Kosomar nuejaas toma

Skip to table of contents

ESULA LOITOMONET AKANYAUNI

Ibusakinit Kereka Eong Ainakin Akaijar Nejai Edeke Kasodi Aibatisaun?

Ibusakinit Kereka Eong Ainakin Akaijar Nejai Edeke Kasodi Aibatisaun?

1. Anyoika bo nuiwomoomoi ijo akaulo naka aisisia eitabo lo?

IDAU ijo aisisiaun abeit naepol noi kotoma oitabo kalo, kwape nat aisumunet naka Edeke naka aijar namam edaun, ejautene loka lukatwak ka amuno naka ajarun. (Ekalimonokinan 9:5; Luka 23:43; Yokana 5:28, 29; Apukokinio 21:3, 4) Aticepak igeu ijo alosenen toma airiamununeta nuka Ajenak Luka Yawe ido ijenu ijo ebe ngul bon kesi ejaatar keda aima nakabeit. (Yokana 13:35) Aticepak igeu ijo adukun eidicane loejok keda Edeke Yawe, arai bo nat idau ijo aseun ebe ikoto ijo aijaanakin Yawe. Ipedori ijo aomoom ebe, ’Anyoika bo nuibusakinit eong aswam kwape kwana tetere ejaanakini Edeke?’

2. Kanukinyo akotor etunganan loke Etiopia aibatisaun?

2 Abu etunganan loka Etiopia koomite kwangin. Akaulo apakio adis kedaun aitajarun Yesu, abu ekiyakia loka Yesu loenyaritai Pilip kolimonok nejai etunganan lo. Abu Pilip kitacaik ngesi ebe erai Yesu Mesia. Abu etunganan loka Etiopia koumoki noi nuabu ngesi kisisiau katipet kotema atiar: “Koany, akipi nu; inyo ca kesimikit eong aibatisao?”—Aswamisio 8:26-36.

3. (a) Anyoin aicorakinet nabu Yesu kijaik ikatupitok ke? (b) Eipone bo ani ibusakinitor aibatis itunganan?

3 Isisianakini Ebaibuli cut ebe arai ikoto ijo aijaanakin Edeke, ibusakinit ijo aibatisaun. Abu Yesu kolimok ikatupitokoke ebe: ‘Kituluosi lukatekerin kere ikesisiak, kibatisaete kes.’ (Matayo 28:19) Abu Yesu da elopet kijaik aanyunet koipone lo ngesi aibatisaun. Aponi kitulumikinai nges akipi, konye mere abukokinio akipi akou. (Matayo 3:16) Lolo da, neibatisaere Ekristayot, itulumikinio akuanake kere toma akipi.

4. Inyoin bo ebuni aibatisaokon aitodikin lucetunga?

4 Neibatisaunor ijo, itodikini ngin luce ebe ikoto ijo araun epapero loka Edeke ido ikoto ijo aijaanakin nges. (Isabulin 40:7, 8) Aticepak ipedori ijo aingitakin ebe, ‘Anyoika bo nuibusakinit eong aswam tetere eong ebatisaun?’

AIJEN KEDA AIYUUN

5. (a) Anyoika bo nuibusakinit ijo aswam eringa ijo edumunia aibatisao? (b) Kanukinyo ejokunar ijo duc ajaunun toma airiamununeta nuka Ajenak luka Yawe?

5 Eringa ber ijo edumuna aibatisao, ibusakinit ijo ajenun Yawe ka Yesu Kristo. Igeu ijo aswam ngun koipone loaisisiaenen Ebaibuli. (Kosiom Yokana 17:3.) Konye mere ngun bon. Ebala Ebaibuli ebe “kilelebikin ajenun” nuekoto Yawe. (Ikolosain 1:9) Epote airiamununeta nuka Ajenak Luka Yawe aingarakin ijo adukun eidicane keda Edeke Yawe. Ejokuna ijo abunenen duc toma airiamununeta.—Iburanian 10:24, 25.

Eroko ijo ibatisauna, ekoto ber ijo aisisia Ebaibuli

6. Ekoto ijo ajaut keda aijen naetia bo ai tetere ibatisaun?

6 Konye mam erai ebe ekoto Yawe ijo ajenun akiro kere nuejaas toma Obaibuli tetere ijo ibatisaun. Mam Yawe aomit ebe ebusakinit etunganan loka Etiopia aijen akiro kere tetere ibatisaun. (Aswamisio 8:30, 31) Ido ebeit oni ainyikokin aisisiaenen nuikamunitos Edeke ikar kere. (Ekalimonokinan 3:11) Konye kanu ijo aibatisaun, ekoto ber ijo aijen ka acamun aisisianakineta nuegeete nuapolok nuka Obaibuli.—Iburanian 5:12.

7. Eipone bo ani ingarakinia ijo aisisiakon naka Ebaibuli?

7 Ebala Ebaibuli ebe “neemamea aiyuun mam epedor aitelel Edeke.” (Iburanian 11:6) Aso ekoto ijo ajaut keda aiyuun tetere ibatisaun. Elimokinit oni Ebaibuli ebe apotu itunga ice luko Korinto kiirasi nuesisianakinete ikatupitok luka Yesu kanuka ngun apotu “kiyuut, kibatisai.” (Aswamisio 18:8) Kwape kwangin, aisisiakon naka Ebaibuli engaraki ijo adumun aiyuun naka aisumununeta nuka Edeke keda ajenun apedor naka alucet naka Yesu naelakuni oni kotoma adiakar ka atwanare.—Yosua 23:14; Aswamisio 4:12; 2 Timoteo 3:16, 17.

ALIMONOKIN ITUNGALUCE ABEIT NAKA EBAIBULI

8. Inyoin ingarakini ijo ageun alimonokin lucetunga akiro nuidau ijo aisisiaun?

8 Arai kinyikok ijo aisisia nuipu kotoma Obaibuli ka aanyun eipone loingarakinia ngesi ijo kotoma aijarakon, ebuni aiyuunikon apoloor. Ingarakini do ngin ijo alimonokin lucetunga nuidau ijo aisisiaun. (Yeremia 20:9; 2 Ikorinton 4:13) Konye lubo angai ebeit ijo ageun alimonokin?

Ibusakinit aiyuunikon ainakin ijo alimonokin luce da

9, 10. (a) Lubo angai ipedori ijo ageun alimonokin akiro nuka Ebaibuli? (b) Anyoika nuibusakinit ijo aswam arai ikoto ijo ageun alimonokin keda atukot?

9 Aticepak ipedori ijo ageun alimonokin itunga lukokalekon, ipapero, idunyeta arai bo luiswamaete ka ijo akiro nuidau ijo aisisiaun. Ejok ngin, konye ekoto ijo aswam ngun koipone loiyapepera ido kitodunite amina. Ekaulo, ipedori ijo ageun alimonokin keda atukot. Arai ikotokin ijo, ipedori bobo ijo ainerakin keda idiopet ka Ajenak Luka Yawe yenisisianakini ijo Ebaibuli ebe ipuda ijo ageun alimonokin keda atukot. Arai keanyu ngesi ebe ipedori ijo, ido iswamai ijo iboro kere kotupite nuidau ijo aisisisaun kotoma Obaibuli, iriamunos do ijo ka esisianikinanikon nepepe ka imakio iarei luka atukot.

10 Anyoika nuiswamasi kotoma airiamun kangin? Epote imakio ainerakin keda ijo tetere kesi eanyunete arai imisiik ijo ido iyuunit ijo aisisianakineta nuegeete nuepolok nuka Ebaibuli, eanyunete kesi arai itupit ijo nuisisianakini Ebaibuli kotoma aijarakon keda ajenun arai kipuda ijo cut araun idiopet ka Ajenak Luka Yawe. Kiitu ebe imakio kesi ingarakinitos aidar ka ayuarit ngul kere luka atukot kotoma Omoyo, aimoriarit ijo da, aso mam ikurianar einer kakesi. (Aswamisio 20:28; 1 Petero 5:2, 3) Akaulo naka airiamun kangin, itijenikinete imakio ijo arai ipedori ijo ageun alimonokin keda atukot.

11. Kanukinyo ibusakinitor ijo aswam aijulanakineta eroko jo egeuna alimonokin keda atukot?

11 Aticepak epedorete imakio alimokin ijo ebe ibusakinit ijo aswam aijulanakineta kotoma aijarakon eroko ijo egeuna alimonokin keda atukot. Kanukinyo ibusakinitor aswam aijulanakineta ngun? Naarai ilimonokini oni lucetunga akiro nuikamunitos Edeke, ibwoikinit oni Edeke Yawe ido ekoto ngesi oni aijar koipone loisiyalamikinit ngesi.—1 Ikorinton 6:9, 10; Igalatian 5:19-21.

AITORONIKIN KEDA AIBELOKIN

12. Kanukinyo ibusakinitor itunga kere aitoronikin?

12 Ejai bobo icebore yenibusakinit ijo aswam eroko ijo edumunia aibatisao. Ebala ekiyakia Petero ebe: ‘Kitoronikinos, kibelokinos, komwatarai akusidiakanareta.’ (Aswamisio 3:19) Anyoin apolou naka aitoronokin? Apolouke ebe ijo aipup erono noi kanuka adiakanaretakon kere. Kwape aanyunet, arai lem idotei ijo, ibusakinit ijo aitoronikin. Karaida lem itamit ijo nuipedori kere aswam nuedolito kotoma aijarakon, ibusakinit ijo da aitoronikin, naarai oni kere idiakanari ido ikoto aitimio kama ejai Edeke.—Iromayon 3:23; 5:12.

13. Anyoin apolou naka “aibelokin”?

13 Erai kereka aipup erono bon kanu adiakanaretawok ekotoi? Mam. Abu ekiyakia Petero kotema ebe ibusakinit bobo oni “aibelokin.” Apolouke ebe ibusakinit ijo ajalakin ejautene loaronon lokolo kosodi ageun aswam nuejok. Kwape aitupuset, koomoom ber ijo bala ijai ijo alosit aiboisit naamam lem ijo ijeni. Kosodi ijo ajenun ebe iwolio ijo. Inyo ibuni ijo aswam? Kabeit ibwouni ijo, kosodi aibelokin aitor orot loebeit. Kwape kwangin, naisisia ijo Ebaibuli, ibuni ijo ajenun ebe ejaasi aceswamisio arai iceboro toma aijarakon luibusakinit ijo ajalakin. Ekoto ijo acamun “aibelokin”—nges ebe ibusakinit acamun aswam aijulanakineta—kosodi ainyikokin aswam nuejokuka.

KOINAKIN IJO ILOPET BON

Idau kereka ijo ainakin aijarakon nejai Yawe ka aisumunikin nges ebe ikoto ijo aijaanakin ngesi?

14. Epone bo ani iinakina ijo akonijar nejai Yawe?

14 Icebore bobo yenepol yenibusakinit ijo aswam eroko ijo ibatisauna nges ijo ainakin akonijar nejai Yawe. Neinakina ijo aijarakon nejai Yawe, ilimokin ijo ngesi kotoma ailip ebe isumunit ijo aima nges bon ido ibuni ijo aisingarenit aswam nuekoto ngesi kotoma aijar kon.—Ikisila 6:15.

15, 16. Inyoin epedori aingarakin itunganan ainakin akeijar nejai Edeke?

15 Aisumunikin aijaanakin Yawe esubit bala aisumunikin adukokin keda itunganan yenimina ijo. Koomoom ber ijo nuikamunitos ekiliokit ka aberu luisupasi. Kedau ngesi ajenun apese ngin ejok, eminuni do ngesi apese ngin ido itemokin aimany nges. Karaida erai na aseunet naepol, ecamunit ngesi aiswamaun ngun naarai emina ngesi naowaike.

16 Kinyikok ijo aisisia nuipu nuikamunitos Yawe, ibuni ijo aminun ngesi ido ikotokini ijo aijaanakin nges kakonigogong kere. Kingarakini na ijo aisumunikin Edeke kotoma ailip ebe ibuni ijo aijaanakin ngesi. Ebala Ebaibuli ebe nginitunganan kere yenekoto aitup Yesu “kongerokin ilopet” bon. (Marako 8:34) Anyoin apolou naka angerokin ilopet bon? Apolouke ebe ijo aibwaikin arimaarit Edeke kwape ibore yenisodit kotoma aijarakon. Nuekoto Yawe ekoto koraasi nuepolok adepar ipudesiakon ka nuikoto ijo aswam.—Kosiom 1 Petero 4:2.

SIRIKURIANAR AIBIROR

17. Kanukinyo mam icetunga ekototor ainakin aijarakec aijaanakin Yawe?

17 Mam icetunga ekotosi ainakin aijarakec nejai Yawe naarai ekuriaka kesi ebe mam kesi epedorete aitodolikin aisumunetekec naka aijaanakin nges. Mam kesi ekotosi aitakadikin Yawe, arai bo nat eomitosi kesi ebe arai mam kesi ijaikinete aijarakec nejai Yawe, ejaasi kesi keda ailajaara naka aswam nuekotosi kesi kere.

18. Inyoin epedori aigarakin ijo aipikor akurian naka aitakadikin Yawe?

18 Ebuni aminakon kanejai Yawe aingarakin ijo alemar akurian ebe itakadikini ijo nges. Naarai imina ijo Edeke, ebuni ngin aingarakin ijo aidar aisumunetekon. (Ekalimonokinan 5:4; Ikolosain 1:10) Mam ekoto ijo aomit ebe etiono noi aswam akote naka Yawe. Abala ekiyakia Yokana ebe: “Naarai na nges amin naka Edeke, ebe kiricit aicorakinetake. Ido mam aicorakinetake elangir.”—1 Yokana 5:3.

19. Kanukinyo mam ibusakinitor ijo akurianar ainakin aijarakon kanu aijaanakin Yawe?

19 Mam ekoto ijo korai lomam idiakanari kanu ijo ainakin aijarakon nejai Yawe. Mam ngesi ingisit oni aswam numam oni ipedori aswam. (Isabulin 103:14) Ebuni ngesi aingarakin ijo aswam nuajokak. (Isaia 41:10) Komunokin Edeke keda ekonitau kere, ido “ngesi da iteteni akonilosit.”—Awaragasia 3:5, 6.

KOLIMO AIYUUNIKON

20. Akaulo na ijo ainakin aijarakon nejai Yawe, anyoika nuetupakinete?

20 Ikapakina kereka ijo ainakin aijarakon nejai Yawe? Akaulo na ijo ainakin aijarakon nejai Yawe, ibusakinit kwana ijo aswam nuetupakinete—Aibatisaun.

21, 22. Epone bo ani ipedoria ijo ‘alimor’ aiyuunikon?

21 Ekoto ijo aitijenikin imakio luka atukot ebe ikoto ijo aibatisaun. Epote imakio aiboikin keda ijo kanu aanyun arai iitunit ijo aisisianakineta nuegeete nuka Obaibuli. Arai eanyutu kesi ebe ipedori ijo, itijenikinete kesi ijo ebe ibuni ijo aibatisaun kotoma atukonokin naka Ajenak Luka Yawe naetupakini. Kotoma atukonokin kangin, ejaun einer loijaikinio kanu aitacaun apolou naka aibatisaun. Ingisi onac loeinakini einer ngul luekapakina aibatisaun angiseta aarei nuepataka. Ibongokini ijo aingiseta ngun kanu ‘alimor’ aiyuunikon kaitukukon.—Iromayon 10:10.

22 Kosodi konye ijo aibatisaun. Itulumikinio ijo akipi. Itodinikini aibatisaokon itunga kere ebe ijaiki aijarakon nejai Yawe ido iraun ijo idiopet ka Ajenak Luka Yawe.

APOLOU NAKA AIBATISAOKON

23. Inyoin bo apolou naka aibatisaun “kokiror loka Papa, ka loka Okoku, ka loka Emoyo lokalaunan”?

23 Abala Yesu ebe kibatisai ikesisiak “kokiror loka Papa, ka loka Okoku, ka loka Emoyo lokalaunan.” (Kosiom Matayo 28:19.) Inyoin bo apolouke? Apolouke ebe imisiikinit ijo apedor naka Yawe ka adoketait naka Yesu kotoma alosikineta nuka Edeke, ido da ijenu ijo eipone loitosoma Edeke emoyoke lokalaun kanu aitodolikin akoteke.—Isabulin 83:18; Matayo 28:18; Igalatian 5:22, 23; 2 Petero 1:21.

Kibatisaun ijo, itoduni ijo ebe ikoto ijo aswam akote naka Edeke

24, 25. (a) Inyo bo ebwoikinit aibatisaokon? (b) Inyoin bo ibuni oni aisisia kosula lokawasia?

24 Ebwoikinit aibatisao akiro nuepolok. Kitulumikin ijo akipi, erai apolouke ebe itwatan ijo ajarakon nalem kokau ido ijala ijo iponesio lulem. Kilomu ijo kotoma akipi, igeu ijo aijar nakitetet ka aswam akote naka Edeke. Kiitu ebe mam ijo iinakinit aijarakon nejai itunganan, atukot, arai bo nat aswam. Iinakinit ijo aijarakon nejai Yawe.

25 Ainakin aijarakon ingarakini ijo adumun eidicane lokajokan ka Yawe. (Isabulin 25:14) Mam erai apolouke ebe itajario itunganan naarai ebatisaun. Ebala ekiyakia Paul ebe: “Kitodolenenete aitajariokus, kayongite ka amaran da.” (Ipilipin 2:12) Erai aibatisao ageunet. Konye epone bo ani ipedoria ijo aitogogong eidicanekon ka Yawe? Ebongokini esula lokawasia aingiset na.