Kosomar nuejaas toma

Skip to table of contents

ESULA LOKIYAREIT

Ebaibuli—Eitabo Loebunit Kama Ejai Edeke

Ebaibuli—Eitabo Loebunit Kama Ejai Edeke

1, 2. Kanukinyo eraar Ebaibuli ainakinet naeumokina?

IPUPUNI bo ijo biai arai ijaik ijo itunganan ainakinet? Ipudakin ijo noi ageun aitosom ido iyalamikin ijo noi naarai abu itunganan ngin koomoom nuikamunitos ijo. Ido isiyalamikini ijo ngesi.

2 Erai Ebaibuli ainakinet kanejai Edeke. Ijaikinit oni akiro numam oni ipedori adumakin adioboisit kere. Kwape aanyunet elimokinit oni ebe Edeke nges asubi akuj ka akwap, etunganan losodit kakeberu. Ijaikinit oni Ebaibuli aicoreta nuepedorete aingarakin oni kotoma atiokisiowok. Kotoma Obaibuli isisauni oni eipone loebeitor Edeke aitodolikin akoteke na aitaraun akwap aiboisit naejok. Erai Ebaibuli ainakinet na eumokina noi!

3. Anyoika nuibuni ijo ajenun arai kisisia ijo Ebaibuli?

3 Naisisia ijo Ebaibuli, ibuni ijo ajenun ebe ekoto Edeke ijo araun epaperoke. Egogongor epaperonekon ka Edeke.

4. Anyoika nuisiyalamikinitos ijo kanuikamunitos Ebaibuli?

4 Etolomun Ebaibuli Kotoma angajepisinei luedolete 2,600, ido enomun Ibaibulin luipu noi. Itunga 90 kotoma akwatat kesi epedoritos aisiom Ebaibuli kotoma angajepekec. Ido kangon sabiiti, itunga luedeparitos emilionit kesi edumununete Ibaibulin! Eebo, emamei eitabo ece loeputosi keda Ebaibuli.

5. Kanukinyo icamunitor oni ebe erai Ebaibuli “akirot naka Edeke”?

5 Erai Ebaibuli akirot “naiyengakinit Edeke.” (Kosiom 2 Timoteo 3:16.) Eomitos icetunga ebe, ‘Itunga iwadikatos Ebaibuli, eipone bo ani eraar Ebaibuli loebunit kama ejai Edeke?’ Ebongokinit Ebaibuli ebe: “Enerenenasi itunga nukepote kama ejai Edeke kodoikinite emoyo lokalaunan.” (2 Petero 1:21) Eputosi bala lokapolon esomero loijaikini ekalani aiwadik ebalua. Ingai bo elopet ebalua ngon? Elope ebalua ngon ngesi lokapolon esomero, mam erai loka ekalani. Kwape kwangin ekewadikan Ebaibuli ngesi Edeke mam erai itunga luetosomai ngesi. Abu Edeke kingarenik kesi aiwadik akeomisio. Erai Ebaibuli cut “akirot naka Edeke.”—1 Isesalonikan 2:13; koany Nuengesete 2.

Enomun New World Translation of the Holy Scriptures kotoma angajepisinei nuipu

ERAI EBAIBULI LOIBECOKINA

6, 7. Kanukinyo ipedoria oni atemar ebe erai Ebaibuli loecamanara?

6 Iwadikatai Ebaibuli adaun ikar 1,600. Eboitos ikewadikak kotoma apakio nuegelegela. Ediope kakesi arai emukian. Ice araasi akoriok, alokak agaria, ecokok, inaabin, ikatubok, keda ikabakan. Karaida egelegela ikewadikak Ebaibuli, ecamanara aiwadikaeta nuka Ebaibuli. Mam esula ediope inera nuegelara kanejai esula ece. *

7 Itetemit eitabo losodit loka Ebaibuli eipone loageuniata atiokisio kakwap, ido elimokinit oni eitabo lokawasia eipone loebeitor Edeke alemar atiokisio ngun. Itetemit Ebaibuli akiro nuipu nukolo sek ido itodunit ebe itodolinikini Edeke akelosikineta.

8. Kijaik aanyuneta nuitodunitos ebe ibecokina Ebaibuli kotoma akiro nuka esayanis.

8 Karaida mam Ebaibuli iwadikatai kanu aisisianakina esayanis, konye naitetemio Ebaibuli nuikamunitos esayanis erai loibecokina. Eraasi ngun nuipedori oni amunokin kane ejai eitabo loebunit kama ejai Edeke. Kwape aanyunet, itetemit eitabo loka Ilebin aicoreta nuikamunitos eipone lo aitikitik eikop loka adekasinei. Ewadikatai akiro nukolo sek eroko itunga ejenuna nuikamunitos ikur luikopete adeka. Isisianakini bobo Ebaibuli ebe ikajakina akwap toma apak atai. (Yob 26:7) Ido kapaarasia nuaomitotor itunga ebe erai akwap napadal bala emesa, esisianakini Ebaibuli ebe erai akwap nalungur.—Isaia 40:22.

9. Anyoika nuimisiikini oni kanuikamunitos amunonut naka ikewadikak Ebaibuli?

9 Nainerar Ebaibuli akiro nukolo sek, erai ngesi loibecokina. Konye itabon luipu luitetemitos akiro nukolo sek mam eraasi luibecokina naarai mam ewadikak kec eraasi luemunoko. Kwape aanyunet mam kesi iwadikaete akiro nuikamunitos aitelekario naka akwapisineikec. Konye ikewadikak Ebaibuli araasi luamunoko karaida itelekaritai akwap nako Isirael. Apotu kiwadikata aibucanaretakec. Kwape aanyunet, kotoma oitabo loka Aimario, abu Musa kiwadik ebe abu ngesi kiswamau aibucaret kosodi Edeke alecor nges. (Aimario 20:2-12) Amunonut naka ikewadikak Ebaibuli itodikini oni ebe erai Ebaibuli loebunit kama ejai Edeke. Apolouke ebe ipedori oni amunokin Ebaibuli.

EITABO LOKA AICORETA NUAJOKAK

10. Kanukinyo eraatar aicoreta nuka Ebaibuli nuingarakinete oni lolo?

10 Erai Ebaibuli akirot “naiyengakinit Edeke ejai ajokis aisisianakina, aikwenyaria, aitetenia.” (2 Timoteo 3:16) Eebo, ingarakinete lolo oni aicoreta nuka Ebaibuli. Ejeni Yawe eipone loesubunitor ngesi oni, ido emisiikinit ngesi eipone loiwomooma oni ka eipone loipupio oni. Ejeni ngesi nuipu nuikamunitos oni adepar eipone loijenia oni bonik. Ejeni ngesi nuajokak ka nueroko kanuwok.

11, 12. (a) Anyoika bo aicoreta nuabu Yesu ijaik kotoma oitabo loka Matayo isulai 5 kitoni 7? (b)  Anyoika bo akiro ace nuipedori oni aisisiaun kotoma Obaibuli?

11 Kotoma oitabo loka Matayo isulai 5 kitoni 7, abu Yesu kijaik aicoreta nuajokak, kwape nat eipone lo adumun aiyalama, eidicane loajokan kede itunga, ailip, eipone lo ayait ikapun. Karaida ijaikinitai aicoreta nu ikar 2000 luatuboros, epedorete aingarakin oni lolo.

12 Kotoma Obaibuli, ijaikinit oni Yawe aicoreta nuepedorete aingarakin oni adumun aiyalama kotoma okalia, araut eswamak luajokak, adumun ainapakin keda itunga luce. Epedorete aicoreta nuka Ebaibuli aingarakin oni kere kotoma aiboisio kere, kotoma atiokisio kere.—Kosiom Isaia 48:17; koany Nuengesete 3.

KOMUNOKIN ADWARETA NUKA EBAIBULI

Abu Isaia ekewadikan Ebaibuli kodwarite ebe ebunio amudiar Babulon

13. Anyoika bo adwarit Isaia kanuekamunitos ere loka Babulon?

13 Adwareta nuipu nuejaasi Obaibuli etodolikinos. Kwape aanyunet, abu enabi Isaia kodwarite ebe ebunio amudiar Babulon. (Isaia 13:19) Abu ngesi kitetem eipone loabeitor amudiar ere ngon. Arai ere lo loayuwara noi kojaasi kikekia luagogong keda ecilet. Abu Isaia kodwarite ebe ebunio aitoonikin ecilet ka ajalakin ikekia engaara. Abeit ajore asurokin ere loka Babulon komamei ejie. Abu Isaia kodwarite bobo ebe etunganan loanyaritai Kuro ngesi abeit amudiar Babulon.—Kosiom Isaia 44:27–45:2; koany Nuengesete 4.

14, 15. Epone bo ani apotu adwareta nuka Isaia kitodolikinotor?

14 Ketuboros ikar 200 akaulo naewadikaere adwareta ngun, abu ajore kobu asurokin Babulon. Ingai bo engarenikinit ajore ngin? Kwape adwaritere arai Kuro ekabaka loka Perusia. Aponi kitemokinai ainapeta kere kanu adwareta ngun aitodolikin.

15 Kotoma akware na asurokinere Babulon, ajaasi itunga inumunumet epucit koomitos ebe eyuarit kesi arwatat ka ecilet loalukunit. Kokinga naka ere, apotu Kuro kajoreke kitapaasi akipi kocilet. Apotu akipi kikidiokoto kosodi ajore nako Perusia aitor toma. Konye, epone bo ani apedoria ajore alomar karwatatin nuko Babulon? Konye kwape adwaritere ebe eponio ajalakin ikekia engaara komam epodokinitai, abu ajore koloma komamei ejie.

16. (a) Anyoika bo nuabu Isaia kodwarite kanu abeit atakanikin Babulon koingaren? (b) Epone bo ani ijenunia oni ebe abu adwaretait naka Isaia kitodolikin?

16 Adwarit bobo Isaia ebe emamei yenebuni aiboienen ko Babulon. Kobala ebe: “Mam bobo itunganan iboienenei, kwabo mam iboienenei anyoun katurio kitoni aturio.” (Isaia 13:20) Apotu kereka ngun kitodolikinos? Kotoma aboisit nakolo sek nepetai amairon 50 ngalakimak naka Baghdad kotoma Iraq, nen ngesi ejai ameje. Kitoni lolo, emamei idiotunganan yeniboiei kangina. Abu Yawe kopie Babulon “kigweren luka amudiar.“—Isaia 14:22, 23. *

Ameje nako Babulon

17. Kanukinyo ipedoria oni amunokin aisumuneta nuka Edeke kere?

17 Kwape etodolikinotor adwareta nuipu nuka Obaibuli, ijaikini ngin oni amunokin nuinera Ebaibuli nuikamunitos nukoingaren. Imunokin do oni cut ebe ebuni Yawe aitodolikin aisumunet ke naka aitaraun akwap Paradais. (Kosiom Aimario 23:19.) Eebo, kijai oni kamun na “aijar naka ikar kere naabu Edeke lomam ingalai kisumun eringa apakio nuka ikar.”—Tito 1:2. *

EPEDORI EBAIBULI AIJULAKIN AIJARAKON

18. Epone bo ani itetemitor Paul nuikamunitos “akirot naka Edeke”?

18 Kidau oni aisiaun ebe emamei eitabo loeputos ka Ebaibuli. Ecamanara, ido nainerar nuikamunitos Esayanis, arai bo akiro nukolo sek, erai duc loibecokina. Ijaikinit oni Ebaibuli aicoreta nuajokak, ido ejaatar ka adwareta nuipu nuetodolikinos. Konye isisianakini bobo Ebaibuli nuipu adepar ngun. Ewadikat ekiyakia Paul ebe: “Erai akirot naka Edeke nakajaran, nakapedor da.” Anyoin bo apolou kanu?—Kosiom Iburanian 4:12.

19, 20. (a) Epone bo ani ingarakinia ijo Ebaibuli angicakin ilopet bon? (b) Epone bo ani itodunia ijo ebe isiyalamikinit ijo ainakinet naka Ebaibuli?

19 Epedori Ebaibuli aijulakin aijarakon. Epedori da aingarakin ijo angicakin bon. Epedori bobo aingarakin ijo amisiikin aomisio nuidulok keda eipone loipupia ijo. Kwape aanyunet, ipedori oni aomit ebe imina Edeke. Konye kanu aitodun aminawok kanuke, ibusakinit oni aibwaikin toma aswamisiot akiro nuisisianakini Ebaibuli.

20 Kotoma abeit, erai Ebaibuli eitabo loebunit kama ejai Edeke. Ekoto Edeke ijo asiomenen, aisisiaenen, keda aminun Ebaibuli. Kwangin imisiikini ijo alosikinet naka Edeke kanuka itunga. Kotoma osula loetupakini, ibuni oni aisisia nuikamunitos alosikinet ngin.

^ atu. 6 Ebalasi icetunga ebe mam Ebaibuli erai loecamanara, konye mam ngun eraasi abeit. Koany esula lo 7 loka eitabo The Bible—God’s Word or Man’s? Loinomunitos Ajenak Luka Yawe.

^ atu. 16 Arai ikoto ijo ajenun nuipu nuikamunitos adwareta nuka Obaibuli, kosiom apapulai 27-29 loka eitabo A Book for All People, loinomunitos Ajenak Luka Yawe.

^ atu. 17 Amudiaro nako Babulon erai adiopet kotoma adwareta nuka Obaibuli nuapotu kitodolikinos. Ipedori ijo adumakin akiro nuka adwareta nuikamunitos Yesu Kristo kotoma Nuengesete 5.