Atambaʼtaa mu matraxnuu

Ayuʼ náa naʼthí rí xú káʼnii nindxu̱u̱ ináa

Guʼgíʼ guñewa̱a̱n rí nuʼni

Guʼgíʼ guñewa̱a̱n rí nuʼni

“Xi̱ʼ kaʼwu nambáyulúʼ [...] muñewa̱a̱n rí muʼni” (GÁL. 5:22, 23).

AJMÚÚ 121 GA̱JMA̱A̱ 36

1, 2. a) Xú káʼnii nindxu̱u̱ tikhu rí ma̱ʼkha̱ á mu tsíñewa̱a̱n rí muʼni rá. b) Ndíjkha rí gíʼdoo wéñuʼ numuu muʼthá rí mbiʼi xúgi̱ ga̱jma̱a̱ numuu rí muñewa̱a̱n dí muʼni rá.

RÍ MUÑEWA̱A̱N dí muʼni, cualidad rígi̱ na̱ʼkha̱ náa Jeobá (Gál. 5:22, 23). Ikhaa nasngájma májánʼ. Mú ikháanʼ ni̱ndxu̱lú xa̱bu̱ aʼkhá, ikha jngó naʼniulú mingíjyúuʼ muxprígumijna. Numuu rí mbaʼa xkujndu dí rígá náa numbaaʼ nindxu̱u̱ numuu rí xa̱bu̱ tsíñewa̱a̱n rí muni. Rígi̱ naʼni rí mbaʼin xa̱bu̱ muniñaaʼ muni nda̱wa̱á, mbá rí itháan gíʼdoo numuu ga̱jma̱a̱ rí xágido̱o̱ʼ rí nuni náa nuñajunʼ o náa escuela. I̱mba̱ ma̱ngaa rí naʼni dí xátiewa̱a̱n rí matani nindxu̱u̱ rí maratha wéñúúnʼ eʼwíínʼ, migi̱i̱n iyaʼ najnga̱a̱, maraxnu̱u̱n xa̱bu̱, divorcios, mataxuʼdáminaʼ gidxóó náa rí tséʼyoʼ, majmaʼ droga, mi̱dxu̱ʼ guʼwá e̱jua̱nʼ, mamiñáanʼ, nandii rí makánaʼ á mu nataxúdaminaʼ aʼkhá gajmiáanʼ eʼwíínʼ ga̱jma̱a̱ mida̱ ewáan ada̱ bi̱ tsíyaaʼ maraʼdaa (Sal. 34:11-14).

2 Xó má eʼyáá, bi̱ tsíñewa̱a̱n rí nuni nduyááʼ muguaʼdáá xkujndu ga̱jma̱a̱ nuni muguaʼdáá xkujndu eʼwíínʼ. Ga̱jma̱a̱, índo̱ nanújngoo mbiʼi, xkujndu rígi̱ naʼni itháan gakhi̱i̱. Nákha tsiguʼ 1940 nikuwa bi̱ ninigajmaa ga̱jma̱a̱ numuu rí xú káʼnii exprigúmíjná xa̱bu̱, mú, rí ninigajmaa xúgií nisngájma rí xa̱bu̱ nánguá ñe̱wa̱a̱n rí muni xóo nákha ginii. Mú rígi̱ tséʼniulú tsiánguá, numuu rí náa Biblia niʼtáriyaʼ rí índo̱ xa̱bu̱ xúñewa̱a̱n rí muni masngájma rí kuwáanʼ “iwáá mbiʼi” (2 Tim. 3:1-3).

3. Náa numuu ndayóoʼ muñewa̱a̱n rí muʼni rá.

3 Náa numuu gíʼmaa muñewa̱a̱n rí muʼni rá. Guʼyáá a̱jma̱ enii ndíjkha jngó gíʼdoo numuu. Timbá numuu rí xa̱bu̱ bi̱ nañewu̱u̱n rí nandxa̱ʼwáminaʼ ragíʼdoo wéñuʼ xkujndu. Tséʼniuu mingíjyúuʼ mambaxúu gajmíi̱n eʼwíínʼ ga̱jma̱a̱ rí xákiʼnáa, ma̱ngaa rí xaxmiéjunʼ wéñuʼ. Dí raga̱jma̱ enii nindxu̱u̱ rí maʼngo̱o̱ maraʼnuu tsáʼkhá ga̱jma̱a̱ maxpríguminaʼ náa rí nagua̱ʼa̱ maʼni dí ra̱májánʼ mu xúʼko̱ Dios ma̱ndoo kaʼyoo. Náa aʼkhá rí nikudaminaʼ Adán ga̱jma̱a̱ Eva nasngájma dí rígi̱ nindxu̱u̱ gajkhun (Gén. 3:6). Xó má ikhiin, mbaʼin xa̱bu̱ rí mbiʼi xúgi̱ numíniiʼ ga̱jma̱a̱ numuu rí tsíñewa̱a̱n rí muni.

4. Ndiéjunʼ gáxnún tsiakii bi̱ naʼniún mingíjyúuʼ muñewa̱a̱n rí muni rá.

4 Ikháanʼ rí ni̱ndxu̱lú xa̱bu̱ aʼkhá xándoo muñewa̱a̱n xúgíʼ rí muʼni. Jeobá ndaʼyoo rí ikháanʼ nuniʼmíjna̱ mú xúʼni̱ dí ra̱májánʼ ga̱jma̱a̱ ikhaa nandoo mambáyulúʼ mú maʼngulú (1 Rey. 8:46-50). Naxnúlú tsiakii índo̱ nduʼyáá rí ikhaa nindxu̱u̱ bi̱ Nambáxu̱u̱ gajmiúlú ga̱jma̱a̱ nambáñun bi̱ nandún muni ñajunʼ, mú guáʼdáá xkujndu numuu rí tséʼngu̱u̱n guñewa̱a̱n rí muni. Náa artículo rígi̱, mbuʼyáá ginii xkri̱da májánʼ ndrígóo Jeobá. Nda̱wa̱á, majmañulúʼ tikhu ikha dí májánʼ ga̱jma̱a̱ dí ra̱májánʼ, xkri̱da rí na̱ʼkha̱ náa Biblia. Nda̱wa̱á kayuʼ, matangáanʼ mbuʼyáá ndiéjunʼ gándoo muʼni mu muñewa̱a̱n itháan májánʼ rí muʼni.

JEOBÁ NAXNÚLÚ XKRI̱DA

5, 6. Ndiéjunʼ xkri̱da esngájma Jeobá rí ikhaa nañewu̱u̱n rí naʼni xá.

5 Jeobá nasngájma májánʼ rí nañewu̱u̱n rí naʼni numuu rí xúgíʼ rí naʼni nindxu̱u̱ jmbu (Deut. 32:4). Mú ikháanʼ na̱nguá ni̱ndxu̱lú xúʼko̱ kaʼnii. Mu makru̱ʼu̱lú rí nindxu̱u̱ dí muñewa̱a̱n rí muʼni ga̱jma̱a̱ mbuʼyáá xú káʼnii guʼyaridáá xóo nindxu̱u̱ Dios, mbaʼyóoʼ mbuʼyáá xkri̱da ndrígóo. Xú káʼnii májánʼ nisngájma rí niña̱wu̱u̱n dí niʼni xá.

6 Gundxaʼwamíjna̱ xú káʼnii niʼni Jeobá índo̱ Satanás nikuximínaʼ. Mbáa xkujndu rúʼko̱ niʼni rí makiʼníin me̱ndaʼkho xa̱bi̱i̱ Dios bi̱ kuwa mekhuíí. Mbáa mangáanʼ nakumulú xúʼko̱ kaʼnii índo̱ nundxa̱ʼwa̱míjna̱ ga̱jma̱a̱ numuu xúgíʼ tsingíná rí niʼni marigá Gixa̱a̱. Jeobá ndaʼyoo rí gíʼmaa mariʼñuu Gixa̱a̱, mú tániñuuʼ maʼni rí naku̱mu̱u̱. Niriʼña xó má kaʼyoo. Ikhaa “na̱nguá kiʼnáa nacha̱” ga̱jma̱a̱ rí nikuxi̱minaʼ Satanás niʼni rí mambanúu májánʼ (Éx. 34:6; Job 2:2-6). Náa numuu rí niniñuʼ manújngoo mba̱yu̱ʼ tsiguʼ xá. Numuu rí nimbáa tsíyoo makhañúu, ikhaa nandoo rí xúgínʼ “maguanu mata̱nga̱a̱ a̱jkiu̱ún” (2 Ped. 3:9).

7. Ndiéjunʼ eʼsngúlúʼ xkri̱da ndrígóo Jeobá rá.

7 Xkri̱da ndrígóo Jeobá naʼsngúlú dí ragíʼmaa muraʼwíí rí muʼni mbá náchaá, rí phú muʼni muñewa̱a̱n rí muʼthá ga̱jma̱a̱ mundxaʼwáá májánʼ edxu̱lúʼ ginii nákha xóó tséʼni o tséʼthá. Índo̱ gáʼyóóʼ muraʼwíí mbá rí gíʼdoo numuu muʼni, gundxaʼwamíjna̱ mba̱yu̱ʼ rí nandulúʼ muʼni ga̱jma̱a̱ gunda̱ʼa̱a̱ Jeobá rí maxnúlúʼ ikha mu muʼni o muʼthá rí nindxu̱u̱ jmbu (Sal. 141:3). Á mu nuraʼwíí rí muʼni índo̱ nakiʼnáanʼ, rí nakumulú ikhaa rúʼko̱ gáʼngo̱o̱. Ikha jngó, mbaʼánʼ rí ikháanʼ nguáná nagáwiinʼ a̱jkiu̱lú rí niʼthá o niʼni numuu rí túndxaʼwáá edxu̱lúʼ (Prov. 14:29; 15:28; 19:2).

XKRI̱DA RÍ MÁJÁNʼ GA̱JMA̱A̱ DÍ RA̱MÁJÁNʼ

8. a) Náa gándoo guxkamaa xkri̱da májánʼ rí muñewa̱a̱n rí muʼni rá. b) Ndiéjunʼ nimbáyúu José mu xájpatríguíi náa tsáʼkhá rá. (Atayáá timbá xtiʼkhu.)

8 Xú káʼnii xkri̱da rí na̱ʼkha̱ náa Biblia nasngájma rí gíʼdoo wéñuʼ numuu rí muñewa̱a̱n rí xóo muʼni rá. Mbáa narmáʼáan a̱jkiu̱lú ga̱jma̱a̱ numún mbaʼin xa̱bu̱ bi̱ naʼthí náa Biblia bi̱ niʼngu̱u̱n niñewa̱a̱n rí xóo muni. Guʼyáá rí niʼni José, a̱ʼdióo Jacob, índo̱ niñajunʼ náa goʼwóo Potifar, bi̱ kayá edxu̱u̱ náa bi̱ nuñewa̱a̱n goʼwóo rey ndrígóo Egipto. A̱ʼgiu̱u̱ Potifar ninigiu̱ʼ José numuu rí ‹mitsiʼyáa wéñuʼ›, ga̱jma̱a̱ niʼni rí maxkajxi̱i̱ a̱jkiu̱u̱n mu mabóoʼ ga̱jma̱a̱. Mú ikhaa niʼthúu̱n: “Xú káʼnii gándoo gani dí ra̱májánʼ ga̱jma̱a̱ makuʼdáminaʼ aʼkhá náa inuu Dios rá.” Ndiéjunʼ nimbáyúu José mu xájpatríguíi náa aʼkhá rá. Mbáa rí nindxa̱ʼwáminaʼ wéñuʼ rí gágíʼnuu á mu nakudaminaʼ aʼkhá. Ga̱jma̱a̱ índo̱ a̱ʼgiu̱u̱ Potifar nigujtuun xtíñuu mu mabóoʼ ga̱jma̱a̱, ikhaa nigáyúu (Gén. 39:6, 9; atraxnuu Proverbios 1:10). *

9. Xú káʼnii gándoo makuwáanʼ xawii mu muʼni gaʼduunʼ tsáʼkhá rá.

9 Ndiéjunʼ ejmañulú ga̱jma̱a̱ numuu xkridoo José rá. Rí mbaʼyóoʼ ‹matsíngulu› náa tsáʼkhá mu muʼnimbulúʼ má xúʼko̱ xtángoo ndrígóo Jeobá. Tikhun a̱ngiu̱lú nákha xóó tsénindxu̱ún xa̱bi̱i̱ Jeobá naphiʼtsu wéñuʼ ga̱jma̱a̱ naʼwa̱a̱n wéñuʼ, nutsikha ndíí, najmún droga ga̱jma̱a̱ nuxuda̱mi̱jna̱ aʼkhá. Mbáa a̱ngiu̱lú bugi̱ maʼni rí majpátriguíin mbu̱júu̱ʼ maski ajndu nijngún má iyááʼ. Á mu rígi̱ nagíʼnulú mangáanʼ, gíʼmaa mundxaʼwamíjna̱ rí xú káʼnii gáʼchúu rí nambáxulúʼ gajmiúlú Jeobá á mu tsirikháá rí nagua̱ʼa̱ muʼni. Guʼgíʼ guʼyáá náa gárígá tsáʼkhá rígi̱ ga̱jma̱a̱ gundxaʼwáá edxu̱lúʼ xú káʼnii gúʼni gaʼduunʼ (Sal. 26:4, 5; Prov. 22:3). Ga̱jma̱a̱ á mu mbóo mbiʼi nuraʼníí mbá tsáʼkhá, gunda̱ʼa̱a̱ Jeobá rí maxnúlúʼ ku̱ma̱ ga̱jma̱a̱ rí muñewa̱a̱n rí muʼni mu maʼngulú muraʼníí.

10, 11. a) Xú káʼnii xkujndu rí nuraʼníí mbaʼin jiáma ga̱jma̱a̱ wa̱ʼxa̱ʼ náa escuela rá. b) Ndiéjunʼ gambáñun jiáma ga̱jma̱a̱ wa̱ʼxa̱ʼ bi̱ ni̱ndxu̱ún cristianos mu muni gaʼduunʼ muni dí ra̱májánʼ rá.

10 Rí mbiʼi xúgi̱, mbaʼin jiáma ga̱jma̱a̱ wa̱ʼxa̱ʼ, nuraʼníí tsáʼkhá xóo rí niraʼnuu José. Guʼyáá rí nigíʼnuu Kim. Mbaʼin bi̱ naʼnigajmaa gajmíi̱n náa escuela nuthi má xúʼko̱ ga̱jma̱a̱ numuu rí nibúunʼ gajmiún eʼwíínʼ índo̱ guámbá xmáná. Mú ikhaa nda̱a̱ rí gíʼdoo maʼthí. Kim naʼthí rí mani̱ndxu̱u̱ mixtiʼkuii naʼni rí nguáná maku̱mu̱u̱ rí xtáa mbáwíi, ga̱jma̱a̱ bi̱ naʼnigajmaa gajmíi̱n nutháán rí nindxu̱u̱ skágunʼ numuu rí nda̱wa̱a̱ tsáa egájnuu ga̱jma̱a̱. Maski ajndu xúʼko̱, ikhaa ndaʼyoo májánʼ rí itháan nagua̱ʼa̱ mataba̱ʼ ga̱jma̱ʼ mbáa índo̱ xóó ni̱ndxa̱ʼ dxáʼgú o dxámá (2 Tim. 2:22). Bi̱ niʼnigajmaa gajmíi̱n nuraxi̱i̱ má xúʼko̱ á mu xóó tsébooʼ ga̱jma̱a̱ mbáa, ga̱jma̱a̱ ikhaa naʼthúún náa numuu rí ikhaa niraʼwíí rí xábooʼ ga̱jma̱a̱ mbáa. Nadxulú wéñuʼ índo̱ rí jiáma ga̱jma̱a̱ wa̱ʼxa̱ʼ naʼngu̱u̱n nuni gaʼduunʼ rí mubúúnʼ gajmiún mbáa. Ga̱jma̱a̱ Jeobá ma̱ngaa nadxuu wéñuʼ kaʼñún.

11 Ma̱ngaa, náa Biblia na̱ʼkha̱ xkri̱da ndrígu̱ún xa̱bu̱ bi̱ táʼngu̱u̱n gurikháá rí mubúúnʼ gajmiún mbáa ga̱jma̱a̱ nasngájma rí nigíʼniin ga̱jma̱a̱ numuu rí nini. Á mu mbáa naraʼnuu mbá tsáʼkhá xóo niraʼnuu Kim, mambáyúu rí mandxaʼwáminaʼ ga̱jma̱a̱ numuu dxámá bi̱ tandxa̱ʼóo edxu̱u̱ bi̱ naʼthí ga̱jma̱a̱ numuu náa capítulo 7 ndrígóo Proverbios. Ma̱ngaa ma̱ndoo mandxaʼwáminaʼ rí niʼni Amnón ga̱jma̱a̱ rí nimínuuʼ wéñuʼ ga̱jma̱a̱ numuu rí niʼni (2 Sam. 13:1, 2, 10-15, 28-32). Bi̱ guáʼdiin e̱ji̱n ma̱ndoo majmúún historias rígi̱ rí na̱ʼkha̱ náa Biblia índo̱ gúnigajmaa mbá guʼwíin mu mumbañún e̱jñún muraʼwíí rí muni ga̱jma̱a̱ majmañún muñewa̱a̱n rí muni ma̱ngaa muraʼwíí rí májánʼ rí muni náa tema rígi̱.

12. a) Xú káʼnii niʼngo̱o̱ rí xasngájma rí naku̱mu̱u̱ José náa a̱ngui̱i̱n rá. b) Náa gándoo gusngájma rí ndayóoʼ muñewa̱a̱n rí muʼni rá.

12 Guʼyáá imbo̱o̱ xkridoo ndrígóo José náa nixná mbá xkri̱da májánʼ rí niñewu̱u̱n xóo niʼni. Rígi̱ nirígá índo̱ a̱ngui̱i̱n nigún gutsi ganitsu náa Egipto. José nindoo mbaʼyoo rí phú nindxa̱ʼwa̱míjna̱, ikha jngó táʼndoo gáʼthi tsáa nindxu̱u̱ índo̱ niguánu náa inuu ikhaa. Ga̱jma̱a̱ índo̱ nánguá niʼngo̱o̱ a̱jkiu̱u̱n, ni̱jkha̱ i̱mba̱ níʼkhá mu mambiyaʼ nguʼwáá (Gén. 43:30, 31; 45:1). Á mu mbáa bi̱ kuʼyáá o mbáa ndxájulú naʼni gawúnlú, xkri̱da ndrígóo José ma̱ndoo mambáyulúʼ mu xúʼni̱ xóo ekumulú (Prov. 16:32; 17:27). Ma̱ngaa, á mu xtáa mbáa bi̱ kuʼyáá bi̱ xtáa expulsado, mbáa gíʼmaa muñewa̱a̱n rí nánguá muʼtámíjná gajmiúlú. Rí muʼni rígi̱ mani̱ndxu̱u̱ mingíjyúuʼ, mú xáʼni mingíjyúuʼ á mu narmáʼáan a̱jkiu̱lú rí xúʼko̱ nduʼyaridáá xkri̱da ndrígóo Jeobá ga̱jma̱a̱ nuʼnimbulúʼ xtágabu ndrígóo.

13. Ndiéjunʼ a̱jma̱ rí gíʼdoo numuu ejmañuluʼ rí xóo nixtáa rey David rá.

13 Imbo̱o̱ xkri̱da rí ma̱ndoo mambáyulúʼ rí nuxkamaa náa Biblia nindxu̱u̱ ga̱jma̱a̱ numuu rey David. Índo̱ Saúl nixkhoo ga̱jma̱a̱ índo̱ Simeí niʼthá wéñuʼ, David tákiʼnáa ga̱jma̱a̱ tájmuu tsiakii ndrígóo mu maʼniún dí raʼkhí (1 Sam. 26:9-11; 2 Sam. 16:5-10). Gajkhun má rí nduʼyáá rí David táʼngo̱o̱ gaxpríguminaʼ náa xúgíʼ rí niʼni. Garmáʼáan a̱jkiu̱lú xú káʼnii nikumu̱u̱ rí xóo niʼni Nabal ga̱jma̱a̱ índo̱ nikudaminaʼ aʼkhá ga̱jma̱a̱ Bat-seba (1 Sam. 25:10-13; 2 Sam. 11:2-4). Ndiéjunʼ ejmañuluʼ ga̱jma̱a̱ numuu xóo nixtáa David rá. Timbá, rí superintendentes mbaʼyóoʼ muxprigúmijna ga̱jma̱a̱ muñeumíjna̱ mu xánujngorámuunʼ ñajunʼ rí guáʼdáá. Rí maʼni a̱jma̱, rí nimbáa ragíʼmaa maku̱mu̱u̱ kaʼyaminaʼ ga̱jma̱a̱ mandxaʼwáminaʼ rí maʼngo̱o̱ maraʼnuu asndu xú káʼnii má tsáʼkhá (1 Cor. 10:12).

RÍ GÁNDOO MUʼNI

14. a) Ndiéjunʼ nigíʼnuu mbáa ndxájulú rá. b) Á mu nuraʼníí mbá gamiéjunʼ xúʼko̱ kaʼnii, náa numuu rí xáʼyóoʼ makiʼnáanʼ nacha̱ rá.

14 Ndiéjunʼ gándoo muʼni mu muñewa̱a̱n má xúʼko̱ rí muʼni rá. Guʼyáá rí nigíʼnuu mbáa xa̱bi̱i̱ Jeobá bi̱ nagumbiʼyuu Luigi. Mbá carro nixkuma náa tsu̱du̱u̱ carriuu ikhaa. Maski ajndu aʼkhúun imba̱a̱, bugi̱ niʼthá wéñuʼ ndxájulú ga̱jma̱a̱ nindoo magi̱ʼdu̱u̱ ga̱jma̱a̱. Luigi nindo̱ʼo̱o̱ Jeobá rí mambáyúu maxpríguminaʼ ga̱jma̱a̱ niʼniuu rí xákiʼnáa xa̱bu̱, mú xa̱bu̱ tániñuʼ randxaʼwá. Maski ajndu xúʼko̱, Luigi tákiʼnáa. Mbá xmáná nda̱wa̱á, nitanga̱a̱ gáʼyoo mbáa náná, ikhú ndiʼyoo rí ajmbio̱o̱ nindxu̱u̱ bi̱ nixnúu carriuu. Xa̱biya̱ buʼko̱ ga̱jma̱a̱ ma̱jti̱ʼ nindo̱ʼo̱o̱ ndxájulú rí maʼni mba̱a̱ a̱jkiu̱u̱n kaʼyoo ga̱jma̱a̱ niʼthí rí maʼtáraʼa náa compañía ndrígóo Luigi mu muni̱i̱ itháan nacha̱ carriuu. Ma̱ngaa asndu nixtáa raʼtámíjná ga̱jma̱a̱ ndxájulú ga̱jma̱a̱ numuu Dios ga̱jma̱a̱ niʼthí rí niniguʼ wéñuʼ. Índo̱ nindxa̱ʼwáminaʼ ga̱jma̱a̱ numuu rí nirígá, Luigi ndiʼyoo rí gíʼdoo numuu rí xákiʼnáa nacha̱ índo̱ narígá mbá gamiéjunʼ ga̱jma̱a̱ á mu ikhaa nikiʼnáa mani̱ndxu̱u̱ ra̱májánʼ wéñuʼ (atraxnuu 2 Corintios 6:3, 4). *

Rí xóo nuʼni ma̱ndoo mani̱ndxu̱u̱ májánʼ náa nuʼtáraʼa. (Atayáá kutriga̱ 14).

15, 16. Xú káʼnii embáyulú rí muʼnigajmaa Biblia ikháanʼ gajmiúlú bi̱ kuwa náa guʼwúlú rí muñewa̱a̱n rí muʼni rá.

15 Mbá rí ma̱ndoo mambáyulúʼ bi̱ ni̱ndxu̱lú cristianos rí muñewa̱a̱n rí muʼni ga̱jma̱a̱ muʼnimbánii awan rí niríyaʼ mu muʼnigajmaa Biblia. Garmáʼáan a̱jkiu̱lú rí Dios niʼthúu̱n Josué: “Xtángoo rí na̱ʼkha̱ náa i̱yi̱i̱ʼ rígi̱ gíʼmaa matraxnuu má xúʼko̱, ga̱jma̱a̱ mbiʼí mbruʼun gíʼmaa matatsaʼwamínaʼ rí nitraxnuu, mu xúʼko̱ mataʼgíiʼ matani rí etraxnuu ikhí; mu xúʼko̱ maraxtaa májánʼ ga̱jma̱a̱ majmañaʼ matani rí májánʼ” (Jos. 1:8). Xú káʼnii embáyulú rí muʼnigajmaa Biblia mu muñewa̱a̱n rí muʼni rá.

16 Xó má ndiʼyáá, náa Biblia na̱ʼkha̱ mbaʼa xkri̱da rí nasngájma kaʼwu rí mambáyulúʼ ga̱jma̱a̱ rí gaguaʼnii ga̱jma̱a̱ numuu rí nuʼni. Jeobá niʼni rí magumaraʼmáʼ rígi̱ mu xúʼko̱ majmañulúʼ ga̱jma̱a̱ numún ikhiin (Rom. 15:4). Ikha jngó gíʼmaa muraxnuu, muʼnigajmaa ga̱jma̱a̱ mundxaʼwamíjna̱ ga̱jma̱a̱ numún ikhiin. Gundxaʼwamíjna̱ xú káʼnii gándoo mambáyulúʼ ikháanʼ ga̱jma̱a̱ bi̱ kuwa náa guʼwúlú rí nirígá nákha wajyúúʼ, ga̱jma̱a̱ gunda̱ʼa̱a̱ Jeobá rí mambáyulúʼ muʼnimbánii rí naʼsngáa náa Biblia. Á mu nduʼyáá rí ndayóoʼ muñewa̱a̱n rí muʼni, guʼgíʼ guriʼkumijná, guʼtá kháñii Jeobá ga̱jma̱a̱ guʼyáá náa rí tígo̱o̱ muʼnimbánii (Sant. 1:5). Ma̱ngaa mayambáá wéñuʼ á mu nuʼnigajmaa xúgíʼ i̱yi̱i̱ʼ rí nundrígú.

17. Xú káʼnii gándoo guruguambáá xa̱bu̱ guanii mu e̱jñún muñewa̱a̱n rí muni rá.

17 Bi̱ guáʼdiin e̱ji̱n, xú káʼnii gándoo gumbañúún e̱jñún mu muñewa̱a̱n rí muni xá. Gajkhun má rí ikhiin tsegumiin ga̱jma̱a̱ cualidad rígi̱, ikha jngó ikháanʼ gíʼmaa muxnu̱u̱n májánʼ xkri̱da (Efes. 6:4). Á mu ndu̱ya̱a̱ rí e̱jña̱la naʼniún mingíjyúuʼ mu maʼngu̱u̱n muxprigumíjná rí nagua̱ʼa̱ muni, guraximíjna̱ xú káʼnii xkri̱da nindxu̱u̱ rí kuwa ruxnu̱u̱n e̱jña̱la. Garmáʼáan a̱jkia̱la rí gíʼdoo numuu rí xúniʼñáʼ rutaráʼa, rí mu̱ʼgua̱ reunión ga̱jma̱a̱ rí munigajmaa mbá guʼwáanʼ. Ga̱jma̱a̱ xámiñalaʼ muthu̱u̱n rí na̱nguá e̱jña̱la índo̱ gáʼyóóʼ. Awan rí nigíʼ Jeobá náa martumuu Adán ga̱jma̱a̱ Eva niʼsngóo rí ndayóoʼ mbaʼyamajkuu rí Jeobá kaʼyoo maʼtáñajunʼ. Ikháá má kayúʼ, rí muxprigún ga̱jma̱a̱ xkri̱da rí nugíʼ xa̱bu̱ guanii ma̱ndoo musngúún ejñúnʼ rí ndayóoʼ rí muñewa̱a̱n rí muni. Índo̱ xa̱bu̱ guanii nanigu̱nʼ rí Jeobá maʼtáñajunʼ ga̱jma̱a̱ rí nduyamajkuíí xtángoo ndrígóo nindxu̱u̱ mbá rí gíʼdoo wéñuʼ numuu rí ikhiin ma̱ndoo musngúún e̱jñún (atraxnuu Proverbios 1:5, 7, 8). *

18. Náa numuu rí ndayóoʼ muraʼwíin májánʼ bi̱ mambaxúlúʼ gajmiúlú rá.

18 Tséʼniuu má á mu kuaʼdiin e̱ji̱n o nánguá, xúgiáanʼ ndayúlú rí muraʼwíin májánʼ bi̱ mambaxúlúʼ gajmiúlú. Á mu bi̱ nambáxulúʼ gajmiúlú nandún kuyáá Jeobá, maxnúlúʼ tsiakii mu muʼgíʼ metas ga̱jma̱a̱ muʼni gaʼduunʼ xkujndu (Prov. 13:20). Ma̱ngaa, maʼndulú mbuʼyaridáá cualidad rí muñewa̱a̱n rí muʼni ga̱jma̱a̱ rí xóo makuwáanʼ. Imbo̱o̱, rí májánʼ rí nuʼnilu maxnún tsiakii mangiin. Á mu nusngajmá má xúʼko̱ rí nuñewa̱a̱n rí nuʼni, Dios ma̱ndoo kaʼyulú, ga̱jma̱a̱ makuwáanʼ tsímáá ga̱jma̱a̱ mambaxúlúʼ májánʼ gajmiúlú bi̱ nandulúʼ kuʼñúún.

^ párr. 8 Proverbios 1:10: “A̱ʼdióoʼ nindxaʼ, á mu xa̱bu̱ aʼkhá nugíʼ muniaʼ matani mbá dí ra̱májánʼ, xátatsiʼñáminaʼ”.

^ párr. 14 2 Corintios 6:3, 4: “Asndu nditháan tséʼni mbá dí majngrádiinʼ eʼwíínʼ, mu xákujmaa nimbá dí ra̱májánʼ náa nuʼtáraʼa; náa xúgíʼ dí nunixu, nusngajmá dí ñajunxu xa̱bi̱i̱ Dios, numuu rí nuraʼnííxu xúgíʼ, xó má gamiéjunʼ, dí ndayúxuʼ, xkujndu”.

^ párr. 17 Proverbios 1:5, 7, 8: “Bi̱ najmañuu wéñuʼ naʼdxuun, nagruigú itháan rí nusngáá, ga̱jma̱a̱ bi̱ nakro̱ʼo̱o̱ najmañuu naraʼwíí májánʼ rí maʼni. Mu muniʼníiʼ Jeobá gíʼmaa mamiñúlú kuʼyáá. I̱ndó bi̱ skágunʼ tsíñun gúyáá rí majmañún ga̱jma̱a̱ rí majuiʼsngúún. Atadxun, a̱ʼdióoʼ índo̱ naxpriguaʼ ana̱ʼ, ga̱jma̱a̱ xátatsiʼñáʼ xtángoo ndrígóo ru̱dáʼ”.