Kosomar nuejaas toma

Skip to table of contents

ESULA LO 12

Iner ‘Nuejok, Nuedukete’

Iner ‘Nuejok, Nuedukete’

“Sirikelomu adiokirot kere naebosit kaitukekus, dimarai naejok naeduki.”​—IPESON 4:29.

1-3. (a) Ani bo ainakinet naejok naejaiki Yawe oni? Epone bo ani ipedoria oni aitosom ainakinet ngin erono? (b) Epone bo ani ibusakinitor oni aitosom ainakinet naka einer?

ARAI kekorak papa okooke egaali, kosodi okooke aiteker egaali ngon epone lomam ejok kosodi ainang itunganan kanges da elopet aikangasuun, epone bo ani epupunio papake?

2 Yawe nges ijaikini “nginiinakinet naejok, ka nginiijaikina naedolit.” (Yakob 1:17) Adiope kainanakineta nuejaiki Yawe oni nges einer. Ainakinet naka einer, ijaikinit oni arereng naka aitodun nuejaas aomisiowok ka epone loipupio oni. Ipedorit oni alimun akirot naingarakini itunganan arai bo nat aisinyikokin nges. Konye epedorete bobo akiro nuinera oni aitakadikin arai bo nat aitipipil itunganan.

3 Ejaasi einer keda apedor ido nges isisianakinia Yawe oni einer nuejok. Elimokinit nges oni ebe: “Sirikelomu adiokirot kere naebosit kaitukekus, dimarai naejok naeduki kwape ipudar, kosodi ainakin asianut ngul luepupunete.” (Ipeson 4:29) Kaanyutu ber oni epone loipedoria oni aitosom ainakinet naka Edeke naka einer ejok tetere oni ipedori aisiyalamikin Edeke ka aisinyikokin luce.

KOCOITE KOTOMA OINERIKON

4, 5. Anyoika bo nuisisiauni oni kotoma oitabo loka Awaragasia kanuikamunitos epone loinerar oni?

4 Ejaasi akiro keda apedor, aso ekoto oni acoit epone loinerar oni. Ebakasi Awaragasia 15:4 ebe: “Angajep naiperioro nges ekitoi loka aijar; konye akiro numagul ebilete emoyo.” Kwape ejokunar aiboi kokwap ekitoi loelilim ido einakini aijar aipup ejok, kwape kwangin italakaariata akiro nukajokak itunganan. Konye akiro nuarokok itakadikinete arai bo nat ijaikinete itunganan aipup erono.​—Awaragasia 18:21.

Einer loiyapepera itogogongi

5 Ebakasi Awaragasia 12:18, ebe, “Ejai loisudi akiro kwape aicum kekileng.” Itotolikinete akiro nueroko aomisio nuka itunganan ido etiakete itunga. Aticepak ipedori ijo aiitun nueroko nuabu itunganan kolimok jo ido apotu itakadikis ijo noi. Konye iyatakinitos awaragasia ebe: ‘Angajep naka lukacoa erai naitangaleuni.’ Einer loejok epedori aisinapikin etau ka aingarakin ipapero apuconor. (Kosiom Awaragasia 16:24.) Arai kiitu oni ebe ejaas akirowok keda apedor, ebuni ngin aingarakin oni acoit epone loinerar oni.

6. Kanukinyo etionor aitikokin angajep?

6 Ibore bobo ice yenibusakinitor oni acoit eineriwok nges ebe mam oni irai ikadolitok. “Aitetemonori nakotau loka itunganan erono,” kanuka ngun itodunete akirowok aomosio nuejaas otauonowok. (Ageun 8:21; Luka 6:45) Etiono aitikokin angajep. (Kosiom Yakob 3:2-4.) Konye ekoto oni ainyikokinit einer ejok keda luce.

7, 8. Epone bo ani epedoria einer amunaar eidicanewok keda Yawe?

7 Ekoto bobo oni acoit epone loinerar oni naarai etubokini Yawe oni kanuka eineriwok. Ebala Yakob 1:26 ebe: “Arai eomit itunganan kere ebe erai yenikedini, komam itikokin angajepeke, kingalai etauke, edini loka itunganan kangin erai lotai.” Akirot ngin naijulunitai ebe “lotai” akepolou ebe “atitai.” (1 Ikorinton 15:17) Aso arai icaki oni einer taitai, emunaar eidicanewok keda Yawe.​—Yakob 3:8-10.

8 Kotoma abeit, ideleleete akiro nuibusakinitor oni acoit epone loinerar oni. Kanu oni einer ejok kopone loekotor Yawe, ekoto ber oni ajenun einer loaronon loibusakinit aisac.

EINER LOIPIRISIARI ETAU

9, 10. (a) Ani einer loetapit lolo kakwap? (b) Kanukinyo ibusakinitor oni ainyekin aboliar akiro?

9 Etapit lolo itunga aboliar akiro arai bo nat aisud einer. Eomitos itunga luipu ebe ibusakinit ailair arai bo nat aidac einer tetere ejenunio ebe inerasi kes abeit. Ecakete itunga akiro nuarokok aitekwenia luce koomitos ebe erai eyala. Konye ebala ekiyakia Paul ebe: “Kolemasi ngun kere awai; anyunyura, adedeng, aronis, ainyanakin, einer nukileic kaitukekus.” (Ikolosain 3:8) Abu bobo nges kotema atiar “aboliar akiro” sirielimitoi cut kama ejaas Ikristayon lukabeit.​—Ipeson 5:3, 4.

10 “Aboliar akiro” erai ibore yenitakadikinit Yawe keda luce da. Esiliana noi. Kotoma Obaibuli, akirot “asilianut” imoriarit “aswamisio nuka akuan.” (Igalatian 5:19-21) Imoriarit bobo “asilanut” adiakanareta nuipu ido aswamisioit adiope naka asilianut eyangauni ace. Arai inyikoki itunganan aboliar akiro ido komam ekoto aijulakin, mam ibusakinit nges asalakin toma atukot.​—2 Ikorinton 12:21; Ipeson 4:19; koany Nuengesete 23.

11, 12. (a) Inyoin bo aigur ebele? (b) Kanukinyo ibusakinitor ijo ainac aisiom itunga?

11 Ibusakinit bobo oni ainyekin aigur ebeele. Erai eipud loesubunitere oni akote ajenun nuikamunitos luce keda einer nuikamunitos ipapero ka lukokalewok. Kapakio nuka ikiyakia da, apotu Ikristayon kokotokinos ajenun ejautene loka iinacanakec tetere epedorete aingarakin kes. (Ipeson 6:21, 22; Ikolosain 4:8, 9) Konye epedorete akiro nuiinerai nuikamunitos luce araun aigur. Aigur ebele ngesi ijo agear einer akiro numam eraasi abeit arai bo nat einer akiro nuka aiyeyea. Kotoma oiner kangon, imina oni agear aitoronit luce arai bo nat einer nukaisab. Apotu Iparisayon kosabanakisi Yesu akiro aitoronit ngesi kanu akiro numam ngesi eswamat. (Matayo 9:32-34; 12:22-24) Emunaari aisab ekiror kayenice, eyauni iceleta ka anyunyura ido etiaki ipapero.​—Awaragasia 26:20.

12 Ekoto Yawe oni aitosom eineriwok kanu aingarakin ka aisinyikokin luce, konye mere kanu atiakia itunga. Elait Yawe lueyeete “ikinyom luka angolopa koinacan.” (Awaragasia 6:16-19) Ekengalingalan losodit ngesi Satan Ekejodijodon, loabu kiner nukaisab nuikamunitos Edeke. (Apukokinio 12:9, 10) Etapit lolo itunga kotoma akwap einer nukaisab nuikamunitos luce. Konye mam oni ikoto ngun atakanun kotoma atukotowok naka Ikristayon. (Igalatian 5:19-21) Nges ekotor oni aomoom ber eroko elimuno akirot. Eroko jo elimokinia idisitunganan akiro nuipupunit ijo, ekoto ber ijo aingitakin ebe: ‘Konye akiro nu eraas nukabeit? Eraas kereka nuajokak? Epedorete kereka aingarakin? Do bo do arai kepupu itunganan eong asiomi nges? Epone bo ani apupunia eong da arai adum eong itunganan esiomi eong?’​—Kosiom 1 Isesalonikan 4:11.

13, 14. (a) Inyoin bo aronis naka ainyanakin luce? (b) Inyoin bo amor? Kanukinyo mam ibusakinitor Ikristayon amoromor luce?

13 Imina oni duc einer iboro luiituni oni ekaulo. Kanuka ngu, mam ekoto oni aisiom luce arai bo nat einer nueroko nuikamunitos kesi. Mam ibusakinit oni ainyanakin. Abala Paul ebe: “Kolemaros kamakus adwaris kere, ka anyunyura, ka adedeng, ka ecelet, ka ainyanakin.” (Ipeson 4:31) Ijulunitos Ibaibulin ice akirot “ainyanakin” kwape “akiro nuarokok,” arai “einer loitipipili” arai bo nat “amor.” Ijesari ainyanakin itunganan ido ijaikini itunganan aipup bala emamei ngesi ajokis. Etapit idwe anyunyurikin noi, nges ekotor oni ainyeikin aitakadikin kesi kotoma oineriwok.​—Ikolosain 3:21.

14 Einakinit Ebaibuli oni aikwenyaret naikamunit epone ece loka ainyanakin​—amor. Amor ngesi ijo apeleikin alimonokin itunganan akiro nuarokok kanu aitakadikin ngesi. Erono noi arai eyait itunganan yeniminatake arai ikedwe kwangin. Arai erai itunganan yenemoro ido konger aijulakin, mam ibusakinit nges asalakin atukot. (1 Ikorinton 5:11-13; 6:9, 10) Kwape idaunia oni aisisiaun, imunaari oni eidicanewok keda Yawe arai inera oni nuileic, aisab ka adedeng.

AKIRO NUEDUKETE

15. Anyoika bo akiro nuedukete epaperone?

15 Epone bo ani ipedoria oni einer ejok kwape ekotor Yawe? Arai da mam Ebaibuli imarunit akiro nuebeit oni einer keda numam ebeit oni einer, ikwenyakinit ngesi oni einer akirot “naejok naeduki.” (Ipeson 4:29) Einer loeduki erai loejok, loesiana ido lokabeit. Ekoto Yawe oni aitosom akirowok aisinyikokinia kede aingarakinia luce. Mam epatana duc aswam nu. Ekoto oni aswam kagogong einer nuejokuka alemar adedeng keda aisud akiro. (Tito 2:8) Aso, esisiautu ber oni iponesio luejokuka luipedoria oni aiduk luce kakiro nuinera oni.

16, 17. (a) Kanukinyo ibusakinitor oni aisiyalamikin luce? (b) Lu bo angai ipedori oni aisiyalamikin?

16 Eraasi Yawe keda Yesu luisiyalaminikinete kotoma asianut. Ekoto oni da aputoor kes. (Matayo 3:17; 25:19-23; Yokana 1:47) Kanu ainakin aisiyalamikinet naepedori aisinyikokin luce, ekoto jo aomoom kede apodokinit kes. Ebakasi Awaragasia 15:23 ebe: “Ejok ca ma akirot nainerai kapakike naebeit!” Ipupuni oni aisinyikokinio arai kisiyalamik itunganan oni ka alimokin oni ebe iyalama aswam.​—Kosiom Matayo 7:12; koany Nuengesete 27.

17 Arai eraun einono kamakon apodokinit ajokis naka luce, epatanikini ijo aisiyalaminikin kes. Kwape aanyunet, ianyununei ijo kotoma atukot ebe itemonokini itunganan ineresineike ejok arai bo egogong abongonokin kotoma airiamununeta. Epedori bobo atumunan korai yenitodunit iponesio luejokuka kosomero arai bo nat etapit itunganan yenemojongit abunenen alimonokin. Ipudas kesi cut akirokon nuisiyalamikinete. Ejok bobo ekiliokit alimokin naowaike ebe, amina eong ijo ido esiyalamikinit eong ijo. (Awaragasia 31:10, 28) Ekotos itunga aisiyalamikinio kwape ekototor iraan akipi, kanoinoi idwe. Komoo epone loisiyalamikinet iponesiokec luejok keda aswamisiokec. Aisiyalamikin einakini kes adukun atiting keda amunonut ido itogogongi kes aswam nuedolito.

Ipedori oni aisinyikokin ka aitalakaar luce kotoma akiro nuinera oni kede epone loinerar oni

18, 19. Kanukinyo ibusakinitor oni apodokinit aisinyikonokin keda aitalakaanar luce? Epone bo ani ipedoria oni aswam ngun?

18 Itupakini oni aanyunet naka Yawe arai kisinyikoki oni ka aitalakaar luce. Epodokinit ngesi noi ngul “luitasonos” kede ngul “lueroikinitai.” (Isaia 57:15, NW) Ekoto Yawe oni aisinyikonokin “bonik” keda ‘aiticat luipirisiara itauon.’ (1 Isesalonikan 5:11, 14) Eseseni Yawe ido isiyalamikinit nges oni luisinyikonokini luce.

19 Arai kianyu ijo itunganan kotoma atukot yeniyalongongo ido ipirisiara etau, anyoika bo nuilimokini ijo nges tetere ingarakinite nges? Aticepak mam ijo ipedori aitemokin ationisike, konye kitejenik nges ebe ipodokinit jo nges, kwape aanyunet kodum apak aiboi keda nges. Ipedori jo aisiom keda nges ekokoro loisinyikokinit koBaibuli ka ailip keda nges. (Isabulin 34:18; Matayo 10:29-31) Kitejenik luiyalongongosi ebe, eminas iinacan kes. (1 Ikorinton 12:12-26; Yakob 5:14, 15) Ekoto bobo jo cut einer koipone loitodunit ebe erai abeit ipodokinit ido itogogongit ijo ngun kotoma akiro nuinera ijo.​—Kosiom Awaragasia 12:25.

20, 21. Inyoin bo einakini itunganan atupakin aicoretait?

20 Ibusakinit bobo oni aiduk luce keda aicoreta nuejok. Kwape kiraar oni lumam idolit, ipuda oni aicoreta duc. Ebakasi Awaragasia 19:20 ebe: “Kopupenenei ainerun, kiyuununei aisisianakinio, tetere iraun lokacoa kapaarasiakon nukawasia.” Mam erai imakio bon einanakinete aicoreta arai bo ainerun. Ekoto auriak aicor ikecedwe. (Ipeson 6:4) Epedorete aanacan da aisinyikonokin luce. (Tito 2:3-5) Naarai imina oni iinacanawok, ekoto oni aicoranakin kesi kopone loejok, lomam einakini kes aipup erono. Inyoin bo epedori aingarakin oni?

21 Kiitu ber ijo epone loabu onac ediope kicorakinia ijo jokan ido kobu jo kopedoo atupakin. Inyoin bo ainakini ngun eraas nuejok? Aticepak kobu jo cut koomoom ebe epodokinit nges jo. Arai bo nat abu nges kiner ejok ido kojaasi kamin. (Ikolosain 4:6) Arai bo alemunit nges aicoreta ngun koBaibuli. (2 Timoteo 3:16) Arai isiomuni oni aicoreta koBaibuli arai mam, ibusakinit aicoretawok koraasi nuelomunitos kotoma aiwadikaeta. Mam ibusakinit idiotunganan kere abuikin luce nueomit ngesi arai ailocokin aiwadikaeta kanu aigangia aomisioitike. Aiitun epone loaponi koinakinere ijo aicoretait epedori aingarakin ijo da aicor luce.

22. Epone bo ani ikotor jo aitosom ainakinetekon naka einer?

22 Apedor naka einer erai ainakinet naka Edeke. Amina nges einakini oni aitosom ainakinet ngin jokan. Kiitu ebe ejaasi akiro keda apedor atiyaikin arai aiduk. Kanuka ngun, ekoto do oni apodokinit aitosom eineriwok kanu aitogogongio kede aisinyikokinia luce.