ rá.

NÁA libro rígi̱ ikháán nijmañaaʼ mbaʼa kiʼsngáa gajkhun rí na̱ʼkha̱ náa Biblia, mbá rí ikhaa nindxu̱u̱ rí nikudaminaʼ Dios rí makuwáanʼ kámuu, náa kuwa bi̱ nikháñun ga̱jma̱a̱ rí xa̱bu̱ magabiín (Eclesiastés 9:5; Lucas 23:43; Juan 5:28, 29; Revelación [Apocalipsis] 21:3, 4). Mbáa na̱dxu̱ʼ má reunión gajmiáanʼ bi̱ nutaraʼa numuu Jeobá ga̱jma̱a̱ natayáá rí nindxu̱u̱ religión gajkhun (Juan 13:35). Mbáa ma̱ngaa nitagíʼdi̱i̱ nimbáxa̱a̱ʼ májánʼ ga̱jma̱a̱ʼ Jeobá ga̱jma̱a̱ nitraʼwíí matani ñajuunʼ. Ikha jngó mbáa nitraximínáʼ: “Ndiéjunʼ gáni itháan mu mani ñajuunʼ Dios rá.”

2. Náa numuu rí nindoo majngúun iyááʼ xa̱bu̱ Etiopía rá.

2 Rúʼko̱ niraximínáʼ mbáa xa̱bu̱ Etiopía bi̱ nixtáa nákha siglo timbá. Nguáthá mbiʼi nda̱wa̱á rí nigabi̱i̱ Jesús, mbáa xa̱bi̱i̱ bi̱ mbiʼyuu Felipe, niʼthúu̱n xa̱bu̱ buʼko̱ ga̱jma̱a̱ nisngájmuu rí Jesús nindxu̱u̱ Mesías. Xa̱bu̱ etíope ninigu̱u̱ʼ wéñuʼ rí nijmañuu rí mbá nacha̱ niʼthí: “¡Atayáá! Iyaʼ; lá rígá mbá rí narikhooʼ mu xájngúnʼ iyááʼ ráʼ.” (Hechos 8:26-36.)

3. a) Ndiéjunʼ niʼtáñajúúnʼ xa̱bi̱i̱ Jesús rá. b) Xú káʼnii gíʼmaa majngúun iyááʼ mbáa xa̱bu̱ rá.

3 Náa Biblia nasngájma kaʼwu rí á mu nandaaʼ matani ñajuunʼ Jeobá gíʼmaa majnguánʼ iyááʼ. Jesús niʼtáñajúúnʼ xa̱bi̱i̱: “Gusngún xa̱bu̱ bi̱ kuwa náa xúgíʼ xuajin, guxuʼmíinʼ iyááʼ” (Mateo 28:19). Ga̱jma̱a̱ ikhaa nigíʼ mbá xkri̱da índo̱ nijngúun iyááʼ. Mú túxtramaʼ chíʼgíʼ iyaʼ náa edxu̱u̱, nixumaaʼ mbá xúgíʼ náa iyaʼ (Mateo 3:16). Rí mbiʼi xúgi̱, índo̱ najngúun náa iyaʼ mbáa cristiano, ma̱ngaa ndayóoʼ muxuma̱a̱ʼ mbá xúgíʼ náa iyaʼ.

4. Ndiéjunʼ esngájma mbáa índo̱ najngúun iyááʼ rá.

4 Índo̱ mbáa najngúun iyááʼ nasngájmún eʼwíínʼ rí gajkhun nandoo mambáxu̱u̱ ga̱jma̱a̱ Dios ma̱ngaa rí maʼni ñajuunʼ (Salmo 40:7, 8). Ikha jngó mbáa ikháán natraximínáʼ: “Ndiéjunʼ eyóoʼ mani mu majngúnʼ iyááʼ rá.”

ARAʼDÁÁ KU̱MA̱ GA̱JMA̱A̱ FE

5. a) Ndiéjunʼ gíʼmaa matani nákha xóó tséjnguáanʼ iyááʼ rá. b) Ndíjkha rí gíʼdoo wéñuʼ numuu reunión rá.

5 Nákha xóó tséjnguáanʼ iyááʼ, gíʼmaa matatsiʼniiʼ Jeobá ga̱jma̱a̱ Jesús. Ga̱jma̱a̱ natagíʼdi̱i̱ natani índo̱ natanigajmaa Biblia (atraxnuu Juan 17:3). Mú rígá rí ndayóoʼ matani itháan. Náa Biblia naʼthí rí ikháán gíʼmaa maraʼdáá mbá “ku̱ma̱ jmbu” rí nandoo maʼni Dios (Colosenses 1:9). Reunión ndrígu̱ún bi̱ nutaraʼa numuu Jeobá mambáyaʼ mu mambáxa̱a̱ʼ itháan májánʼ ga̱jma̱ʼ Jeobá. Rígi̱ gíʼdoo wéñuʼ numuu mu ikháán xándáti̱ga̱a̱ʼ (Hebreos 10:24, 25).

Nákha xóó tséjnguáanʼ iyááʼ, gíʼmaa matanigajmaa Biblia.

6. Nguáthá eyóoʼ ma̱ta̱ya̱a̱ numuu Biblia mu ma̱ndoo majnguánʼ iyááʼ rá.

6 Gajkhun má Jeobá tségi̱ʼtu̱u̱n rí ikháán majmañaaʼ xúgíʼ rí naʼthí náa Biblia mu ma̱ndoo majnguánʼ iyááʼ. Ma̱ngaa tagíʼtu̱u̱n rí etíope majmañuu xúgíʼ nákha xóó tséjngúun iyááʼ (Hechos 8:30, 31). Nditháan xátumuu rí majmañulúʼ ga̱jma̱a̱ numuu Jeobá (Eclesiastés 3:11). Mu ma̱ndoo majnguánʼ iyááʼ, gíʼmaa matatsiʼnuʼ rí itháan ndayóoʼ rí na̱ʼkha̱ náa Biblia (Hebreos 5:12).

7. Xú káʼnii nimbáyaʼ rí nitanigajmaa Biblia rá.

7 Náa Biblia naʼthí rí “á mu nda̱a̱ fe xándoo muʼni rí naniguʼ Dios” (Hebreos 11:6). Ikha jngó ikháán ndayóoʼ maraʼdáá fe mu ma̱ndoo majnguánʼ iyááʼ. Náa Biblia ma̱ngaa naʼthí rí tikhun xa̱bu̱ bi̱ nikuwa náa xuajen Corinto nidxawíín rí nithi xa̱bi̱i̱ Jesús ga̱jma̱a̱ “nigi̱ʼdi̱i̱ ninimbu̱ún ga̱jma̱a̱ nijngún iyááʼ” (Hechos 18:8). Xúʼko̱ má mangáán, rí nitanigajmaa Biblia nimbáyaʼ mu maraʼdáá fe rí maʼni Dios nda̱wa̱á ga̱jma̱a̱ rí nixnáximinaʼ Jesús ma̱ndoo maʼni káwáanʼ náa aʼkhá ga̱jma̱a̱ rí naʼni makhañúlúʼ (Josué 23:14; Hechos 4:12; 2 Timoteo 3:16, 17).

ARATHÁ RÍ NAʼTHÍ NÁA BIBLIA

8. Ndiéjunʼ gáʼni marata̱ rí xtaa rajmañaʼ rá.

8 Fe ndrígáaʼ maʼni itháan gújkhuʼ índo̱ ga̱ʼga̱ rajmañaʼ rí naʼsngáa náa Biblia ga̱jma̱a̱ atayáá xóo embayáaʼ. Ma̱ngaa maʼni marata̱ rí xtaa rajmañaʼ (Jeremías 20:9; 2 Corintios 4:13). Mú tsáa gándoo gáratha̱a̱n rá.

Fe ndrígáʼ maʼni rí maʼndaaʼ marathu̱u̱n eʼwíínʼ rí natanimbaaʼ.

9, 10. a) Tsíin ma̱ndoo matagíʼdi̱i̱ marathu̱u̱n rí nijmañaaʼ rá. b) Ndiéjunʼ gíʼmaa matani á mu nandaaʼ marataráʼa gajmiáanʼ bi̱ kuwa náa congregación rá.

9 Mbáa ma̱ndoo marathu̱u̱n rí xtaa rajmañaʼ bi̱ kuwa náa guʼwáaʼ, bi̱ nambáxa̱a̱ʼ gajmiáanʼ, bi̱ kuwa náa xtaa, bi̱ nadxuʼ gajmiáanʼ náa escuela o bi̱ natiejunʼ gajmiáanʼ. Ga̱jma̱a̱ rúʼko̱ nindxu̱u̱ májánʼ wéñuʼ. Mú atani májánʼ ga̱jma̱a̱ araʼdáá gamajkuaaʼ. Nda̱wa̱á ma̱ndoo matagíʼdi̱i̱ marataráʼa gajmiáanʼ bi̱ kuwa náa congregación. Índo̱ gákumaʼ rí xtaa xawii, ma̱ndoo maratha̱a̱n bi̱ naʼsngáaʼ ga̱jma̱a̱ numuu Biblia rí nanigua̱ʼ marataráʼa gajmiáanʼ bi̱ kuwa náa congregación. Á mu ikhaa naku̱mu̱u̱ rí xtaa má xawii ga̱jma̱a̱ natanimbánii ikha ndrígóo Biblia, nájmáanʼ ikháanʼ mutamíjná gajmiála a̱jmi̱i̱n bi̱ kuya̱ edxu̱u̱ náa congregación.

10 Náa reunión rúʼko̱, bi̱ kuya̱ edxu̱u̱ mutamijná ga̱jma̱á nindxa̱a̱ʼ mu mbuyáá á mu nakruaʼaʼ ga̱jma̱a̱ natanimbaaʼ rí itháan ndayóoʼ rí naʼthí náa Biblia, ma̱ngaa á mu xtaa xó má eʼthí náa Biblia. Ga̱jma̱a̱ mbuyáá á mu gajkhun nandaaʼ ma̱nindxa̱a̱ʼ mbáa xa̱bi̱i̱ Jeobá. Garmáʼáan a̱jkia̱nʼ rí bi̱ kuya̱ edxu̱u̱ nuñewu̱u̱n xúgínʼ bi̱ kuwa náa congregación, rúʼko̱ nandoo gáʼthúu̱n asndu mangáán. Ikha jngó xámiñaʼ rí maratamíjná gajmiáanʼ (Hechos 20:28; 1 Pedro 5:2, 3). Nda̱wa̱á rí gutamíjná, bi̱ kuya̱ edxu̱u̱ muta̱nʼ á mu ma̱ndoo má matagíʼdi̱i̱ marataráʼa gajmiáanʼ bi̱ kuwa náa congregación.

11. Ndíjkha gíʼdoo numuu muriʼkhumijná nákha xóó tséʼtaraʼa gajmiúlú bi̱ kuwa náa congregación rá.

11 Mbáa bi̱ kuya̱ edxu̱u̱ muta̱nʼ rí gíʼmaa matriʼkhu̱u̱ rí natani nákha xóó tsérataráʼa gajmiáanʼ bi̱ kuwa náa congregación. Ndíjkha rí gíʼdoo numuu matani rá. Índo̱ nuʼtáraʼa nusngajmá tsáa nindxu̱u̱ Dios. Ikha jngó ndayóoʼ makuwáanʼ xóo ikhaa eyoo (1 Corintios 6:9, 10; Gálatas 5:19-21).

GATANGA̱A̱ A̱JKIA̱Nʼ

12. Ndíjkha rí gíʼmaa mata̱nga̱a̱ a̱jkiu̱lú xúgiáanʼ rá.

12 Rígá rí ndayóoʼ matani itháan nákha xóó tséjnguáanʼ iyááʼ. Apóstol Pedro niʼthí: “Gatanga̱a̱ a̱jkia̱la, ga̱jma̱a̱ gatangáanʼla mu majngudi̱i̱ aʼkhála” (Hechos 3:19). Ndiéjunʼ eyoo gáʼthúu̱n gatanga̱a̱ a̱jkia̱nʼ rá. Rí makuwáanʼ gíná wéñuʼ ga̱jma̱a̱ numuu xúgíʼ dí ra̱májánʼ rí ni̱ʼni̱. Mbá xkri̱da, á mu ikháán nitani̱ aʼkhá ga̱jma̱ʼ mbáa, gíʼmaa mata̱nga̱a̱ a̱jkia̱nʼ. Á mu ikháán nataniminaʼ má xúʼko̱ mu matani rí májánʼ rá. Maski ajndu xúʼko̱ gíʼmaa mata̱nga̱a̱ a̱jkia̱nʼ, numuu rí xúgiáanʼ nakiéʼkulu ga̱jma̱a̱ ndayúlú rí Dios maʼni mba̱a̱ a̱jkiu̱u̱n kaʼyulú (Romanos 3:23; 5:12).

13. Ndiéjunʼ eyoo gáʼthúu̱n rí matangaán rá.

13 Lá ndayóoʼ káaʼ magáwíinʼ a̱jkiu̱lú ga̱jma̱a̱ rí ni̱ʼni̱ ráʼ. Na̱nguá. Apóstol Pedro ma̱ngaa niʼthí: “Gatangáanʼla”. Rígi̱ nandoo gáʼthúu̱n rí ndayóoʼ matani gaʼduunʼ xúgíʼ rí nitani̱ nákha wajyúúʼ ga̱jma̱a̱ matagíʼdi̱i̱ matani rí jmbu. Atatsaʼwáminaʼ rígi̱: Rí xtaa ra̱dxu̱ʼ mbá xuajen timbá miʼtsú. Nda̱wa̱á natayáá dí raʼkhí edxu̱ʼ. Ndiéjunʼ gátani rá. Ikháán mariejún, matangaán ga̱jma̱a̱ ikhú mi̱dxu̱ʼ náa gíʼmaa. Xúʼko̱ má káʼnii, índo̱ natanigajmaa Biblia mbáa nitayáá rí ndayóoʼ matriʼkhu̱u̱ xóo xtaa. Ikha jngó araxtaa xawii matriʼkuminaʼ, xóo muʼthá, atriʼkhu̱u̱ dí raʼkhí ga̱jma̱a̱ atagíʼdi̱i̱ matani dí májánʼ.

ARAXNÁXIMINAʼ NÁA DIOS

Lá nitaxúdaminaʼ matani ñajuunʼ Jeobá ráʼ.

14. Ndiéjunʼ gáʼyóóʼ matani mu maraxnaxíminaʼ náa Dios rá.

14 I̱mba̱ rí gíʼdoo numuu matani nákha xóó tséjnguáanʼ iyááʼ nindxu̱u̱ rí maraxnaxíminaʼ náa Dios. Índo̱ mbáa nandoo maxnáximinaʼ, naʼtákáñuu Jeobá ma̱ngaa nakudaminaʼ rí mbaʼyamajkuu i̱ndó ikhaa ga̱jma̱a̱ magiʼdoo itháan numuu rí maʼni ñajuunʼ náa xúgíʼ mbiʼi rí gáxtáa (Deuteronomio 6:15).

15, 16. Ndiéjunʼ eʼni rí mbáa xa̱bu̱ maxnáximinaʼ náa Dios rá.

15 Rí mataxuʼdáminaʼ náa Jeobá mu matani ñajuunʼ i̱ndó ikhaa nindxu̱u̱ xóo rí mataxuʼdáminaʼ náa xa̱bu̱ bi̱ phú nandaaʼ xtayáá rí maraxtaa ga̱jma̱ʼ xúgíʼ mbiʼi. Atatsaʼwáminaʼ náa a̱jmi̱i̱n novios. Índo̱ xa̱biya̱ naniniʼ itháan novia ndrígóo, na̱jkha̱nú nandoo kaʼyoo ga̱jma̱a̱ nandoo mbayáa. Rí maraʼwíí rígi̱ gíʼdoo wéñuʼ numuu, mú ikhaa nandoo maʼnimbánuu numuu rí nandoo kaʼyoo novia ndrígóo.

16 Índo̱ ikháán natatsiniiʼ itháan Jeobá, na̱dxu̱ʼnú nandaaʼ xtayáá wéñuʼ rí asndu nandaaʼ matani xúgíʼ mu matani ñajuunʼ. Rúʼko̱ gáʼni rí maraxnaxíminaʼ náa Dios. Jesús niʼthún xa̱bi̱i̱: “Á mu mbáa nandoo ma̱ʼkha̱ ki̱dxu̱ʼ, gaguiyuʼ kaʼyaminaʼ” (Marcos 8:34). Rí maguiyaaʼ xtayaminaʼ nandoo gáʼthúu̱n rí matatsimbaʼ má xúʼko̱ xtayáá Jeobá. Ikha jngó, ikháán ma̱ta̱ya̱a̱ rí itháan gíʼdoo numuu rí nandoo Jeobá ki xóo rí nandaaʼ ikháán (atraxnuu 1 Pedro 4:2).

XÁMIÑAʼ MAKIÉʼKHANʼ NÁA INUU JEOBÁ

17. Náa numuu rí tséxnaximi̱jna̱ tikhun xa̱bu̱ náa Jeobá rá.

17 Tikhun xa̱bu̱ tséxnaximi̱jna̱ náa Jeobá numuu rí namiñun rí xáʼngu̱u̱n gúnimbaníí rí nandoo. Mbáa tsíñún gúnigawíínʼ o mbáa nakumu̱ún rí Jeobá xánda̱ʼa̱a̱ cuenta ga̱jma̱a̱ numuu rí gúni á mu tséxnaximi̱jna̱ náa ikhaa.

18. Ndiéjunʼ gambayaaʼ mu xámiñaʼ matanigawíínʼ Jeobá rá.

18 Rí nandaaʼ xtayáá Jeobá mambáyaaʼ mu xámiñaʼ matanigawíínʼ. Ma̱ngaa mambáyaaʼ mu mataniminaʼ xóo eʼngo̱o̱ mu matanimbaníí rí nitaxúdaminaʼ náa ikhaa (Eclesiastés 5:4; Colosenses 1:10). Ga̱jma̱a̱ xáʼniaʼ mingíjyúuʼ matani rí nandoo. Apóstol Juan niʼthí: “Rígi̱ eyoo gáʼthi rí maʼndulú kuʼyáá Dios: Rí muʼnimbaníí rí naʼtáñajunlú; mú, rí naʼtáñajunlú na̱nguá mingíjyúuʼ” muʼnimbánii (1 Juan 5:3).

19. Ndíjkha dí ragíʼmaa mamiñáʼ maraxnaxíminaʼ náa Jeobá rá.

19 Na̱nguá eyóoʼ manindxu̱lúʼ xa̱bu̱ jmbii mu muxnáxi̱mi̱jna̱ náa Jeobá. Ikhaa tsegiʼthu̱u̱n muʼni mbá rí xájmáanʼ gúʼni (Salmo 103:14). Ma̱ngaa, Jeobá mambáyaaʼ mu matani rí májánʼ (Isaías 41:10). Xóo eʼthí náa Biblia: “Ikhaa má gáʼni jmbu kamba̱a̱ʼ”. Ikha jngó ga̱ku̱ma̱ʼ xtayáá Jeobá ga̱jma̱a̱ xúgíʼ a̱jkia̱nʼ (Proverbios 3:5, 6).

NUSNGAJMÁ RÍ NANDULÚʼ MAKÁWÁANʼ

20. Ndiéjunʼ gíʼmaa matani nda̱wa̱á rí niraxnáximinaʼ náa Jeobá rá.

20 Lá naku̱ma̱a̱ʼ rí xtaa má xawii mu maraxnaxíminaʼ náa Jeobá ráʼ. Nda̱wa̱á rí garaxnaxíminaʼ, maraxtaa xawii mu matani rígi̱: Majnguánʼ iyááʼ.

21, 22. Xú káʼnii gatasngajmá rí xtaʼdáá fe rá.

21 Aratháán bi̱ naxnún ikha bi̱ kuya̱ edxu̱u̱ náa congregación ndrígaaʼ rí niraxnáximinaʼ náa Jeobá ga̱jma̱a̱ nandaaʼ majnguánʼ iyááʼ. Ikhaa maʼthí rí tikhun bi̱ kuya̱ edxu̱u̱ mbuyáá ga̱jma̱á nindxa̱a̱ʼ rí itháan gíʼdoo numuu rí naʼsngáa Biblia. Á mu ikhiin nduyáá rí ikháán xtaa má xawii, muta̱nʼ rí ma̱ndoo majnguánʼ iyááʼ índo̱ garigá asamblea ndrígu̱ún bi̱ nutaraʼa numuu Jeobá. Náa asamblea majuixná mbá discurso rí maʼthí ndiéjunʼ eyoo gáʼthúu̱n rí majnguánʼ iyááʼ. Ndxájulú bi̱ gáxná discurso maʼni a̱jma̱ graxe̱ náa xúgínʼ bi̱ majngún iyááʼ. Índo̱ guriʼña̱a̱ graxe̱ rúʼko̱, ikháán ‹matasngajmá›,” rí xtaʼdáá fe (Romanos 10:10).

22 Nda̱wa̱á ikháán majnguánʼ iyááʼ. Muxuma̱nʼ mbá kayuuʼ náa iyaʼ, rúʼko̱ gasngájmun xúgínʼ bi̱ kuwa ikhí rí ikháán niraxnáximinaʼ náa Dios ga̱jma̱a̱ asndu ikhú nanindxa̱ʼ xa̱bi̱i̱ Jeobá.

NDIÉJUNʼ EYOO GÁʼTHÚU̱N RÍ MAJNGUÁNʼ IYÁÁʼ RÁ.

23. Ndiéjunʼ eyoo gáʼthúu̱n majngún iyááʼ “ga̱jma̱a̱ mbiʼyuu Anu̱lú ga̱jma̱a̱ A̱ʼdióo ga̱jma̱a̱ xi̱ʼ kaʼwu” rá.

23 Jesús niʼthí rí xa̱bi̱i̱ majngún iyááʼ “ga̱jma̱a̱ mbiʼyuu Anu̱lú ga̱jma̱a̱ A̱ʼdióo ga̱jma̱a̱ xi̱ʼ kaʼwu” (atraxnuu Mateo 28:19). Ndiéjunʼ eyoo gáʼthúu̱n ajngáa rígi̱ rá. Rí nduʼyáá dí kaʼyoo maʼtáñajunʼ Jeobá, ñajunʼ rí gíʼdoo Jesús náa rí nandoo maʼni Dios ga̱jma̱a̱ xóo ejmuu xi̱ʼ kaʼwu ndrígóo Jeobá mu maʼnimbánuu rí nandoo (Salmo 83:18; Mateo 28:18; Gálatas 5:22, 23; 2 Pedro 1:21).

Índo̱ najnguánʼ iyááʼ natasngájma rí nandaaʼ matani rí nandoo Dios.

24, 25. a) Ndiéjunʼ eyoo gáʼthúu̱n majnguánʼ iyááʼ rá. b) Ndiéjunʼ gúʼyáá náa iwáá capítulo rá.

24 Rí majngún iyááʼ nindxu̱u̱ mbá rí gíʼdoo wéñuʼ numuu. Índo̱ najnguánʼ náa iyaʼ, nandoo gáʼthúu̱n rí “nikháñaʼ” o nitatsíñáʼ xúgíʼ rí nitani̱ nákha ginii. Ga̱jma̱a̱ índo̱ nagájnaaʼ náa iyaʼ, natagíʼdi̱i̱ maraxtaa i̱mba̱ nuxi̱ʼ mu matani rí nandoo Jeobá. Xúʼko̱ ikháán natasngájma rí asndu mbiʼi rúʼko̱ natagíʼdi̱i̱ nanindxa̱ʼ xa̱bi̱i̱ Dios. Garmáʼáan a̱jkia̱nʼ rí táraxnáximinaʼ náa mbáa xa̱bu̱, náa mbá organización o náa mbá ñajunʼ. Niraxnáximinaʼ náa Jeobá.

25 Rí niraxnáximinaʼ mambáyaaʼ mambaxáʼ itháan ga̱jma̱ʼ Jeobá (Salmo 25:14). Mú rí majnguánʼ iyááʼ tsíyoo gáʼthi rí makríñanʼ má. Apóstol Pablo niʼnirámáʼ: “Guʼgíʼ munikríyami̱jna̱” (Filipenses 2:12). Ikha jngó rí majnguánʼ iyaʼ nindxu̱u̱ náa nagi̱ʼdu̱u̱ xúgíʼ. Mú, xú káʼnii gándoo mambaxáʼ má xúʼko̱ ga̱jma̱a̱ʼ Jeobá rá. Náa iwáá capítulo ndrígóo libro rígi̱ mariʼña̱a̱ graxe̱ rígi̱.