Atambaʼtaa mu matraxnuu

Ayuʼ náa naʼthí rí xú káʼnii nindxu̱u̱ ináa

ARTÍCULO RÍ MU’NIGAJMAA 11

Biblia ma̱ndoo maxnúlú tsiakii

Biblia ma̱ndoo maxnúlú tsiakii

“Dios [...] naʼni maʼngulú” (ROM. 15:5).

AJMÚÚ 94 Nuxnáalú núma̱aʼ Dios rí naxnúlú Ajngá rawunʼ

RÍ MUʼNIGAJMAA *

1. Náa mbiʼyáá xkujndu ma̱ndoo muraʼníí xa̱bi̱i̱ Jeobá rá.

LÁ XTAA ratraʼníí mbá gamiéjunʼ gakhi̱i̱ ráʼ. (Sant. 3:2.) Ga̱jma̱a̱ numuu rí mbáa ndxájulú bi̱ na̱jkha̱ náa congregación niʼnigawáanʼ o angiáanʼ bi̱ natiejunʼ gajmiáanʼ o náa escuela nutsijmán numuu rí natani ñajuunʼ Jeobá, o mbáa bi̱ xtañún nandún rí matatsiʼñáánʼ ra̱dxu̱ʼ reunión ga̱jma̱a̱ dí marataráʼa (1 Ped. 4:3, 4; Mat. 10:35, 36). Índo̱ natraʼníí mbá xkujndu rí naʼnigawáanʼ wéñuʼ, mbáa maku̱ma̱a̱ʼ rí nánguá kaʼnii maʼnga̱a̱ʼ itháan. Mú xámbumaaʼ rí asndu xkáʼníí má xkujndu dí gakuwáanʼ ruraʼníí, Jeobá ma̱ndoo maxnáaʼ ku̱ma̱ ga̱jma̱a̱ tsiakii mu maʼnga̱a̱ʼ.

2. Xó má naʼthí náa Romanos 15:4, ndiéjunʼ gándoo gámbáyulú índo̱ nuraxnuu Ajngá rawuunʼ Jeobá rá.

2 Náa Ajngá rawuunʼ Jeobá niniñuuʼ rí magumaraʼmáʼ xkri̱da ndrígu̱ún xa̱bu̱ aʼkhá bi̱ niʼngu̱u̱n niraʼníí xkujndu rí mingíjyúuʼ. Mu xúʼko̱ ikháanʼ ma̱ndoo majmañulú náa ikhiin. Ikha jngóo Jeobá niʼni dí magumaraʼmáʼ rí naʼthí náa Romanos 15:4 (atraxnuu). * Relato rígi̱ naxnúlú wéñuʼ tsiakii ga̱jma̱a̱ naʼni rí muguaʼthi̱i̱n. Mu ma̱ndoo mambáyulú, raʼkháa i̱ndó ndayóoʼ muraxnuu Biblia. Gíʼmáanʼ rí muniʼñámijná rí Biblia mambáyulú mu mariʼkhu̱u̱ rí nakumulú ga̱jma̱a̱ rí nundxa̱ʼwa̱míjna̱. Ndiéjunʼ gáʼyóoʼ mu̱ʼni̱ á mu ndayúlú ikha mu maʼngulú muraʼníí mbá xkujndu rá. Rígá mbá a̱jkhu̱ rí mu̱ʼni̱: 1) Rí muʼtájkáan, 2) rí makumulú3) rí mundxa̱ʼwa̱míjna̱, 4) rí muʼgíʼ mu̱ʼni̱. Guʼyáá ndiéjunʼ gándoo gájmañulú náa mámbá rígi̱, * ga̱jma̱a̱ nda̱wa̱á majmulú rígi̱ mu mbuʼyáá ndiéjunʼ gájmañulú ga̱jma̱a̱ numuu rí xóo nixtáa rey David ga̱jma̱a̱ apóstol Pablo.

1. RÍ MUʼTÁJKÁAN

Nákha xóó tsétagíʼdi̱i̱ matraxnuu Biblia, atanda̱ʼa̱a̱ Jeobá rí mámbáyaaʼ makrua̱ʼa̱a̱ʼ dí natraxnuu. (Atayáá kutriga̱ 3).

3. Nákha xóó tsétagíʼdi̱i̱ matraxnuu Biblia, ndiéjunʼ gíʼmaa matani ga̱jma̱a̱ náá numuu rá.

3 1) Rí muʼtájkáan. Nákha xóó tsétagíʼdi̱i̱ matraxnuu Biblia, atanda̱ʼa̱a̱ Jeobá rí mámbáyaaʼ makrua̱ʼa̱a̱ʼ dí natraxnuu. Mbá xkri̱da, á mu xtaa ratayáʼ mbá consejo rí xú káʼnii gatanimbáníí mbá xkujndu, atanda̱ʼa̱a̱ rí mambáyaaʼ mu mataxkamaa ikha náa Ajngá rawuunʼ rí ma̱ndoo mambáyaaʼ (Filip. 4:6, 7; Sant. 1:5).

2. RÍ MAKUMULÚ

Gakuma̱a̱ʼ rí xóo ikháán nindxa̱a̱ʼ bi̱ na̱ʼkha̱ raʼthí náa Biblia. (Atayáá kutriga̱ 4).

4. Ndiéjunʼ gándoo gambáyaaʼ relato rí na̱ʼkha̱ náa Biblia mu ma̱ta̱ya̱a̱ rí xóo xtáa rarígá rá.

4 2) Rí makumulú. Jeobá niʼniáánʼ mu ma̱ndoo makumulú. Mu ma̱ndoo mambáyaaʼ mbá relato, gakuma̱a̱ʼ rí xtaa rarígá ga̱jma̱a̱ rí xóo ikháán nindxa̱a̱ʼ bi̱ xtáa raʼthí ikhí. Gakuma̱a̱ʼ xú káʼnii rí ikhiin ndiyáá rí nikumu̱ún ga̱jma̱a̱ rí xóo nikúwi̱i̱n.

3. RÍ MUNDXA̱ʼWA̱MÍJNA̱

Atatsaʼwáminaʼ ga̱jma̱a̱ tsumáá rí xtaa ratraxnuu ma̱ngaa atayáá xú káʼnii gándoo gámbáyaaʼ. (Atayáá kutriga̱ 5).

5. Ndiéjunʼ nindxu̱u̱ rí matatsaʼwamínáʼ rá. Ga̱jma̱a̱ xú káʼnii gándoo guʼni rá.

5 3) Rí mundxa̱ʼwa̱míjna̱. Rí matatsaʼwamínáʼ nandoo gáʼthúu̱n rí matatsaʼwa̱a̱ májánʼ edxa̱ʼ rí xtaa ratraxnuu ga̱jma̱a̱ rí xóo kaʼnii gátaʼgíʼ matani. Rí matatsaʼwamínáʼ nambáyaaʼ mu makrua̱ʼa̱a̱ʼ dí na̱ʼkha̱ raʼthí. Á mu rí natraxnuu Biblia mú tsétatsaʼwáminaʼ, nindxu̱u̱ xóo matani májáánʼ ganitsu, mbáa xtaʼdáá má xúgíʼ rí najmaa, mú ndayóoʼ rí matandríyáʼ mu dí xúʼko̱ magajnúu ndaskhuʼ ganitsu, xúʼko̱ nindxu̱u̱ rí matatsaʼwamínáʼ ma̱ngaa. Ndayóoʼ rí matandáwaaʼ xúgíʼ rí najmaa, mu xúʼko̱ manigua̱a̱ʼ ga̱jma̱a̱ mambáyaaʼ rí natraxnuu. Mbá rí ma̱ndoo mambáyaaʼ nindxu̱u̱ rí matrajximínáʼ rígi̱: “Ndiéjunʼ niʼni bi̱ na̱ʼkha̱ raʼthí náa relato rúʼko̱ mu mambáyiminaʼ rá. Xú káʼnii nimbáyúu Jeobá xá. Xú káʼnii gándoo gájmuʼ rígi̱ mu mambáyiminaʼ ga̱jma̱a̱ xkujndu rí gúʼdoo rá.”

4. RÍ MUʼGÍʼ MU̱ʼNI̱

Gajmaaʼ rí ejmañaaʼ mu matraʼwíí májánʼ rí matani, maraxtaa tsímáá ga̱jma̱a̱ mu maʼni gújkhúʼ fe ndrígáaʼ. (Atayáá kutriga̱ 6).

6. Náá numuu rí gíʼmaa muʼnimbaníí rí kuwáánʼ ra̱jma̱ñulú rá.

6 4) Rí muʼgíʼ mu̱ʼni̱. Jesús niʼthí rí á mu tséʼgíʼ mu̱ʼni̱ rí ejmañulú, manindxu̱lú xóo xa̱bu̱ bi̱ niʼni goʼwóo náa tsu̱du̱u̱ jui̱ʼi̱. Ikhaa nañajunʼ gakhi̱i̱, mú xámbáyuu wéñuʼ. Náá numuu rá. Numuu rí índo̱ gáʼkha̱ giñámbiʼ majngajxi̱i̱ goʼwóo (Mat. 7:24-27). Ikháá má kayúúʼ á mu nuʼtájkáan, nakumulú ga̱jma̱a̱ nundxa̱ʼwa̱míjna̱, á mú tséʼgíʼ muʼnimbaníí rí ejmañulú, nda̱a̱ rí gámbáyulú. Ma̱ngaa fe ndrígúlú makáguabaaʼ índo̱ gúraʼníí xkujndu o índo̱ gúxkulu. Á mu ikháanʼ nuʼnigajmaa ga̱jma̱a̱ á mu nuʼgíʼ nunimbaníí rí ejmañulú, ikhú ma̱guáʼnú muraʼwíí májánʼ rí mu̱ʼni̱, makuwáánʼlu tsímáá ga̱jma̱a̱ muguaʼdáálu mbá fe gújkhúʼ (Is. 48:17, 18). Guʼgíʼ munimbánii mbá a̱jkhu̱ ikha rí nijmañulúʼ gi̱i̱, mu mbuʼyáá ndiéjunʼ gándoo gájmañúlu ga̱jma̱a̱ numuu rey David.

NDIÉJUN’ GÁNDOO GÁJMAÑÚLÚ NÁA XKRIDOO REY DAVID RÁ.

7. Ndiéjunʼ relato dí na̱ʼkha̱ náa Biblia gúʼyáá rá.

7 Lá niʼnian dí raʼkhí xóo bi̱ kúwá náa guʼwáaʼ o bi̱ nambájxáaʼ májánʼ gajmiáanʼ rá. Á mu xúʼko̱, ma̱ndoo mambáyulúʼ mbuʼyáá ndiéjunʼ niʼni Absalón, a̱ʼdióo rey David. Ikhaa niʼniuu dí raʼkhí anu̱u̱ ga̱jma̱a̱ nigíʼ marígú káʼyuuʼ ñajunʼ rí mani̱ndxu̱u̱ rey (2 Sam. 15:5-14, 31; 18:6-14).

8. Ndiéjunʼ gándoo guʼni mu Jeobá mambayulúʼ rá.

8 1) Rí muʼtájkáan. Nákha xóó tsétagíʼdi̱i̱ matraxnuu mbá relato, aratháán Jeobá xú káʼnii ku̱ma̱a̱ʼ ga̱jma̱a̱ numuu dí raʼkhí niñaanʼ (Sal. 6:6-9). Nda̱wa̱á, gunda̱ʼa̱a̱ Jeobá rí mambáyulúʼ mu muxkamaa ikha, mu mbuʼyáá rí guʼni índo̱ gúraʼníí mbá xkujndu mingíjyúuʼ.

9. Ndiéjunʼ niʼni David ga̱jma̱a̱ Absalón rá.

9 2) Rí makumulú. Atatsaʼwáminaʼ dí nirígá ga̱jma̱a̱ gakuma̱a̱ʼ xóo nikumu̱u̱ rey David. Mba̱yu̱u̱ʼ tsiguʼ Absalón niʼni rí xa̱bu̱ maʼndún kuyáá ikhaa (2 Sam. 15:7). Índo̱ Absalón ndiʼyoo rí kaʼnii maʼni. Ikhú nikuʼmiin xa̱bu̱ mu muyama náa xúgíʼ Israel, mu muniratiin xa̱bu̱ mu muriguíi xóo rey. Ma̱ngaa niʼni rí Ahitofel makudaminaʼ, ikhaa ninindxu̱u̱ bi̱ naxnúu consejo David, ma̱ngaa mbáa bi̱ nimbájxu̱u̱ ga̱jma̱a̱. Ikhú Absalón niʼthí rí nindxu̱u̱ rey ga̱jma̱a̱ nigíminaʼ magujtuwiin ga̱jma̱a̱ maxíya̱a̱ anu̱u̱, numuu rí mbiʼi rúʼko̱ David niʼniuu nandii (Sal. 41:1-9). Índo̱ ikhaa niʼdxawuun rígi̱, ikhú nigájnuu náa Jerusalén mu markaʼwuminaʼ. Nda̱wa̱á, soldado ndrígóo Absalón nigiʼdu̱u̱n gajmiún soldado ndrígóo David. Mú ikhiin táʼngu̱u̱n ga̱jma̱a̱ nikháñúún.

10. Ndiéjunʼ ma̱ndoo maʼni rey David rá.

10 Rí xúgi̱, gakuma̱a̱ʼ xú káʼnii nikumu̱u̱ David índo̱ nigíʼnuu xúgíʼ rígi̱. Ikhaa nindoo kaʼyoo wéñuʼ Absalón ga̱jma̱a̱ nikumu̱u̱ kaʼyoo Ahitofel, mú maski má xúʼko̱, nájmiin ikhiin nini̱i̱ dí raʼkhí, nini̱i̱ rí maxtáa gíná David, ga̱jma̱a̱ asndu nigíʼ muxiyáa. David ma̱ndoo maniñuuʼ raku̱mu̱u̱ kaʼñún mígiu̱u̱ numuu rí ma̱ndoo mandxaʼwáminaʼ rí mangiin nimbayíí Absalón. Ga̱jma̱a̱ rí mambáyuminaʼ i̱ndó ikhaa, rúʼko̱ gaʼni dí majmaa a̱jkiu̱u̱n ga̱jma̱a̱ magajnúu maʼga. Mú David táʼni rúʼko̱, ikhaa nigíminaʼ maʼnimbánuu xkujndu, Xú káʼnii niʼngo̱o̱ niʼni rígi̱ xá.

11. Ndiéjunʼ niʼni David náa xkujndu gakhi̱i̱ rígi̱ rá.

11 3) Rí mundxa̱ʼwa̱míjna̱. Xú káʼnii ikha gándoo mambáyulúʼ náa relato rígi̱ rá. Atriʼña̱a̱ graxe̱ rígi̱: “Ndiéjunʼ niʼni David mu mambáyiminaʼ rá.” David támiñuu ni má táraʼwíí mbá na̱cha̱á rí maʼni rí asndu xándxaʼwáminaʼ májánʼ. Ikhaa niʼtákáñuu Jeobá rí mambáyúu, nindu̱ʼu̱u̱n bi̱ nambájxu̱u̱ gajmíi̱n rí mumbayíí. Ma̱ngaa mbá nacha̱ niʼni rí niraʼwíí maʼni. Maski ajndu nigawúunʼ wéñuʼ David, mú na̱nguá nikásngañuunʼ, ma̱ngaa tániñuuʼ raku̱mu̱u̱ kaʼyoo Jeobá, ni má bi̱ nambájxu̱u̱ gajmíi̱n.

12. Xú káʼnii nimbáyúu Jeobá David rá.

12 Xú káʼnii nimbáyúu Jeobá David rá. Á mu ikháán natanigajmaa xóó itháan, majmañaaʼ rí Jeobá nixnúu tsiakii David mu maʼngo̱o̱ náa xkujndu rígi̱ (Sal. 3:1-8, náa edxu̱u̱). Jeobá niʼni tsajkurámuuʼ rí niraʼwíí maʼni David, ga̱jma̱a̱ nimbáñúún bi̱ nimbájxu̱u̱ gajmíi̱n numuu dí ikhiin nixmijná mu muñewa̱a̱n rey.

13. Xú káʼnii gándoo gátayaridáá David á mu mbáa naʼnigawáanʼ rá. (Mateo 18:15-17.)

13 4) Rí muʼgíʼ mu̱ʼni̱. Atrajximínáʼ: “Xú káʼnii gándoo guʼyaridáá David rá.” Ndayóoʼ matanimbáníí mbá nacha̱ mbá xkujndu. Tséʼniuu asndu xú káʼníí má xtaa, ma̱ndoo mataʼgíʼ matanimbáníí consejo rí nixná Jesús o ikha dí na̱ʼkha̱ náa Mateo capítulo 18 (atraxnuu Mateo 18:15-17). * Xátraʼwíí mbá na̱cha̱á rí matani índo̱ nakiʼnán, aratákáñíi Jeobá mambáyaaʼ mu xákiʼnán ga̱jma̱a̱ maxnáaʼ ku̱ma̱ rí ndayáaʼ mu matraʼníí xkujndu. Xátatsiʼñánʼ raku̱ma̱a̱ʼ xtañún bi̱ nambájxáaʼ gajmiáanʼ. Atatsíʼñún rí mumbayaaʼ (Prov. 17:17). Itháan gíʼdoo numuu rí matanimbáníí consejo ndrígóo Jeobá rí na̱ʼkha̱ náa Ajngá rawuunʼ (Prov. 3:5, 6).

NDIÉJUNʼ GÁNDOO GAJMAÑULÚ NÁA XKRIDOO PABLO RÁ.

14. Náa gándoo gambáyáa ajngáa dí na̱ʼkha̱ náa 2 Timoteo 1:12-16 ga̱jma̱a̱ 4:6-11, 17-22 rá.

14 Lá xtaa ratamíniiʼ ga̱jma̱a̱ numuu rí bi̱ xtañún tsínigu̱u̱n rí ikháán natani ñajuunʼ Jeobá ráʼ. O xtaa náa xuajen rí tsiniñu̱u̱ʼ kayuuʼ mutaraʼa xa̱bi̱i̱ Jeobá ráʼ. Á mu xúʼko̱ ma̱ndoo maxnáa wéñuʼ tsiakii dí naʼthí náa 2 Timoteo 1:12-16 ga̱jma̱a̱ 4:6-11, 17-22. * Pablo niʼnirámáʼ rígi̱ índo̱ ikhaa xtáa náa guʼwá e̱jua̱nʼ.

15. Ndiéjunʼ rí gíʼmaa matanda̱ʼa̱a̱ Jeobá rá.

15 1) Rí muʼtájkáan. Nákha xóo tsetraxnuu Biblia, aratháán Jeobá xkujndu ndrígáaʼ ga̱jma̱a̱ rí ekuma̱a̱ʼ, aratháán mbájmbu. Nda̱wa̱á atanda̱ʼa̱a̱ rí mambáyaaʼ mataxkamaa ikha dí nákha náa Biblia rí xóo káʼnii ndiyóoʼ maxtáa apóstol Pablo ma̱ngaa dí mambáyáaʼ matayaa káʼnii gátani índo̱ gátraʼníí xkujndu.

16. Ndiéjunʼ nigíʼnuu Pablo rá.

16 2) Rí makumulú. Atatsaʼwáminaʼ rí ndayóoʼ maraxtaa xó má nigíʼnuu Pablo. Ikhaa niruʼwa̱a̱ ga̱jma̱a̱ cadena índo̱ xtáa náa guʼwá e̱jua̱nʼ dí rígá náa xuajen Roma. Nixtáa má guʼwá e̱jua̱nʼ nákha ginii, mú rí xúgi̱ ikhaa ndaʼyoo rí muxiyáa. Tikhun a̱ngui̱i̱nʼ niniña̱a̱nʼ ga̱jma̱a̱ Pablo naku̱mu̱u̱ rí néʼngo̱o̱ wéñuʼ (2 Tim. 1:15).

17. Ndiéjunʼ rí ma̱ndoo maʼni Pablo rá.

17 Pablo ma̱ndoo mata̱nga̱a̱ a̱jkiu̱u̱n, mbáa mandxaʼwáminaʼ á mu ikhaa na̱nguá ninindxu̱u̱ cristiano, mbáa xáxtáa náa guʼwá e̱jua̱nʼ. Ma̱ngaa ma̱ndoo makiʼníin kaʼñún xa̱bu̱ bi̱ kúwi̱i̱n náa Asia numuu rí niniña̱a̱nʼ ma̱ngaa rí nánguá maku̱mu̱u̱ kaʼñún mígiu̱u̱. Mú Pablo na̱nguá niʼni rígi̱. Náá numuu rí nikumu̱u̱ kaʼñún má xúʼko̱ mígiu̱u̱ ga̱jma̱a̱ rí Jeobá má gáʼni tsajkurámaaʼ nda̱wa̱á xá.

18. Xú káʼnii ndiʼyoo Pablo náa xkujndu gakhii rígi̱ rá.

18 3) Rí mundxa̱ʼwa̱míjna̱. Atriʼña̱a̱ graxe̱ rígi̱: “Ndiéjunʼ ni̱ʼni̱ Pablo mu xákanajkhoo rá.” Maski ajndu Pablo ndiʼyoo má rí makhañúu, mú nditháan tániñuuʼ raxnúu gamajkhu Jeobá. Ikhaa ndiyáʼ má xúʼko̱ xóo ma̱ndoo maxnún tsiakii eʼwíinʼ ga̱jma̱a̱ ikhaa nimbáyuminaʼ náa Jeobá rí nitajkháan má xúʼko̱ (2 Tim. 1:3). Ikhaa na̱nguá nindxa̱ʼwáminaʼ ga̱jma̱a̱ numún a̱ngui̱i̱nʼ bi̱ niniña̱a̱nʼ, ikhaa nixníi núma̱aʼ mígiu̱u̱ bi̱ niguájun jmbu, bi̱ nixnáá tsiakii ga̱jma̱a̱ nimbayíí. Ma̱ngaa Pablo niʼnigajmaa má xúʼko̱ Ajngá rawuunʼ Dios (2 Tim. 3:16, 17; 4:13). Rí phú itháán gíʼdoo numuu dí ikhaa ndiʼyoo rí Jeobá ga̱jma̱a̱ Jesús nandún kuyáá. Ikhiin nditháan túniña̱a̱nʼ ga̱jma̱a̱ ikhiin nini tsajkurámaaʼ ñajunʼ dí ni̱ʼni̱.

19. Xú káʼnii nimbáyúu Jeobá Pablo rá.

19 Jeobá niʼthúu̱n Pablo rí mamínuuʼ numuu rí nindxu̱u̱ mbáa cristiano (Hech. 21:11-13). Xú káʼnii nimbáyúu Jeobá Pablo rá. Jeobá niriʼña̱a̱ rí niʼtájkháan ga̱jma̱a̱ nimbáyúu (2 Tim. 4:17). Pablo nijuiʼtháán dí ikhaa maguma tsajkurámaaʼ ga̱jma̱a̱ numuu ñajunʼ rí naʼni. Ikha jngó Jeobá nixkajxi̱i̱n mígiu̱u̱ Pablo mu muxnáá tsiakii.

20. Rí mundxaʼwamíjna̱ ajngáa dí kiʼniraʼmáʼ náa Romanos 8:38, 39, xú káʼnii gándoo guʼyaridáálu fe rí nigiʼdoo Pablo rá.

20 4) Rí muʼgíʼ mu̱ʼni̱. Atrajximínaʼ rígi̱: Xú káʼnii guʼyaridáá Pablo rá. Xó má ikhaa, ikháanʼlu ma̱ngaa muni gínáanʼ ga̱jma̱a̱ muxkulú ga̱jma̱a̱ fe rí kuáʼdáá (Mar. 10:29, 30). Mu muguajún jmbu má xúʼko̱ índo̱ guraʼnílú xkujndu, muni gínáanʼ o muxkulú ndayóoʼ rí muʼtájkáan má xúʼko̱ náa Jeobá ma̱ngaa rí muʼnigajmaa Biblia. Mú rí itháán gíʼdoo numuu rí marmáʼáan a̱jkiu̱lú dí muxnáá gamajkhu Jeobá, ma̱ndoo makuwáanʼ gajkhun dí Jeobá nditháan xániñulu ga̱jma̱a̱ nimbá xáʼni rí ikhaa maniñuuʼ randoo kaʼyulú (atraxnuu Romanos 8:38, 39; * Heb. 13:5, 6).

GAJMAÑULÚ NÁA XKRIDÚN EʼWÍINʼ BI̱ NAʼTHÍ NÁA BIBLIA

21. Ndiéjunʼ nimbáyúu Héctor ga̱jma̱a̱ Aya mu maʼngu̱u̱n muraʼníí xkujndu rá.

21 Rí tséʼniuu asndu xkáʼnii má xtaa, ma̱ndoo maxnáa tsiakii xkri̱da ndrígu̱ún xa̱bu̱ bi̱ naʼthí náa Biblia. Mbá xkri̱da, mbáa precursora, bi̱ na̱ʼkha̱ náa Japón bi̱ mbiʼyuu Aya naʼthí rí historia ndrígóo Jonás nimbáyúu wéñuʼ mu xámiñuu maʼtáraʼa náa kúwi̱i̱n mbaʼin xa̱bu̱. Ma̱ngaa mbáa dxámá bi̱ xtáa náa Indonesia, bi̱ mbiʼyuu Héctor, anu̱u̱ ga̱jma̱a̱ ru̱dúu̱ ikhaa na̱nguá eni ñajuunʼ Jeobá, ikhaa nimbáyúu wéñuʼ xkri̱da ndrígóo Rut, dí majmañuu itháán ga̱jma̱a̱ numuu Jeobá ma̱ngaa rí maʼni ñajuunʼ.

22. Xú káʼnii gámbáyaaʼ rí matadxawíín aʼwá rí nigixi̱i̱ ga̱jma̱a̱ video ga̱jma̱a̱ rí ma̱ta̱ya̱a̱ “Ejemplos de fe” rá.

22 Náá gándoo gátaxkamaa ikha dí na̱ʼkha̱ náa Biblia dí ikháanʼ ndayáa mu maxnáa tsiakii rá. Náa video, náa aʼwá rí nigixi̱i̱ ma̱ngaa náa mbaʼa xkridún bi̱ niguáʼdáá fe, rúʼko̱ gambáyáa mu makumaaʼ rí xóo ikháanʼ xtaa ratagiʼní. * Nákha xóó tsétayáá, nákha xóó tsetadxa̱wíín ga̱jma̱a̱ nákha xóó tsetraxnuu relato. Atanda̱ʼa̱a̱ Jeobá rí mambáyáa mu mataxkamaaʼ rí phú nandaaʼ, gakumaaʼ rí xóo ikháanʼ nindxa̱a̱ʼ xa̱bu̱ bi̱ na̱ʼkha̱ raʼthí ikhí, atatsaʼwáminaʼ rí ni̱ni̱ xa̱bi̱i̱ Jeobá ga̱jma̱a̱ dí ikhaa nimbáñun mu maʼngu̱u̱n muraʼníí gaʼkhu. Nda̱wa̱á atagíʼ matani rí nijmañaaʼ araxnáa núma̱aʼ Jeobá rí ikhaa nambáyaaʼ. Mu matasnga̱jmá dí nangajua̱a̱ʼ dí ikhaa nambáyaaʼ atayáʼ xóo ma̱ndoo matambáñun eʼwíinʼ.

23. Xó má naʼthí náa Isaías 41:10, 13, ndiéjunʼ dí naʼthí Jeobá maʼni ga̱jma̱á ni̱ndxu̱lú rá.

23 Rí kuwáanʼ náa numbaaʼ náa naʼtáñajunʼ Gixa̱a̱ naʼni gakhii maraxtaa (2 Tim. 3:1). Mú, ragíʼmaa maxmiéjunlú ní xámiñulu, Jeobá ndaʼyoo dí kuwáanʼ raguáʼníí, índo̱ nakáguabáanʼlú ikhaa naʼthí rí magutuwa̱án ga̱jma̱a̱ ñawúunʼ mújúunʼ (atraxnuu Isaías 41:10, * 13). * Ma̱ndoo makumulú kuʼyáá dí ikhaa gáxnulú tsiakii ma̱ngaa mbuʼyáaʼ tsiakii dí muraxnuu Biblia mu maʼngulú muraʼníí xkujndu.

AJMÚÚ 96 Libro ndrígóo Dios gíʼdoo wéñuʼ numuu

^ párr. 5 Mbaʼa relato dí na̱ʼkha̱ raʼthí náa Biblia nasngájma rí Jeobá nandoo kaʼñún xa̱bi̱i̱ ga̱jma̱a̱ rí ikhaa mambáñún asndu xkáʼníí má xkujndu dí gúraʼníí. Náa artículo rígi̱, mbuʼyáá xú káʼnii gándoo matanigajmaa̱ májánʼ Biblia ga̱jma̱a̱ xú káʼnii gándoo mambáyaaʼ.

^ párr. 2 Romanos 15:4: “Numuu rí xúgíʼ rí nigumaraʼmáʼ nákha wajyúúʼ nigumaraʼmáʼ mu maxnúlúʼ ikha, mu maʼngo̱o̱ a̱jkiu̱lú ga̱jma̱a̱ maʼni̱i̱ a̱jkiu̱lú rí naʼthí náa Escrituras rí nda̱wa̱á kuaʼti̱i̱n rí májánʼ.”

^ párr. 2 Awan rí muʼnigajmaa rí naʼthí gi̱i̱ nindxu̱u̱ mbóó rí xóo ma̱ndoo mu̱ʼni̱. Rígá i̱ʼwáʼ awan rí xóo ma̱ndoo muʼnigajmaa Biblia rí ma̱ndoo muxkamaa náa Ikha rí munigajmaa xa̱bi̱i̱ Jeobá náa naʼthí, “Biblia” ga̱jma̱a̱ náa kayá edxu̱u̱ “Índo̱ nuraxnuu ga̱jma̱a̱ nakru̱ʼu̱lú Biblia”.

^ párr. 13 Mateo 18:15-17: “Ikha jngó á mu ndxájuaʼ nakiéʼkúun náa inaʼ, ayuʼ garatamíjna ga̱jma̱a̱ʼ i̱ndó ikháanʼ ga̱jma̱a̱ atani̱i̱ mbaʼyoo rí nikiéʼkúun. Á mu niʼdxawaanʼ, niʼnga̱a̱ʼ má nitambáyii ndxájuaʼ. Mú á mu táʼdxawaanʼ, atanga̱án ga̱jma̱a̱ʼ mbáa o a̱jmi̱i̱n xa̱bu̱ mu mambanúu xúgíʼ xkujndu náa inún a̱jmi̱i̱n o ajtsíin testigos. Mú, á mu ikhaa na̱nguá eʼdxawúún ikhiin, arathún a̱ngiu̱lú bi̱ náa nagimbáanʼ. Á mu tseʼdxawúun ikhiin, ikhú atayáá xóo mbáa xa̱bu̱ numbaaʼ ga̱jma̱a̱ xóo mbáa bi̱ naruma mbújkha̱a̱.”

^ párr. 14 Xátraxnuu texto rígi̱ náa congregación índo̱ gunigajmaa Bi̱ Nayejngoo.

^ párr. 20 Romanos 8:38, 39: “Numuu rí nda̱yo̱o̱ gajkhun rí ní makhañúlúʼ, ni rí mbuʼya, ni ángeles, ni xa̱bu̱ ñajunʼ, ni má dí rígá xúgi̱, ni má dí marigá nda̱wa̱á, ni tsiakii, ni rí mitsídanʼ, ni rí mi̱jnu̱ʼ, ni i̱mba̱ rí niguma ma̱ndoo matsíngúlú náa ngajua rí gíʼdáánʼ Dios dí rígá náa Cristo, Tátá ndrígúlú.”

^ párr. 22 Atayáá náa jw.org náa “Ejemplos de fe: Personaje de la Biblia”. (Ayuʼ náa ENSEÑANZAS BÍBLICAS > FE EN DIOS).

^ párr. 23 Isaías 41:10: “Xámiñaʼ, numuu rí ikhúúnʼ xtáá ga̱jma̱á ni̱ndxa̱ʼ. Xaxmiéjuanʼ, numuu rí ikhúúnʼ ni̱ndxu̱ʼ Dios ndrígáaʼ. Ikhúúnʼ maxnaaʼ tsiakii. Xúʼko̱, ikhúúnʼ mambáyaaʼ. Ga̱jma̱a̱ magujtúwíín ga̱jma̱a̱ ñawún mújúnʼ dí naʼni dí jmbu›.”

^ párr. 23 Isaías 41:13: “Numuu rí ikhúúnʼ Jeobá Dios ndrígáʼ, xtáá ragújtúun ñawun májáánʼ, Bi̱ naʼthán: ‹Xámiñaʼ. Ikhúúnʼ má gambayaaʼ›.”