Atambaʼtaa mu matraxnuu

Ayuʼ náa naʼthí rí xú káʼnii nindxu̱u̱ ináa

CAPÍTULO 3

Xú nindoo Dios makuwá xa̱bu̱ rá.

Xú nindoo Dios makuwá xa̱bu̱ rá.

1. Xú káʼnii nindoo Dios rí makuwá xa̱bu̱ numbaaʼ rá.

DIOS niʼnii timbíi̱n xa̱bu̱ numbaaʼ ga̱jma̱a̱ mbá numuu mitsaan. Nindoo rí Adán ga̱jma̱a̱ Eva makuwá náa ixi̱ ri̱ʼi̱ rí mitsaan, muguaʼdiin e̱jñún, muni rí náa xúgíʼ tsu̱du̱u̱ Ku̱ba̱ʼ maʼni̱i̱ mitsaan ga̱jma̱a̱ rí muñewu̱u̱n xujkhúʼ. Ikhaa táriʼkhuu rí xóo nindoo makuwá xa̱bu̱ numbaaʼ (Génesis 1:28; 2:8, 9, 15; atayáá nota 6).

2. a) Xú káʼnii eʼyáá rí Dios maʼnimbánuu rí nikudaminaʼ rá. b) Xú káʼnii xa̱bu̱ gakuwa náa Ku̱ba̱ʼ ga̱jma̱a̱ nguáthá mba̱yu̱ʼ rá.

2 Lá naku̱ma̱ʼ ikháán rí mbóo mbiʼi ma̱ndoo makuwáanʼ náa mbá ku̱ba̱ʼ mitsaan ráʼ. Jeobá naʼthúlúʼ rí ma̱ndoo. Ikhaa naʼthí: “Ni̱jkhánú nitha; ma̱ngaa manimbánuu” (Isaías 46:9-11; 55:11). Dios maʼnimbánuu rí nikudaminaʼ, ga̱jma̱a̱ nda̱wa̱a̱ tsáa gárikhoo. Ma̱ngaa, Jeobá niʼni Ku̱ba̱ʼ ga̱jma̱a̱ mbá numuu. “Ikhaa táʼni marigá i̱ndó ku̱ba̱ʼ” (Isaías 45:18). Dios nandoo rí náa Ku̱ba̱ʼ majtíin xa̱bu̱. Mú, xú káʼnii xa̱bu̱ eyoo Dios makuwa náa tsu̱du̱u̱ Ku̱ba̱ʼ, ga̱jma̱a̱ nguáthá mba̱yu̱ʼ rá. Náa Biblia naʼthí rí xa̱bu̱ míjiinʼ ga̱jma̱a̱ bi̱ nunimbu̱ún kuyáá “makuwá kámuu mbiʼi náa tsu̱du̱u̱ ku̱ba̱ʼ” (Salmo 37:29; Revelación [Apocalipsis] 21:3, 4).

3. Ndiéjunʼ rí ma̱ndoo muraximíjna̱ índo̱ nduʼyáá rí xa̱bu̱ naʼniún nandii ga̱jma̱a̱ nakháñun rá.

3 Rí mbiʼi xúgi̱, xa̱bu̱ naʼniún nandii ga̱jma̱a̱ asndu nakháñun. Náa mbaʼa xuajen, xa̱bu̱ nuxmijná ga̱jma̱a̱ nuradímíjná kanikhiin. Rúʼko̱ rí tsénigu̱u̱ʼ Dios. Mú ndiéjunʼ nirígá rá. Náa numuu rí xóó tsimbánuu rí nandoo Dios rá. I̱ndó náa Biblia nariʼña̱a̱.

MBÁA BI̱ SIA̱Nʼ GA̱JMA̱A̱ DIOS

4, 5. a) Tsáa nijmiuu mbáa a̱bu̱nʼ mu maʼni nduwaaʼ Eva rá. b) Xú káʼnii gándoo mbáa xa̱bu̱ májaanʼ martaximínáʼ kuʼwáʼ rá.

4 Náa Biblia naʼthí rí Dios gíʼdaa mbáa bi̱ sia̱nʼ ga̱jma̱a̱, “bi̱ nagumbiʼyuu Gixa̱a̱ ga̱jma̱a̱ Satanás”. Náa ixi̱ ri̱ʼi̱ Edén, Satanás nijmiuu mbáa a̱bu̱nʼ mu maʼtámíjná ga̱jma̱a̱ Eva (Revelación 12:9; Génesis 3:1). Satanás niʼni rí Eva maʼnimbo̱o̱ rí a̱bu̱nʼ xtaa raʼthí (atayáá nota 7).

5 Mú, lá Dios niʼnii Satanás ráʼ. Na̱nguá. Índo̱ Dios niʼniratoo Ku̱ba̱ʼ mu maxtáa Adán ga̱jma̱a̱ Eva, nikuwa mbaʼin ángeles mekhuíí. Nda̱wa̱á, mbáa rí ikhaa niriʼkuminaʼ ga̱jma̱a̱ nirtaximínáʼ Gixa̱a̱ (Job 38:4, 7). Mú, xú káʼnii nirígá rúʼko̱ rá. Xú káʼnii gándoo mbáa xa̱bu̱ májaanʼ martaximínáʼ kuʼwáʼ rá. Nimbáa tségumaa kuʼwáʼ. Mú, á mu mbáa nandoo magiʼdoo mbá dí raʼkháa ndrígóo ga̱jma̱a̱ nandxa̱ʼwáminaʼ má xúʼko̱ rí magiʼdoo, rúʼko̱ naʼni itháan gakhi̱i̱. Ga̱jma̱a̱ índo̱ ndaʼyoo rí ma̱ndoo maʼni kúwáʼ, ikhú naʼni. Xúʼko̱ na̱jkha̱nú nanindxu̱u̱ kuʼwáʼ (atraxnuu Santiago 1:13-15; atayáá nota 8).

6. Xú káʼnii mbáa ángel nigiʼdoo sia̱nʼ náa Dios rá.

6 Rúʼko̱ nigíʼnuu ángel buʼko̱. Índo̱ Jeobá niʼnii Adán ga̱jma̱a̱ Eva, niʼthún rí muguaʼdíin e̱jñún ga̱jma̱a̱ muni majtíin náa tsu̱du̱u̱ Ku̱ba̱ʼ (Génesis 1:27, 28). Mbáa ángel buʼko̱ nindxa̱ʼwáminaʼ rígi̱: “Xúgínʼ xa̱bu̱ bugi̱ ma̱ndoo mbuyamajkhuʼ ikhúúnʼ raʼkháa Jeobá”. Numuu rí ikhaa nindxa̱ʼwáminaʼ má xúʼko̱, niʼni rí ma̱ndoo magiʼdoo itháan rí i̱ndó Jeobá kaʼyoo: Rí mbuyamajkuíí. Ikha jngó niʼni nduwaaʼ Eva ga̱jma̱a̱ niʼngo̱o̱ (atraxnuu Génesis 3:1-5). Índo̱ niʼni xúʼko̱, nirtaximínáʼ Satanás ga̱jma̱a̱ Gixa̱a̱. Ikhú ni̱jkha̱nú nigiʼdoo sia̱nʼ náa Dios.

7. a) Náa numuu rí nikháñu Adán ga̱jma̱a̱ Eva rá. b) Náa numuu rí naniáanʼ ga̱jma̱a̱ nakháñulú rá.

7 Dios niʼthúu̱n Adán ga̱jma̱a̱ Eva rí xúphu̱ xndúu mbá ixi̱ dí rígá awúu̱n ixi̱ ri̱ʼi̱. Niʼthúún rí makhañún á mu naʼphu̱. Mú ikhiin túnimbu̱u̱n ga̱jma̱a̱ ni̱ʼphu̱ (Génesis 2:17; 3:6). Adán ga̱jma̱a̱ Eva nixudamíjna̱ mbá aʼkhá ga̱jma̱a̱ nda̱wa̱á nikháñun, xó má niʼthí Jeobá (Génesis 3:17-19). Índo̱ Adán ga̱jma̱a̱ Eva niguáʼdiin e̱jñún, mangiin nindrigúu aʼkhá ga̱jma̱a̱ nikháñun (atraxnuu Romanos 5:12). Xú káʼnii nindrigúu aʼkhá e̱ji̱i̱n Adán ga̱jma̱a̱ Eva rá. Atatsaʼwáminaʼ náa xkri̱da rígi̱: Atatsaʼwáminaʼ rí xtaa ratrawíi gáʼkhu̱ ga̱jma̱a̱ molde niʼni mixngaa. Gáʼkhu̱ magajnúu mixngaa xó má molde. Índo̱ Adán táʼnimbo̱o̱ náa Dios, ninindxu̱u̱ xa̱bu̱ aʼkhá. Numuu rí xúgiáanʼ ni̱ndxu̱lú e̱ji̱i̱n Adán, xúgiáanʼ kuaʼdáá “aʼkhúlúʼ” xó má ikhaa. Ikha jngó naniáanʼ ga̱jma̱a̱ nakháñulú (Romanos 3:23; atayáá nota 9).

8, 9. a) Ndiéjunʼ nindoo Satanás rí maku̱mu̱u̱ Adán ga̱jma̱a̱ Eva rá. b) Náa numuu rí Jeobá tágudíin mbá nacha̱ bi̱ túnimbu̱u̱n rá.

8 Índo̱ Satanás niʼngo̱o̱ niʼni rí Adán ga̱jma̱a̱ Eva xúnimbu̱u̱n, ikhú ma̱ngaa táʼnimbo̱o̱ náa Jeobá. Ikhaa nindoo rí Adán ga̱jma̱a̱ Eva makumún rí minduwaaʼ Dios, mbáa Xa̱bu̱ Ñajunʼ bi̱ tsíyoo rí májánʼ náa ikhiin. Satanás niʼni mbuyáá xa̱bu̱ numbaaʼ rí tséñuunʼ má Dios mu maʼthúún rí gíʼmaa muni. Ma̱ngaa nindoo gáʼthi rí Adán ga̱jma̱a̱ Eva ma̱ndoo muraʼwíí ndajkuíín ndiéjunʼ nindxu̱u̱ rí májánʼ ga̱jma̱a̱ dí ra̱májánʼ. Ndiéjunʼ niʼni Jeobá rá. Ma̱ndoo maʼni gámbíin mbájkhu bi̱ nuni dí raʼkhí ga̱jma̱a̱ bi̱ tsénimbu̱u̱n. Mú, lá rúʼko̱ gasngájma rí Satanás nindxu̱u̱ nduwaaʼ ráʼ. Na̱nguá.

9 Jeobá tágudíin bi̱ túnimbu̱u̱n mbiʼi rúʼko̱, ikhaa niniñuʼ rí xa̱bu̱ mutañajunʼ mbá xngaa. Ndíjkha rá. Numuu rí xúʼko̱ makujmaa rí Satanás nindxu̱u̱ bi̱ naʼninduwaʼ ga̱jma̱a̱ rí Jeobá ndaʼyoo ndiéjunʼ rí májánʼ náa ikháanʼlu. Majmañulúʼ itháan ga̱jma̱a̱ numuu rígi̱ náa capítulo 11. Ikháán ndiéjunʼ ku̱ma̱ʼ ga̱jma̱a̱ rí niraʼwíí maʼni Adán ga̱jma̱a̱ Eva rá. Lá májánʼ nini rí ninimbu̱u̱n rí niʼthí Satanás ga̱jma̱a̱ rí túnimbu̱u̱n kuyáá Dios ráʼ. Jeobá nixnúún xúgíʼ rí kuaʼdáá, xóo vida, rí makuwa tsímáá ga̱jma̱a̱ mbá ñajunʼ mitsaan. Mú Satanás nda̱a̱ rí niʼni ga̱jma̱a̱ numún ikhiin. Á mu ikháán niraxtaa ikhí, ndiéjunʼ gátani rá.

10. Ndiéjunʼ gíʼmaa muraʼwíí rá.

10 Xó má Adán ga̱jma̱a̱ Eva, ikháanʼ mangáanʼ gíʼmaa muraʼwíí mbá rí maʼni káwáanʼ. Gíʼmaa muraʼwíí á mu nandulú maʼtáñajunlú Jeobá o Gixa̱a̱. Á mu nuraʼwíí muʼnimbulúʼ kuʼyáá Jeobá, mumbayíí musngajmá rí Gixa̱a̱ nindxu̱u̱ minduwaaʼ (Salmo 73:28; atraxnuu Proverbios 27:11). Nguéjmi̱i̱n xa̱bu̱ numbaaʼ nunimbu̱ún kuyáá Dios. Mú ikhaa tséʼtañajunʼ náa numbaaʼ, á mu raʼkháa Dios, tsáa eʼtáñajunʼ rá.

TSÁA EʼTÁÑAJUNʼ NÁA NUMBAAʼ RÁ.

Lá ma̱ndoo Gixa̱a̱ maxnáxu̱u̱ Jesús xúgíʼ dí rígá náa numbaaʼ á mu raʼkháa ikhaa ndrígóo xáʼ.

11, 12. a) Ndiéjunʼ ejmañuluʼ ga̱jma̱a̱ numuu rí Gixa̱a̱ nigíʼ maxnáxu̱u̱ Jesús rá. b) Xú káʼnii textos esngájma rí Gixa̱a̱ naʼtáñajunʼ náa numbaaʼ rá.

11 Jesús ndaʼyoo tsáa eʼtáñajunʼ náa numbaaʼ. Mbá mbiʼi, Gixa̱a̱ nisngájmuu Jesús “xúgíʼ reinos dí rígá náa numbaaʼ ga̱jma̱a̱ gloria ndrígóo”. Ga̱jma̱a̱ niʼthúu̱n rígi̱: “Xúgíʼ rígi̱ maxna̱ʼ á mu natasmbáti̱ga̱ʼ ga̱jma̱a̱ natayamajkhuʼ káaʼ mbóó miʼtsú” (Mateo 4:8, 9; Lucas 4:5, 6). Ndiéjunʼ eʼsngúlúʼ rígi̱ rá. Á mu reinos rúʼko̱ raʼkháa ndrígóo Gixa̱a̱, xándoo maxnúu Jesús. Nakujmaa kaʼwu rí xúgínʼ Xa̱bu̱ Ñajunʼ naʼtáñajúnʼ Gixa̱a̱.

12 Mbáa ikháán naratá: “Náa numuu rí Gixa̱a̱ eʼtáñajunʼ numbaaʼ rá. Lá raʼkháa Jeobá gíʼdoo xúgíʼ tsiakii, bi̱ niʼni numbaaʼ ráʼ.” (Revelación 4:11.) Xúʼko̱ káʼnii. Mú Jesús niʼthí kaʼwu índo̱ niʼthí numuu Gixa̱a̱ ‹bi̱ naʼtáñajunʼ náa numbaaʼ rígi̱› (Juan 12:31; 14:30; 16:11). Apóstol Pablo nixná mbiʼyuu Gixa̱a̱ “dios ndrígóo numbaaʼ rígi̱” (2 Corintios 4:3, 4). Ga̱jma̱a̱ apóstol Juan niʼnirámáʼ dí “xúgíʼ numbaaʼ rígá tsiakii ndrígóo Gixa̱a̱” (1 Juan 5:19).

MAMBÁA NUMBAAʼ NDRÍGÓO GIXA̱A̱

13. Náa numuu rí ndayúlú mbá numbaaʼ nuxi̱ʼ rá.

13 Numbaaʼ rígi̱ naʼni itháan gamíi. Rígá guerras, minduwaʼ ga̱jma̱a̱ nuxmijná asndu náá. Xa̱bu̱ tséʼngu̱u̱n gúni gámbáa xúgíʼ xkujndu rígi̱, maski ajndu nunimíjna̱. Ikha jngó, inu má Dios maʼni gámbáa numbaaʼ xkawiʼ náa guerra rí nagumbiʼyuu Armagedón ma̱ngaa mariʼkuriya̱a̱ʼ ga̱jma̱a̱ mbá numbaaʼ nuxi̱ʼ náa marigá rí jmbu (Revelación 16:14-16; atayáá nota 10).

14. a) Tsáa nigíiʼ Dios xóo Rey náa Reino ndrígóo rá. b) Ndiéjunʼ nijuiʼtáriyaʼ náa Biblia ga̱jma̱a̱ numuu Jesús rá.

14 Jeobá magíiʼ mbáa Xa̱bu̱ Ñajunʼ mu maʼni rí náa numbaaʼ marigá rí jmbu. Ikhaa nindxu̱u̱ Reino ndrígóo Dios. Dios nigíiʼ Jesús xóo Rey náa Reino rúʼko̱. Biblia niʼtáriyaʼ asndu nákha wajyúúʼ dí Jesús maʼtáñajunʼ xóo “Xa̱bu̱ Ñajunʼ bi̱ naʼni marigá rí Tsímáá” ga̱jma̱a̱ xámbáa rí maʼtáñajunʼ (Isaías 9:6, 7). Jesús niʼsngúún xa̱bi̱i̱ rí mutajkáan ga̱jma̱a̱ numuu Xa̱bu̱ Ñajunʼ buʼko̱ índo̱ niʼthí: “Ga̱ʼkha̱ reino ndrígáʼ. Gambanúu xóo rí nandaʼ ikháán, xó má rí nambánuu mekhuíí, xúʼko̱ má gambánuu mbayííʼ gi̱jyooʼ ma̱ngaa” (Mateo 6:10). Náa capítulo 8 majmañulúʼ dí Reino ndrígóo Dios mariʼkuwíín Xa̱bu̱ Ñajunʼ bi̱ kuwa náa numbaaʼ (atraxnuu Daniel 2:44). Nda̱wa̱á, Reino maʼni̱i̱ mitsaan Ku̱ba̱ʼ (atayáá nota 11).

INUU MÁ MAKUWÁANʼ NÁA NUMBAAʼ NUXI̱ʼ

15. Tsíin gákuwá náa “ku̱ba̱ʼ nuxi̱ʼ” rá.

15 Náa Biblia naʼthí: “Marigá mekhu nuxi̱ʼ ga̱jma̱a̱ ku̱ba̱ʼ nuxi̱ʼ rí naguaʼti̱i̱n mambanúu”, ga̱jma̱a̱ “ikhí marigá má xúʼko̱ rí jmbu” (2 Pedro 3:13; Isaías 65:17). Biblia nguáná najmuu ajngáa “ku̱ba̱ʼ” mu maʼthí ga̱jma̱a̱ numún xa̱bu̱ bi̱ kuwa ikhí (Génesis 11:1). Ikha jngó náa “ku̱ba̱ʼ nuxi̱ʼ” makuwá xa̱bu̱ bi̱ nunimbu̱ún kuyáá Dios ga̱jma̱a̱ bi̱ ikhaa gáʼndoo kaʼñún. Xúgínʼ ikhiin makuwá náa Ku̱ba̱ʼ mitsaan.

16. a) Ndiéjunʼ gáxnún Dios xúgínʼ bi̱ gákuwá náa numbaaʼ nuxi̱ʼ rá. b) Ndiéjunʼ gíʼmaa muʼni mu makhánulúʼ rá.

16 Jesús nakudaminaʼ rí Dios maʼni makuwá “kámuu mbiʼi” xúgínʼ bi̱ gakuwá náa numbaaʼ nuxi̱ʼ (Marcos 10:30). Ndiéjunʼ gíʼmaa muʼni mu makhánulúʼ regalo rúʼko̱ rá. Najuixtiʼña̱a̱ náa Juan 3:16 ga̱jma̱a̱ 17:3 (atraxnuu). Rí xúgi̱ guʼyáá ndiéjunʼ eʼthí náa Biblia ga̱jma̱a̱ xóo gakuwáanʼ náa Ku̱ba̱ʼ mitsaan.

17, 18. Xú káʼnii eʼyáá rí náa Ku̱ba̱ʼ mitsaan marigá tsímáá ga̱jma̱a̱ ni xámiñulu rá.

17 Dí ra̱májánʼ, guerra ga̱jma̱a̱ rí nuradímíjná mámbáa. Ni xákuwa xa̱bu̱ ra̱míjínʼ náa Ku̱ba̱ʼ (Salmo 37:10, 11). Náa Ku̱ba̱ʼ makuwá xa̱bu̱ bi̱ nandún kuyáá Dios ga̱jma̱a̱ bi̱ nunimbu̱u̱n kuyáá. Marigá tsímáá má xúʼko̱ (Salmo 72:7). Dios maʼni gámbáa xúgíʼ guerras (Salmo 46:9; Isaías 2:4).

18 Xuajñu Jeobá ni xámiñuun. Nákha wajyúúʼ, índo̱ israelitas ninimbu̱ún kuyáá Dios, ikhaa niñewu̱u̱n ga̱jma̱a̱ nikuwa tsímáá (Levítico 25:18, 19). Mangáanʼ náa Ku̱ba̱ʼ mitsaan, ni xámiñulu gáʼni nimbáa. Makuwáanʼ tsímáá (atraxnuu Isaías 32:18 ga̱jma̱a̱ Miqueas 4:4).

19. Xú káʼnii eʼyáá gajkhun rí marigá ganitsu mu mu̱phu̱ xúgínʼ náa numbaaʼ nuxi̱ʼ rá.

19 Marigá ganitsu mu̱phu̱ xúgínʼ. Náa Biblia naʼthí: “Maʼga̱nú marigá wéñuʼ ganitsu náa tsu̱du̱u̱ ku̱ba̱ʼ; ra̱ʼkhá tháán garigá ganitsu náa inu kúbá” (Salmo 72:16). Jeobá “maʼni tsajkurámánʼ”, ga̱jma̱a̱ “maʼga̱nú marigá ganitsu náa tsu̱du̱u̱ ku̱ba̱ʼ” (Salmo 67:6).

20. Xú káʼnii eʼyáá rí Ku̱ba̱ʼ maʼni̱i̱ mitsaanʼ rá.

20 Xúgíʼ Ku̱ba̱ʼ maʼni̱i̱ mitsaan. Maguaʼdáá guʼwúlú mitsaan ga̱jma̱a̱ ixi̱ ri̱ʼi̱ mitsaan (atraxnuu Isaías 65:21-24 ga̱jma̱a̱ Revelación 11:18). Náa xúgíʼ tsu̱du̱u̱ Ku̱ba̱ʼ maʼni̱i̱ xóo ninindxu̱u̱ náa ixi̱ ri̱ʼi̱ Edén. Jeobá maxnúlúʼ xúgíʼ rí gáʼyulúʼ. Náa Biblia naʼthí rígi̱ ga̱jma̱a̱ numuu Dios: “Xtaa natarmbaʼtaa ñawánʼ ga̱jma̱a̱ naraxnún rí nda̱ñúnʼ xúgínʼ bi̱ kuwa nduya” (Salmo 145:16).

21. Xú káʼnii eʼyáá rí xa̱bu̱ ga̱jma̱a̱ xujkhúʼ makuwá tsímáá rá.

21 Xa̱bu̱ ga̱jma̱a̱ xujkhúʼ makuwá tsímáá. Xujkhúʼ ni xúni̱ gawúunʼ xa̱bu̱. Ga̱jma̱a̱ e̱ji̱n nda̱a̱ rí guguáʼníín náa majñúnʼ xujkhúʼ bi̱ mbiinʼ (atraxnuu Isaías 11:6-9 ga̱jma̱a̱ 65:25).

22. Arathá ndiéjunʼ gáʼni Jesús ga̱jma̱a̱ numún bi̱ naʼniún nandii.

22 Nimbáa ni xáʼniún nandii. Índo̱ Jesús nixtáa náa tsu̱du̱u̱ Ku̱ba̱ʼ, mbaʼin xa̱bu̱ niʼni thanún (Mateo 9:35; Marcos 1:40-42; Juan 5:5-9). Mú xóo Rey ndrígóo Reino maʼni thanún xúgínʼ bi̱ naʼniún nandii. Nimbáa ni xáʼthi: “Naʼniuʼ nandii” (Isaías 33:24; 35:5, 6).

23. Ndiéjunʼ gáʼni Dios ga̱jma̱a̱ numún bi̱ nikháñun rá.

23 Bi̱ nikháñun matangi̱ín makuwá. Dios nakudaminaʼ makuxiín mbaʼin xa̱bu̱. “Maguaxu̱ún xa̱bu̱ bi̱ nikháñun bi̱ nini rí jmbu xúʼko̱ má bi̱ túni rí jmbu” (atraxnuu Juan 5:28, 29; Hechos 24:15).

24. Xú káʼnii ku̱ma̱ʼ rí maraxtaa náa Ku̱ba̱ʼ mitsaanʼ rá.

24 Xúgiáanʼ ma̱ndoo muʼthá: Lá majmañulúʼ ga̱jma̱a̱ numuu Jeobá, muʼnimbulúʼ, o muʼni rí nandulú ikháanʼ dxe̱ʼ. Á mu nuʼnimbulúʼ kuʼyáá Jeobá, makuwáanʼlu tsímáá nda̱wa̱á. Jesús niʼthúu̱n mbáa xa̱biya̱ bi̱ inu makhañúu ga̱jma̱a̱: “Maraxtaa ga̱jma̱á ni̱ndxu̱ʼ náa ku̱ba̱ʼ mitsaanʼ” (Lucas 23:43). Gajmañulú itháan ga̱jma̱a̱ numuu Jesucristo ma̱ngaa xú káʼnii gáʼnimbánuu rí nandoo Dios.