Atambaʼtaa mu matraxnuu

Ayuʼ náa naʼthí rí xú káʼnii nindxu̱u̱ ináa

RÍ GÁTANI MU XÁXMIÉJUANʼ WÉÑUʼ

Xóo gátani mu xáxmiéjuanʼ

Xóo gátani mu xáxmiéjuanʼ

Mu xáxmiéjuanʼ wéñuʼ, ndayóoʼ matatsaʼwamínáʼ ga̱jma̱a̱ numaaʼ mu xáʼniaaʼ nandii, rí xóo nambájxaʼ gajmiáanʼ eʼwíinʼ, rí nandaaʼ matani ga̱jma̱a̱ rí gíʼdoo itháan numuu matani. Náa artículo rígi̱ na̱ʼkha̱ xtágabu rí mambáyaaʼ mu matani ga̱jma̱a̱ʼ gamiéjunʼ o rí xáxmiéjuanʼ wéñuʼ.

Xáxmiéjuanʼ ga̱jma̱a̱ numuu imbo̱o̱ʼ mbiʼi

“Xáxmiéjuanla nditháan ga̱jma̱a̱ rí mbiʼi gájtsíí, numuu rí gájtsíí ma̱ngaa marigá rí maʼni maxmiéjuanla” (MATEO 6:34).

Ndiéjunʼ eyoo gáʼthúu̱n: Rí maraxtaa náa numbaaʼ rígi̱ jku maxmiéjuanʼ má. Mú ra̱májánʼ nindxu̱u̱ rí maxmiéjuanʼ gáʼni rí gárígá i̱mba̱ mbiʼi. Ataniminaʼ rí xáxmiéjuanʼ ga̱jma̱a̱ numuu rí garigá nda̱wa̱á.

  • Rí maxmiéjuanʼ ma̱ndoo maʼni rí mamiñáanʼ. Mú, ndiéjunʼ gándoo gátani rá. Timbá rí ma̱ndoo matani, gakruaʼaaʼ rí maxmiéjuanʼ má, mú ragíʼmaa maxmiéjuanʼ wéñuʼ ga̱jma̱a̱ numuu mbá rí xáʼngaaʼ gátani, numuu dí maʼni maxmiéjuanʼ itháan. Raga̱jma̱, garmáʼáan a̱jkia̱nʼ rí tséjkha̱nú má marigá dí ra̱májánʼ xó má nindxa̱ʼwa̱míjna̱.

Xáraʼti̱i̱n dí rakáʼnii marigá

“Ku̱ma̱ rí na̱ʼkha̱ rijma̱a̱ [...] nakro̱ʼo̱o̱” (SANTIAGO 3:17).

Ndiéjunʼ eyoo gáʼthúu̱n: Xáraʼti̱i̱n rí xúgíʼ rí natani magajnúu májánʼ ni má rí nuni eʼwíinʼ.

  • Ganindxa̱a̱ʼ xa̱bu̱ guabaaʼ, araʼthi̱i̱n rí ma̱ndoo marigá ga̱jma̱a̱ atayáá rí naʼnga̱a̱ʼ natani ga̱jma̱a̱ rí nuni eʼwíinʼ. Á mu natani rígi̱, ikháán ga̱jma̱a̱ bi̱ nambájxa̱a̱ʼ gajmiáanʼ makuwáanʼ májánʼ ga̱jma̱a̱ rí matani magajnúu májánʼ. Ma̱ngaa gaʼdxaaʼ má xúʼko̱, índo̱ nujnduʼwálu maski ajndu mbá rí nu̱ʼni̱ tsegájnuu májánʼ, naʼni makuwáanʼ májánʼ.

Atayáá ndiéjunʼ rí naʼni maxmiéjuanʼ

“Mbáa xa̱bu̱ bi̱ nandxa̱ʼóo májánʼ edxu̱u̱ tséʼni marigá xkujndu” (PROVERBIOS 17:27).

Ndiéjunʼ eyoo gáʼthúu̱n: Índo̱ nakumuluʼ dí raʼkhí, naʼni rí xundxaʼwamíjna̱ májánʼ, ikha jngó, ataniminaʼ rí xáxmiéjuanʼ wéñuʼ.

  • Atayáá ndiéjunʼ rí naʼni maxmiéjuanʼ ga̱jma̱a̱ xóo natani. Mbá xkri̱da, índo̱ naxmiéjuanʼ, atayáá rí natatsaʼwáminaʼ, rí nakuma̱a̱ʼ ga̱jma̱a̱ rí natani. Asndu ma̱ndoo mataniraʼmáʼ náa i̱yi̱i̱ʼ. Á mu natayáá xóo etani índo̱ naxmiéjuanʼ, maʼnga̱a̱ʼ matrikáá. Ma̱ngaa atatsaʼwáminaʼ xóo gátani gámbáa rí naʼni maxmiéjuanʼ. Á mu tséʼnga̱a̱ʼ, atayáʼ xú káʼnii gátani mu xáxmiéjuanʼ wéñuʼ. Mbá xkri̱da, atríyaʼ májánʼ awan ga̱jma̱a̱ mbiʼi mu matani ñajuanʼ.

  • Raʼkháa ikháá rí eʼni maxmiéjunlú xúgiáánʼ, mixtiʼkhu xóo eʼyoo mámbáa. Ikha jngó, ataniminaʼ ma̱ta̱ya̱a̱ i̱mba̱ núthu. Ndíjkha rí tsétagíminaʼ matani rígi̱ rá.

    1. Xatatsaʼwamínáʼ dí raʼkhí ga̱jma̱a̱ numún eʼwíinʼ. Á mu mbáa nato̱ʼo̱o̱ náa fila rí xtiejún ga̱jma̱a̱ natatsaʼwáminaʼ rí niʼni numuu rí nda̱a̱ gamajkuu, makiʼnáán. Itháán májánʼ matatsaʼwamínáʼ rí táʼni gajuunʼ. Atatsaʼwáminaʼ májánʼ. Mbáa xúʼko̱.

    2. Atayáá rí ma̱ndoo matani. Á mu ndayóoʼ maraʼti̱i̱n mba̱yu̱u̱ʼ mu manújngoo carro o rí manújngaʼ náa guʼwá thana, ma̱ndoo majmaaʼ mbiʼi rúʼko̱ mu matraxnuu o matani i̱ʼwáʼ rí ndayóoʼ.

    3. Atayáá mbá xúgíʼ. Atraxi̱mínáʼ: “Xú káʼnii gáyóo xkujndu rígi̱ gájtsí o rí i̱mba̱ xmáná rá.” Gajmañaaʼ ma̱ta̱ya̱a̱ xú káʼnii mixtiʼkhu nindxu̱u̱ xkujndu rí gakhi̱i̱ ga̱jma̱a̱ dí ragákhi̱i̱.

Atríyaʼ májánʼ awan

“Xúgíʼ rí gaguma maguma xóo kaʼyoo ga̱jma̱a̱ mbá awan májánʼ” (1 CORINTIOS 14:40).

Ndiéjunʼ eyoo gáʼthúu̱n: Ataniminaʼ mu maraʼdáá mbá májánʼ awan rí matani.

  • Xúgiáánʼ ndayúlú rí muguaʼdáá mbá awan. Rí muníñánʼ mbá ñajunʼ mu mu̱ʼni̱ nda̱wa̱á maʼni rí maxmiéjunlú, ga̱jma̱a̱ maʼni muguaʼdáá itháan mbaʼa ñajunʼ. Ndíjkha rí tsítani rígi̱ rá.

    1. Atríyaʼ awan rí kaʼnii matanimbaníí ga̱jma̱a̱ atani.

    2. Atayáá ndiéjunʼ dí narikhaaʼ mu xátanimbaníí.

Awáán gátani xúgíʼ

“Itháan májánʼ mbá ñawáanʼ rí mbi̱ya̱a̱ xa̱ʼ ki xóo a̱jma̱ ñawáanʼ rí matiejunʼ gakhi̱i̱ ga̱jma̱a̱ rí matagayáaʼ náa ki̱dxu̱ʼ giñánʼ” (ECLESIASTÉS 4:6).

Ndiéjunʼ eyoo gáʼthúu̱n: Bi̱ mbaʼ nuñajúúnʼ naʼni neʼngu̱u̱n ga̱jma̱a̱ asndu tséguapiin mu̱phu̱ rí guáʼdáá.

  • Awáán gáta̱ya̱a̱ mbújkha̱a̱ ga̱jma̱a̱ ñajunʼ. Rí maraʼdáá wéñuʼ mbújkha̱a̱ tsíyoo gáʼthi rí maraxtaa tsímáá ni má rí xáxmiéjuanʼ wéñuʼ. Maʼni marigá xóo eʼthí náa Eclesiastés 5:12, “bi̱ gíʼdoo wéñuʼ tséniñuʼ migu”. Ikha jngó, ataniminaʼ maraxtaa ga̱jma̱a̱ i̱ndó rí xtaʼdáá.

  • Atríyaʼ mbiʼi mu mbi̱ya̱a̱ xa̱a̱ʼ. Á mu natani rí nanigua̱a̱ʼ, maʼni rí xáxmiéjuanʼ. Mú atayáá rí xámbayaaʼ wéñuʼ rí i̱ndó matani gagiminaʼ ga̱jma̱a̱ xóo rí ma̱ta̱ya̱a̱ tele.

  • Raʼkháa i̱ndó celular o tableta gáta̱ya̱a̱ kañiʼ mbiʼi. Xátiejma nángi eʼni mensaje ga̱jma̱a̱ redes sociales. Á mu tséyooʼ má wéñuʼ, xátraxnuu correos rí naʼthí ga̱jma̱a̱ numuu ñajunʼ índo̱ tsétiejunʼ.

Atiewumínáʼ mu xáʼniaʼ nandii

“Rí muxumáa i̱tsu̱lú nambáyulú” (1 TIMOTEO 4:8).

Ndiéjunʼ eyoo gáʼthúu̱n: Rí muxumáa i̱tsu̱lú xúgíʼ mbiʼi nayambáá mu xáʼniulu nandii.

  • Atani rí ma̱ndoo mambáyaaʼ. Rí mataxumáa itsu̱ maxnáaʼ tsiakii ga̱jma̱a̱ maʼni rí xáxmiéjuanʼ. Atsu ganitsu rí mambáyaaʼ ma̱ngaa xátarkueyiminaʼ. Anuʼ májánʼ.

  • Xájmaaʼ drogas, xátatsika ndí ga̱jma̱a̱ xágíin iya najngaa, numuu rí maʼni maxmiéjuanʼ itháan ga̱jma̱a̱ mambáaʼ mbújkha̱a̱.

  • Ayuʼ náa guʼwá thana á mu naxmiéjuanʼ má xúʼko̱. Rí mixtambáyaaʼ na̱nguá eyoo gáʼthúu̱n rí nda̱a̱ rí ejmáán matani.

Atayáá rí gíʼdoo numuu

Gu̱ya̱a̱ “rí gíʼdoo itháan numuu” (FILIPENSES 1:10).

Ndiéjunʼ eyoo gáʼthúu̱n: Tsumáá gáta̱ya̱a̱ rí gíʼdoo itháan numuu.

  • Ataniraʼmáʼ rí ndayóoʼ matani, ginii atani rí itháan gíʼdoo numuu. Rígi̱ mambáyaaʼ ma̱ta̱ya̱a̱ rí gíʼdoo itháan numuu, rí ma̱ndoo matani nda̱wa̱á, rí ma̱ndoo maraxnu̱u̱n muni eʼwíinʼ ga̱jma̱a̱ rí tséyóoʼ má matani.

  • Rí mbá xmáná, ataniraʼmáʼ rí natani ga̱jma̱a̱ nguáthá mba̱yu̱u̱ʼ etani. Ga̱jma̱a̱ ikhú atatsaʼwáminaʼ xú káʼnii gándoo gájmaaʼ itháan májánʼ mbiʼi. Á mu natayáá rí najmán má natani, ni xáxmiéjuanʼ wéñuʼ.

  • Atríyaʼ mbiʼi mu mbi̱ya̱a̱ xa̱a̱ʼ. Rí matatsiʼñáanʼ ratani mbéguʼ rí xtáa ratani, maski ajndu mbá xngáá, maʼni rí mbi̱ya̱a̱ tsiakii ma̱ngaa rí xáxmiéjuanʼ.

Atayáʼ rí mixtambáyaaʼ

“Índo̱ mbáa xa̱bu̱ naxmiéjuunʼ wéñuʼ naʼni rí maxtáa gíná, mú ajngáa májánʼ naxnáa tsiakii” (PROVERBIOS 12:25).

Ndiéjunʼ eyoo gáʼthúu̱n: Ajngáa rí nuthaanʼ eʼwíinʼ ma̱ndoo maxnáaʼ tsiakii.

  • Arathán rí nakuma̱a̱ʼ mbáa bi̱ nambájxa̱a̱ʼ ga̱jma̱a̱ʼ bi̱ nakro̱ʼo̱o̱ kaʼyaaʼ. Mbáa bi̱ kaʼnii mambáyaaʼ ma̱ndoo maʼni ma̱ta̱ya̱a̱ i̱mba̱ núthu o asndu maʼthanʼ rí ma̱ndoo matani rí ikháán na̱nguá nikuma̱a̱ʼ matani. Rí marathu̱u̱n eʼwíinʼ rí nakuma̱a̱ʼ maʼni rí maraxtaa májánʼ.

  • Atanda̱ʼa̱ rí mixtambáyaaʼ. Lá ma̱ndoo maraxna̱a̱ imba̱a̱ o matanda̱ʼa̱a̱ rí mambáyaaʼ ga̱jma̱a̱ ñajunʼ ndrígáaʼ ráʼ.

  • Á mu mbáa bi̱ natiejunʼ ga̱jma̱a̱ʼ naʼni rí makiʼnáán, atayáʼ xóo matani mu maraxtaa májánʼ ga̱jma̱a̱ʼ. Mbáa ma̱ndoo maratha̱n ga̱jma̱a̱ májánʼ náá numuu naʼniaʼ makiʼnáán (Proverbios 17:27). Á mu rúʼko̱ tséyambáá, lá ma̱ndoo matatsiʼñánʼ rambájxa̱a̱ʼ ga̱jma̱a̱ʼ xáʼ.

Atayáaʼ má xúʼko̱ Dios

“Gagi kuwa bi̱ nduyáá rí nda̱ñúnʼ mbuyáaʼ Dios” (MATEO 5:3).

Ndiéjunʼ eyoo gáʼthúu̱n: Bi̱ ni̱ndxu̱lú xa̱bu̱ numbaaʼ raʼkháa i̱ndó ndayúlú ganitsu, xtíin ga̱jma̱a̱ guʼwá, ma̱ngaa ndayóoʼ mbuʼyáaʼ Dios. Mu makuwáanʼ gagi ndayóoʼ mbuʼyáá rí ndayúlú rígi̱.

  • Rí maratajkáan ma̱ndoo mambáyaaʼ wéñuʼ. Dios nandoo maratha̱a̱n xúgíʼ rí naʼni maxmiéjuanʼ numuu rí naxmiéjunʼ kaʼyaaʼ (1 Pedro 5:7). Rí maratajkáan ga̱jma̱a̱ rí matatsaʼwamínáʼ xúgíʼ rí májánʼ maʼni rí maraxtaa tsímáá (Filipenses 4:6, 7).

  • Atraxnuu i̱yi̱i̱ʼ rí mambáyaʼ mataxuʼmáminaʼ náa Dios. Ikha rí ndiʼyáá náa i̱yi̱i̱ʼ rígi̱ na̱ʼkha̱ náa Biblia, rí nigumaraʼmáʼ mu mambáyulú mu muxuʼmámijná náa Dios. Ikha rígi̱ ma̱ngaa nambáyulú ‹mu majmañulú wéñuʼ› ga̱jma̱a̱ ‹rí mundxaʼwamíjna̱ májánʼ› (Proverbios 3:21). Ndíjkha rí tsétagíʼ matraxnuu Biblia rá. Ma̱ndoo matagíʼdi̱i̱ matraxnuu libro ndrígóo Proverbios.