Skip to content

Skip to table of contents

HUSI ITA-NIA ARKIVU

Liurai sai haksolok!

Liurai sai haksolok!

IIDA-NEʼE akontese iha Agostu 1936, iha rai-Suazilándia nia liurai nia hela-fatin. Irmaun Robert ho George Nisbet lori karreta neʼebé tula mákina atu fó sai lian neʼebé grava ona, no sira loke diskursu husi irmaun J. F. Rutherford ho múzika. Liurai Sobhuza II neʼebé rona diskursu neʼe sai haksolok. George hatete: “Liurai neʼe hakarak hola mákina neʼe no ekipamentu hotu.”

Robert husu deskulpa hodi hatete katak mákina sira-neʼe la bele faʼan. Tanbasá? Tanba neʼe laʼós sira rasik nian. Liurai hakarak hatene mákina sira-neʼe nia naʼin mak sé.

Robert hatán: “Neʼe liurai ida seluk nian.” Liurai Sobhuza husu liurai neʼe mak sé. Robert hatete: “Nia mak Jesus Kristu, Liurai ba Maromak nia Ukun.”

Liurai Sobhuza hatete ho respeitu: “Oh, nia mak Liurai boot. Haʼu labele foti ninia sasán.”

Kona-ba tempu neʼe, Robert hakerek: ‘Haʼu hakfodak ho Liurai Sobhuza nia hahalok. Nia koʼalia lia-inglés moos no la hatudu foti-an, no la susar atu koʼalia ba malu. Ami tuur hamutuk iha ninia serbisu-fatin maizumenus minutu 45 nuʼudar George loke múzika iha liʼur.

‘Depois lokraik, ami vizita Eskola Nasionál no hetan esperiénsia neʼebé diʼak tebes. Ami fó sasin ba diretór, no nia kontente atu rona. Bainhira ami koʼalia kona-ba ami-nia mákina no katak ema hotu iha eskola bele rona gravasaun, nia bolu lalais estudante besik naʼin-100 atu tuur iha duʼut leten no rona. Eskola neʼe hanorin ba mane sira língua inglés, matemátika, agrikultura, serbisu badain-ai ka tau matan ba jardín, no hanorin ba feto sira kona-ba serbisu enfermeira no buat seluk tan. Ikusmai, ami rona katak Liurai Sobhuza nia avó-feto mak harii eskola neʼe.’

High school students who attended a public talk in Swaziland in 1936

Husi tinan 1933, Liurai Sobhuza simu beibeik pioneiru sira-nia vizita ho haksolok. Loron ida, Liurai mós bolu ninia soldadu naʼin-100 atu rona mensajen neʼebé grava ona kona-ba Maromak nia Ukun. Nia mós simu ita-nia livru balu no hameno ita-nia livru fulan-fulan. Lakleur, ninia biblioteka sai kompletu ho ita-nia livru sira! Liután neʼe, maski durante Funu Mundiál Segundu governu Bretaña bandu ita-nia livru sira, maibé Liurai rai didiʼak livru sira neʼebé nia uluk simu.

Liurai Sobhuza simu nafatin Testemuña sira atu vizita ninia uma iha sidade Lobamba, no dala ruma nia mós bolu ulun-naʼin relijiaun sira atu tuir diskursu neʼebé hatoʼo husi Testemuña. Loron ida, irmaun ida husi rai neʼe, naran Helvie Mashazi, mak hatoʼo diskursu kona-ba Mateus kapítulu 23, no ulun-naʼin relijiaun balu hamriik ho hirus no koko atu obriga nia atu tuur fali. Maibé Liurai hapara sira, no husu irmaun Mashazi atu kontinua ninia diskursu. Laʼós neʼe deʼit, Liurai mós haruka rona-naʼin atu hakerek eskritura sira neʼebé temi iha diskursu neʼe!

Iha tempu seluk, bainhira irmaun pioneiru ida hatoʼo diskursu iha Liurai nia fatin, durante diskursu neʼe, ulun-naʼin relijiaun naʼin-haat hatete: “Ami la serbí tan iha igreja, maibé sai ona Testemuña ba Jeová.” Tuirmai, sira hatete katak sira mós hakarak livru sira neʼebé hanesan ho Liurai nian.

Durante tinan 50 nia laran toʼo nia mate iha tinan 1982, Liurai Sobhuza hatudu respeitu ba Testemuña ba Jeová no la husik ema atu obriga Testemuña sira atu hola parte iha ema suazi nia lisan neʼebé kontra Bíblia. Tan neʼe, Testemuña sira gosta Liurai, no bainhira nia mate, sira sai triste tebes.

Toʼo tinan 2013, Testemuña sira iha rai-Suazilándia aumenta ba beibeik toʼo naʼin-3.000 liu. Tanba rai neʼe nia populasaun mak maizumenus naʼin-1.000.000 deʼit, neʼe katak iha haklaken-naʼin ida ba ema naʼin-384. Iha rai neʼe iha pioneiru naʼin-260 liu no kongregasaun hamutuk 90, no iha tinan 2012, ema naʼin-7.496 mak tuir Memoriál. Ida-neʼe hatudu katak Testemuña sira sei aumenta liután iha futuru. Sin, husi tinan 1930 toʼo agora, lia-loos sai abut naruk ba beibeik iha rai-Suazilándia.—Husi ita-nia arkivu iha Áfrika Súl.