Skip to content

Skip to table of contents

MILTIADIS STAVROU | ISTÓRIA

“Jeová tau matan no dirije ami”

“Jeová tau matan no dirije ami”

Hanesan joven sira seluk, bainhira haʼu maizumenus tinan 13, haʼu gosta haree karreta sira neʼebé halai iha dalan iha Tripoli, rai-Líbanu. Liuliu haʼu gosta karreta mean ida husi Amérika neʼebé jeitu loos, no karreta neʼe nia naʼin mak mane Síria ida. Haʼu hakfodak tebes kuandu padre husi ami-nia igreja Ortodoksu haruka ami atu tuda karreta neʼe tanba karreta neʼe nia naʼin mak Testemuña ba Jeová!

 Ami dehan ba padre katak karik neʼe perigu ba xofér. Nia hatán: “Oho tiha nia. Imi bele uza haʼu-nia batina atu hamoos raan husi imi-nia liman!” Maski haʼu orgullu tebes kona-ba haʼu-nia moris nuʼudar Ortodoksu Gregu, ikusmai ninia liafuan sira-neʼe book haʼu atu sai husi igreja neʼe. Akontesimentu neʼe ajuda haʼu atu hetan lia-loos kona-ba Jeová.

Hetan lia-loos kona-ba Jeová

 Bainhira haʼu sai boot, sidade Tripoli neʼebé iha ponte-kais nakonu ho ema husi kultura, língua, no relijiaun oioin. Família ida-idak orgullu kona-ba sira-nia kultura, no haʼu-nia família mós sente hanesan neʼe. Haʼu-nia maun sira no haʼu tuir grupu ida naran Soldadu ba Fiar, a neʼebé kontra Testemuña ba Jeová. Ami nunka hasoru Testemuña sira, maibé ami-nia padre dehan katak Testemuña sira mak gang neʼebé kontra hasoru Igreja Ortodoksu Gregu no sira-nia ulun mak mane ida naran Jeová. Padre neʼe haruka beibeik ami atu ataka Testemuña sira iha tempu naran deʼit kuandu ami hasoru sira.

 Haʼu la hatene katak loloos haʼu-nia maun naʼin-tolu hasoru ona Testemuña sira. Sira la ataka Testemuña, maibé estuda Bíblia ho sira atu prova katak Testemuña nia hanorin mak sala. Iha kalan ida, haʼu fila ba uma no haree katak Testemuña barak iha uma laran no koʼalia hamutuk ho haʼu-nia família no viziñu balu. Haʼu hakfodak! Oinsá mak haʼu-nia maun sira bele nega Ortodoksu nia fiar? Haʼu atu besik sai husi fatin neʼe, maibé viziñu ida haruka haʼu atu tuur no rona. Nia mak Testemuña ida neʼebé serbisu nuʼudar dentista. Kolega ida lee ho lian boot Salmo 83:18 husi haʼu-nia Bíblia. Iha tempu neʼebá, haʼu rekoñese katak ami-nia padre bosok ami. Jeová laʼós ulun-naʼin ba gang ida, maibé nia mak Maromak loos mesak ida deʼit!

Tempu neʼebé haʼu foin hetan batizmu

 Haʼu hakarak hatene liután kona-ba Jeová, entaun haʼu komesa tuir estuda Bíblia neʼebé halaʼo iha ami-nia uma, no irmaun Michel Aboud mak dirije estudu neʼe. Loron ida, haʼu-nia kolega husu pergunta neʼebé haʼu mós hakarak hatene ninia resposta husi kiʼik kedas. Nia husu: “Fó-hatene ami, sé mak kria Maromak?” Irmaun Michel dada ami-nia atensaun ba busa ida iha sofá. Nia esplika katak busa labele komprende buat neʼebé ema koʼalia ka hanoin. Hanesan neʼe mós, iha buat barak neʼebé ita labele komprende kona-ba Maromak. Ilustrasaun simples neʼe ajuda haʼu atu komprende tanbasá mak haʼu labele hatene buat hotu kona-ba Jeová. Lakleur, haʼu dedika haʼu-nia moris ba Maromak Jeová no hetan batizmu iha tinan 1946, bainhira haʼu tinan 15.

Serbí nuʼudar pioneiru fó objetivu ba haʼu-nia moris

 Iha tinan 1948, haʼu tuir haʼu-nia maun Hanna hodi halo bisnis hamutuk kona-ba foto. Iha ninia loja sorin, iha loja ida neʼebé faʼan tinta, no loja neʼe nia naʼin mak irmaun ida naran Najib Salem. b Najib mak haklaken-naʼin neʼebé fó sai liafuan diʼak ho aten-brani toʼo nia mate ho tinan 100. Bainhira haʼu tuir nia hodi haklaken iha knua oioin, haʼu bele haree katak nia brani duni maski ema kontra. Nia mós matenek atu hahú konversa ho ema naran deʼit kona-ba Bíblia maski sira-nia relijiaun la hanesan. Ninia ezemplu book tebes haʼu-nia laran.

Najib Salem (kotuk, sorin loos) fó influénsia boot ba haʼu-nia moris

 Loron ida, kuandu ami serbisu, irmán Libanesa ida naran Mary Shaayah mai husi Estadus Unidus no vizita ami. Nia mak inan no mós pioneiru neʼebé laran-manas, entaun ninia moris mak okupadu. Ninia vizita neʼe troka haʼu-nia moris. Mary konta esperiénsia oioin kona-ba haklaken ba oras rua liu. Antes nia fila, nia haree haʼu no dehan: “Milto, tanba ó klosan, diʼak atu koko pioneiru.” Haʼu dehan katak haʼu presiza buka moris. Tuirmai nia husu: “Ohin, haʼu mai iha neʼe no hamutuk ho ó oras hira?” Haʼu hatán: “Maizumenus oras rua.” Mary dehan: “Haʼu haree ó ladún halo serbisu durante oras rua neʼe. Se ó haklaken ba oras rua hanesan neʼe loroloron, ó bele serbí nuʼudar pioneiru. Koko toʼok ba tinan ida, no depois mak deside se ó hakarak kontinua ka lae.”

 Tuir haʼu-nia kultura, ladún diʼak ba mane sira atu halo tuir feto nia sujestaun, maibé haʼu gosta irmán Maria nia sujestaun. Fulan rua liu tiha, iha Janeiru 1952, haʼu komesa serbí nuʼudar pioneiru. Maizumenus tinan ida ho balu tuirmai, haʼu simu konvite atu tuir Eskola Gilead klase 22.

Família no belun sira fó adeus kuandu haʼu atu tuir Eskola Gilead iha tinan 1953

 Depois graduasaun, haʼu simu knaar atu serbí iha Médiu Oriente. La toʼo tinan ida, haʼu kaben ho Doris Wood, irmán misionáriu ida husi Inglaterra neʼebé mós serbí iha Médiu Oriente.

Haklaken lia-loos husi Bíblia iha rai-Síria

 Lakleur depois ami-nia kazamentu, Doris no haʼu simu knaar iha Aleppo, Síria. Tanba governu bandu atividade haklaken iha neʼebá, dala barak ema seluk mak fó koñese mai ami ema neʼebé hakarak estuda Bíblia.

 Loron ida, ami vizita feto ida neʼebé interese kona-ba Bíblia. Nia loke odamatan, maibé sente taʼuk loos no dehan mai ami: “Kuidadu! Polísia foin mai iha neʼe. Sira hakarak hatene imi hela iha neʼebé.” Klaru katak polísia sira hatene kona-ba iha neʼebé mak ami halaʼo estudu Bíblia ho ema. Ami kontaktu irmaun sira neʼebé tau matan serbisu haklaken iha Médiu Oriente, no sira husu ami atu sai kedas husi rai neʼe. Ami triste tanba husik estudante sira, maibé ami mós sente katak Jeová proteje ami ho domin.

Jeová ajuda ami iha rai-Irake

 Iha tinan 1955, ami simu knaar foun atu serbí iha Bagdade, Irake. Ami uza matenek hodi bele haklaken ba ema hotu iha Irake, liuliu ba ema Kristaun.

Hamutuk ho maluk misionáriu sira iha Irake

 Ami mós koko atu hasé no koʼalia halimar ho ema Izlaun sira iha merkadu ka iha dalan. Dala barak Doris uza tópiku neʼebé sira gosta. Porezemplu, nia dehan: “Uluk haʼu-nia apá dehan katak ita hotu presiza hatán ba ita-nia Kriadór kona-ba buat neʼebé ita halo.” (Roma 14:12) Tuirmai nia dehan: “Liafuan neʼe sempre ajuda haʼu iha haʼu-nia moris. Ita hanoin oinsá kona-ba neʼe?”

 Ami kontente serbí iha Bagdade besik tinan tolu hodi ajuda irmaun sira atu organiza serbisu haklaken ho diʼak liután. Ami uza ami-nia uma misionáriu atu halaʼo reuniaun sira iha língua Arabi. Ami kontente tebes atu fó benvindu ba ema ida-idak husi komunidade Asíria neʼebé maioria mak Kristaun. Bainhira sira haree ho sira-nia matan rasik kona-ba domin no unidade iha reuniaun, sira rekoñese katak ami mak Jesus nia dixípulu neʼebé loos.—João 13:35.

Ami halaʼo reuniaun iha ami-nia uma misionáriu iha Bagdade

 Iha ema oioin neʼebé responde lalais ba mensajen dame nian neʼebé ami haklaken. Ezemplu ida mak Nicolas Aziz, mane ida husi jerasaun Arménia no Asíria. Nia laran-maus no haraik an. Nicolas no ninia feen Helen simu lalais Bíblia nia hanorin kona-ba Jeová no Jesus, katak Jeová mak Aman no Jesus mak ninia Oan-Mane. (1 Korinto 8:5, 6) Haʼu sei hanoin-hetan loron neʼebé Nicolas no ema naʼin-20 seluk hetan batizmu iha Mota Eufrates.

Jeová ajuda ami iha rai-Iraun

Tinan 1958, iha Iraun

 Iha loron 14 Jullu 1958, grupu neʼebé kontra governu oho Irake nia Liurai Faisal II, no governu deporta ami ba Iraun. Ba fulan neen, ami kontinua haklaken ho kuidadu nuʼudar ema estranjeiru.

 Antes ami sai husi Tehran, sidade kapitál iha rai-Iraun, ema lori haʼu ba postu polísia nian. Neʼe halo haʼu rekoñese katak polísia sira sempre haree ami-nia atividade. Kuandu sira husu tiha pergunta oioin, haʼu kontaktu kedas Doris no fó-hatene katak polísia sira haree hela kona-ba ami-nia atividade. Ami rua konkorda atu sai husi rai neʼe, no seguru liu se haʼu la fila ba uma.

 Doris hetan fatin seguru ida toʼo tempu neʼebé ami bele hasoru malu fali iha aeroportu. Maibé oinsá mak nia bele bá aeroportu subasubar? Doris halo orasaun ba Jeová hodi husu ajuda.

 Derrepente deʼit, udan boot, no ema hotu halai ba uma laran, inklui polísia sira. Estrada sai mamuk, no neʼe fó oportunidade ba Doris atu bá aeroportu. Doris dehan: “Inundasaun neʼe mak milagre ida!”

 Depois sai husi Iraun, ami simu knaar foun atu bá territóriu seluk. Iha neʼebá ami haklaken ba ema husi rasa no relijiaun oioin. Iha tinan 1961, ami komesa serbí nuʼudar katuas área hodi vizita irmaun-irmán sira iha fatin oioin iha Médiu Oriente.

Ami haree Jeová nia kbiit

 Haʼu iha oportunidade barak atu haree oinsá mak Maromak nia espíritu santu lori unidade ba ema bainhira ami serbí iha Médiu Oriente. Haʼu sei hanoin-hetan haʼu-nia estudante Bíblia naʼin-rua husi Palestina, Eddy no Nicolas. Sira rua gosta halo diskusaun kona-ba Bíblia no asiste reuniaun sira, maibé derrepente deʼit sira para estuda tanba sira iha opiniaun makaʼas kona-ba polítiku. Haʼu halo orasaun ba Jeová atu loke sira-nia laran. Bainhira sira rekoñese katak Maromak mak bele rezolve problema kona-ba Palestina, no mós problema seluk hotu, sira komesa fali estuda Bíblia. (Isaias 2:4) Sira la hanoin tan katak sira-nia nasaun mak diʼak liu fali nasaun seluk, no sira hetan batizmu. Ikusmai Nicolas sai katuas área neʼebé laran-manas.

 Nuʼudar haʼu no Doris halo viajen husi nasaun ida ba nasaun seluk, ami hetan duni anima husi irmaun-irmán sira neʼebé kontinua laran-metin maski hasoru susar oioin. Tanba sira hasoru susar barak tebes, haʼu deside atu uza ami-nia vizita nuʼudar katuas área hodi fó kmaan ba sira. (Roma 1:11, 12) Atu halo ida-neʼe, haʼu sempre hatete ba haʼu-nia an katak haʼu hanesan deʼit ho irmaun-irmán sira-neʼe. (1 Korinto 9:22) Haʼu haksolok tebes hodi anima haʼu-nia maluk fiar-naʼin sira neʼebé presiza ajuda.

 Haʼu sente kontente hodi haree ema barak neʼebé estuda ho ami sai Jeová nia atan neʼebé laran-metin. Sira balu muda ba rai seluk hamutuk ho sira-nia família hodi halai sees husi konflitu no violénsia iha sira-nia rai. No sira ajuda irmaun-irmán neʼebé haklaken ho língua Arabi iha Austrália, Kanadá, Europa, no Estadus Unidus. Foin lalais neʼe, sira-nia oan balu neʼebé boot ona fila ba Médiu Oriente hodi serbí iha fatin neʼebé presiza liután haklaken-naʼin. Doris no haʼu sente haksolok tanba ami iha oan no bei-oan espirituál barak tebes!

Sadere nafatin ba Jeová

 Iha ami-nia moris tomak, Jeová tau matan no dirije ami iha dalan oioin. Kuandu sei joven, haʼu hanoin katak nasaun balu diʼak liu fali nasaun seluk, maibé haʼu kontente tanba Jeová ajuda haʼu atu fokit sai hanoin sala neʼe. Haʼu simu treinu husi maluk fiar-naʼin sira neʼebé aten-brani no la todan ba sorin, neʼe ajuda haʼu atu haklaken lia-loos ba ema husi rasa no kultura oioin. Nuʼudar ami halo viajen husi nasaun ida ba nasaun seluk, ami hasoru susar oioin no dala ruma ami la hatene saida mak sei akontese tuirmai, maibé neʼe hanorin ami atu sadere ba Maromak Jeová ho laran tomak, laʼós ba ami-nia an.—Salmo 16:8.

 Kuandu haʼu hanoin fali tinan barak neʼebé haʼu serbí Jeová, haʼu rekoñese katak Jeová hatudu laran-diʼak neʼebé boot tebes ba haʼu. Haʼu konkorda ho haʼu-nia feen doben Doris neʼebé hatete beibeik katak la iha buat ida mak bele hapara ami atu fó ami-nia moris ba Jeová maski karik ema ameasa atu oho ami! Ami sempre kontente tanba Jeová uza ami atu habelar liafuan diʼak dame nian iha Médiu Oriente. (Salmo 46:8, 9) Ami fiar metin katak Jeová sei kontinua dirije no proteje ema hotu neʼebé sadere ba nia.—Isaias 26:3.

a Atu hetan informasaun liután kona-ba grupu neʼe, haree 1980 Yearbook of Jehovah’s Witnesses, pájina 186-188.

b Esperiénsia husi Najib Salem iha Menara Pengawal, 1 Setembru 2001, pájina 22-26.