Atambaʼtaa mu matraxnuu

Ayuʼ náa naʼthí rí xú káʼnii nindxu̱u̱ ináa

Jiáma ga̱jma̱a̱ wa̱ʼxa̱ʼ, “guʼgíʼ munikríyami̱jna̱”

Jiáma ga̱jma̱a̱ wa̱ʼxa̱ʼ, “guʼgíʼ munikríyami̱jna̱”

“Xó má nunimbala má xúʼko̱, [...] guʼgíʼ munikríyami̱jna̱ ga̱jma̱a̱ gamíi” (FILIP. 2:12).

AJMÚÚ 133 GA̱JMA̱A̱ 135

1. Náa numuu rí majnguánʼ iyááʼ gíʼdoo wéñuʼ numuu rá. (Atayáá timbá xtiʼkhu.)

XÚGÍʼ tsiguʼ, mbaʼin bi̱ nunigajmaa Biblia najngún iyááʼ. Mbaʼin rí ikhiin ni̱ndxu̱ún jiáma ga̱jma̱a̱ e̱jín majkhinʼ. Mbáa ninuu náa rí gajkhun. Ikháánʼ rá. Lá nijnguánʼ má iyááʼ ráʼ. Á mu xúʼko̱ nutha̱nʼxu rí májánʼ nitani̱. Rígi̱ rí gíʼdoo muni xúgínʼ cristianos ga̱jma̱a̱ gíʼdoo numuu mu ma̱ndoo makáwíin (Mat. 28:19, 20; 1 Ped. 3:21).

2. Náa numuu dí ragíʼmaa mamiñáʼ rí maraxnaxíminaʼ majnguánʼ iyááʼ rá.

2 Maski ajndu rí majnguánʼ iyááʼ naʼni rí maguma tsajkurámáánʼ wéñuʼ, ma̱ngaa rígá tikhuu rí gíʼmaa matanimbánii. Náa numuu rá. Numuu rí mbiʼi rí majnguánʼ iyááʼ nitriʼña̱a̱ graxe̱ rígi̱: “Ga̱jma̱a̱ numuu fe rí xtaʼdáá náa tsigijñaʼ rí nixnáxi̱ Jesús, lá natanga̱a̱ a̱jkia̱nʼ náa xúgíʼ aʼkhá rí nitani̱ ga̱jma̱a̱ niraxnáximinaʼ náa Jeobá mu matani rí eyoo ráʼ.” Rí majnguánʼ iyááʼ nandoo gáʼthúu̱n rí niraxnáximinaʼ, xóo muʼthá, rí niraxná ajngáaʼ náa Jeobá rí maʼnda̱ʼ xtayáá ga̱jma̱a̱ matani rí eyoo ki xóo i̱ʼwáʼ. Lá gíʼmaa mata̱nga̱a̱ a̱jkia̱nʼ rí nitaxúdaminaʼ matani ráʼ. Na̱nguá. Rí matatsiʼñáminaʼ náa ñawúunʼ Dios na̱nguá nindxu̱u̱ ra̱májánʼ. Xú káʼnii nindxu̱u̱ i̱mba̱ kamba̱a̱ rá. Á mu tsítani ñajunʼ Jeobá, maraxtaa náa majñu̱ʼ Satanás. Ga̱jma̱a̱ ikhaa xáʼni kríñanʼ. Rí phú nandoo rí mi̱dxu̱ʼ kidxuuʼ ga̱jma̱a̱ rí mandáti̱ga̱ʼ rí maraxtaa kámuu ga̱jma̱a̱ rí matani gaʼduunʼ Xa̱bu̱ Ñajunʼ ndrígóo Jeobá.

3. Xú káʼnii rí májánʼ nitrígú numuu rí niraxnáximinaʼ náa Jeobá rá.

3 Atatsaʼwáminaʼ ga̱jma̱a̱ numuu xúgíʼ rí niguma tsajkurámáánʼ numuu rí niraxnáximinaʼ náa Jeobá ga̱jma̱a̱ rí nijnguánʼ iyááʼ. Xúgi̱ rí niraxnaximínáʼ náa Jeobá, ma̱ndoo marata̱: “Jeobá xtáa ga̱jma̱á ni̱ndxu̱ʼ; nditháan xamiñuʼ. Ndiéjunʼ gándoo maʼniuʼ xa̱bu̱ numbaaʼ rá.” (Sal. 118:6.) Nda̱a̱ imbo̱o̱ rí itháan májánʼ ki xóo rí maraxtaa náa níjniúu Jeobá ga̱jma̱a̱ rí manigu̱ʼ rí natani.

MBÁ RÍ KAʼYAʼ MATANI IKHÁÁNʼ

4, 5. a) Náa numuu nuʼthá rí muxnaxími̱jna̱ náa Jeobá nindxu̱u̱ mbá rí kaʼyulú muʼni mámbáanʼ rá. b) Ndiéjunʼ rí nuraʼníí xúgiáanʼ bi̱ ni̱ndxu̱lú cristianos tséʼniuu má nguáthá tsigulá rá.

4 Á mu nijnguánʼ má iyááʼ, xáku̱ma̱ʼ rí mambaxáʼ ga̱jma̱ʼ Jeobá nindxu̱u̱ xóo guʼwá ndrígu̱ún bi̱ kuwa náa mbá guʼwíin o mbá mbaaʼ rí nixnáʼ ana̱ʼ. Maski ajndu xóó xtaa náa goʼwóo ana̱ʼ, ikháánʼ kaʼyaʼ matani kríyaminaʼ, raʼkhíin ikhiin. Ndíjkha jngó gíʼdoo wéñuʼ numuu marmáʼáan a̱jkia̱nʼ rígi̱. Numuu rí tsítayáá ndiéjunʼ xkujndu gátraʼníí nda̱wa̱á. Mbá xkri̱da, mbáa nijnguánʼ iyááʼ nákha chíʼgínʼ. Mú á mu xúgi̱ nikhi̱i̱n, mbáa maku̱ma̱ʼ i̱mba̱ núthu ga̱jma̱a̱ mixtiʼkhu xkujndu gáraʼdáá. Mbáa wáxá naʼthí: “Índo̱ xóó chíʼgínʼ, rí xándoo gíʼtsu pastel índo̱ garámaʼ tsiguuʼ mbáa náa escuela, tséʼni maxmiéjuanʼ rí ni̱ndxa̱ʼ xa̱bi̱i̱ Jeobá. Mú, índo̱ nanújngoo tsiguʼ rí nagua̱ʼa̱ mataba̱ʼ ga̱jma̱ʼ mbáa naʼni itháan gakhi̱i̱, gíʼmaa ma̱ta̱ya̱a̱ rí itháan májánʼ matanimbaaʼ xtángoo ndrígóo Dios”.

5 Mú raʼkháa i̱ndó jiáma nuraʼníí xkujndu náa vida ndrígu̱ún. Maski ajndu xa̱bu̱ buanii bi̱ najngún iyááʼ nuraʼníí mbaʼa tsáʼkhá rí tsiguaʼthi̱i̱n. Mbáa xkujndu na̱ʼkha̱ índo̱ nudamijná, índo̱ narígá nandii o náa nuñajunʼ. Tséʼniuu má nguáthá tsigulú, xúgiáanʼ nuraʼníí mbaʼa xkujndu rí maʼni muguajún jmbu náa Jeobá (Sant. 1:12-14).

6. a) Ndiéjunʼ eyoo gáʼthúu̱n rí niraxnáximinaʼ náa Jeobá nindxu̱u̱ káxi̱ rá. b) Ndiéjunʼ eʼsngáaʼ Filipenses 4:11-13 rá.

6 Mbá rí maʼndoo mambáyaʼ maraxtaa jmbu asndu náa má xkujndu rí gátraʼníí nindxu̱u̱ rí marmáʼáan a̱jkia̱nʼ rí niraxnáximinaʼ náa Jeobá káxi̱. Rígi̱ nandoo gáʼthúu̱n rí niraxná ajngáaʼ náa Rey bi̱ naʼtáñajunʼ xúgíʼ numbaaʼ, rí matani ñajunʼ tséʼniuu má rí gátraʼníí, maski ajndu ana̱ʼ o bi̱ nambáxa̱ʼ gajmiáanʼ nuniñaʼ runi ñajunʼ (Sal. 27:10). Náa xúgíʼ rí gátraʼníí, ma̱ndoo matanda̱ʼa̱a̱ Jeobá rí maxnáʼ tsiakii mu matanimbánii rí niraxnáximinaʼ náa ikhaa (atraxnuu Filipenses 4:11-13). *

7. Ndiéjunʼ eyoo gáʼthúu̱n rí matanikríyaminaʼ “ga̱jma̱a̱ gamíi” rá.

7 Jeobá nandoo rí mambaxáʼ ga̱jma̱ʼ. Mu rí mambaxáʼ ga̱jma̱ʼ, ga̱jma̱a̱ rí mataʼyááʼ matanikríyaminaʼ ndayóoʼ mataʼgíʼ matani mba̱a̱ tsiakii. Náa, Filipenses 2:12 naʼthí: “Guʼgíʼ munikríyami̱jna̱ ga̱jma̱a̱ gamíi”. Ajngáa rígi̱ nasngájma rí gíʼmaa matatsaʼwamínáʼ tsu̱ma̱ wéñuʼ ndiéjunʼ gátani mu matiewa̱a̱n rí nambáxa̱ʼ ga̱jma̱ʼ Jeobá ma̱ngaa rí mañejún jmbu tséʼniuu asndu xú káʼnii má xkujndu rí gátraʼníí. Garmáʼáan a̱jkia̱nʼ rí asndu tikhun bi̱ nini ñajunʼ Dios mba̱yu̱ʼ tsiguʼ niʼni tígu̱u̱n. Mú káʼnii gambayaaʼ mu matanikríyaminaʼ rá.

RÍ MATANIGAJMAA BIBLIA GÍʼDOO WÉÑUʼ NUMUU

8. a) Ndiéjunʼ imbo̱o̱ rí ma̱ndoo matani índo̱ natanigajmaa mbáwiin rá. b) Ndíjkha rí gíʼdoo wéñuʼ numuu rí matanigajmaa rá.

8 Mu mambaxúlúʼ gajmiúlú Jeobá, gíʼmaa muʼdxawíín ga̱jma̱a̱ muʼtámíjná gajmiúlú. Rí phú mambáyulúʼ muʼdxawíín rí naʼthúlúʼ nindxu̱u̱ rí muʼnigajmaa ndajkuáanʼ Biblia. Ma̱ngaa rí muraxnuu Ajngóo Dios ga̱jma̱a̱ i̱yi̱i̱ʼ rí nagájnuu má ikhí, ga̱jma̱a̱ mundxaʼwámi̱jna̱ rí guraxnuu. Índo̱ gátani, garmáʼáan a̱jkia̱nʼ rí matanigajmaa Biblia na̱nguá nindxu̱u̱ i̱ndó rí majmañaaʼ matandxa̱ʼwa̱a̱ edxa̱ʼ, xóo rí matagídáʼ edxa̱ʼ rí naʼthí mu manújngaʼ mbá examen náa escuela. Nindxu̱u̱ xóo rí magajnáʼ i̱mba̱ níʼkhá náa ma̱ndoo mataʼyááʼ ga̱jma̱a̱ ma̱ta̱ya̱a̱ xú káʼnii nindxu̱u̱ Jeobá. Rí matani rígi̱ mambáyaʼ mataxuʼmáminaʼ mijngii náa ikhaa ga̱jma̱a̱ ikhaa makuʼmaminaʼ náa ikháánʼ (Sant. 4:8).

Lá naratámíjná má xúʼko̱ ga̱jma̱ʼ Jeobá ráʼ. (Atayáá kutriga̱ 8 asndu 11).

9. Ndiéjunʼ rí nambáyaʼ ikháánʼ índo̱ natanigajmaa mbáwíín rá.

9 Xuajñuʼ Jeobá naxnúlú mbaʼa enii rí ma̱ndoo mambáyulúʼ mu muʼnigajmaa májánʼ. Guʼyáá tikhuu xkri̱da rí ma̱ndoo mataxkamaa náa ináa jw.org. Náa sección “Jóvenes”, mataxkamaa “Actividades para estudiar la Biblia”, rí ma̱ndoo mambáyaʼ matanigajmaa rí na̱ʼkha̱ raʼthí náa Biblia. Ikhí má náa sección rúʼko̱, mataxkamaa ikha rí xóo matanigajmaa, rí mambáyaʼ maʼni gujkhuʼ fe ndrígáʼ ga̱jma̱a̱ marata̱ rí xtaa ratanimbaaʼ. I̱yi̱i̱ʼ rígi̱ mbiʼyuu “Ndiéjunʼ phú eʼsngáa náa Biblia rá.” Ga̱jma̱a̱ náa revista ¡Despertad! gu̱nʼ abril tsiguʼ 2009, mataxkamaa i̱ʼwáʼ ku̱ma̱ mu matanigajmaa náa artículo “Los jóvenes preguntan. ¿Cómo disfrutar la lectura de la Biblia?”. Rí matanigajmaa ga̱jma̱a̱ matatsaʼwamínáʼ rí gíʼdoo wéñuʼ numuu mu matani kríyaminaʼ (atraxnuu Salmo 119:105). *

RÍ MARATA̱ AJKÁAN GÍʼDOO WÉÑUʼ NUMUU

10. Ndíjkha rí gíʼdoo wéñuʼ numuu maʼtájkáan cristiano bi̱ nijngúun iyááʼ rá.

10 Nijmañulúʼ má rí nuʼdxawíín Jeobá índo̱ nuʼnigajmaa Biblia. Mú, á mu nandulúʼ muʼtámíjná gajmiúlú, gíʼmaa muʼtháán. Bi̱ cristianos ragíʼmaa mbuʼyáá rí muʼtájkáan mani̱ndxu̱u̱ xó má costumbre o xóo mbá rí mambáyulúʼ magajnúu májánʼ rí muʼni. Rí muʼtájkáan nindxu̱u̱ mbá rí xóo muʼtámíjná gajmiúlú bi̱ Niʼniáanʼ. Ga̱jma̱a̱ Jeobá nandoo maʼdxawanʼ (atraxnuu Filipenses 4:6). * Índo̱ rígá rí naʼni maxmiéjuanʼ, garmáʼáan a̱jkia̱nʼ rí Biblia naxnáʼ xtágabu rígi̱: “Atadaʼ náa Jeobá xkujndu ndrígáʼ” (Sal. 55:22). Lá gajkhun natanimbaʼ dí rúʼko̱ mambáyaʼ ráʼ. Mbaʼin a̱ngiu̱lú ma̱ndoo mutha̱nʼ dí rígi̱ nimbáñun ikhiin, ga̱jma̱a̱ mangáán ma̱ndoo mambáyaʼ.

11. Náa numuu rí gíʼmaa maraxna̱a̱ núma̱aʼ má xúʼko̱ Jeobá rá.

11 Gíʼmáanʼ muʼtháán má xúʼko̱ Jeobá, raʼkháa i̱ndó índo̱ nandulúʼ mambáyulúʼ. Náa Biblia naʼthí: “Gusngajmá rí nuxna̱a̱ núma̱aʼ” (Col. 3:15). Mbáa nguáná naxmiéjunlú ga̱jma̱a̱ xkujndu rí kuaʼdáá rí asndu mambumulu rí májánʼ rí naxnúlú ikhaa. Náa numuu rí tsitaʼgíʼ matandxa̱ʼwa̱mínáʼ mámbá mbiʼi ga̱jma̱a̱ mbá ajtsú numuu rí maraxna̱a̱ núma̱aʼ Jeobá rá. Mbáa wáxá nikhi̱i̱ bi̱ nagumbiʼyuu Abigail, nijngúun iyááʼ índo̱ ikhaa gíʼdoo 12 tsiguʼ, naʼthí: “Nandxaʼwamínáʼ rí náa numbaaʼ rígi̱ rakáʼyoo nimbáa muxnáa núma̱aʼ xóo Jeobá. Gíʼmáanʼ muxnáa núma̱aʼ xúgíʼ mbiʼi ga̱jma̱a̱ numuu rí nimínaanʼlú. Naniguʼ marmáʼáan a̱jkiu̱nʼ rí nidxuun mbá miʼtsú: ‹Gundxaʼwamíjna̱ rí mbá miʼcha̱ naguaxunʼ ga̱jma̱a̱ i̱ndó kuaʼdáá rí nixnáa núma̱aʼ Jeobá mbiʼi rí ninújngoo, nguáthá guguaʼdáá mbiʼi rúʼko̱ rá.›”

GÍʼDOO NUMUU RÍ IKHÁÁNʼ MATAʼGÍʼ MATANI

12, 13. Ndíjkha rí gíʼdoo wéñuʼ numuu rí ma̱ta̱ya̱a̱ xú káʼnii Jeobá nindxu̱u̱ májáánʼ rá.

12 Jeobá nimbáyúu rey David maraʼnuu mbaʼa xkujndu rí mingíjyúuʼ. Ikha jngó David niʼthí rí ikhaa nigíʼnuu índo̱ niʼthí: “Ganigua̱la ga̱jma̱a̱ gu̱ya̱a̱ rí Jeobá nindxu̱u̱ májáánʼ; gagi xtáa xa̱bu̱ bi̱ nambáyuminaʼ náa ikhaa” (Sal. 34:8). Náa versículo rígi̱ naʼthí rí gíʼdoo wéñuʼ numuu ma̱ta̱ya̱a̱ rí Jeobá májáánʼ a̱jkiu̱u̱n. Índo̱ naraxnuu Biblia ga̱jma̱a̱ i̱yi̱i̱ʼ ndrígúlú, ma̱ngaa índo̱ nadxuʼ reunión, natatsiʼnuʼ ga̱jma̱a̱ numún tikhun xa̱bu̱ bi̱ Dios nimbáñun makuwa jmbu. Mú índo̱ nagaja̱a̱n xóo cristiano, ndayóoʼ ma̱ta̱ya̱a̱ ikháánʼ xú káʼnii embáyaʼ Jeobá. Xú káʼnii tayáá rí Jeobá nindxu̱u̱ májáánʼ a̱jkiu̱u̱n rá.

13 Rígá mbá numuu rí xúgiáanʼ bi̱ ni̱ndxu̱lú cristianos ni̱jkua̱nú ndiʼyáá rí Jeobá nindxu̱u̱ májáánʼ. Ikhaa naʼthúlúʼ muxuʼmamijná náa ikhaa ga̱jma̱a̱ náa A̱ʼdióo. Jesús niʼthí: “Asjndo nimba maxaxo maʼka naʼ Ikun xi raʼka Ana tsi nijungun gaʼka jaya” (Juan 6:44). Lá naku̱ma̱ʼ rí Jeobá ni̱ʼkha̱ kañán ikháánʼ ráʼ. Mbáa maxtáa mbáa dxámá bi̱ mandxaʼwáminaʼ: “Jeobá ni̱ʼkha̱ kayáa anu̱ʼ ga̱jma̱a̱ ru̱dúʼ, ga̱jma̱a̱ ikhúúnʼ i̱ndó na̱jkhá kidxu̱únʼ”. Mú índo̱ niraxnáximinaʼ ga̱jma̱a̱ nijnguánʼ iyááʼ, nitasngájma rí nambáxa̱ʼ májánʼ ga̱jma̱ʼ Jeobá. Rí xúgi̱, ikhaa naninínʼ májánʼ. Náa Biblia naʼthúlúʼ: “Á mu mbáa nandoo kaʼyoo Dios, bugi̱ na̱jkha̱nú najmaʼniʼ náa inuu ikhaa” (1 Cor. 8:3). Atani tsiakiminaʼ má xúʼko̱ mu ma̱ta̱ya̱a̱ rí gíʼdoo numuu xuajñu Jeobá.

14, 15. Náa numuu rí marataráʼa mambáyúu fe ndrígáʼ rá.

14 Ma̱ngaa natayáá rí Jeobá nindxu̱u̱ májánʼ a̱jkiu̱u̱n índo̱ nambáyaʼ marata̱ ga̱jma̱a̱ numuu fe ndrígáʼ náa naratáraʼa ga̱jma̱a̱ náa escuela. Tikhun naʼniún mingíjyúuʼ mutaruʼun a̱ngiu̱ún náa escuela numuu rí tséyáá xú káʼnii guriʼña. Mbáa rígi̱ nigíʼnaʼ ikháánʼ. Ga̱jma̱a̱ maʼniaʼ itháan mingíjyúuʼ á mu gíʼmaa marathu̱u̱n mbaʼin jiáma. Ndiéjunʼ gándoo gámbayaʼ rá.

15 Timbá, atatsaʼwáminaʼ náa numuu natayáá májánʼ rí etanimbaʼ. Náa ináa jw.org, na̱ʼkha̱ ikha mu ma̱ndoo matanigajmaa náa mbaʼa ajngáa, niguma mu mambáyaʼ matatsaʼwa̱a̱ edxa̱ʼ rí káʼnii etanimbaʼ, náa numuu etanimbaʼ, ga̱jma̱a̱ xú káʼnii gándoo marata̱ rí natanimbaʼ. Májánʼ gáʼni rí matríyaʼ mbiʼi mu mataʼyááʼ. Á mu gajkhun natayáá májánʼ rí etanimbaʼ ga̱jma̱a̱ natanirataminaʼ májánʼ, maʼnda̱ʼ marata̱ ga̱jma̱a̱ mbiʼyuuʼ Jeobá (Jer. 20:8, 9).

16. Ndiéjunʼ gándoo gambáyaʼ mu xámiñaʼ marathu̱u̱n eʼwíínʼ ga̱jma̱a̱ numuu rí etanimbaaʼ rá.

16 Mbáa xóó maguáʼwan rí marata̱ ga̱jma̱a̱ numuu rí etanimbaʼ maski ajndu nitanirataminaʼ májánʼ. Mbáa wáxá bi̱ gíʼdoo 18 tsiguʼ nijngúun iyááʼ índo̱ ikhaa gíʼdoo 13 tsiguʼ, naʼthí rígi̱: “Nda̱yo̱o̱ rí enimboʼ, mú nguáná naʼniuʼ mingíjyúuʼ mata”. Ndiéjunʼ eʼni xá. Naʼthí rí nagíminaʼ maʼthí rí gajkhun xó má egájnuu rí naʼthí. Ikhaa naʼthí: “A̱ngui̱nʼ tséʼniún mingíjyúuʼ muthi rí enigu̱nʼ. Náa numuu rí xándoo mani xúʼko̱ mangúún rá. Ikha jngó, índo̱ rígá rí xtáá rathu̱u̱n, mbá nanújngoo ethu̱u̱n: ‹Mbá mbiʼi xtáa rasngáa ga̱jma̱a̱ numuu Biblia ga̱jma̱a̱...›. Nda̱wa̱á, na̱thu̱u̱n mbu̱júu̱ ga̱jma̱a̱ rí xtáá rathu̱u̱n nákha ginii. Maski ajndu rí gáthúu̱n tséʼkha̱ raʼthí náa Biblia, tikhun nandún mbuyáá ga̱jma̱a̱ nguáná asndu nuraxuʼ rí eni índo̱ nasngáa náa Biblia. Índo̱ itháan eni rígi̱, itháan ramíʼskhoo eʼniuʼ matamíjná gajmíi̱nʼ. Ga̱jma̱a̱ tsímáá xtáá índo̱ na̱thu̱u̱n eʼwíínʼ ga̱jma̱a̱ numuu rí gajkhun”.

17. Ndíjkha gíʼdoo numuu rí xámiñulu muʼthá ga̱jma̱a̱ numuu rí eʼnimbulúʼ rá.

17 Á mu natiamajkhún eʼwíínʼ ga̱jma̱a̱ naxmiéjuanʼ xtañún, mbáa xúʼko̱ má gúniáʼ mangáán. Atayáá rí nikumu̱u̱ Olivia, mbáa wáxá bi̱ gíʼdoo 17 tsiguʼ nijngúun iyááʼ índo̱ ikhaa xóó chíʼgíʼ: “Namíñuʼ wéñuʼ rí á mu na̱thu̱u̱n má xúʼko̱ ga̱jma̱a̱ numuu Biblia mbuyoʼ xóo mbáa xa̱bu̱ bi̱ najmañuu wéñuʼ”. Mú ikhú nigíʼdu̱u̱ nindxa̱ʼwáminaʼ i̱mba̱ núthu. Ikhaa nindxa̱ʼwáminaʼ: “Mbaʼin jiáma tséyáá nditháan ga̱jma̱a̱ numún xa̱bi̱i̱ Jeobá, ga̱jma̱a̱ i̱ndó ikháanʼ ni̱ndxu̱lú bi̱ nuniʼniáanʼ. Ikha jngó rí xóo gúʼni ma̱ndoo mambáñun eʼwíínʼ. Á mu namíñúlú wéñuʼ rí asndu nimbá miʼtsú na̱nguá eʼthún ga̱jma̱a̱ numuu rí eʼnimbulúʼ, mbáa makumún rí tsénigulú manindxu̱lúʼ xa̱bi̱i̱ Jeobá. Asndu mundxaʼwamíjna̱ dí ra̱májánʼ numuu rí ikháanʼ namiñulu. Mú á mu nusngajmún rí nduʼyáá májánʼ rí eʼnimbulúʼ ga̱jma̱a̱ rí tséʼniulú mingíjyúuʼ muʼthúún, mbáa itháan guyamajkhulú”.

ATAYÁÁʼ XÓO MATANIKRÍYAMINAʼ

18. Ndiéjunʼ gáʼyóóʼ matani mu matanikríyaminaʼ rá.

18 Ndiʼyáá rí mataʼgíʼ matanikríyaminaʼ nindxu̱u̱ mbá rí gíʼdoo wéñuʼ numuu. Ikha jngó gíʼdoo numuu matraxnuu Biblia ga̱jma̱a̱ matatsaʼwamínáʼ rí xtaa ratraxnuu, marata̱ káñii Dios ga̱jma̱a̱ matatsaʼwamínáʼ rí májánʼ rí ikhaa nixnáʼ. Rígi̱ mambáyaʼ mu ma̱ta̱ya̱a̱ rí gajkhun nambáxa̱ʼ ga̱jma̱ʼ Jeobá ga̱jma̱a̱ rígi̱ maxkajxi̱i̱n marata̱ ga̱jma̱a̱ numuu rí etanimbaʼ (atraxnuu Salmo 73:28). *

19. Ndíjkha jngó gíʼdoo numuu muʼnimijna̱ mu muʼnikríyamijna rá.

19 Jesús niʼthí: “Aʼkue ri Jesús niʼtun tsi gajmi naʼsjngun: Xi mba tsi nando maʼka tsuduʼ: Gaʼnebumamineʼ-jaʼyo ri nando ika, gaʼke tsuduʼ” (Mat. 16:24). Nakujmaa kaʼwu rí mu̱ʼgua̱ kidxuuʼ Jesús ma̱ngaa kagujtuminaʼ ga̱jma̱a̱ rí muxnaxími̱jna̱ náa Jeobá ga̱jma̱a̱ majngúlú iyááʼ. Rígi̱ naʼni mundrígú mbaʼa rí májánʼ xúgi̱ ga̱jma̱a̱ nda̱wa̱á makuwáanʼ kámuu náa numbaaʼ nuxi̱ʼ rí Dios ekudaminaʼ maxnúlúʼ. Ikha jngó kuaʼdáá mbaʼa numuu mu mbuʼyáaʼ xóo muʼnikríyami̱jna̱.

^ párr. 6 Filipenses 4:11-13: “Na̱nguá xtáá rata ga̱jma̱a̱ numuu rí ndayóoʼ, numuu rí nijmañuʼ, rí asndu xú káʼnii má gáxtáá maxtáá gagi ga̱jma̱a̱ rí gúʼdoo. Nda̱yo̱o̱ májánʼ xú káʼnii nindxu̱u̱ rí maraxtaa tsingíná, nda̱yo̱o̱ xú káʼnii nindxu̱u̱ rí maraʼdáá wéñuʼ. Náa xúgíʼ ga̱jma̱a̱ asndu xú káʼnii má rí naraʼnuu nijmañuʼ mba̱yo̱o̱ xú káʼnii nindxu̱u̱ rí xáxkidxuʼ ga̱jma̱a̱ rí maxkidxuʼ, rí magúʼdoo wéñuʼ ga̱jma̱a̱ rí maxtáá tsingíná. Náa xúgíʼ rí nandoʼ mani gúʼdoo tsiakii rí na̱ʼkha̱ náa Dios”.

^ párr. 9 Salmo 119:105: “Ajngáaʼ nindxu̱u̱ mbóo lámpara dí nambiʼiti̱ga̱ náa rajkúʼ, ga̱jma̱a̱ mbóo aguʼ náa kambo̱ʼ”.

^ párr. 10 Filipenses 4:6: “Xaxmiéjuanla nditháan, gutha̱a̱n xúgíʼ Dios ga̱jma̱a̱ gutakháñii ma̱ngaa guxna̱a̱ núma̱aʼ, gunda̱ʼa̱a̱ Dios rí nandala maxnála”.

^ párr. 18 Salmo 73:28: “Mú ikhúúnʼ ra̱ʼkhá tháán májánʼ rí maʼgá kanuu náa Dios. Nañambáminaʼ náa Tátá Jeobá bi̱ Niʼni xúgíʼ dí rígá náa numbaaʼ, mu mata xúgíʼ rí nitani”.