Kosomar nuejaas toma

Skip to table of contents

AISISIAET NA 21

Epone bo ani Ejakare Alimonokin Akiro Nukajokak?

Epone bo ani Ejakare Alimonokin Akiro Nukajokak?

Kapak naesupaana, ebeit Yawe alemar atiokisiowok kere kitwasamai Akejakanut. Eraasi ngun akiro nuejokuka noi numam oni ibusakinit aililingitor. Akoto Yesu atupitokoke aimor kitunga kere akiro nu! (Matayo 28:19, 20) Epone ani etodolikiniata Ajenak Luka Yawe aicorakinet naka Yesu?

1. Epone ani ejaar Matayo 24:14 aitodolikin lolo?

Abu Yesu kodwarite ebe: “Elimonokinio akiro nu nukajokak nuka Ajakanut anatar akwapin kere.” (Matayo 24:14) Kaiyalama eutasi Ajenak Luka Yawe aitodolikin aswam ngin naepol. Ilimonokini sio akiro nukajokak anatar akwap kere kotoma angajepisinei nuedeparitos 1,000! Aswam na naepol noi ipuda ainakina naepol ka ajaut kainapeta. Mam nu epedoros komamei aingarakinio naebunit kaneejai Yawe.

2. Epone ani iswama sio kagogong kanu alimonokin luce?

Ilimonokini sio itunga kotoma aiboisio kere nuidumakini kes. Kwape ka ikiyakia lukolo sek, ilimonokini sio “oreria.” (Aswamisio 5:42) Ainapeta nu nuibecokina nuka adolokin itunga, esipedoosi sio alimonokin itunga luipu kangolikaru. Kwape etapitor itunga amamut koreria, kanuangun ilosenenei bobo sio alimonokin aiboisio nuipu itunga. Iswamai sio kagogong alimonokin luce akiro nuikamunitos Yawe ka alosikinetake.

3. Lu bo angai ejaatar kepelu loka alimonokin akiro nukajokak?

Ikristayon kere lukabeit ejaatar keda epelu loka aimor kaluce akiro nukajokak. Iyait sio ngun kwape nuepolok. Iswamai sio nuipedori kere alimonokin itunga akiro nukajokak naarai ijeni sio ebe eraasi nu akiro nuka aitajario. (Kosiom 1 Timoteo 4:16.) Mam etacio sio kanu aswam kana, ebala Ebaibuli ebe: “Kiinakinitai atitai, yes da koinakis atitai.” (Matayo 10:7, 8) Mam erai ebe itunga kere ecamunitos akiro nuilimonokini sio. Konye inyikokinit sio alimonokin naarai aimakosi, imoriarit alimonokin ido isiyalamikinitos ngun Yawe.

KISISIAU NUIPU

Kisisiau nuikamunitos epone loiswamaata Ajenak Luka Yawe kagogong alimonokin akiro nukajokak, keda epone loingarakinitor Yawe kes.

4. Iswamai sio kagogong adolokin itunga kere

Iswamaete Ajenak Luka Yawe kagogong kere kanu aitodolikin itunga akiro nukajokak kaiboisio kere. Koboliak EBIDIO, kosodete aimor aingiset naetupakini.

  • Anyoika bo nuiminakinitos ijo kopone loiswamaata Ajenak Luka Yawe kagogong alimonokin?

Kosiom Matayo 22:39 keda Iromayon 10:13-15, kosodete aimor aingiseta nuta:

  • Epone ani itodunitor alimonokinikosi ebe imina sio iidunyetakosi?

  • Epone ani epupio Yawe kanuikamunitos ngul luelimonokinete akiro nukajokak?​—Koany ikokoron 15.

5. Irai sio eswamak nepepe keda Edeke

Ipu aanyununeta nuitodunitos ebe ingarenikinit Yawe aswamukosi. Kwape aanyunet, koNew Zealand abu onac loenyaritai Paul kolot ore loka adiopeberu kosodi adumun nges kosawan luapaaran. Konye atupuruc ngipe ngin, abu aberu ngin kilipite neejai Edeke kitwasamai ekiror loka Edeke, Yawe, kobala ebe ekoto ngesi itunganan abunere aisisianakin nges Ebaibuli. Ebala Paul ebe, “Akaulo naka isaan iuni, abu eong adol okekike aberu angin.”

Kosiom 1 Ikorinton 3:9, kosodete aimor aingiset nata:

  • Epone ani itodunitotor aanyuneta kwape nat kangin nako New Zealand ebe ingarenikinit Yawe aswam naka alimonokin?

Kosiom Aswamisio 1:8, kosodete aimor aingiset nata:

  • Kanuinyo ipudar sio Yawe aingarakin sio kotoma alimonokin?

Ijeni kereka jo?

Kotoma airiamununeta nukokiding naka ngolisabiiti, idumununei sio aituutoorio naingarakinit isio kotoma alimonokin. Arai ilositor ijo airiamununeta nu, iwomit ijo biai kanuikamunitos aituutoorio ngin?

6. Irimaarit sio aicorakinet naka Edeke naka alimonokin

Kapakio nuka ikiyakia, apotu ikareitok kotamata aimik ikatupitok luka Yesu alimonokin. Apotu Ikristayon ngul lukolo sek koyuwasi akecepedor naka alimonokin kopone loka aitwasam ikisila luka akwapin ayuwaria “kaitogogong . . . akiro nukajokak.” (Ipilipin 1:7) Ajenak Luka Yawe da lolo iswamaete kwangin. a

Kosiom Aswamisio 5:27-42, kosodete aimor aingiset nata:

EPEDORI ICE AINGIT EBE: “Kanuinyo irimioto Ajenak Luka Yawe oreria?”

  • Epone ani ibongokinia ijo?

NUIDAU AISISIAUN

Abu Yesu kicorak ikatupitokoke alimonokin akiro nukajokak anatar akwapin kere. Ingarakinit Yawe iketunga aitodolikin aswam na.

Ainyogoor

  • Epone ani eutare alimonokin akiro nukajokak anatar akwap kere?

  • Epone ani itodunitor alimonokinikosi ebe imina sio ikosiidunyeta?

  • Iwomit kereka ijo ebe epedori aswam naka alimonokin ayaun aiyalama? Kanuinyo?

Nuebeit ijo aitodolikin

ISISIAU BOBO NUTA

Koany epone loelimonokiniata Ajenak Luka Yawe koibugai luapolok.

Alimonokin Naitegelikina Kaiboisio Nuipu Itunga koParis (5:11)

Epone ani adolokiniata Ajenak Luka Yawe itunga luko okaabin?

Aitodolikin Itunga Luko Okaabin Inyamat Lukomoyo (5:59)

Kopupok adiopeberu itetemi epone loadumunia ngesi aiyalama kotoma alimonokin naka apak naepol.

Eyalama Eong Naarai Abu Eong Aseu Aswam Na (6:29)

Kisisiau nuikamunitos itubesia luepolok luka ekooti luapotu kisipedoosi aswam naka alimonokin ainyikokin.

“Apotu Ikalimonokinak Akiro Nuka Ajakanut Koyangaasi Akeceimony Okooti” (God’s Kingdom Rules!, esula lo 13)

a Edeke nges icorakinit Ajenak Luka Yawe alimonokin. Aso, mam sio ipuda adumun apedor kaneejaasi apuganisinei kanu alimonokin.